2021 m. vasario 26 d. International Skating Union pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-93/18, International Skating Union / Europos Komisija

(Byla C-124/21 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: International Skating Union, atstovaujama advokato J.-F. Bellis

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Mark Jan Hendrik Tuitert, Niels Kerstholt, European Elite Athletes Association

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą International Skating Union / Komisija (byla T-93/18), kiek juo atmestas apeliantės ieškinys,

panaikinti 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą byloje AT. 40208 – Tarptautinės čiuožimo sąjungos atrankos taisyklės ir

priteisti iš Komisijos ir įstojusių į bylą šalių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi šiame procese ir procese Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnį ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl SESV 101 straipsnio, kai konstatavo, kad TČS atrankos taisyklėmis ribojama konkurencija dėl tikslo.

Pirma dalis: Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliantės argumentų, kuriais ginčijamas Komisijos atliktas faktinių aplinkybių, kuriomis pagrįstas konkurencijos dėl tikslo kvalifikavimas, vertinimas, kaip išdėstyta 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendime byloje AT.40208 – Tarptautinės čiuožimo sąjungos atrankos taisyklės (toliau – ginčijamas sprendimas).

Visi apeliantės argumentai, kuriais ginčijamas Komisijos atliktas faktinių aplinkybių, kuriomis pagrįsta ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje išdėstyta išvada, kad TČS pažeidė SESV 101 straipsnį, kai „priėmė ir taikė“ atrankos taisykles, vertinimas, arba klaidingai pripažinti netinkamais ar nereikšmingais, arba į juos paprasčiausiai nebuvo atsižvelgta.

Antra dalis: Bendrasis Teismas iš naujo apibrėžė byloje nagrinėtą konkurencijos ribojimą, taip pažeisdamas pareigą nepakeisti Komisijos motyvų savaisiais, ir ginčijamo sprendimo 8.5 punkte Komisijos aptartus aspektus klaidingai kvalifikavo kaip susijusius su konkurencijos ribojimo dėl tikslo konstatavimu, taip pažeisdamas Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl SESV 101 straipsnio.

Užuot peržiūrėjęs ginčijamame sprendime atliktą pažeidimo konstatavimą, Bendrasis Teismas suformavo naują konkurencijos ribojimą dėl tikslo remdamasis: 1) abstrakčiu TČS atrankos taisyklių aiškinimu, visiškai neatsižvelgiant į tai, kaip jos praktiškai taikomos, ir 2) ginčijamo sprendimo 8.5 punkte Komisijos aptartais aspektais, į kuriuos nebuvo atsižvelgta tame sprendime (8.3 punkte) konstatuojant pažeidimą dėl tikslo.

Trečia dalis: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų analizuodamas keturis aspektus, kuriais rėmėsi Komisija, konstatuodama, kad TČS atrankos taisyklėmis ribojama konkurencija dėl tikslo.

Atrankos taisyklių turinys: remiantis sankcijų, kuriomis užtikrinamas šių taisyklių vykdymas, dydžiu negalima daryti išvados dėl tariamo jų ribojančio tikslo. Neigiamas poveikis konkurencijai dėl sankcijų daromas, tik jeigu nepagrįstai atsisakoma suteikti leidimą varžyboms. Pats sankcijų dydis nieko nesako apie taisyklių turinį.

TČS atrankos taisyklių tikslai: remdamasis tuo, jog pripažino, kad TČS išankstinio leidimo sistema siekiama teisėto tikslo, Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad TČS atrankos taisyklėmis negali būti ribojama konkurencija dėl tikslo.

TČS atrankos taisyklių teisinis ir ekonominis kontekstas: Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Sprendimą Cartes Bancaires (C-67/13), kai kaip nereikšminga laikė aplinkybę, kad TČS patvirtino visas trečiųjų asmenų rengiamas dailiojo čiuožimo varžybas, remdamasis tuo, kad nėra dailiojo čiuožimo rinkos ir atitinkamos greitojo čiuožimo „sąveikos“.

TČS ketinimas riboti konkurenciją: dėl to, kad ketinimas nėra būtinas veiksnys atliekant analizę „dėl tikslo“, Bendrasis Teismas negalėjo kaip nereikšmingus atmesti apeliantės argumentus, kuriais ginčijamas Komisijos atliktas faktinių aplinkybių, išdėstytų ginčijamo sprendimo 175–178 konstatuojamosiose dalyse, kuriomis Komisija rėmėsi konstatuodama, kad TČS pažeidė SESV 101 straipsnį, kai priėmė ir taikė atrankos taisykles, vertinimas.

Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nenagrinėjo apeliantės ieškinio ketvirtojo pagrindo, kuriuo nurodyta, kad TČS sprendimas nepatvirtinti 2014 m. „Dubai Icederby“ renginio nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, nes tuo sprendimu siekta teisėto tikslo laikantis TČS etikos kodekso, kuriuo draudžiama visų formų parama lažyboms.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neteisingai vertino apeliantės nurodytą pagrindą kaip apimantį abstraktų tikslo apsaugoti greitojo čiuožimo sąžiningumą teisėtumo aptarimą. Šiuo pagrindu ginčytas Komisijos atsisakymas pripažinti TČS susirūpinimo dėl etinių klausimų, susijusių su greitojo čiuožimo varžybų koncepcija, įtraukiant vietoje rengiamas lažybas, kurios turėjo būti vykdomos per Dubajaus renginį, pagrįstumą. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus įrodymus, visų pirma į ataskaitą dėl svarstymų Pietų Korėjos Nacionalinėje Asamblėjoje, kuriais ši koncepcija buvo atmesta atsižvelgiant į didelę manipuliacijų riziką, taip patvirtinant TČS susirūpinimo dėl etinių klausimų pagrįstumą. „Dubai Icederby“ yra vienintelis trečiųjų asmenų čiuožimo renginys, kuris nebuvo patvirtintas pagal TČS išankstinio leidimo sistemą.

____________