EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 16 d.

Byla F‑92/11

Carla Faita

prieš

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK)

„Viešoji tarnyba – Psichologinis priekabiavimas – Pagalbos prašymas – Sprendimo motyvai“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo C. Faita prašo, pirma, panaikinti 2011 m. birželio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) sprendimą atmesti jos 2011 m. vasario 14 d. paduotą skundą ir, antra, nurodyti EESRK sumokėti jai 15 000 EUR tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. C. Faita padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bylinėjimosi išlaidų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Pagalbos prašymas – Sąvoka – Prašymas priimti sprendimą arba atlyginti žalą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį – Prašyme nurodytų veiksmų nutraukimas – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Psichologinį priekabiavimą tariamai patyrusio pareigūno ieškinys dėl pagalbos prašymo atmetimo – Pareigūno išleidimas į pensiją iki ieškinio pareiškimo – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Psichologinio priekabiavimo buvimu pagrįstas pagrindas – Pareiga atsižvelgti į visas svarbias faktines aplinkybes

4.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

5.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Sprendimas atmesti – Administracijos pareigos pakeisti ginčijamo akto motyvus nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Tariamos priekabiavimo aukos paaukštinimas – Priekabiavimo fakto nepaneigianti aplinkybė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

8.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Tarnybinės veiklos vertinime esančios pastabos ir vertinimai – Priekabiavimo buvimo neįrodantys požymiai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

9.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Įgyvendinimas esant psichologiniam priekabiavimui – Tariamos aukos pareiga laikytis institucijos vidaus taisyklėse numatytos pagalbos prašymo pateikimo procedūros – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

10.    Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

11.    Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Nuo padalinio vadovo pavaduotojo pareigų nušalintas pareigūnas – Priekabiavimu nelaikytina aplinkybė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

1.      Pagalbos prašymu pripažintinas ne tik prašymas, pateiktas pareigūno, teigiančio, kad dėl savo statuso ar pareigų jis ar jo šeimos nariai šiuo metu patiria grasinimus, užgaules, įžeidimus, šmeižtą arba kėsinimąsi į jų asmenybę ar turtą, bet ir bet koks pareigūno prašymas paskyrimų tarnybai priimti sprendimą arba atlyginti žalą dėl su Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu susijusio motyvo, net jei veiksmai, kuriais kaltinama, buvo nutraukti.

(žr. 48 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 8 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑95/09, 25 ir 26 punktai.

2.      Pareigūnas ar buvęs pareigūnas, teigiantis, jog prie jo buvo psichologiškai priekabiaujama ir teisme ginčijantis institucijos atsisakymą iš esmės nagrinėti pagalbos prašymą, iš principo turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį, net jeigu jo nurodyti veiksmai nutraukti arba ieškovas neprašo atlyginti žalos, patirtos dėl nurodyto priekabiavimo, ar pradėti drausminės procedūros prieš tariamą priekabiautoją, ar panaikinti vieno iš aktų, kuriuo, kaip jis teigia, buvo prisidėta prie priekabiavimo, nes bet koks galimas administracijos pripažinimas, kad buvo psichologiškai priekabiaujama, savaime gali turėti teigiamą poveikį asmens, prie kurio buvo priekabiauta, psichologinės terapijos procesui. Šiuo klausimu pažymėtina, kad aplinkybė, jog tariama priekabiavimo auka buvo išleista į pensiją iki ieškinio pareiškimo, nepanaikina jos suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

(žr. 55 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 26 punktas.

3.      Nagrinėdamas ieškinį dėl tariamo psichologinio priekabiavimo, tam, kad įvertintų priešiškų veiksmų buvimą, Sąjungos teismas turi atsižvelgti į visas svarbias faktines aplinkybes. Sprendimas yra faktinė aplinkybė, galinti būti tokių veiksmų požymis, į kurį, be kitų požymių, reikia atsižvelgti iš naujo nenagrinėjant jo teisėtumo, o ieškinio dėl tokio sprendimo pareiškimo termino pasibaigimas nėra kliūtis teisėjui konstatuoti priekabiavimo faktą. Juo labiau taip yra atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija gali paaiškėti tik pasibaigus terminui, per kurį gali būti pareikštas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo diskriminuojama.

(žr. 57 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo Barbin prieš Parlamentą, F‑68/09, 109 punktas.

4.      Tam, kad ieškinys būtų priimtinas, pakanka, jog įprastai rūpestingas asmuo sugebėtų išskirti ieškovo argumentuose bent vieną pagrindą, pagrindžiantį vieną iš reikalavimų. Jei nesunkiai galima išskirti kelis pagrindus, ieškinio negalima pripažinti nepriimtinu.

(žr. 61 punktą)

5.      Kadangi administracija neprivalo pareikšti pozicijos dėl kiekvieno pareigūno prašyme išdėstyto argumento, jeigu sprendimas tinkamai motyvuotas, administracija neturi pagrindo nukrypti nuo šių motyvų nagrinėdama skundą dėl šio sprendimo ir pakeisti juos naujais motyvais, kurie skirtųsi nuo pradinių.

(žr. 66 punktą)

6.      Atlikdamas priemonių, kurių ėmėsi administracija išnagrinėjusi pagalbos prašymą, kontrolę Sąjungos teismas apsiriboja klausimu, ar atitinkama institucija rėmėsi tinkamu motyvu, be kita ko, ar ji neperžengė protingumo ribų ir įgyvendindama savo diskreciją nepadarė akivaizdžios klaidos. Šiuo klausimu sprendimo teisėtumui pripažinti pakanka, kad bent vienas paskyrimų tarnybos nurodytas motyvas būtų tinkamas ir pakankamas.

Kalbant apie sprendimo atmesti pagalbos prašymą nepradėjus administracinio tyrimo teisėtumą, pasakytina, kad teismas turi išnagrinėti šio sprendimo pagrįstumą atsižvelgdamas į administracijos, priimant sprendimą, turėtus duomenis, pateiktus, be kita ko, suinteresuotojo asmens pagalbos prašyme.

(žr. 85 ir 98 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją, T‑154/05, 137 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis prieš Komisiją, F‑113/07, 69 ir 70 punktai.

7.      Aplinkybė, kad pareigūno pareigos buvo paaukštintos, neleidžia atmesti galimybės, kad jis tapo savo viršininko priekabiavimo arba priešiškų veiksmų auka, ypač kai pareigūno pareigos buvo paaukštintos nepritariant jo viršininkui.

(žr. 89 punktą)

8.      Aplinkybė, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos nebuvo neigiamos, neleidžia atmesti priekabiavimo ar priešiškų veiksmų jo atžvilgiu buvimo galimybės, nes tokie veiksmai gali pasireikšti ir ne kaip veiklos vertinimas. Iš tiesų, patys vertinimo ataskaitoje esantys balai ir vertinimai, net ir neigiami, negali būti laikomi įrodymais, jog vertinimo ataskaita buvo siekiama psichologiškai priekabiauti.

(žr. 90 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 2 d. Sprendimo K prieš Parlamentą, F‑15/07, 39 punktas.

9.      Aplinkybė, kad pareigūnas nesilaikė institucijos vidaus taisyklėse numatytos procedūros priekabiavimo atveju, nėra kliūtis paskyrimų tarnybai išnagrinėti administracijai pateiktame pagalbos prašyme išdėstytų teiginių tikrumą. Iš tiesų vykdymo priemonė gali tik papildyti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos pareigūno teisės įgyvendinimą ir neriboti jos apimties, todėl atitinkama institucija negali daryti pareigūno teisės pateikti pagalbos prašymą įgyvendinimo priklausomo nuo išankstinio Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatytos vidaus procedūros laikymosi. Nors pageidautina, kad būtų imtasi vidaus procedūrų, nustatytų Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, dėl šių procedūrų buvimo iš pareigūnų negalima atimti Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos teisės pateikti skundą arba pareikšti ieškinį Sąjungos teisme dėl akto prieš tai nepasinaudojus šiomis vidaus procedūromis.

(žr. 91 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. gegužės 18 d. Sprendimo Meister prieš VRDT, F‑138/06 ir F‑37/08, 138–140 punktai.

10.    Nors įvykus su tarnybos veikla ir skaidrumu nesuderinamam įvykiui paskyrimų tarnyba turi imtis veiksmų, ji neprivalo atlikti tyrimo remdamasi vien teiginiais, nepatvirtintais įrodymais ar net pradiniais įrodymais. Iš tiesų, siekdama apsaugoti asmenų, kuriems tyrimas gali turėti įtakos, teises, minėta tarnyba prieš pradėdama tyrimą turi įsitikinti, kad turi įrodymų, galinčių patvirtinti jos galimus įtarimus. Vadinasi, Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamą prašymą pateikiantis pareigūnas turi pateikti tariamų išpuolių prieš jį pradinių įrodymų. Tik esant šiems įrodymams institucija privalo imtis atitinkamų priemonių.

(žr. 97 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, 15 ir 16 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Nanopoulos, T‑308/10 P, 152 punktas.

11.    Aplinkybė, kad padalinio vadovas nusprendžia, jog pareigūnas jo nebepavaduos jo nebuvimo laikotarpiu, nėra vadovo psichologinio priekabiavimo arba priešiškų veiksmų įrodymas, nes kiekvienas padalinio vadovas gali laisvai pasirinkti jį pavaduosiantį pareigūną ar tarnautoją, turint omenyje, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus jis liks pirmu atsakingu asmeniu padalinyje. Šiuo atžvilgiu tai, kad pareigūnas įgijo tam tikrą darbo stažą padalinyje arba net priskirtas prie aukšto lygio, nesuteikia jam jokios teisės užsiimti personalo valdymu arba atlikti vadovo funkcijas.

(žr. 100 punktą)