2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Investigatory Powers Tribunal – London (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Privacy International / Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs, Secretary of State for the Home Department, Government Communications Headquarters, Security Service, Secret Intelligence Service
(Byla C-623/17)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių sektoriuje – Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas – Bendras ir nediferencijuotas srauto ir vietos nustatymo duomenų perdavimas – Nacionalinio saugumo užtikrinimas – Direktyva 2002/58/EB – Taikymo sritis – 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis – Elektroninių ryšių konfidencialumas – Apsauga – 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8, 11 straipsniai bei 52 straipsnio 1 dalis – ESS 4 straipsnio 2 dalis)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Investigatory Powers Tribunal –London
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Privacy International
Atsakovai: Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs, Secretary of State for the Home Department, Government Communications Headquarters, Security Service, Secret Intelligence Service
Rezoliucinė dalis
1. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis, siejami su ESS 4 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenka nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos valstybės institucija gali įpareigoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus perduoti saugumo ir žvalgybos tarnyboms srauto ir vietos nustatymo duomenis, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas.
2. Direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su ESS 4 straipsnio 2 dalimi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos valstybės institucija, siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, gali įpareigoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus bendrai ir nediferencijuojant perduoti srauto ir vietos nustatymo duomenis saugumo ir žvalgybos tarnyboms.
____________
1 OL C 22, 2018 1 22.