Byla T‑348/08
Aragonesas Industrias y Energía, SAU
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Natrio chlorato rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Rinkos pasidalijimas – Kainų nustatymas – Įrodymų visetas – Įrodymų data – Konkurentų pareiškimai – Prisipažinimas – Pažeidimo trukmė – Baudos – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir EB 230 straipsnis; EEE susitarimo 5 straipsnio 1 dalis)
2. Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas
(ES 6 straipsnio 2 dalis; EB 81 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Rašytinių įrodymų nebuvimas – Poveikis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Teisminė kontrolė – Įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, nustatymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)
7. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Įvairių įrodymų įrodomosios galios vertinimas – Įmonės prisipažinimas dalyvavus neteisėtuose susitikimuose
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Atsižvelgimas į visus pažeidimo požymius
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22 punktas)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas įmonės vaidmuo
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Bendro baudų lygio padidinimas – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis, CE; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Vertinimas
(EB 81 straipsnis ir EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neteisėtumo konstatavimas – Bendrojo Teismo pareiga pakeisti sprendimą pasinaudojant savo neribota jurisdikcija
(SESV 261 straipsnis)
1. Kalbant apie EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų vertinimą, Komisija turi pagrįsti nustatytus pažeidimus ir pateikti pakankamai įrodymų, teisiškai patvirtinančių pažeidimą sudarančias aplinkybes.
Be to, kai pagal EB 230 straipsnį pateikiamas ieškinys dėl panaikinimo, Sąjungos teismas privalo patikrinti tik ginčijamo akto teisėtumą.
Taigi ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos teisės normų pažeidimas ir adresatams skiriamos baudos, panaikinimo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar Komisijos sprendime pateiktų įrodymų ir kitų aplinkybių pakanka ginčijamam pažeidimui įrodyti.
(žr. 90–92 punktus)
2. Abejones Teismas turi vertinti įmonės, kuriai skirtas sprendimas, kuriame konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, naudai. Taigi Teismas negali pripažinti, kad Komisija pakankamai teisiškai įrodė nagrinėjamo pažeidimo egzistavimą, jei dėl šio klausimo jam dar lieka abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo skiriama bauda, panaikinimo.
Tokioje situacijoje reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, vieną iš pagrindinių teisių, kurios, remiantis Teisingumo Teismo praktika, Suvestinio Europos akto preambule, ES 6 straipsnio 2 dalimi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, yra saugomos Sąjungos teisės sistemoje. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų bei paskirtų sankcijų pobūdį ir griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos piniginės ar periodinės baudos.
(žr. 93 ir 94 punktus)
3. Konkurencijos srityje Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų tvirtam įsitikinimui, kad pažeidimas buvo padarytas, pagrįsti.
Vis dėlto kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visetas.
Be to, atsižvelgiant į akivaizdų antikonkurencinių susitarimų draudimo pobūdį, negalima reikalauti iš Komisijos pateikti dokumentų, aiškiai patvirtinančių atitinkamų ūkio subjektų tarpusavio ryšius. Bet kuriuo atveju Komisijos turimus neišsamius ir pavienius įrodymus gali papildyti išvados, iš kurių būtų galima atkurti atitinkamas faktines aplinkybes. Todėl išvadą, kad egzistuoja antikonkurenciniai veiksmai ar susitarimas, galima daryti iš bendrai vertinamų tam tikrų sutapimų ar požymių, kurie, jei nėra kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.
(žr. 95–97 punktus)
4. Kiek tai susiję su įrodinėjimo priemonėmis, kurios gali būti naudojamos EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimui įrodyti, Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų vertinimo principas.
Todėl galimas rašytinių įrodymų nebuvimas svarbus tik bendrai vertinant tam tikrų Komisijos pateiktų įrodymų viseto įrodomąją galią. Tačiau vien tai, kad jų nėra, nereiškia, kad atitinkama įmonė gali pagrįstai ginčyti Komisijos teiginius pateikdama kitokius bylos faktinių aplinkybių paaiškinimus. Taip yra tik tuo atveju, kai Komisijos pateikti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai ir be papildomo aiškinimo patvirtinti pažeidimo.
Be to, nėra jokios Sąjungos teisės normos ar bendrojo principo, pagal kurį Komisijai draudžiama vienos įmonės atžvilgiu remtis kitų kaltinamų įmonių parodymais, kai juos Komisija gauna kartu su prašymu taikyti pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais. Priešingu atveju Komisijos pareiga pateikti EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimų įrodymų būtų neįvykdoma ir nesuderinama su jos užduotimi prižiūrėti tinkamą šių teisės normų taikymą.
Vis dėlto kaltinamos įmonės prisipažinimas dalyvavus kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais, nes reikalaujamas patvirtinimo laipsnis gali būti mažesnis dėl nagrinėjamų parodymų patikimumo. Tokia įmonės pareiškimo patvirtinimo sąlyga turi būti tenkinama ir tada, kai kita kaltinama įmonė tą pareiškimą ginčija.
(žr. 98–101, 206 punktus)
5. Konkurencijos srityje ypač didelė įrodomoji galia gali būti suteikta tiems pareiškimams, kurie, pirma, yra patikimi, antra, duoti įmonės vardu, trečia, gauti iš asmens, turinčio profesinę pareigą veikti šios įmonės interesais, ketvirta, prieštarauja juos duodančio asmens interesams, penkta, gauti iš tiesioginių aplinkybių, kurias jie įrodo, liudininkų ir, šešta, pateikti raštu apgalvojus ir gerai apsvarsčius.
Nors paprastai pagrindinių neteisėto susitarimo dalyvių savanoriški parodymai vertinami su tam tikru nepasitikėjimu, nes tokie dalyviai linkę sumažinti savo dalyvavimo darant pažeidimą svarbą ir padidinti kitų svarbą, vis dėlto tai, kad prašoma taikyti pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais, kad būtų atleista nuo baudos arba ji sumažinta, ne visada yra paskata pateikti iškreiptus įrodymus dėl kitų narių dalyvavimo inkriminuojamame kartelyje. Iš tikrųjų bet koks mėginimas suklaidinti Komisiją gali kelti abejonių dėl pareiškėjo bendradarbiavimo nuoširdumo ir išsamumo, todėl kelti pavojų jo galimybei gauti visą pranešimo dėl bendradarbiavimo teikiamą naudą. Iškreiptų įrodymų pateikimo Komisijai pasekmės gali būti dar sunkesnės, nes ginčijamas įmonės parodymas turi būti pagrįstas kitais įrodymais. Iš tikrųjų ši aplinkybė didina tikimybę, kad netikrus parodymus išsiaiškins ir Komisija, ir kitos dalyvavimu darant pažeidimą kaltinamos įmonės.
(žr. 104–106 punktus)
6. Pagal Reglamentą Nr. 1/2003 Komisijos vykdoma administracinė procedūra skirstoma į du atskirus vieną po kito einančius etapus – išankstinio tyrimo ir ginčo etapus – kurių kiekvienas pagrįstas individualia vidaus logika. Išankstinio tyrimo etapas, per kurį Komisija naudojasi Reglamente Nr. 1/2003 numatytais įgaliojimais ir kuris trunka iki pranešimo apie kaltinimus priėmimo, skirtas leisti Komisijai surinkti visą svarbią konkurencijos normų pažeidimą ar jo nebuvimą patvirtinančią informaciją ir suformuluoti pirminę poziciją dėl procedūros ir jos vėlesnės eigos. Tačiau nuo pranešimo apie kaltinimus iki galutinio sprendimo priėmimo trunkantis ginčo etapas skirtas tam, kad Komisija priimtų galutinį sprendimą dėl įmonei inkriminuojamo pažeidimo.
Vertindamas įrodymus ir kitą Komisijos pateiktą informaciją, turinčią patvirtinti konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir siekdamas nustatyti minėtus įrodymus Bendrasis Teismas jų gali ieškoti tik Komisijos sprendimo motyvuose, kuriuose ji aprašo administracinės procedūros ginčo etapą. Iš tikrųjų tik šiame etape gavusi atitinkamos įmonės pastabas dėl pirminės Komisijos pozicijos atlikus išankstinį tyrimą, kokia ji pateikta pranešime apie kaltinimus, Komisija gali nuspręsti, ar toliau laikysis pirminės pozicijos, ir priimti galutinį sprendimą dėl inkriminuojamo pažeidimo.
Tada, kai gavusi įmonės pastabas dėl pranešimo apie kaltinimus Komisija išankstinio tyrimo etapo pabaigoje turėtų įrodymų vertinime, kad priimtų sprendimą dėl tos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą, pati abejoja tų įrodymų įrodomąja verte, Bendrasis Teismas gali tik atsižvelgti į šį Komisijos vertinimą.
(žr. 109, 110 ir 113 punktus)
7. Kiek tai susiję su įmonės prisipažinimu dėl dalyvavimo konkurencijos taisykles pažeidžiančiame neteisėtame susitikime, tai, kad įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįsta faktines ar teisines aplinkybes per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą, gali būti papildomas įrodymas vertinant ieškinio pagrįstumą.
Todėl tam, kad toks prisipažinimas būtų laikomas patikimu įrodymu, vertinant ieškinio pagrįstumą reikia patikrinti, ar šio prisipažinimo turinys papildo kitus Komisijos pateiktus įrodymus.
(žr. 217 ir 218 punktus)
8. Nors iš pradžių konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumas vertinamas atsižvelgiant į tokius pažeidimo požymius kaip antai jo pobūdis, visų susijusių šalių užimama rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas ir jo įgyvendinimas (arba neįgyvendinimas), paskui šis vertinimas koreguojamas atsižvelgiant į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, būdingas kiekvienai darant pažeidimą dalyvavusiai įmonei.
Todėl pirmajame baudos nustatymo metodo etape Komisija siekia nustatyti kiekvienai susijusiai įmonei taikytiną bazinį baudos dydį ir tai darydama ji kiekvienos iš jų atitinkamoje geografinėje rinkoje nagrinėjamų prekių ar paslaugų pardavimo vertei taiko pirmąjį dauginimo koeficientą, atspindintį pažeidimo sunkumą, o jei reikia – ir antrąjį dauginimo koeficientą, kuriuo siekiama jas atgrasyti vėl dalyvauti tokiuose neteisėtuose veiksmuose. Kaip matyti iš pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių, kiekvienas iš šių dviejų koeficientų nustatomas atsižvelgiant į veiksnius, kurie bendrai atspindi pažeidimo charakteristikas, t. y. kad jis apima visų jo dalyvių antikonkurencinių veiksmų visumą.
Todėl nustatant šių dviejų dauginimo koeficientų dydį nereikia atsižvelgti į kiekvieno dalyvio individualiai padaryto pažeidimo specifines charakteristikas. Be to, šią išvadą patvirtina pats baudų nustatymo metodo antrojo etapo tikslas, kuriuo siekiama būtent atsižvelgti į kiekvieno darant nagrinėjamą pažeidimą dalyvavusio subjekto antikonkurencinį elgesį individualiai apibūdinančias sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.
Todėl gairių 22 punkte išvardytais veiksniais dauginimo koeficientui už „pažeidimo sunkumą“ (gairių 21 punktas) ir dauginimo koeficientui „papildomai sumai“ (gairių 25 punktas) nustatyti siekiama įvertinti Sąjungos konkurencijos normų pažeidimą, kuris vertinamas kaip visuma. Konkrečiai kalbant, iš gairių nematyti, jog Komisija privalo atsižvelgti į tokias specifines aplinkybes, susijusias su subjektu, dalyvavusiu darant konkurencijos taisyklių pažeidimą, kaip antai reti įmonės antikonkurenciniai kontaktai ar sudarytų susitarimų nevykdymas, ir tai padaryti baudų nustatymo metodo pirmajame etape. Į tokias aplinkybes Komisija atsižvelgia tik minėto metodo antrajame etape kaip į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su kiekviena darant pažeidimą dalyvavusia įmone.
(žr. 264–267, 273 punktus)
9. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 29 punktuose numatytas bazinio baudos dydžio koregavimas atsižvelgiant į kiekvienos susijusios įmonės tam tikras sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Gairių 29 punkte nustatytas neišsamus lengvinančių aplinkybių sąrašas, dėl kurių tam tikromis sąlygomis bazinis baudos dydis gali būti mažinamas. Iš tikrųjų šiame sąraše įmonės pasyvus vaidmuo nenurodytas kaip lengvinanti aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgta. Vis dėlto, kadangi gairių 29 punkte pateiktas neišsamus sąrašas, iš esmės negalima atmesti, kad į šią prielaidą gali būti atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę, dėl kurios galima sumažinti bazinį baudos dydį.
Įmonės pasyvus vaidmuo darant pažeidimą reiškia, kad atitinkama įmonė pasirenka „pasyvią poziciją“, t. y. aktyviai nedalyvauja rengiant antikonkurencinį susitarimą ar antikonkurencinius susitarimus.
Aplinkybėmis, patvirtinančiomis pasyvų įmonės vaidmenį kartelyje, gali būti laikoma tai, kad ji daug rečiau nei tikrieji kartelio nariai dalyvauja susitikimuose, taip pat jos vėlesnis atėjimas į pažeidimo dalyku esančią rinką, nepaisant dalyvavimo darant šį pažeidimą trukmės, arba aiškių pareiškimų, kuriuos šiuo klausimu padarė trečiųjų įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą, atstovai, buvimas.
(žr. 279–281, 284 ir 285 punktus)
10. Nustatydama baudų dydį Komisija turi diskreciją, kad skatintų įmones laikytis konkurencijos taisyklių. Tai, kad Komisija praeityje taikė tam tikro dydžio baudas už tam tikrus pažeidimus, negali atimti iš jos galimybės padidinti baudas laikantis Reglamente Nr. 1/2003 nustatytų ribų, jei tai būtina konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti. Veiksmingam konkurencijos taisyklių taikymui reikia, kad Komisija bet kuriuo metu galėtų pritaikyti baudų dydį prie šios politikos poreikių.
(žr. 293 punktą)
11. Tai, kad įmonė, kurios dalyvavimas susitarime su konkurentais dėl kainų yra įrodytas, rinkoje veikia ne taip, kaip sutarta su konkurentais, nebūtinai yra veiksnys, į kurį apskaičiuojant skirtinos baudos dydį turi būti atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę. Iš tikrųjų įmonė, kuri, nepaisydama susitarimų su konkurentais, vykdo daugiau ar mažiau nepriklausomą politiką rinkoje, gali paprasčiausia mėginti pasinaudoti karteliu savo naudai.
(žr. 297 punktą)
12. Jei išnagrinėjus įmonės nurodytus pagrindus dėl Komisijos sprendimo skirti baudą už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą neteisėtumo paaiškėja, kad jis neteisėtas, Bendrasis Teismas, atsižvelgęs į to neteisėtumo pasekmes ir naudodamasis savo neribota jurisdikcija, turi nuspręsti, ar reikia pakeisti ginčijamą sprendimą.
(žr. 306 punktą)