Byla T‑289/01

Der Grüne Punkt - Duales System Deutschland GmbH

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Vokietijoje prekyboje naudojamų pakuočių, ant kurių nurodomas prekių ženklas Der Grüne Punkt, atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema – Sprendimas dėl išimties taikymo – Komisijos nustatyti įpareigojimai, siekiant apsaugoti konkurenciją – Sistemos operatoriaus naudojamoms surinkimo įmonėms taikomos išimtinės teisės – Konkurencijos apribojimas – Būtinybė užtikrinti konkurentams prieigą prie sistemos operatoriaus naudojamų surinkimo priemonių – Sistemos operatoriaus prisiimti įsipareigojimai“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Per administracinę procedūrą pasiūlytas įsipareigojimas

(EB 81 straipsnis)

2.      Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos

3.      Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos

(EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 17 8 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Taikymas nacionaliniuose teismuose

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

5.      Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą

(EB 86 straipsnio 2 dalis)

1.      Įmonės pateiktu įsipareigojimu, kad būtų atsižvelgta į Komisijos administracinėje procedūroje išreikštą susirūpinimą, siekiama patikslinti sutarčių, apie kurias pranešta, turinį, kad būtų priimtas sprendimas dėl pažeidimų nebuvimo ar dėl išimties taikymo pagal EB 81 straipsnį, ir parodoma Komisijai, kaip ši įmonė ketina veikti ateityje. Todėl Komisija turi teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į šį įsipareigojimą, o Pirmosios instancijos teismas neturi nagrinėti šio sprendimo teisėtumo atsižvelgdamas į motyvą, kuriuo remtis įmonė atsisakė administracinėje procedūroje.

(žr. 87–89 punktus)

2.      Tuo atveju, kai įmonės, sudarančios pagrindinę paklausos dalį, sutarčių partneriams priklausantys įrenginiai sukelia jos konkurentams „butelio kaklelio efektą“, Komisija kaip sprendimo dėl pažeidimo nebuvimo ar išimties taikymo pagal EB 81 straipsnį sąlyga gali įpareigoti šią įmonę naudoti minėtus įrenginius bendrai su konkurentais, nes kitaip iš jų būtų atimta bet kokia rimta galimybė patekti į nagrinėjamą rinką ir joje išsilaikyti.

(žr. 107, 112–113 punktus)

3.      Reglamento Nr. 17 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimui dėl išimties taikymo gali būtų nustatomos sąlygos ir įpareigojimai, nenurodant, kokiomis sąlygomis Komisija turi pasirinkti vieną ar kitą galimybę. Be to, kadangi 81 straipsnio 3 dalis suteikia įmonėms EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro draudimo išimtį, Komisija, kiek tai susiję su detaliomis sąlygomis, kurias ji gali taikyti kartu su išimtimi, turi plačią diskrecijos teisę, nors tuo pat metu ji turi savo kompetenciją įgyvendinti laikydamasi EB 81 nustatytų ribų.

Vien to, kad tam tikrais atvejais Komisija nusprendė nustatyti sąlygas, o ne įpareigojimus, nepakanka paneigti Reglamente Nr. 17 numatytą galimybę sprendimui dėl išimties taikymo nustatyti įpareigojimus, o ne sąlygas.

(žr. 153–154 punktus)

4.      Kai nacionaliniai teismai priima sprendimą dėl sutarčių ar veiksmų, dėl kurių jau buvo priimtas Komisijos, veikiančios pagal jai suteiktą kompetenciją konkurencijos taisyklių užtikrinimo srityje, sprendimas, jie negali priimti sprendimų, kurie prieštarautų Komisijos sprendimui, net jei šis ir prieštarautų nacionalinio pirmosios instancijos teismo sprendimui.

(žr. 197 punktą)

5.      Net jei įmonė, valdanti prekyboje naudojamų pakuočių surinkimo ir perdirbimo sistemą, būtų įpareigota teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas EB 86 straipsnio 2 dalies prasme, tai, kad Komisija ją įpareigojo nekliudyti surinkimo įmonėms su šios įmonės konkurentais sudaryti susitarimų, kurie leistų pastariesiems naudoti savo konteinerius ir kitus pakuočių surinkimo ir rūšiavimo įrenginius ir laikytis šių susitarimų, tikrai neleidžia teigti, kad kyla grėsmė įgyvendinti patikėtą surinkimo ir perdirbimo paslaugą ekonomiškai priimtinomis sąlygomis.

(žr. 207–208 punktus)