Byla T‑342/11
Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio (CEEES)
ir
Asociación de Gestores de Estaciones de Servicio
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Ispanijos degalinių rinka – Sprendimas atmesti skundą – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – Komisijos sprendimu nustatytų privalomų įsipareigojimų nevykdymas – Procedūros atnaujinimas – Vienkartinės baudos – Periodinės baudos“
Santrauka – 2014 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Reikalavimai įpareigoti instituciją – Nepriimtinumas
(SESV 263 ir 266 straipsniai)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Įmonių Komisijos atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai vykdant konkurencijos taisyklių taikymo procedūrą – Komisijos sprendimu nustatytų privalomų įsipareigojimų nevykdymas – Komisijos galios – Diskrecija – Komisijos prioritetų nustatymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalies c punktas ir 24 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Komisijos pareiga priimti sprendimą dėl pažeidimo egzistavimo – Nebuvimas – Atsižvelgimas į Sąjungos interesą, susijusį su bylos nagrinėjimu – Vertinimo kriterijai – Komisijos diskrecija – Ribos – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 101 ir 102 straipsniai)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Skundas dėl pažeidimą padariusios įmonės prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo – Atsižvelgimas į Sąjungos interesą, susijusį su bylos nagrinėjimu – Komisijos diskrecija – Atsižvelgimas į nacionalinės konkurencijos institucijos įmonės atžvilgiu priimtas priemones – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalies c punktas ir 24 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(SESV 296 straipsnis)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Skundžiamas aktas – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į informaciją, turimą akto priėmimo momentu
(SESV 263 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43 punktą)
2. Kai įmonė nesilaiko sprendimo dėl įsipareigojimų, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, Komisija pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalį neprivalo atnaujinti procedūros prieš tokią įmonę, bet šiuo atžvilgiu turi diskreciją. Komisija taip pat turi diskreciją dėl Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies c punkto ir 24 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kuriuos ji gali skirti vienkartines ar periodines baudas įmonėms, jei jos nesilaiko įsipareigojimo, kuris sprendimu, priimtu taikant šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį, tapo privalomas, taikymo.
Dėl aplinkybių, lemiančių diskrecijos, kurią turi Komisija pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalį, įgyvendinimą reikia pažymėti, kad Komisija turi tik ribotus išteklius, kuriuos ji gali panaudoti potencialiai dideliam konkurencijos teisei prieštaraujančių veiksmų skaičiui. Todėl Komisija turi nustatyti skirtingus jai pateiktų konkurencijos problemų nagrinėjimo prioritetus ir nuspręsti, ar yra Sąjungos interesas toliau nagrinėti bylą.
(žr. 48, 49, 58, 59 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 60, 61, 70 punktus)
4. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos kompetencijos pripažinti įsipareigojimus privalomais pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį tikslas yra taip pat užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių laikymąsi, ir į tai, kad šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalies c punkte ir 23 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta kompetencija siekiama užtikrinti šių įsipareigojimų laikymąsi, principai dėl sprendimų atmesti skundą dėl SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo taikomi ir tuo atveju, kai apie galimą įsipareigojimo nesilaikymą pranešama Komisijai ir ji turi nuspręsti, ar atnaujinti procedūrą.
Kadangi Komisija privalo įvertinti klausimą, ar yra Sąjungos interesas toliau nagrinėti skundą atsižvelgiant į konkrečiu atveju reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, ji turi atsižvelgti į tai, kad situacija gali skirtis priklausomai nuo to, ar šis skundas susijęs su galimu sprendimo dėl įsipareigojimų nesilaikymu ar galimu SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimu. Iš tiesų, kadangi įsipareigojimų nesilaikymą apskritai lengviau įrodyti nei SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą, tyrimo priemonių, būtinų įrodyti tokį įsipareigojimų nesilaikymą, apimtis iš principo yra labiau ribota.
Tačiau remiantis tuo negalima daryti išvados, kad tokiu atveju Komisija privalo visada atnaujinti procedūrą ir skirti vienkartinę ar periodinę baudą. Iš tiesų, dėl tokio požiūrio kompetencija, kurią ji turi pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 2 dalies c punktą ir 24 straipsnio 1 dalies c punktą, pasikeistų į susijusią kompetenciją, o tai prieštarautų šių nuostatų formuluotei.
Tokiomis aplinkybėmis niekas nedraudžia to, kad Komisija atsižvelgtų į priemones, kurias nacionalinė konkurencijos institucija priėmė įmonės atžvilgiu, kai vertina, ar yra Sąjungos interesas atnaujinti procedūrą prieš šią įmonę dėl jos įsipareigojimų nesilaikymo tam, kad galėtų jai paskirti vienkartinę ar periodinę baudą. Atvirkščiai, kadangi pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 2 dalies c punktą ir 24 straipsnio 1 dalies c punktą Komisijai buvo suteikta kompetencija vykdyti jai pavestą SESV 101 ir 102 straipsnių laikymosi priežiūros užduotį, toks atsižvelgimas yra privalomas.
(žr. 62–64, 68 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 101 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 105 punktą)