BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2012 m. vasario 10 d.

Byla T‑98/11 P

AG

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Atleidimas pasibaigus bandomajam laikotarpiui – Ieškinio pareiškimo terminas – Vėlavimas – Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties AG prieš Parlamentą (F‑25/10), kuriuo siekiama panaikinti šią nutartį.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą. AG padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

1.      Iš SESV 257 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Šis reikalavimas neįvykdomas, jei apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, konkrečiai skirtų nagrinėjamame sprendime ar nutartyje padarytai teisės klaidai nustatyti.

Teiginiai, kurie yra pernelyg bendri ir netikslūs, kad juos būtų galima teisiškai įvertinti, turi būti laikomi akivaizdžiai nepriimtinais.

(žr. 24 ir 25 punktus)

Nuoroda:

2010 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo nutarties Meister prieš VRDT, T‑48/10 P, 42 ir 43 punktai ir nurodyta teismo praktika.

2.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio, kuriame perteikta minėto statuto 58 straipsnio formuluotė, matyti, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais ir turi būti pagrįstas pagrindais, susijusiais su Tarnautojų teismo nekompetentingumu, proceso Tarnautojų teisme pažeidimais, kuriais kenkiama ieškovo interesams, arba minėto teismo padarytu Sąjungos teisės pažeidimu.

Taigi tik Tarnautojų teismas gali nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir įvertinti šias faktines aplinkybes. Šis faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus Tarnautojų teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį gali tikrinti apeliacinės instancijos teismas.

Toks iškraipymas turi aiškiai būti matomas iš bylos dokumentų, kad nereikėtų iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų arba prašyti pateikti naujų įrodymų.

(žr. 44–46 punktus)

Nuoroda:

2011 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo P prieš Parlamentą, T‑213/10 P, 46–48 punktai ir nurodyta teismo praktika.