Byla T‑396/10
Zucchetti Rubinetteria SpA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų kėlimo koordinavimas ir keitimasis jautri komercine informacija – Pažeidimo apibrėžimas – Vienas pažeidimas – Atitinkama rinka – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Sunkumas – Koeficientai“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Sąjungos teismo neribota jurisdikcija – Apimtis – Atsižvelgimas į baudų apskaičiavimo gaires – Ribos – Bendrųjų teisės principų laikymasis
(SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
2. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Bendras kartelis – Kriterijai – Vienas tikslas – Pažeidimo darymo būdai – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pareiga apibrėžti nagrinėjamą rinką – Apimtis
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
4. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinami su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje – Keitimasis informacija tarp konkurentų – Antikonkurencinis tikslas arba poveikis – Prezumpcija – Sąlygos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Ribotas dalyvavimas – Sąlygos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punkto trečia įtrauka)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Atsižvelgimas bendrai į pažeidimo savybes
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 9–11 ir 21–23 punktai)
7. Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Baudos nustatymas proporcingai atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijus (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Kiekvienos įmonės dalyvavimo sunkumas – Atskyrimas – Kartelis, kurį sudaro kelios dalys
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 17, 143–145 punktus)
2. Konkurencijos srityje SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik susitarimu ar suderintais veiksmais, kurie yra atskiri ir turi būti baudžiami kaip atskiri pažeidimai, bet ir keliais susitarimais ar suderintais veiksmais, kurie taip tarpusavyje susiję, kad turi būti pripažinti vieno pažeidimo sudedamosiomis dalimis. Konstatuodama vieną pažeidimą Komisija turi įrodyti, kad nagrinėjami susitarimai ar suderinti veiksmai, susiję su atskiromis prekėmis, paslaugomis ar teritorijomis, yra bendro plano dalis, kurį atitinkamos įmonės sąmoningai įgyvendina siekdamos vieno antikonkurencinio tikslo.
Nagrinėjant klausimą, ar aptariama neteisėta veika sudaro kelis pažeidimus, ar vieną pažeidimą, reikia išsiaiškinti ne tai, ar nagrinėjamas elgesys buvo susijęs su vienos ir tos pačios rinkos prekėmis, bet tai, ar pačios įmonės šį elgesį laikė tokio bendro plano dalimi.
Komisija nepadaro teisės klaidos konstatuodama, kad vienas pažeidimas apėmė tris prekių pogrupius, nepaisant to, kad šių pogrupių prekės priklausė skirtingoms rinkoms.
Išvada, jog atitinkamos pogrupių prekės nepriklauso vienai ir tai pačiai rinkai, nes šios prekės negali viena kitos pakeisti tiek pasiūlos, tiek paklausos požiūriu ir yra skirtingos prekės technologiniu, komerciniu ir estetiniu požiūriais, nepaneigia faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasi Komisija nusprendė, kad minėti veiksmai turėjo būti laikomi sudarančiais vieną pažeidimą dėl tarp jų buvusio priklausymo ryšio ir bendro plano įgyvendinimo egzistavimo.
(žr. 25, 26, 30, 31, 36 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 28, 38 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 53–59, 89–92, 95 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 84, 132, 133 punktus)
6. Konkurencijos srityje, kaip matyti iš Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 9–11 punktų, Komisijos naudojama metodologija, skirta nustatyti baudas, turi du etapus. Iš pradžių Komisija kiekvienai įmonei ar įmonių asociacijai nustato bazinį baudos dydį. Po to ji bazinį baudos dydį gali koreguoti didindama ar mažindama ir tai daro atsižvelgdama į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, kurios būdingos kiekvienos atitinkamos įmonės dalyvavimui.
Konkrečiau kalbant apie pirmąjį baudų nustatymo metodo etapą, būtent iš 2006 m. gairių 21–23 punktų matyti, kad pardavimo vertės dalis, į kurią reikia atsižvelgti („pažeidimo sunkumo“ koeficientas), nustatoma nuo 0 iki 30 % vertinant veiksnius, kaip antai pažeidimo pobūdį, visų susijusių šalių užimamą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą, pažeidimo įgyvendinimą (arba neįgyvendinimą), atsižvelgiant į tai, kad kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos apribojimų. Pagal 2006 m. gairių 25 punkto nuostatas siekdama atgrasyti Komisija prie bazinio baudos dydžio gali pridėti procentinę dalį, leidžiančią apskaičiuoti papildomą sumą („papildomos sumos“ koeficientas), kuri gali būti lygi 15 %–25 % pardavimo vertės, įvertinant minėtus veiksnius.
Todėl geografinės apimties skirtumai, kylantys iš įmonių dalyvavimo, viena vertus, darant visą vieną pažeidimą šešiose Sąjungos valstybėse ir, kita vertus, darant pažeidimą tik vienoje valstybėje narėje, pateisina skirtingų „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientų taikymą. Iš tikrųjų pažeidimas, apimantis šešias Sąjungos valstybes nares ir tris prekių pogrupius, negali būti vertinamas kaip tokio paties sunkumo pažeidimas kaip ir vienos valstybės narės teritorijoje padarytas pažeidimas, apimantis du prekių pogrupius. Atsižvelgiant į apimtį ir poveikį Sąjungos konkurencijai, pirmasis pažeidimas turi būti vertinamas kaip sunkesnis už antrąjį.
(žr. 103, 104, 118 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 111 punktą)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 120, 121 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 123 punktą)