Language of document :

2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-45/11)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimą C (2010) 7893 galutinis, apie kurį Italijos Respublikai pranešta 2010 m. lapkričio 11 d. raštu SG-Greffe (2010) D/18018, kuriuo atsisakyta perduoti bylą COMP/M.5960 - Crédit Agricole/Cassa di Risparmio della Spezia/Agenzie Intesa Sampaolo.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateiktas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas Italijos konkurencijos tarnybos prašymas pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 9 straipsnį perduoti klausimą dėl koncentracijos, apie kurią pranešta Komisijai, kuria Crédit Agricole S.A. per pavaldžiąją įmonę Cassa di Risparmio di Parma e Piacenza S.p.A. įgijo išimtinę Cassa di Risparmio della Spezia S.p.A., šiuo metu kontroliuojamos Intesa Sampaolo, kontrolę.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus.

Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 139/2004 9 straipsnio pažeidimu tiek, kiek Komisija nusprendė, jog prašymas dėl perdavimo buvo pavėluotas ir nepagrįstas.

Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 139/2004 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 3 dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos pažeidimu ir motyvavimo stoka.

Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai suteikė svarbos faktui, jog po koncentracijos rinkos dalys būtų nepakitusios. Iš tiesų Crédit Agricole tokias rinkos dalis įgytų dėl koncentracijos, o ne dėl vidaus plėtros, kaip iki koncentracijos padarė Intesa Sampaolo. Taigi padarytas poveikis provincijų mažmeninės bankininkystės paslaugų rinkai.

Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 139/2004 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 3 dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos pažeidimu ir motyvavimo stoka.

Ieškovė mano, kad priešingai, nei tvirtina Komisija, bankininkystės paslaugų provincijų rinka egzistuoja: tokių paslaugų vartotojai iš tiesų nelinkę judėti, todėl kitiems operatoriams sunku patekti į užpildytą provincijų rinką. Taigi egzistavo apribota rinka, kuri nebuvo didelė bendrosios rinkos dalis.

Ketvirtasis pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 139/2004 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 3 dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos pažeidimu ir motyvavimo stoka.

Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Komisija neatsižvelgė į konkurencijos institucijos prieš Crédit Agricole ir Intesa Sampaolo pradėtą pažeidimo procedūrą, kurios dėl to, siekiant nustatyti poveikį rinkai, turėjo būti laikomos susijusiomis šalimis, o ne konkurentėmis.

Penktasis pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 139/2004 1 straipsnio ir 9 straipsnio 2 bei 3 dalių ir subsidiarumo bei proporcingumo principų pažeidimu.

Ieškovė mano, kad koncentracija nebuvo Bendrijos masto ir kad konkurencijos institucija galėjo geriausiai ją įvertinti. Komisija bent jau turėjo perduoti su sprendime nurodytomis provincijų rinkomis susijusią koncentracijos dalį.

____________