Language of document : ECLI:EU:T:2022:454

BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. liepos 13 d.(*)

„Arbitražinė išlyga – Tarptautinis EUCAP Somalia sutartininkas – Bendros užsienio ir saugumo politikos misija – Darbo sutarties nepratęsimas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos – Teisė būti išklausytam – Vienodas požiūris – Nediskriminavimas dėl pilietybės – Pereinamasis laikotarpis, numatytas susitarime dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Nuo sutarties neatskiriami aktai – Nepriimtinumas“

Byloje T‑194/20

JF, atstovaujamas avocate A. Kunst,

ieškovas,

prieš

EUCAP Somalia, atstovaujamą avocate E. Raoult,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. da Silva Passos (pranešėjas), teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot ir M. Sampol Pucurull,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2021 m. gruodžio 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu ieškovas JF pirmiausia prašo, pirma, remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2020 m. sausio 18 d. EUCAP Somalia raštą (toliau – 2020 m. sausio 18 d. raštas) ir 2020 m. sausio 29 d. raštą (toliau – 2020 m. sausio 29 d. raštas), kuriais remdamasi ji nusprendė nepratęsti jo darbo sutarties (toliau kartu – ginčijami aktai), ir, antra, remiantis SESV 268 straipsniu atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl šių aktų; subsidiariai jis prašo remiantis SESV 272 straipsniu pripažinti ginčijamus aktus neteisėtais ir atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl šių aktų.

I.      Ginčo aplinkybės

2        EUCAP Somalia, buvusi EUCAP NESTOR, yra Sąjungos misija, susijusi su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), įkurta 2012 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimu 2012/389/BUSP dėl Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo [Somalyje misijos (EUCAP Somalia)] (OL L 187, 2012, p. 40), priimtu pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, kuriame reglamentuojama BUSP. Pagal Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2018/1942 (OL L 314, 2018, p. 56), 2 straipsnį EUCAP Somalia tikslas – padėti Somaliui stiprinti jūrų saugumo gebėjimus, kad jis galėtų veiksmingiau užtikrinti jūrų teisės vykdymą.

3        Pagal Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 7 straipsnio 3 dalį „[j]eigu valstybių narių komandiruotas personalas reikiamų funkcijų nevykdo, EUCAP Somalia pagal sutartį įdarbina tarptautinius ir vietos darbuotojus“. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad „[i]šskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrįsta, nesant tinkamų pareiškimų iš valstybių narių, prireikus pagal sutartį gali būti įdarbinami dalyvaujančiųjų trečiųjų valstybių piliečiai“. Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 7 straipsnio 4 dalyje patikslinta, kad „[t]arptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias EUCAP Somalia sudaro su atitinkamais personalo nariais“.

4        Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 12a straipsnyje nurodyta, kad „EUCAP Somalia turi teisę įsigyti paslaugų ir prekių, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti ir perleisti turtą, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti“.

5        Nuo [konfidencialu] iki 2020 m. sausio 31 d., t. y. laikotarpiu, kai paeiliui pasirašė kelias terminuotas darbo sutartis be pertraukos, ieškovas dirbo EUCAP Somalia kaip tarptautinis sutartininkas ir ėjo [konfidencialu] pareigas.

6        Paskutinės ieškovo darbo sutarties (toliau – nagrinėjama sutartis) 17 straipsnio „Trukmė“ 1 dalyje numatyta:

„Darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. [lapkričio]1 d., o sutartis baigiasi 2020 m. [sausio] 31 d.“

7        Nagrinėjamos sutarties 22 straipsnio 1 dalyje numatyta tokia arbitražinė išlyga:

„Iš šios sutarties kylantys ar su ja susiję ginčai pagal [SESV] 272 straipsnį priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.“

8        2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei pranešus Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos pagal ESS 50 straipsnio 2 dalį, Sąjunga su šia valstybe derėjosi dėl susitarimo, kuriame, vadovaujantis ta pačia nuostata, buvo nustatyta šio išstojimo tvarka.

9        Šiuo aspektu pažymėtina, kad paskutinėse keturiose ieškovo darbo sutartyse, apimančiose laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., buvo numatytas terminas, atitinkantis paeiliui nustatytas derybų dėl susitarimo dėl išstojimo datas; tuo atveju, jei tokio susitarimo nebūtų sudaryta arba nebūtų pratęstas derybų laikotarpis, šios datos būtų tapusios išstojimo be susitarimo, kaip numatyta ESS 50 straipsnio 3 dalyje, datomis.

10      Be to, paskutinėse dviejose ieškovo sudarytose darbo sutartyse, t. y. sutartyje, galiojusioje nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. spalio 31 d., ir nagrinėjamoje sutartyje, buvo 18 straipsnis „Nutraukimas“; jis suformuluotas taip:

„18.1.      Šią sutartį gali nutraukti darbdavys arba darbuotojas, apie tai pranešęs raštu prieš vieną mėnesį ir nurodęs nutraukimo priežastį. Prieš priimant sprendimą darbuotoją turi išklausyti misijos vadovo pavaduotojas, o misijos vadovui turi būti pranešta bet kuriuo metu.

<…>

18.3      Ši sutartis gali būti nutraukta pirma laiko, jei Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos narė. Tokiu atveju panaikinama darbdavio pareiga pranešti prieš vieną mėnesį. Darbdavys turi stengtis pranešti apie tokį sutarties nutraukimą.“

11      2020 m. sausio 18 d. raštu EUCAP Somalia misijos vadovas (toliau – misijos vadovas) pranešė šioje misijoje dirbusiems Jungtinės Karalystės pilietybę turintiems tarptautiniams sutartininkams, kad dėl galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos 2020 m. sausio 31 d. jų darbo sutartys, kuriose jau buvo numatytas šis terminas, baigsis tą dieną, nes jau atrinkti kandidatai į jų darbo vietas.

12      2020 m. sausio 24 d. Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai pasirašė Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7, toliau – Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo).

13      Tą pačią dieną ieškovas, remdamasis nagrinėjamos sutarties 21 straipsniu „Nedrausminė apskundimo procedūra“, pateikė savo viršininkui nedrausminį vidaus skundą dėl 2020 m. sausio 18 d. rašto; šis straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Darbuotojas gali per vieną mėnesį nuo jam nepalankaus akto priėmimo dienos pateikti skundą darbdaviui. Skundai turi būti pateikiami darbdaviui per darbuotojo tiesioginį viršininką, išskyrus atvejus, kai skundas susijęs su šiuo viršininku – tokiu atveju skundas gali būti tiesiogiai pateikiamas darbdaviui. Prieš priimant sprendimą darbuotoją turi išklausyti misijos vadovo pavaduotojas, o misijos vadovas nuolat informuojamas.

2.      Pirminio skundo nagrinėjimo procedūra neturi stabdomojo poveikio. Darbdavys per mėnesį nuo skundo pateikimo dienos <…> praneša darbuotojui apie savo motyvuotą sprendimą.“

14      2020 m. sausio 29 d. raštu, apie kurį ieškovui pranešta 2020 m. sausio 31 d., misijos vadovas atmetė šį vidaus skundą ir patvirtino ieškovui, kad nagrinėjama sutartis baigsis 2020 m. sausio 31 d. dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos.

15      Taip pat sausio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo sudarymą.

16      2020 m. sausio 30 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo sudarymo (OL L 29, 2020, p. 1). Pagal šio sprendimo 1 straipsnį Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo buvo patvirtintas Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu.

17      Šio susitarimo 126 straipsnyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris prasideda šio susitarimo įsigaliojimo dieną ir baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – pereinamasis laikotarpis).

18      2020 m. sausio 31 d. vidurnaktį Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, o 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, kaip nurodyta jo 185 straipsnyje.

II.    Šalių reikalavimai

19      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus, o nepatenkinus šio reikalavimo – pripažinti juos neteisėtais,

–        nurodyti EUCAP Somalia sumokėti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą remiantis jos deliktine atsakomybe, o nepatenkinus šio reikalavimo – nurodyti EUCAP Somalia atlyginti tą pačią žalą remiantis jos sutartine atsakomybe,

–        priteisti iš EUCAP Somalia bylinėjimosi išlaidas kartu su 8 % dydžio palūkanomis.

20      EUCAP Somalia Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba bet kuriuo atveju akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

21      Šį ieškinį visų pirma sudaro SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas dėl panaikinimo ir SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, o subsidiariai – SESV 272 straipsniu grindžiami prašymai.

A.      Dėl pagrindinių prašymų, grindžiamų SESV 263 ir 268 straipsniais

22      Formaliai nepateikdama prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį EUCAP Somalia ginčija šio ieškinio priimtinumą tiek, kiek jis grindžiamas pirmiausia SESV 263 ir 268 straipsniais, nors yra sutartinio pobūdžio, nes ginčijami aktai negali būti atskirti nuo nagrinėjamos sutarties.

23      Ieškovas ginčija EUCAP Somalia argumentus.

24      Visų pirma ieškovas teigia, kad Sąjungos teismas jau yra pripažinęs turintis jurisdikciją pagal SESV 263 ir 268 straipsnius nagrinėti į BUSP misijas komandiruotų tarnautojų ieškinius, pareikštus dėl personalo valdymo aktų. Taigi šiose misijose dirbančių sutartininkų ieškiniams taip pat turėtų būti taikomos tos pačios nuostatos.

25      Ieškovas taip pat teigia, kad jo darbo santykius su EUCAP Somalia reglamentuoja viešosios teisės dokumentai ir kad jis laisvai nesiderėjo dėl savo darbo sutarčių su EUCAP Somalia.

26      Galiausiai, ieškovo teigimu, ginčijami aktai yra administraciniai sprendimai, kuriuos galima atskirti nuo nagrinėjamos sutarties, nes jie buvo priimti vykdant įvairius civilinių operacijų vado nurodymus misijos vadovui.

1.      Dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo dėl panaikinimo priimtinumo

27      Visų pirma primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys dėl panaikinimo gali būti reiškiamas dėl visų aktų, kuriuos priima institucijos, nepaisant tų aktų pobūdžio ar formos, ir kuriais sukeliama privalomųjų teisinių pasekmių, darančių įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SC / Eulex Kosovo, C‑730/18 P, EU:C:2020:505, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28      Be to, SESV 272 straipsnis yra speciali nuostata, leidžianti pagal viešąją ar privatinę teisę sudarytų sutarčių šalims remiantis jų sutarta arbitražine išlyga kreiptis į Sąjungos teismą, netaikant apribojimų, susijusių su Sąjungos teisme pareikšto ieškinio pobūdžiu (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SC / Eulex Kosovo, C‑730/18 P, EU:C:2020:505, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29      Taigi, kai ieškovas yra sudaręs sutartį su viena iš institucijų, ieškinys Sąjungos teisme pagal SESV 263 straipsnį gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jei ginčijamu aktu siekiama privalomų teisinių pasekmių, nesusijusių su šalis siejančiais sutartiniais santykiais ir dėl kurių susitariančioji institucija, kaip administracinė institucija, naudojasi viešosios valdžios prerogatyvomis (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SC / Eulex Kosovo, C‑730/18 P, EU:C:2020:505, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30      Vadinasi, kai, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovas ir atsakovas yra saistomi sutarties, iš principo turi jurisdikciją sutartyje nurodytas teismas. Taigi šio sprendimo 29 punkte nurodytas atvejis yra šio principo išimtis, todėl jai būdingi reikalavimai turi būti aiškinami siaurai.

31      Nagrinėjamu atveju reikia pabrėžti, kad šis ieškinys susijęs su nagrinėjamos sutarties nepratęsimu pasibaigus jos galiojimo terminui, nustatytam 2020 m. sausio 18 d. rašte, patvirtintame 2020 m. sausio 29 d. raštu.

32      Pirma, pagal Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 7 straipsnio 4 dalį EUCAP Somalia tarptautinių darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos apibrėžiamos sutartyje. Taigi ieškovo ir EUCAP Somalia darbo santykiai, kurie baigėsi 2020 m. sausio 31 d., buvo sutartinio pobūdžio.

33      Antra, dėl 2020 m. sausio 29 d. rašto ieškovas pateikė nedrausminį vidaus skundą pagal sutarties nuostatas, t. y. nagrinėjamos sutarties 21 straipsnio 1 dalį (žr. šio sprendimo 13 punktą).

34      Trečia, ginčijamų aktų dalykas – nagrinėjamos sutarties nepratęsimas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos.

35      Viena vertus, šalys neginčija, kad paskutinių keturių ieškovo darbo sutarčių, apimančių laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., galiojimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į paeiliui nustatytas derybų dėl susitarimo dėl išstojimo datas; tuo atveju, jei tokio susitarimo nebūtų sudaryta arba nebūtų pratęstas derybų laikotarpis, šios datos būtų tapusios išstojimo be susitarimo, kaip numatyta ESS 50 straipsnio 3 dalyje, datomis (žr. šio sprendimo 9 punktą). Šalys taip pat neginčijo, kad ieškovo darbo EUCAP Somalia laikotarpis iš principo negali tęstis po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos.

36      Kita vertus, dviejų paskutinių ieškovo darbo sutarčių 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią šios sutartys gali būti nutrauktos pirma laiko, jei Jungtinė Karalystė taptų trečiąja valstybe (žr. šio sprendimo 10 punktą). Nors, kaip pabrėžia ieškovas, ši sąlyga nebuvo įgyvendinta, jos buvimas vis dėlto įrodo, kad Jungtinės Karalystės, kaip valstybės narės, statusas buvo sutarties sąlyga, kad ieškovas galėtų toliau dirbti EUCAP Somalia.

37      Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad prie paeiliui sudarytų ieškovo darbo sutarčių buvo pridėtas dokumentas „Pareigybės aprašymas“, pagal kurį į [konfidencialu] pareigas, kurias užėmė ieškovas, negali būti įdarbinti trečiųjų valstybių piliečiai.

38      Penkta, kaip pažymi ieškovas, 2020 m. sausio 29 d. rašte misijos vadovas darė nuorodą į 2019 m. spalio 30 d. civilinių operacijų vado nurodymą, pagal kurį BUSP misijų vadovai tarptautiniams sutartininkams, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai, galėjo siūlyti pratęsti sutartis tik iki 2020 m. sausio 31 d. Vis dėlto šios aplinkybės nepakanka, kad būtų galima manyti, jog ginčijami aktai nesusiję su šalis saistančiais sutartiniais santykiais dėl to, kad misijos vadovas paprasčiausiai įvykdė šį nurodymą.

39      Viena vertus, 2019 m. spalio 30 d. civilinių operacijų vado nurodymas buvo priimtas po to, kai, vadovaujantis ESS 50 straipsnio 3 dalimi, terminas, nustatytas deryboms dėl susitarimo dėl išstojimo, pratęstas iki 2020 m. sausio 31 d. Būtent tokiomis aplinkybėmis civilinių operacijų vadas BUSP misijų vadovams nurodė, kad darbuotojams, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai, siūlomų sudaryti darbo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė nei iki 2020 m. sausio 31 d., tačiau neišsakė pozicijos dėl galimybės pratęsti sutartis po šios datos. Kita vertus, tame pačiame nurodyme civilinių operacijų vadas patikslino, kad norėdama pratęsti Jungtinės Karalystės pilietybę turinčių tarptautinių sutartininkų darbo sutartis misija turi įvertinti tarnybos interesus, taigi misijos vadovui paliekama diskrecija vertinti tokio pratęsimo tikslingumą, prireikus priimant individualius sprendimus, susijusius su sutartiniais santykiais, siejančiais misiją su atitinkamais darbuotojais.

40      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip teisingai teigia EUCAP Somalia, ginčijami aktai yra sutartinio pobūdžio. Taigi tokiais aktais nesiekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, nesusijusių su sutartiniais santykiais, saistančiais ieškovą ir EUCAP Somalia, dėl kurių ji naudojasi viešosios valdžios prerogatyvomis. Vadinasi, negalima teigti, kad dėl šių aktų gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

41      Taigi pagal SESV 263 straipsnį pateiktas prašymas panaikinti ginčijamus aktus turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

2.      Dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą priimtinumo

42      Pagal jurisprudenciją siekdami nustatyti, ar ieškinys dėl žalos atlyginimo susijęs su Sąjungos sutartine, ar jos deliktine atsakomybe, Sąjungos teismai turi patikrinti, ar šio ieškinio dalykas yra prašymas atlyginti žalą, objektyviai ir visapusiškai grindžiamas sutartinės arba deliktinės kilmės teisėmis ir pareigomis. Šiuo tikslu teismai, atsižvelgdami į skirtingų bylos elementų, kaip antai tariamai pažeistos teisės normos, nurodytos žalos pobūdžio, inkriminuojamo elgesio, atitinkamas šalis siejančių teisinių santykių, analizę, turi patikrinti, ar tarp šių elementų egzistuoja tikrasis sutartinis kontekstas, susijęs su ginčo dalyku, kurį, norint išspręsti minėtą ieškinį, būtina nagrinėti išsamiai (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Komisija / Systran ir Systran Luxembourg, C‑103/11 P, EU:C:2013:245, 66 punktą)

43      Konkrečiai kalbant, Sąjungos teismai turi remtis ne tik tomis normomis, kurias nurodė šalys. Taigi vien rėmimasis teisės normomis, kurios kyla ne iš bylai reikšmingos sutarties, bet šalims yra privalomos, negali pakeisti ginčo sutartinio pobūdžio. Jei būtų kitaip, ginčo pobūdis galėtų pasikeisti, nelygu šalių nurodytos teisės normos (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Komisija / Systran ir Systran Luxembourg, C‑103/11 P, EU:C:2013:245, 64 ir 65 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

44      Nagrinėjamu atveju savo prašymu atlyginti žalą ieškovas siekia, kad būtų atlyginta neturtinė ir turtinė žala, kurią jis patyrė dėl ginčijamų aktų.

45      Kaip nuspręsta šio sprendimo 40 punkte, šie aktai yra sutartinio pobūdžio.

46      Be to, iš ieškinio teksto matyti, kad neturtinė žala, kurią ieškovas prašo atlyginti, pirmiausia kyla iš pačių minėtų aktų motyvų ir kad ji atsiranda dėl to, kad pakenkta jo karjeros perspektyvoms tęsti darbo santykius su EUCAP Somalia, kurie buvo sutartinio pobūdžio (žr. šio sprendimo 32 punktą). Turtinė žala, kurią ieškovas prašo atlyginti, visų pirma atitinka darbo užmokestį, tarnybines pajamas ir priemokas, kuriuos jis būtų gavęs, jei nagrinėjama sutartis būtų pratęsta pereinamuoju laikotarpiu.

47      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad egzistuoja ieškovo prašymo atlyginti žalą tikrasis sutartinis kontekstas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 42 punkte nurodytą jurisprudenciją, taigi šis prašymas patenka į Sąjungos sutartinės atsakomybės sritį. Vadinasi, SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, susijęs su Sąjungos deliktine atsakomybe už EUCAP Somalia veiksmus, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

B.      Dėl papildomų prašymų, grindžiamų SESV 272 straipsniu

48      Papildomai ieškovas pateikia SESV 272 straipsniu grindžiamą prašymą, kuriuo siekiama, pirma, užginčyti ginčijamus aktus, laikomus neteisėtais, ir, antra, kad būtų pripažinta EUCAP Somalia sutartinė atsakomybė.

1.      Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos

49      Pagal SESV 272 straipsnį, siejamą su SESV 256 straipsniu, Bendrojo Teismo jurisdikcijai pirmojoje instancijoje priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu pagal viešąją arba privatinę teisę sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

50      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 7 punkte nurodytos arbitražinės išlygos formuluotę, Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškovo papildomus reikalavimus, o EUCAP Somalia to ir neginčija.

2.      Dėl taikytinos teisės

51      Primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio pirmą pastraipą Sąjungos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

52      Ginčai, kilę vykdant sutartį, iš principo turi būti sprendžiami remiantis sutarties sąlygomis (žr. 2015 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Synergy Hellas / Komisija, T‑106/13, EU:T:2015:860, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Sutarties aiškinimas atsižvelgiant į sutarčiai taikytinos nacionalinės teisės nuostatas pateisinamas tik tuo atveju, jei kyla abejonių dėl sutarties turinio ar tam tikrų jos sąlygų reikšmės, arba kai vien sutartis neleidžia išspręsti visų ginčo aspektų Taigi ieškinio pagrįstumą reikia vertinti atsižvelgiant tik į sutarties sąlygas, o sutarčiai taikytina nacionaline teise remtis tik tuomet, kai ginčo neįmanoma išspręsti vadovaujantis šiomis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 13 d. Sprendimo Talanton / Komisija, T‑65/15, nepaskelbtas, EU:T:2017:491, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53      Vis dėlto šis principas negali lemti to, kad sutarties sąlygų taikymas leistų šalims pažeisti imperatyvias taikytinos nacionalinės teisės nuostatas, nuo kurių negalima nukrypti ir pagal kurias turi būti arba buvo vykdomos iš minėtos sutarties kylančios prievolės.

54      Be to, vykdydamos sutartį Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai ir toliau turi laikytis pareigų, joms tenkančių pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) ir bendruosius Sąjungos teisės principus (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 86 punktą). Jei šalys nusprendžia sutartyje pagal arbitražinę išlygą suteikti Sąjungos teismui jurisdikciją nagrinėti su šia sutartimi susijusius ginčus, šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti ir galimus Chartijos ar bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimus, nesvarbu, kokia teisė taikoma tai sutarčiai (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Inclusion Alliance for Europe / Komisija, C‑378/16 P, EU:C:2020:575, 81 punktas).

55      Jei sutartis nieko nenumato, taikytiną teisę privalo nustatyti Sąjungos teismas, taikydamas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008, p. 6) numatytas taisykles (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Calberson GE / Komisija, T‑164/14, EU:T:2016:85, 25 punktą).

56      Nagrinėjamu atveju nagrinėjamoje sutartyje nenurodyta jai taikytina teisė, išskyrus su šia byla nesusijusius socialinio draudimo, mokesčių ir pensijų klausimus.

57      Vis dėlto grįsdamas savo papildomus prašymus, grindžiamus SESV 272 straipsniu, ieškovas remiasi tik pagrindais, grindžiamais Sąjungos teisės, visų pirma šios teisės bendrųjų principų ir Chartijos, pažeidimu. Be to, siekiant išspręsti šį ginčą nebūtina taikyti imperatyvių nacionalinės teisės nuostatų.

58      Atsakydamos į per posėdį pateiktą klausimą šalys patvirtino, kad, siekiant išnagrinėti galimą EUCAP Somalia sutartinę atsakomybę, pakanka išanalizuoti nagrinėjamą sutartį, kuri, kaip nurodyta jos 1 straipsnio 1 dalyje, apima, be kita ko, standartines EUCAP Somalia veiklos procedūras.

59      Šiomis aplinkybėmis nebūtina nustatyti, kokia nacionalinė teisė taikytina šiam ginčui; jį galima išspręsti remiantis nagrinėjama sutartimi, EUCAP Somalia standartinėmis veiklos procedūromis, į kurias joje daroma nuoroda, taip pat Chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.

3.      Dėl priimtinumo

60      Formaliai nepateikdama prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį EUCAP Somalia taip pat ginčija šio ieškinio priimtinumą tiek, kiek jis papildomai grindžiamas SESV 272 straipsniu.

61      Pirma, EUCAP Somalia ginčija tai, kad ieškovas gali pareikšti šį ieškinį remdamasis papildomu teisiniu pagrindu. Ji tvirtina, kad to paties ieškinio pateikimas remiantis dviem teisiniais pagrindais, t. y. vienu pagrindiniu, o kitu papildomu, reiškia, kad Bendrojo Teismo prašoma nustatyti tinkamą teisinį pagrindą. Be to, ji pabrėžia, kad netikrumas, susijęs su ieškinio teisiniu pagrindu, apsunkino jos pasirengimą gynybai atsakant į papildomus SESV 272 straipsniu grindžiamus ieškovo prašymus.

62      Antra, EUCAP Somalia teigia, kad ieškinys negali būti perkvalifikuotas, nes nė vienas iš penkių ieškovo nurodytų ieškinio pagrindų nėra pakankamai konkrečiai susijęs su teisės normų, reglamentuojančių jį su EUCAP Somalia siejančius sutartinius santykius, pažeidimais.

63      Ieškovas ginčija EUCAP Somalia argumentus.

64      Pirma, kaip pabrėžia EUCAP Somalia, būtent ieškovas turi pasirinkti savo ieškinio teisinį pagrindą, o ne pats Sąjungos teismas turi parinkti tinkamiausią teisinį pagrindą (žr. 2005 m. kovo 15 d. Sprendimo Ispanija / Eurojust, C‑160/03, EU:C:2005:168, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65      Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš ieškinio, visų pirma iš jo dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai šiam ieškiniui pagrįsti, aiškiai matyti, kad ieškovas pasirinko savo ieškinį grįsti pirmiausia SESV 263 ir 268 straipsniais, o subsidiariai – SESV 272 straipsniu.

66      Priešingai, nei tvirtina EUCAP Somalia, pagal šio sprendimo 64 punkte primintą principą savaime nedraudžiama pareikšti ieškinį remiantis vienu teisiniu pagrindu, o papildomai, tuo atveju, jeigu jis būtų nepriimtinas, pareikšti tą patį ieškinį remiantis kitu teisiniu pagrindu (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 8 d. Sprendimo Citymo / Komisija, T‑271/04, EU:T:2007:128, 66 ir 67 punktus).

67      Be to, reikia atmesti EUCAP Somalia argumentą, kad SESV 272 straipsniu grindžiamų papildomų prašymų pateikimas neleido jai pasirengti gynybai. Šiame ieškinyje, kiek jis grindžiamas SESV 272 straipsniu, nurodyti ginčijami aktai yra identiški tiems, dėl kurių šis ieškinys pareikštas pirmiausia remiantis SESV 263 ir 268 straipsniais. O ieškovas pabrėžė, kad jo ieškinio pagrindai, grindžiami Sąjungos teisės pažeidimu, pateikti jo pagrindiniams reikalavimams pagal SESV 263 ir 268 straipsnius, pagrįsti, turi būti laikomi pagrindais, grindžiamais sutartiniais pažeidimais, jeigu jo ieškinys būtų nagrinėjamas remiantis SESV 272 straipsniu, kurį jis pasirinko subsidiariai.

68      Be to, konstatuotina, kad EUCAP Somalia iš tikrųjų ginčijo įvairių pagrindų, kuriuos ieškovas nurodė grįsdamas savo ieškinį, pagrįstumą.

69      Antra, kalbant apie šio sprendimo 62 punkte pateiktą EUCAP Somalia argumentą dėl ieškovo pateiktų pagrindų pobūdžio konstatuotina, kad grįsdamas SESV 272 straipsniu grindžiamus prašymus ieškovas remiasi pagrindais, pirmiausia dėl Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojamos teisės būti išklausytam ir vienodo požiūrio principo bei nediskriminavimo principo, užtikrinamų atitinkamai Chartijos 20 ir 21 straipsnyje, pažeidimo. Be to, ieškovas nurodo pagrindą, grindžiamą teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 26 d. Sprendimo Šumelj ir kt. / Komisija, T‑546/13, T‑108/14 ir T‑109/14, EU:T:2016:107, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Kaip matyti iš šio sprendimo 54 punkte nurodytos jurisprudencijos, grįsdamas SESV 272 straipsniu grindžiamus prašymus ieškovas remiasi Chartijoje garantuojamų principų ir bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimu, taigi jis remiasi taisyklėmis, kurių Sąjungos administracija privalo laikytis pagal sutartį. Taigi ieškovui negali būti kliudoma remtis šių principų pažeidimu savo reikalavimams, grindžiamiems SESV 272 straipsniu, pagrįsti, motyvuojant tuo, kad jis gali pagrįstai remtis tik sutarties sąlygų neįvykdymu arba jai taikytinos teisės pažeidimu, antraip būtų pažeistas Chartijos 47 straipsnyje garantuojamas veiksmingos teisminės gynybos principas (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 85–89 punktus).

71      Šiomis aplinkybėmis matyti, kad šis ieškinys yra priimtinas tiek, kiek jis grindžiamas SESV 272 straipsniu.

4.      Dėl esmės

72      Kaip priminta šio sprendimo 48 punkte, ieškovas pateikia papildomus prašymus, kuriais siekia, pirma, užginčyti ginčijamus aktus, laikomus neteisėtais, ir, antra, kad dėl šių aktų kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė.

73      Grįsdamas šiuos prašymus ieškovas iš esmės nurodo keturis pagrindus; pirmasis grindžiamas teisės būti išklausytam pažeidimu, antrasis – vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo pažeidimu, trečiasis – Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo pažeidimu ir ketvirtasis – teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

a)      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės būti išklausytam pažeidimu

74      Pateikdamas pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovas teigia, kad turėjo būti išklausytas prieš parengiant 2020 m. sausio 18 d. raštą. Viena vertus, jis pabrėžia, kad šis raštas jam turėjo neigiamą poveikį, nes dėl jo staiga nutrauktas jo ilgametis darbas EUCAP Somalia. Jis ginčija teiginį, kad buvo išklausytas per 2020 m. sausio 13 d. susirinkimą dalyvaujant visiems darbuotojams ir per tų pačių metų sausio 24 d. vykusius darbinius pietus, ir teigia, kad misijos vadovo pažymos, susijusios su šiuo susirinkimu ir šiais pietumis, yra nepriimtinos, nes Bendrajam Teismui pateiktos pavėluotai. Kita vertus, jis tvirtina, kad pagal nagrinėjamos sutarties 21 straipsnį misijos vadovas turėjo jį išklausyti prieš priimdamas 2020 m. sausio 18 d. raštą.

75      EUCAP Somalia ginčija šiuos argumentus.

76      Siekiant išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu, pirmiausia reikia remtis sutarties sąlygomis ir patikrinti, ar ir kiek jomis ieškovui užtikrinama tokia teisė prieš parengiant 2020 m. sausio 18 d. raštą. Bet kuriuo atveju reikės išnagrinėti, ar pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą EUCAP Somalia privalėjo išklausyti ieškovą prieš parengdama šį raštą.

77      Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas ir EUCAP Somalia buvo susiję sutartiniais darbo santykiais, o pagal Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 7 straipsnio 4 dalį ieškovo įdarbinimo sąlygos, teisės ir pareigos buvo apibrėžtos nagrinėjamoje sutartyje (žr. šio sprendimo 32 punktą).

78      Nagrinėjamos sutarties 17 straipsnyje buvo numatyta, kad ji galioja nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Jokia kita šios sutarties sąlyga nebuvo susijusi su jos galiojimo pabaiga ir nebuvo numatyta galimybės, kad sutartis gali būti pratęsta.

79      Taip pat pažymėtina, kad EUCAP Somalia standartinių veiklos procedūrų, kurios yra nagrinėjamos sutarties dalis, 4.4 punkte nurodyta, kad siekiama „standartizuoti sutartininkų darbo sutarčių pratęsimo procedūras <…>“, kad būtų „užtikrinta, jog sutarties pratęsimas vyktų skaidriai ir atsakingai, laikantis geriausios praktikos“. Buvo numatyta, kad sutarties pratęsimo procedūrą pradeda žmogiškųjų išteklių tarnyba ir ji turi bendrauti su tarnautojais, kurių sutartys tuoj baigsis, ir paraginti juos pradėti jų „darbo rezultatų vertinimo ataskaitą“.

80      Vis dėlto šalys sutaria, kad ši procedūra turėjo būti taikoma tik tada, kai sprendimas pratęsti sutartį priklausė nuo tarnautojo darbo rezultatų įvertinimo. Taip nėra ginčijamų aktų atveju, nes jie priimti Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ir buvo susiję su visais šios valstybės pilietybę turinčiais EUCAP Somalia sutartininkais. Vadinasi, ieškovas neturėjo teisės būti išklausytas per šią procedūrą.

81      Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovas, pagal nagrinėjamos sutarties 21 straipsnio 1 dalį misijos vadovas neprivalėjo jo išklausyti prieš parengdamas 2020 m. sausio 18 d. raštą. Ši sutarties nuostata susijusi su nedrausminiais vidaus skundais dėl asmens nenaudai priimtų aktų ir joje numatyta, kad misijos vadovo pavaduotojas išklauso asmenį tik jam pateikus tokį skundą.

82      Galiausiai iš nagrinėjamos sutarties 18 straipsnio 1 dalies, cituojamos šio sprendimo 10 punkte, taip pat nematyti, kad misijos vadovas turėjo išklausyti ieškovą prieš priimdamas 2020 m. sausio 18 d. raštą. Pagal šią sutarties nuostatą EUCAP Somalia turėjo išklausyti ieškovą ir paisyti vieno mėnesio įspėjimo termino tuo atveju, jeigu nagrinėjama sutartis būtų nutraukta prieš jai pasibaigiant, o nagrinėjamu atveju taip nebuvo.

83      Taigi nei iš nagrinėjamos sutarties sąlygų, nei iš EUCAP Somalia standartinių veiklos procedūrų, į kurias daroma nuoroda šioje sutartyje, nematyti, kad prieš priimdamas 2020 m. sausio 18 d. raštą misijos vadovas turėjo išklausyti ieškovą.

84      Dėl Chartijoje garantuojamos teisės būti išklausytam pasakytina, kad jos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, kuris taikomas visuotinai, pripažįstama „kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę“. Teisė būti išklausytam, kuri turi būti užtikrinta net ir nesant taikytinos nuostatos, reikalauja, kad atitinkamam asmeniui iš anksto būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl jam nepalankių aplinkybių, kuriomis gali būti remiamasi numatomame priimti akte (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 51 punktą ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Probelte / Komisija, T‑67/18, EU:T:2019:873, 86 punktą).

85      Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamais aktais EUCAP Somalia iš ieškovo neatėmė teisės į tai, kad nagrinėjama sutartis būtų pratęsta, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 78 punkto, jis tokios teisės neturėjo. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 79 ir 80 punktų, nors egzistavo speciali EUCAP Somalia vidaus procedūra, taikoma pratęsiant tarptautinių sutartininkų darbo sutartis, tokia procedūra neturėjo reikšmės priimant ginčijamus aktus.

86      Konkrečiau kalbant apie 2020 m. sausio 18 d. raštą, prieš kurį priimant ieškovas teigia turėjęs būti išklausytas, pažymėtina, kad šiuo raštu misijos vadovas pranešė EUCAP Somalia tarptautiniams sutartininkams, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai, įskaitant ieškovą, kad jų darbo sutartys baigsis laikantis jose sutarto termino, apie kurį ieškovas žinojo nuo nagrinėjamos sutarties pasirašymo. Misijos vadovas taip pat patikslino, kad jau atrinkti kandidatai į jų darbo vietas.

87      Be to, pažymėtina, kad ieškovo palikimo tarnyboje sąlygos buvo glaudžiai susijusios su Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos tvarka. Kaip jis pats pripažįsta šiame ieškinyje, jo keturių paskutinių darbo sutarčių trukmė buvo suderinta su derybų dėl šio išstojimo tvarkaraščiu (žr. šio sprendimo 9 punktą). Šiomis aplinkybėmis ieškovas galėjo tikėtis, kad Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų, kurių galutinis terminas buvo 2020 m. sausio 31 d., t. y. nagrinėjamos sutarties pabaigos data, eiga ir baigtis turės įtakos EUCAP Somalia pasirinkimui, ar siūlyti jam pratęsti šią sutartį.

88      Be to, tuo metu, kai buvo surašytas 2020 m. sausio 18 d. raštas, t. y. likus mažiau nei dviem savaitėms iki nagrinėjamos sutarties pabaigos, ieškovas neišreiškė savo nuomonės dėl šios sutarties pratęsimo; jis tai pripažino atsakydamas į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą. Iš bylos medžiagos taip pat nematyti, kad nuo nagrinėjamos sutarties pradžios 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 18 d. rašto ieškovas būtų prašęs misijos vadovo pateikti informacijos apie galimą nagrinėjamos sutarties pratęsimą pasibaigus jos galiojimui.

89      Darytina išvada, kad 2020 m. sausio 18 d. rašte misijos vadovas tik priminė nagrinėjamos sutarties nuostatas, susijusias su galiojimo pabaigos data, ir kad jame nenurodyta jokios naujos informacijos, palyginti su minėtomis nuostatomis. Taigi EUCAP Somalia sprendimas nepasinaudoti jos turima galimybe pratęsti nagrinėjamą sutartį, išdėstytas 2020 m. sausio 18 d. rašte ir patvirtintas 2020 m. sausio 29 d. rašte, nėra ieškovui nepalanki priemonė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

90      Taigi pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą nereikalaujama, kad EUCAP Somalia išklausytų ieškovą prieš parengdama 2020 m. sausio 18 d. raštą. Vadinasi, EUCAP Somalia galėjo leisti nagrinėjamai sutarčiai nustoti galioti joje sutartą dieną.

91      Bet kuriuo atveju primintina, kad teisės būti išklausytam pažeidimas gali lemti akto negaliojimą tik nustačius, kad procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei nebūtų buvę tokio pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Adraces / Komisija, T‑714/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:591, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

92      Nagrinėjamu atveju, jeigu ieškovas būtų buvęs išklausytas prieš parengiant 2020 m. sausio 18 d. raštą, jis būtų galėjęs remtis argumentais, susijusiais su galimybe pereinamuoju laikotarpiu leisti Jungtinės Karalystės pilietybę turintiems tarnautojams toliau eiti pareigas pagal Susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo.

93      Vis dėlto vien šios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad procedūros baigtis galėjo būti kitokia.

94      Pirma, kaip konstatuota šio sprendimo 78 ir 85 punktuose, ieškovas neturėjo jokios teisės į nagrinėjamos sutarties pratęsimą. Antra, iki 2020 m. sausio 18 d. rašto parengimo dar nebuvo aišku, ar Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo įsigalios, nes jį Taryba sudarė tik tų pačių metų sausio 30 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi teisinė galimybė pasiūlyti pratęsti sutartį atsirado tik nagrinėjamos sutarties pabaigos išvakarėse. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad prieš parengdama 2020 m. sausio 18 d. raštą EUCAP Somalia jau buvo pradėjusi Sąjungos piliečio įdarbinimo procedūrą, kad jis pakeistų ieškovą jo pareigose tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos.

95      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad, net darant prielaidą, jog ieškovas turėjo teisę būti išklausytas prieš parengiant 2020 m. sausio 18 d. raštą, procedūra nebūtų galėjusi baigtis kitaip, jeigu jis būtų galėjęs pasinaudoti šia teise.

96      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą. Kadangi ši išvada nėra pagrįsta misijos vadovo pažymomis, susijusiomis su 2020 m. sausio 13 d. susirinkimu ir tų pačių metų sausio 24 d. vykusiais darbo pietumis, nebūtina priimti sprendimo dėl šių dokumentų priimtinumo, kurį ginčija ieškovas.

b)      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu

97      Pateikdamas antrąjį ieškinio pagrindą ieškovas teigia, kad, pirma, ginčijamais aktais diskriminuojama, nes jais siekiama nepratęsti nagrinėjamos sutarties dėl jo, kaip Jungtinės Karalystės piliečio, statuso, nors kitų valstybių pilietybę turintys jo kolegos buvo palikti eiti pareigas. Jis priduria, kad ginčijamų aktų negalima veiksmingai grįsti Susitarimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, nes pagal šį susitarimą Jungtinė Karalystė turi būti laikoma valstybe nare iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, taigi šiuo laikotarpiu tarnautojų Jungtinės Karalystės piliečių ir kitų valstybių narių pilietybę turinčių tarnautojų situacija buvo panaši.

98      Antra, ieškovas tvirtina, kad ginčijamais aktais pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, nes kitų BUSP misijų, ne EUCAP Somalia, dirbusių 20 tarptautinių sutartininkų, kurie taip pat yra Jungtinės Karalystės piliečiai, darbo sutartys buvo pratęstos pereinamuoju laikotarpiu.

99      Trečia, ieškovas ginčija tai, kad EUCAP Somalia teismo proceso stadijoje pirmą kartą gali remtis [konfidencialu] pareigų specifika ir Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 7 dalies b punkte numatyta išimtimi, nors šie motyvai nebuvo nurodyti ginčijamuose aktuose.

100    EUCAP Somalia ginčija ieškovo argumentus ir, be kita ko, pabrėžia, kad jo situacija buvo ypatinga dėl išskirtinio [konfidencialu] pareigų, kurias jis ėjo, pobūdžio, dėl kurio jo sutartis negalėjo būti pratęsta pagal Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 7 dalies b punktą. EUCAP Somalia teigia, kad nuoroda į šį straipsnį tik papildo ginčijamuose aktuose jau nurodytus motyvus, siekiant pagrįsti nagrinėjamos sutarties nepratęsimą.

101    Kalbant apie papildomus motyvus, kuriuos vykstant procesui pateikė EUCAP Somalia, pirmiausia konstatuotina, kad pagal nagrinėjamos sutarties 21 straipsnio 2 dalį, kurios tekstas cituojamas šio sprendimo 13 punkte, EUCAP Somalia turėjo motyvuoti savo atsakymą į vidaus skundą, ieškovo pateiktą pagal to paties straipsnio 1 dalį.

102    Be to, svarbu priminti, kad Sąjungos administracijos pareiga motyvuoti savo sprendimus pirmiausia numatyta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte ir taikoma šiai administracijai ir tuomet, kai ji veikia pagal sutartį, kaip nurodyta šio sprendimo 54 punkte (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 24 d. Sprendimo Universität Koblenz-Landau / EACEA, T‑606/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:105, 27–32 punktus).

103    Pareiga motyvuoti siekiama leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar šis sprendimas yra pagrįstas arba ar jis turi trūkumų, dėl kurių galima ginčyti jo teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pagal nagrinėjant ieškinius dėl panaikinimo suformuotą jurisprudenciją, kurią galima taikyti nagrinėjamu atveju, susijusiu su sutartimi, remiantis pareiga motyvuoti, institucijai atsakovei draudžiama vykstant procesui pakeisti pradinių ginčijamo akto motyvų visiškai naujais (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin / Komisija, C‑343/87, EU:C:1990:49, 15 punktą; 1996 m. kovo 21 d. Sprendimo Farrugia / Komisija, T‑230/94, EU:T:1996:40, 36 punktą ir 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑190/12, EU:T:2015:222, 151 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad antrąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo pažeidimu, reikia nagrinėti atsižvelgiant į ginčijamuose aktuose nurodytus motyvus, o tada, jei reikės, išnagrinėti, ar būtina atsižvelgti į papildomus motyvus, kuriuos EUCAP Somalia pateikė vykstant procesui, ir nustatyti, ar galima atsižvelgti į tokius motyvus, ar juos reikia atmesti dėl to, kad jie yra visiškai nauji.

105    Šiuo klausimu primintina, kad 2020 m. sausio 18 d. raštu visiems Jungtinės Karalystės pilietybę turintiems EUCAP Somalia tarptautiniams sutartininkams, neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas, buvo pranešta, kad jų darbo sutartys nebus pratęstos ir kad jos nustos galioti pasibaigus jose numatytam terminui, t. y. 2020 m. sausio 31 d. Šiame rašte misijos vadovas visų pirma nurodė, kad Jungtinė Karalystė turėtų tapti trečiąja valstybe nuo 2020 m. vasario 1 d. ir kad pagal Sprendimą 2012/389 įdarbinti trečiųjų šalių piliečius kaip tarptautinius sutartininkus galima tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma atrinkti kandidato, kuris būtų valstybės narės pilietis. Be to, jis nurodė, kad Susitarime dėl Jungtinės Karalystės išstojimo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį Sąjunga ir ši valstybė gali sudaryti bendrąjį susitarimą dėl jos piliečių dalyvavimo vykdant BUSP misijas, tikriausiai pasibaigus derybų laikotarpiui. Galiausiai jis informavo atitinkamus tarnautojus, kad į jų darbo vietas jau atrinkti kandidatai.

106    2020 m. sausio 29 d. rašte misijos vadovas pakartojo 2020 m. sausio 18 d. rašte išdėstytus motyvus ir nurodė ieškovui, kad nagrinėjamos sutarties nepratęsimas grindžiamas misijos veiklos vertinimu vadovaujantis tarnybos interesais, kiek tai susiję su vėlesnių sutarčių pratęsimu pagal 2019 m. spalio 30 d. civilinių operacijų vado nurodymą ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) rekomendacijas. Misijos vadovas padarė išvadą, kad 2020 m. sausio 18 d. raštas buvo priimtas „atsižvelgiant į riziką ir neaiškumus dėl [Jungtinės Karalystės] ir [Sąjungos] derybų, jų tvarkaraščio ir griežtojo Brexito galimybės, atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su paeiliui sudaromomis trumpalaikėmis sutartimis dėl neaiškumų ir Brexito eigos tvarkaraščio, atsižvelgiant į [ieškovo] tarnybos stažą ir į būtinybę užtikrinti veiklos tęstinumą tarnyboje“.

107    Pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas ir nediskriminavimo principas yra dvi to paties bendrojo teisės principo, kuris draudžia, pirma, skirtingai vertinti vienodas situacijas ir, antra, vienodai vertinti skirtingas situacijas, išskyrus tuos atvejus, kai tai pateisinama objektyviomis priežastimis, formos (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 27 d. Sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) / Taryba, C‑422/02 P, EU:C:2005:56, 33 punktą ir 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Voigt / Parlamentas, T‑618/15, EU:T:2017:821, 98 punktą).

108    Konkrečiai kalbant, pagal Chartijos 21 straipsnio 2 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Ši nuostata taikoma situacijoms, patenkančioms į Sąjungos teisės taikymo sritį, kai vienos valstybės narės pilietis diskriminuojamas, palyginti su kitos valstybės narės piliečiu, vien pilietybės pagrindu, ir netaikoma galimo nevienodo požiūrio į valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečius atveju (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Petrov ir kt. / Parlamentas, T‑452/15, EU:T:2017:822, 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

109    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į šio sprendimo 105 ir 106 punktuose nurodytus motyvus, ginčijami aktai, pirma, yra diskriminacija dėl ieškovo pilietybės ir, antra, lemia nevienodą požiūrį į Jungtinės Karalystės pilietybę turinčius tarnautojus, dirbančius įvairiose BUSP misijose.

1)      Dėl galimos diskriminacijos dėl pilietybės

110    Pirmiausia konstatuotina, kad Jungtinė Karalystė tik 2020 m. vasario 1 d. išstojo iš Sąjungos ir tapo trečiąja valstybe (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 47 punktą).

111    Taigi ginčijamų aktų priėmimo momentu, t. y. 2020 m. sausio 18 ir 29 d. ieškovas vis dar buvo Sąjungos valstybės narės pilietis, todėl ginčydamas šių aktų pagrįstumą ieškovas gali remtis nediskriminavimo dėl pilietybės principu.

112    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 105 ir 106 punktų, ginčijami aktai buvo priimti dėl ieškovo, kaip Jungtinės Karalystės piliečio.

113    Vis dėlto tai, kad misijos vadovas priėmė šiuos aktus atsižvelgęs į ieškovo pilietybę, nebūtinai reiškia, kad jais diskriminuojama dėl pilietybės.

114    Kadangi ieškovas mano, kad buvo skirtingai vertinamas, palyginti su kitų valstybių narių pilietybę turinčiais EUCAP Somalia tarnautojais, dar reikia patikrinti, ar ieškovo situacija galėjo būti laikoma panašia į šių kitų tarnautojų situaciją.

115    Ieškovas yra valstybės narės, pradėjusios išstojimo iš Sąjungos procedūrą pagal ESS 50 straipsnį, pilietis, taigi jo situacija objektyviai skiriasi nuo kitų valstybių narių piliečių situacijos.

116    Susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo Sąjunga ir ši valstybė pasirašė 2020 m. sausio 24 d. (žr. šio sprendimo 12 punktą), o Taryba jį sudarė 2020 m. sausio 30 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi iki tol, kol liko nedaug laiko iki nagrinėjamos sutarties galiojimo pabaigos datos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., nebuvo galima atmesti galimybės, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos nesudarius susitarimo, o tai, išskyrus išimtinius atvejus, būtų buvusi kliūtis pasiūlyti ieškovui pratęsti nagrinėjamą sutartį, vadovaujantis Sprendimo 2012/389 7 straipsnio 3 dalimi.

117    Taigi ieškovo, kuris buvo vienas iš EUCAP Somalia sutartininkų, turinčių Jungtinės Karalystės pilietybę, situacija objektyviai nebuvo panaši į šioje misijoje dirbančių tarptautinių sutartininkų, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, situaciją, todėl misijos vadovas galėjo nuspręsti nepratęsti ieškovo darbo sutarties po 2020 m. sausio 31 d., ir tai nėra diskriminacija dėl pilietybės.

118    Be to, šalys neginčija, kad visų EUCAP Somalia dirbusių tarnautojų Jungtinės Karalystės piliečių, kurių situacija šiuo aspektu buvo panaši į ieškovo situaciją, sutartys baigė galioti 2020 m. sausio 31 d.

119    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priimdamas ginčijamus aktus misijos vadovas nepažeidė diskriminacijos dėl pilietybės principo.

2)      Dėl tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo, palyginti su kitų BUSP misijų tarnautojais, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai

120    Dėl ieškovo argumento, kad kitose BUSP misijose Jungtinės Karalystės pilietybę turintys tarptautiniai sutartininkai ir toliau dirbo pereinamuoju laikotarpiu, pažymėtina, kad reikia patikrinti, ar ieškovo situacija buvo panaši į šių kitų tarnautojų situaciją, kiek tai susiję su tokiu palikimu pareigose.

121    Viena vertus, pažymėtina, kad nebuvo priimta jokio Sąjungos teisės akto, kaip tai suprantama pagal SESV 288 straipsnį, siekiant įtvirtinti ypatingą tokių BUSP misijų, kaip EUCAP Somalia, sutartininkų statusą.

122    Kita vertus, kaip iš esmės teisingai nurodė EUCAP Somalia, dėl kiekvienos BUSP misijos priimamas Tarybos sprendimas pagal ESS 43 straipsnio 2 dalį ir jame, remiantis šia nuostata, apibrėžiami „tiksl[ai], apimt[is] ir bendr[ieji] įgyvendinimo būd[ai]“.

123    EUCAP Somalia atveju Sprendimo 2012/389, iš dalies pakeisto Sprendimu 2018/1942, 7 ir 12a straipsniuose jai suteikiamas teisnumas sudaryti sutartis siekiant įdarbinti darbuotojus (žr. šio sprendimo 3 ir 4 punktus). Be to, iš to paties sprendimo 6 straipsnio matyti, kad misijos vadovas turi bendrą kompetenciją personalo valdymo srityje.

124    Ieškovas niekaip neįrodė, kaip, atsižvelgiant į kiekvienai Sąjungos misijai taikomas nuostatas ir į jų savarankiškumą įdarbinant ir valdant sutartininkus, šių misijų vidaus situacija ir poreikiai personalo srityje buvo panašūs į EUCAP Somalia vidaus situaciją ir poreikius. Taigi požiūris į tai, ar pereinamuoju laikotarpiu palikti pareigose Jungtinės Karalystės pilietybę turinčius tarnautojus, skirtingose BUSP misijose galėjo skirtis.

125    Šiomis aplinkybėmis ieškovas, grįsdamas tariamą vienodo požiūrio principo pažeidimą, negali remtis priemonėmis, priimtomis kitose Sąjungos misijose nei EUCAP Somalia, kiek tai susiję su jų tarptautiniais sutartininkais, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai.

126    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrasis pagrindas turi būti atmestas atsižvelgiant į ginčijamuose aktuose nurodytus motyvus. Vadinasi, nebūtina nustatyti, ar galima atsižvelgti į papildomus motyvus, kuriuos EUCAP Somalia pateikė vykstant procesui, grindžiamus ieškovo pareigų išskirtiniu pobūdžiu ir Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 7 dalies b punkto taikymu.

c)      Dėl ieškinio trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo pažeidimu

127    Ieškovo teigimu, ginčijamuose aktuose EUCAP Somalia pažeidė Susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, neatsižvelgdama į šiame susitarime numatytą galimybę pereinamuoju laikotarpiu toliau įdarbinti Jungtinės Karalystės piliečius. Pirma, jis teigia, kad pagal Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 2 ir 6 dalis šios valstybės piliečiai pereinamuoju laikotarpiu turėjo būti laikomi valstybių narių piliečiais, visų pirma kiek tai susiję su Sąjungos teisės nuostatomis dėl BUSP. Antra, ieškovas pabrėžia, kad pagal to paties susitarimo 129 straipsnio 7 dalį pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė tik negalėjo skirti savo piliečių eiti tam tikras vadovaujamas pareigas BUSP misijose, tačiau neatmetama galimybė šioms misijoms tuo laikotarpiu palikti pareigose tarptautinius sutartininkus, Jungtinės Karalystės piliečius.

128    EUCAP Somalia ginčija ieškovo argumentus.

129    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį Sąjungos sudaryti tarptautiniai susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms.

130    Nagrinėjamu atveju Taryba Susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo sudarė tik 2020 m. sausio 30 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi ginčijamų aktų priėmimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 18 ir 29 d., EUCAP Somalia dar nebuvo saistoma šio susitarimo, todėl jos negalima kaltinti jį pažeidus.

131    Bet kuriuo atveju, kalbant apie naujų taisyklių taikymo sritį laiko atžvilgiu, daromas skirtumas pagal tai, ar jos yra procesinės, ar materialinės normos. Pirmosios paprastai taikomos visiems ginčams nuo jų įsigaliojimo, ir tuo skiriasi nuo antrųjų, kurios iš esmės aiškinamos taip, kad jos taikomos situacijų, kurios susiklostė galiojant ankstesniam įstatymui, būsimoms pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms, tačiau netaikomos situacijoms, susiklosčiusioms prieš įsigaliojant šioms normoms, nebent iš minėtų normų teksto, tikslo arba struktūros būtų aiškiai matyti, kad joms turi būti suteikiamas toks poveikis (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 21 d. Sprendimo Beeren-, Wild-, Feinfrucht, C‑825/19, EU:C:2021:869, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Huhtamaki Dourdan, C‑315/03, nepaskelbtas Rink., EU:C:2005:284, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

132    Nagrinėjamu atveju dėl Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo nuostatų, kuriomis remiasi ieškovas, konstatuotina, kad šio susitarimo 127 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio aprėptis“ numatyta:

„1.      Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė.

<…>

2.      Jei Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pasiekia susitarimą, kuriuo reglamentuojami jų būsimi santykiai bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos srityse ir kuris tampa taikytinas pereinamuoju laikotarpiu, nuo to susitarimo taikymo pradžios dienos Jungtinei Karalystei nustoja galioti ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrius ir pagal tas nuostatas priimti aktai.

<…>

6.      Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, laikoma, kad pereinamuoju laikotarpiu bet kuri pagal 1 dalį taikytinoje Sąjungos teisėje, įskaitant valstybių narių įgyvendinamą ir taikomą teisę, esanti nuoroda į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę.“

133    To paties susitarimo 129 straipsnio „Konkretūs susitarimai, susiję su Sąjungos išorės veiksmais“ 7 dalyje numatyta:

„Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė neskiria civilinių operacijų vadų, misijų vadovų, operacijų vadų arba pajėgų vadų į misijas arba operacijas, vykdomas pagal ES sutarties 42, 43 ir 44 straipsnius, tokių misijų arba operacijų neaprūpina operacijų štabais ir Sąjungos kovinėse grupėse nevykdo vadovaujančiosios šalies funkcijų. Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė neskiria operatyvinių veiksmų vadų pagal ES sutarties 28 straipsnį.“

134    Taigi Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 129 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kuriomis Sąjungos teisė pereinamuoju laikotarpiu taikoma Jungtinei Karalystei, todėl tai yra materialinės normos. Be to, nei iš šių nuostatų teksto, nei tikslo, nei iš jų struktūros nematyti, kad jos turėtų būti taikomos teisinėms situacijoms, susiklosčiusioms prieš įsigaliojant Susitarimui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo. Priešingai, šios nuostatos susijusios su pereinamuoju laikotarpiu, kuris pagal šio susitarimo 126 straipsnį prasideda jo įsigaliojimo dieną (žr. šio sprendimo 17 punktą).

135    Darytina išvada, kad pagal šio sprendimo 131 punkte primintą principą Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 127 straipsnio 2 ir 6 dalys ir 129 straipsnio 7 dalis tapo taikytinos šio susitarimo įsigaliojimo momentu, t. y. 2020 m. vasario 1 d. (žr. šio sprendimo 18 punktą). Vadinasi, pagal tą patį principą šių nuostatų pažeidimu negalima remtis grindžiant ieškinį dėl akto, priimto iki šios datos.

136    Nagrinėjamu atveju ginčijami aktai priimti 2020 m. sausio 18 d. ir 2020 m. sausio 29 d. ir susiję su nagrinėjamos sutarties, kuri pagal jos 17 straipsnį baigė galioti tų pačių metų sausio 31 d., nepratęsimu, taigi jie priimti anksčiau nei 2020 m. vasario 1 d., kai įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo. Be to, negalima sutikti su tuo, kad ginčijamais aktais buvo pažeistas šis susitarimas.

137    Taigi trečiąjį pagrindą bet kuriuo atveju reikia atmesti ir nereikia priimti sprendimo dėl klausimo, ar Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo pažeidimu galima remtis pareiškiant ieškinį pagal SESV 272 straipsnį.

d)      Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

138    Ieškovas teigia, kad priėmusi ginčijamus aktus ir nepratęsusi jo darbo sutarties EUCAP Somalia pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. jis gavo tikslių garantijų, kad tuo atveju, jei bus sudarytas Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, tarptautiniai sutartininkai, kurie yra Jungtinės Karalystės piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu toliau eis pareigas. Be to, atsižvelgiant į įvairius jo darbo sutarties pratęsimus, kurie priklausė nuo paeiliui nustatytų derybų dėl tokio susitarimo terminų, ir į jo darbo stažą EUCAP Somalia, ieškovas galėjo teisėtai tikėtis, kad minėta sutartis bus pratęsta pereinamuoju laikotarpiu.

139    EUCAP Somalia ginčija ieškovo argumentus.

140    Šiuo aspektu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu reiškia, kad suinteresuotajam asmeniui kompetentingos Sąjungos institucijos suteikė tikslių, nesąlyginių ir tikrovę atitinkančių garantijų, kildinamų iš patvirtintų ir patikimų šaltinių. Tačiau niekas negali teigti, kad buvo pažeistas šis principas, jeigu tokių garantijų nebuvo (žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

141    Nagrinėjamu atveju nei ieškovo darbo stažas EUCAP Somalia, nei aplinkybė, kad jo darbo sutartis buvo pratęsta vienas po kito einančiais derybų dėl Jungtinės Karalystės ir Sąjungos susitarimo dėl išstojimo laikotarpiais, negali būti prilyginta tikslioms, nesąlyginėms ir tikrovę atitinkančioms garantijoms, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 140 punkte nurodytą jurisprudenciją. Be to, nors ieškovas tvirtina, kad buvusi EUCAP Somalia misijos vadovė šios misijos tarptautiniams sutartininkams, turintiems Jungtinės Karalystės pilietybę, suteikė garantijų, kad pereinamuoju laikotarpiu jų darbo sutartys bus pratęstos, jis nepagrindžia savo teiginių įrodymais.

142    Vienintelis konkretus įrodymas, kuriuo remiasi ieškovas, yra EIVT skyriaus vadovo elektroninis laiškas BUSP misijų darbuotojams. Vis dėlto sprendimas pasiūlyti ieškovui pratęsti nagrinėjamą sutartį pereinamuoju laikotarpiu priklausė misijos vadovo, o ne EIVT skyriaus vadovo kompetencijai. Be to, iš šio elektroninio laiško negalima daryti išvados, kad ieškovas gavo tikslių garantijų, jog nagrinėjama sutartis bus pratęsta pereinamuoju laikotarpiu. Priešingai, tame elektroniniame laiške EIVT skyriaus vadovas BUSP misijų darbuotojams aiškiai nurodė, kad Jungtinės Karalystės pilietybę turinčių tarnautojų, komandiruotų ar sutartininkų, palikimas dirbti šiose misijose priklauso nuo misijos vadovų atliekamo tarnybos interesų vertinimo. Taigi negalima teigti, kad ieškovas gavo tikslių garantijų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 140 punkte nurodytą jurisprudenciją, kad nagrinėjama sutartis bus pratęsta pereinamuoju laikotarpiu.

143    Vadinasi, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

5.      Išvada

144    Kadangi visi ieškovo nurodyti ieškinio pagrindai, kuriais grindžiami jo prašymai pagal SESV 272 straipsnį, buvo atmesti, ieškinį reikia atmesti.

 IV.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

145    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUCAP Somalia pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš JF bylinėjimosi išlaidas.

da Silva Passos

Valančius

Reine

Truchot

 

      Sampol Pucurull

Paskelbta 2022 m. liepos 13 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys




*      Proceso kalba: anglų.