TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa – Eksporto grąžinamosios išmokos susigrąžinimas – Senaties terminas – Atskaitos taškas (Dies a quo) – Ūkio subjekto veiksmai arba neveikimas – Žalos atsiradimas – Tęstinis pažeidimas – Vienkartinis pažeidimas“
Byloje C‑59/14
dėl 2013 m. gruodžio 13 d. Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2014 m. vasario 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Firma Ernst Kollmer Fleischimport und -export
prieš
Hauptzollamt Hamburg-Jonas
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja), J. Malenovský, M. Safjan ir A. Prechal,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Firma Ernst Kollmer Fleischimport und -export, atstovaujamos Rechtsanwalt D. Ehle,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos I. Chalkias ir E. Leftheriotou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz, P. Rossi ir B. Eggers,
susipažinęs su 2015 m. birželio 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Firma Ernst Kollmer Fleischimport und -export ir Hauptzollamt Hamburg-Jonas (Hamburgo Jonas teritorinė muitinė, toliau – Hauptzollamt) ginčą dėl eksporto grąžinamųjų išmokų grąžinimo.
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 2988/95
3 Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksm[ais] ar neveikim[u], dėl kurio [kuriais] Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma [arba gali būti padaryta] žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
4 Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.
Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. <…>
<…>“
5 Minėto reglamento 4 straipsnis susijęs su administracinėmis priemonėmis, kuriomis grąžinama neteisėtai gauta nauda. To paties reglamento 5 straipsnyje yra nustatytos administracinės nuobaudos, kurios gali būti skiriamos padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo.
Reglamentas (EEB) Nr. 565/80
6 Pagal 1980 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinio išmokėjimo (OL L 62, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 4 t., p. 156), galiojusio iki jo panaikinimo 2006 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1713/2006 (OL L 321, p. 11), panaikinančiu eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinį išmokėjimą (OL L 321, p. 11), 5 straipsnio 1 dalį „suinteresuotai šaliai paprašius, eksporto grąžinamosios išmokos dydžio suma išmokama iš karto, kai tik produktams ar prekėms pritaikoma muitinės sandėliavimo arba laisvosios zonos tvarka, numatant, kad per tam tikrą laiką jie bus eksportuoti“.
7 Šio reglamento 6 straipsnyje numatyta:
„Norint pasinaudoti šiame reglamente numatytomis priemonėmis, pateikiamas užstatas, kuriuo garantuojama, kad bus grąžinta ne tik sumokėta, bet ir papildoma suma.
Visas šis užstatas arba jo dalis yra nusavinama (išskyrus force majeure atvejus):
– jeigu neišvežus produktų arba prekių per 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį grąžinamosios išmokos suma yra negrąžinta
arba
– jeigu nustatoma, kad nebuvo pagrindo gauti eksporto grąžinamąją išmoką, arba jeigu turėjo būti išmokėta mažesnė grąžinamoji išmoka.“
Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87
8 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 351, p. 1), galiojusio iki jo panaikinimo 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/1999, nustatančiu bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 129), 17 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Nepakitusios būsenos produktas turi būti importuotas į trečiąją šalį arba vieną iš trečiųjų šalių, kuriai taikoma grąžinamoji išmoka, per dvylika mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos <…>.“
9 Šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Kaip įrodymas, kad buvo atlikti muitinės formalumai, leidžiantys produktą išleisti į laisvą apyvartą, pateikiami šie dokumentai:
a) atitinkamas muitinės dokumentas arba jo kopija ar fotokopija; tokios kopijos ar fotokopijos tikrumas turi būti patvirtintas organizacijos, patvirtinusios dokumento originalą, atitinkamos trečiosios šalies institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos;
arba
b) pažyma apie atliktus muitinės formalumus, išduota pagal II priede nurodytą pavyzdį viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis ir atitinkamoje trečiojoje šalyje vartojama kalba;
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 1992 ir 1993 m. priimtais sprendimais pagal Reglamento Nr. 565/80 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį Hauptzollamt mainais už užstatą skyrė pareiškėjai pagrindinėje byloje eksporto grąžinamųjų išmokų avansą. Šis avansas buvo susijęs su įvairiomis jautienos siuntomis, laikomomis siekiant jas eksportuoti.
11 1993 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėja pagrindinėje byloje išsiuntė Hauptzollamt 1993 m. kovo 9 d. Jordanijos muitinių išduotą deklaraciją Nr. 79/239. Šia deklaracija buvo patvirtinta, kad pareiškėjos pagrindinėje byloje eksportuota jautienos siunta išleista į laisvą apyvartą Jordanijoje. 1996 m. balandžio 30 d. ir 1998 m. kovo 4 d. Hauptzollamt grąžino pareiškėjos pagrindinėje byloje pateiktą užstatą.
12 Per 1998 m. vasario 28 d.–kovo 14 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vykdytą patikrinimą buvo nustatyta, kad daugeliu atvejų Jordanijos institucijų išduota muitinės deklaracija buvo panaikinta prieš sumokant importo mokesčius, o atitinkama jautienos siunta iš tiesų buvo išsiųsta į Iraką.
13 1999 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Hauptzollamt pareikalavo grąžinti 103 289,89 EUR dydžio sumą. Gavus dėl šio sprendimo grąžinti išmoką pateiktą pareiškėjos pagrindinėje byloje administracinį skundą, 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ši suma buvo sumažinta iki 59 545,70 EUR. Likusi administracinio skundo dalis buvo atmesta 2012 m. sausio 23 d. sprendimu.
14 2012 m. vasario 5 d. pareiškėja pagrindinėje byloje padavė skundą Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas); juo prašė panaikinti minėtus tris sprendimus. Ji nurodė, kad buvo suėjęs senaties terminas, suteikiantis teisę į išmokų grąžinimą. Jos teigimu, pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo tada, kai padaromas pažeidimas, o ne kai grąžinamas užstatas. Iš tiesų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimo“ sąvoka siejama su ūkio subjekto veiksmu ar neveikimu. Todėl, siekiant nustatyti, ar reikalavimui grąžinti neteisėtai sumokėtas sumas buvo suėjęs senaties terminas, galima remtis tik Jordanijos institucijų išduota muitinės deklaracija, t. y. 1993 m. rugpjūčio 10 d. deklaracija.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas linkęs manyti, kad senaties termino eiga pradedama skaičiuoti jau nuo ūkio subjekto veiksmo ar neveikimo, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisės aktų nuostata, padarymo ir žalos atsiradimo momentas nesvarbus. Toks aiškinimas kyla iš Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies formuluočių. Viena vertus, iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies formuluotės galima matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, pavartojęs tariamąją nuosaką šios nuostatos tekste, „pažeidimo“ sąvokos nesieja su žalos atsiradimu, nes ūkio subjekto elgesys gali būti laikomas pažeidimu taip pat tada, kai juo „gali būti padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Kita vertus, iš minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, kurios formuluotėje nurodyta „padarytas <…> pažeidimas“, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas senaties termino pradžią siekė susieti ne su pažeidimo „paaiškėjimu“, o su jo „padarymu“, vadinasi, su ūkio subjekto elgesiu, kuriuo turi būti pažeista Sąjungos teisės aktų nuostata.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto mano, kad tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimas atskleidžiamas jau atsiradus žalai, klausimą dėl senaties termino eigos pradžios nustatymo būtų galima vertinti kitaip. Iš tiesų būtų galima laikyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pateiktoje „pažeidimo“ sąvokoje numatyta, kad turi būti įvykdytos dvi sąlygos, t. y. pirma, ūkio subjekto elgesys ir, antra, dėl jo atsiradusi žala.
17 Jei senaties termino eiga pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį pradedama skaičiuoti tik nuo žalos atsiradimo momento, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar „žala“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, padaroma jau tada, kai avansu išmokama eksporto grąžinamosios išmokos dydžio suma, ar tik tada, kai galutinai skiriama eksporto grąžinamoji išmoka ir grąžinamas užstatas.
18 Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pažeidimas, kuris pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą yra būtinas, kad būtų pradėtas skaičiuoti senaties terminas, tuo atveju, kai Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, apima ne tik ūkio subjekto veiksmus ar neveikimą, bet taip pat reikalaujama, kad būtų padaryta žala Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams, ir dėl to senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo žalos atsiradimo momento, ar žalos atsiradimo momentas nesvarbus ir senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kurie laikytini Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimu, padarymo momento?
2. Jei į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo žalos atsiradimo momento:
ar reikalavimo grąžinti galutinai skirtą eksporto grąžinamąją išmoką atveju „žala“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, jau atsiranda, kai eksportuotojui išmokėta eksporto grąžinamosios išmokos dydžio suma, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 565/80 5 straipsnio 1 dalį, tačiau užstatas pagal šio reglamento 6 straipsnį dar negrąžintas, ar ji atsiranda tik tuo momentu, kai užstatas negrąžinamas arba galutinai skiriama eksporto grąžinamoji išmoka?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
19 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, kai Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo žalos Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams atsiradimo momento, ar kad ši senaties termino eiga, nepaisant šios momento, pradedama skaičiuoti nuo ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kuriais padaromas Sąjungos teisės pažeidimas, padarymo momento.
20 Pirmiausia reikia, viena vertus, priminti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta ketverių metų senaties termino taisyklė, nesant kitokį reguliavimą nustatančių atskirų sektorių Sąjungos teisės normų ar specialių senaties terminą nustatančių nacionalinės teisės normų, taikoma pažeidimams, darantiems žalą Sąjungos finansiniams interesams (šiuo klausimu žr. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑564/10, EU:C:2012:190, 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
21 Kita vertus, svarbu pažymėti, kad, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės susiklostė 1992 ir 1993 m., šiuo atveju taikytina Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šioje nuostatoje numatytas senaties terminas taikomas pažeidimams, padarytiems prieš įsigaliojant šiam reglamentui (žr. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 34 punktą).
22 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką siekiant nustatyti Sąjungos teisės nuostatų, šiuo atveju Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, taikymo sritį reikia atsižvelgti į jų tekstą, kontekstą ir tikslus (Sprendimo Angerer, C‑477/13, EU:C:2015:239, 26 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
23 Vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluote, patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra ketveri metai nuo tada, kai padarytas pažeidimas. Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala.
24 Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui.
25 Tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti tiek ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams.
26 Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama ES teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą.
27 Be to, šios išvados nepaneigia Graikijos vyriausybės pateiktas argumentas, kad dies a quo yra ta diena, kada kompetentingos institucijos sužino apie pažeidimą. Iš tiesų šis argumentas prieštarauja Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią diena, kai nacionalinės institucijos sužino apie pažeidimą, neturi įtakos senaties termino eigos pradžiai (Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 67 punktas).
28 Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką institucija, tikrindama savo pačios mokėjimus, atliktus iš Sąjungos biudžeto, privalo laikytis rūpestingumo pareigos (Sprendimo Ze Fu Fleischhandel GmbH ir Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, EU:C:2011:282, 44 punktas). Pripažinus, kad dies a quo yra sužinojimo apie nagrinėjamą pažeidimą diena, būtų prieštaraujama šiai rūpestingumo pareigai.
29 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, kai Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti tiek nuo ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiama ES teisė, tiek nuo žalos Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padarymo momento.
Dėl antrojo klausimo
30 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi abejonių dėl momento, kuriuo tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, atsiranda „žala“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį.
31 Prieš atsakant į šį klausimą reikia priminti pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių chronologiją. Pirmame etape – 1992 m. ir 1993 m. – pagal Reglamento Nr. 565/80 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjai pagrindinėje byloje avansu buvo skirta eksporto grąžinamosios išmokos dydžio suma. Antrame etape, 1993 m. rugpjūčio 10 d., pagal Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė Jordanijos institucijų išduotą muitinės deklaraciją, įrodančią, kad buvo atlikti išleidimo į laisvą apyvartą Jordanijoje muitinės formalumai. Trečiame etape, 1996 m. balandžio 30 d. ir 1998 m. kovo 4 d., pagal Reglamento Nr. 565/80 6 straipsnį buvo grąžintas užstatas, pateiktas avanso suteikimo momentu.
32 Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad „žala“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, atsiranda tuo momentu, kai priimamas galutinis sprendimas suteikti atitinkamą naudą, šiuo atveju eksporto grąžinamąsias išmokas. Iš tiesų nuo šio momento egzistuoja faktinė žala, padaryta Sąjungos biudžetui. Šia žala negali būti laikoma žala, egzistavusi iki momento, susijusio su galutiniu minėtos naudos suteikimu, priešingu atveju pripažintina, kad senaties terminas, skirtas tai pačiai naudai grąžinti, galėtų būti pradedamas skaičiuoti net tuo momentu, kai ta nauda dar nebuvo suteikta.
33 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, žala atsiranda tuo momentu, kai buvo priimtas sprendimas skirti atitinkamam eksportuotojui eksporto grąžinamąsias išmokas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, kai Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti tiek nuo ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiama ES teisė, tiek nuo žalos Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padarymo momento.
2. Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, žala atsiranda tuo momentu, kai buvo priimtas sprendimas skirti atitinkamam eksportuotojui eksporto grąžinamąsias išmokas.
Parašai.