TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 9 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Kelių transportas – Tam tikrų socialinių teisės aktų suderinimas – Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 – 3 straipsnio a punktas – Sąvoka „reis[as], neviršijan[tis] 50 kilometrų“ – Vežimas keliais transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariaisiais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų – Reisas, neviršijantis 50 kilometrų – Reglamento Nr. 561/2006 netaikymas – Mišrios paskirties transporto priemonės – 4 straipsnio e ir j punktai – Sąvokos „kiti darbai“ ir „vairavimo trukmė“ – 6 straipsnio 3 ir 5 dalys – Visa vairavimo trukmė per dvi paeiliui einančias savaites – Laikas, praleistas vairuojant transporto priemonę, kuri nepatenka į šio reglamento taikymo sritį“
Byloje C‑477/22
dėl Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija) 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. liepos 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
ARST SpA – Azienda regionale sarda trasporti
prieš
TR,
OS,
EK,
UN,
RC,
RS,
OA,
ZB,
HP,
WS,
IO,
TK,
ME,
SK,
TF,
TC,
ND
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurią sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai N. Piçarra (pranešėjas), M. Safjan, N. Jääskinen ir M. Gavalec,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– ARST SpA – Azienda regionale sarda trasporti, atstovaujamos avvocato S. Manso,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Garofoli,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Malferrari, P. Messina ir G. Wilms,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1), iš dalies pakeisto 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014 (OL L 60, 2014, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 561/2006), 3 straipsnio a punkto, 4 straipsnio j punkto bei 6 straipsnio 3 ir 5 dalių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sardinijos regiono vietinio viešojo transporto bendrovės ARST SpA – Azienda regionale sarda trasporti (toliau – Arst) ir kelių jos darbuotojų ginčą dėl jų reikalavimo, kad Arst sumokėtų išmoką ir (arba) kompensaciją, proporcingą nepanaudotoms poilsio valandoms ir valandoms, viršijančioms ilgiausią visą bendrą vairavimo trukmę per dvi paeiliui einančias savaites.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2002/15/EB
3 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002, p. 35; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 224) 3 straipsnio a punkto 1 papunktyje sąvoka „darbo laikas“ apibrėžta taip:
„mobiliems darbuotojams: laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y.:
– laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia:
i) vairavimas;
ii) pakrovimas ir iškrovimas;
iii) pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės;
iv) valymas ir techninė priežiūra;
v) visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kt. formalumus,
– laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, ypač kai laukiama pakrauti arba iškrauti, kada iš anksto nežinoma to trukmė <…>“
Reglamentas Nr. 561/2006
4 Reglamento Nr. 561/2006 17 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(17) Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. <…>
<…>
(24) Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles transporto priemonėms, teikiančioms keleivių vežimo reguliariais reisais paslaugas, kai kelionės maršrutas yra ne ilgesnis kaip 50 kilometrų. Šios taisyklės turėtų atitinkamai apsaugoti, kad nebūtų pažeidžiamos leistinos vairavimo trukmės bei privalomos pertraukos ir poilsio laikotarpiai.“
5 Pagal šio reglamento 1 straipsnį, „[s]iekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais“, ir juo „taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą“.
6 To reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šis reglamentas taikomas vežant keliais:
<…>
b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.“
7 To paties reglamento 3 straipsnyje nurodyta:
„Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais:
a) transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;
<…>“
8 Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnis suformuluotas taip:
„Šiame reglamente taikomos šios sąvokos:
<…>
e) „kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos [2002/15] 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų;
<…>
h) „kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“;
– „normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas,
<…>
j) „vairavimo trukmė“ – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais:
– automatiškai arba pusiau automatiškai įrašymo įranga, [Reglamente Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų], arba
– rankiniu būdu, kaip to reikalaujama [Reglamente Nr. 3821/85];
k) „kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;
<…>
n) „reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos“ – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta [2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL L 300, 2009, p. 88) 2 straipsnio 2 punkte];
<…>
q) „vairavimo laikotarpis“ – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas.
<…>“
9 Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta:
„3. Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų.
<…>
5. Veiklos, apibrėžtos 4 straipsnio e punkte, trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip „kiti darbai“ <…>“
10 Pagal šio reglamento 15 straipsnį „[v]alstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, numatančios pakankamą apsaugą leidžiamų vairavimo trukmių ir privalomų pertraukų bei poilsio laikotarpių srityje“.
Reglamentas Nr. 1073/2009
11 Reglamento Nr. 1073/2009 2 straipsnio 2 punkte sąvoka „reguliarios paslaugos“ apibrėžta kaip „paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytuose sustojimo punktuose“.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 2011 m. rugsėjo 5 d. keli Arst įdarbinti keleivius keliais vežantys vairuotojai pareiškė ieškinį Tribunale di Oristano (Oristano teismas, Italija) prašydami iš šios bendrovės priteisti jiems sumokėti išmoką ir (arba) kompensaciją, proporcingą nepanaudotoms poilsio valandoms ir valandoms, viršijančioms ilgiausią visą bendrą vairavimo trukmę per dvi paeiliui einančias savaites, o dėl to pažeistas Reglamentas Nr. 561/2006. Šie vairuotojai teigė, kad dėl Arst nustatyto darbo grafiko laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 11 d., t. y. šio reglamento įsigaliojimo dienos, iki 2010 m. gruodžio 6 d. nė vienas iš jų neturėjo „normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpio“, kaip jis suprantamas pagal minėto reglamento 4 straipsnio h punktą, ir kad jie visi viršijo visą bendrą vairavimo trukmę per dvi paeiliui einančias savaites, nurodytą to paties reglamento 6 straipsnio 3 dalyje.
13 Arst savo ruožtu teigė, kad Reglamentas Nr. 561/2006 šiems vairuotojams netaikomas pagal jo 3 straipsnio a punktą, nes jie važiavo šioje nuostatoje numatytą ribą viršijančius maršrutus tik vieną ar du kartus ir tik kai kuriomis pamainomis.
14 Tas teismas ieškinį patenkino visiškai, tačiau 50 % sumažino UN ir TF prašytos kompensacijos sumą, nes jie vairuotojais dirbo trumpesnį laikotarpį.
15 Arst dėl to sprendimo pateikė apeliacinį skundą Corte d’appello di Cagliari (Kaljario apeliacinis teismas). 2016 m. kovo 10 d. sprendimu tas teismas sumažino sumą, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė iš Arst sumokėti tiems vairuotojams, ir atmetė likusią apeliacinio skundo dalį.
16 Corte d’appello di Cagliari (Kaljario apeliacinis teismas), viena vertus, nusprendė, kad sąvoka „reisas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktą, užmiesčio transporto srityje reiškia visą vairuotojo per darbo dieną nuvažiuotą maršrutą, todėl siekiant nustatyti, ar viršyta šioje nuostatoje numatyta 50 kilometrų riba, reikia atsižvelgti į visų vairuotojo per tą darbo dieną nuvažiuotų maršrutų atstumą. Kita vertus, atsižvelgdamas į šio reglamento 4 straipsnio j ir k punktus jis konstatavo, kad „ kasdienio vairavimo trukmė“ sutampa su darbo diena, taigi atmetė Arst argumentą, kad siekiant patikrinti, ar laikytasi to reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatytos visos bendros vairavimo trukmės per dvi paeiliui einančias savaites, reikia atsižvelgti tik į vairavimo trukmę.
17 Arst pateikė kasacinį skundą Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir jame ginčijo tai, kaip 2016 m. kovo 10 d. sprendime Corte d’appello di Cagliari (Kaljario apeliacinis teismas) aiškino sąvoką „reisas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktą, ir sąvoką „bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui“, nurodytą šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje.
18 Šis teismas, viena vertus, pažymėjo, kad Arst veža keleivius keliais nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais ir keleiviai įlaipinami ir išlaipinami iš anksto numatytose sustojimo vietose. Kita vertus, kadangi pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktą jis netaikomas vežimui keliais transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariaisiais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų, tam teismui kilo klausimas, ar žodis „reisas“ reiškia maršrutą, kurį atitinkama įmonė nustato apmokestindama kelionės bilietą, kaip, jo teigimu, galima daryti išvadą iš šios nuostatos formuluotės, kurioje daroma nuoroda į „reisą“. Kartu jis kelia klausimą, ar šis žodis veikiau reiškia kilometrus, kuriuos vairuotojas nuvažiuoja transporto priemone per darbo dieną net ir keliais maršrutais, kaip būtų galima spręsti iš reglamento tikslo, t. y. pagal jo 17 konstatuojamąją dalį – „pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose“.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, jog pirmasis klausimas kilo dėl to, kad Arst teikia keleivių vežimo reguliariaisiais reisais paslaugas keliais skirtingais maršrutais, o jos vairuotojai tą pačią darbo dieną ir ta pačia transporto priemone važiuoja keliais maršrutais. Tas teismas taip pat pabrėžė, kad šioms paslaugoms teikti skirtos transporto priemonės naudojamos mišriai – vežant tiek trumpesniais, tiek ilgesniais nei 50 kilometrų maršrutais, ir pažymėjo, kad, remiantis 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimu Ministère public (Ekstrateritorinės sankcijos) (C‑906/19, EU:C:2021:715), Reglamentas Nr. 561/2006 taikomas taip naudojamoms transporto priemonėms. Vis dėlto jis mano, jog mišrus naudojimas nereiškia, kad visas Arst vykdomas vežimas patenka į šio reglamento taikymo sritį.
20 Be to, kalbant apie Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar siekiant įvertinti, ar laikytasi visos bendros vairavimo trukmės per dvi paeiliui einančias savaites reikalavimo, reikia atsižvelgti tik į per šias dvi savaites įrašytas „vairavimo trukmes“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio j punktą, ar taip pat į visus atitinkamo vairuotojo atliekamus „kitus darbus“, kaip tai suprantama pagal to reglamento 6 straipsnio 5 dalį. Tas teismas laikosi nuomonės, kad neįmanoma aiškiai nustatyti, ar šie „kiti darbai“ yra svarbūs apskaičiuojant to reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą visą bendrą vairavimo trukmę per dvi paeiliui einančias savaites. Be to, jis pažymėjo, kad Corte d’Appello di Cagliari (Kaljario apeliacinis teismas) atmetė Arst argumentą, kad šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgiama tik į vairuojant praleistą laiką.
21 Tokiomis aplinkybėmis Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 561/2006] 3 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „reisas“, neviršijantis 50 kilometrų, reiškia maršruto (trasos) ilgį, kurį transporto įmonė nustato apmokestindama kelionės bilietą, ar bendrą vairuotojo nuvažiuotų kilometrų skaičių per dienos darbo pamainą, ar didžiausią atstumą, kurį transporto priemonė nuvažiuoja keliu išvykimo vietos (spindulio) atžvilgiu, ar, vis dėlto, maršruto kilometrai turėtų būti apskaičiuojami pagal kokį kitą kriterijų?
Bet kuriuo atveju, ar vežimą organizuojančiai įmonei [Reglamentas Nr. 561/2006] gali būti netaikomas dėl tų transporto priemonių, kurias ji naudoja tik trumpesniems nei 50 kilometrų maršrutams įveikti, ar reglamentas taikomas dėl visų įmonės teikiamų vežimo paslaugų, nes ji naudoja kitas transporto priemones ilgesniems nei 50 kilometrų maršrutams įveikti?
2. Ar [Reglamento Nr. 561/2006] 6 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad „bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui“ susideda iš dviejų savaičių „vairavimo trukmės“ sumos (pagal [šio reglamento] 4 straipsnio j dalyje pateiktą apibrėžtį), ar ji apima ir kitą veiklą, visų pirma visą vairuotojo dirbtą pamainą per dvi savaites, ar visus „kitus darbus“, nurodytus [to reglamento] 6 straipsnio 5 dalyje?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
22 Pirmasis prejudicinis klausimas padalytas į dvi dalis, kurias reikia nagrinėti paeiliui.
Dėl pirmojo klausimo pirmos dalies
23 Pirmojo pagrindo pirma dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „reis[as], neviršijan[tis] 50 kilometrų“ atitinka maršruto, kurį transporto įmonė nustato savo reguliariaisiais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, ilgį.
24 Sąvoka „reisas [kelio trasa]“ (pranc. „parcours de la ligne“) nėra apibrėžta Reglamente Nr. 561/2006, o jo 3 straipsnio a punkte nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, kad būtų galima apibrėžti tokią sąvoką. Taigi aiškinant šią nuostatą reikia remtis įprasta joje vartojamų žodžių reikšme bendrinėje kalboje, taip pat jos kontekstu ir atitinkamo teisės akto tikslu (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Pricoforest, C‑13/21, EU:C:2022:531, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Bendrinėje kalboje žodis „kelias“ reiškia maršrutą ar atkarpą, kuri įveikiama ar turi būti įveikiama, be kita ko, keliu, jungiančią išvykimo vietą su atvykimo vieta. Žodis „trasa“ reiškia ištisinę liniją, kuri jungia šias vietas.
26 Taigi Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punkto formuluotėje kalbama apie konkretų nuvažiuotą ar turimą nuvažiuoti kelio atstumą maršrutu iš išvykimo vietos į atvykimo vietą siekiant užtikrinti keleivių vežimą reguliariaisiais reisais, kuriam atitinkama priemonė yra naudojama (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Pricoforest, C‑13/21, EU:C:2022:531, 24 punktą). Šioje formuluotėje visiškai nekalbama apie vairuotojo faktiškai keliu nuvažiuotą atstumą per tam tikrą darbo laikotarpį ar apie ilgiausią atitinkamos transporto priemonės nuvažiuotą atstumą nuo išvykimo vietos.
27 Sąvoka „reguliarios paslaugos“ apibrėžta Reglamento Nr. 1073/2009 2 straipsnio 2 punkte, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnio n punkte, kaip „paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytuose sustojimo punktuose“. Sąvoka „nustatyti maršrutai“ reiškia, kad neatsižvelgiama į bet kokį faktiškai keliu nuvažiuotą atstumą per tam tikrą darbo laikotarpį ar į ilgiausią atitinkamos transporto priemonės nuvažiuotą atstumą nuo išvykimo vietos, kuris nepatenka į šį maršrutą.
28 Taigi sąvoka „reis[as], neviršijan[tis] 50 kilometrų“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktą, turi būti suprantama kaip nustatytas maršrutas, neviršijantis šio atstumo, jungiantis išvykimo vietą su atvykimo vieta, ir prireikus juo važiuojant stojama tarpinėse sustojimo vietose keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. Taigi pagal šią nuostatą toks keleivių vežimas keliais nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar jį vykdantys vairuotojai tą pačią dieną ir ta pačia transporto priemone šį maršrutą įveikia kelis kartus.
29 Bet kuriuo atveju, kaip rašytinėse pastabose pažymėjo Europos Komisija, transporto priemonių, kurioms netaikomas Reglamentas Nr. 561/2006 pagal jo 3 straipsnio a punktą, vairuotojams pagal šio reglamento 15 straipsnį, siejamą su jo 24 konstatuojamąja dalimi, turi būti taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis siekiama suteikti pakankamą su leidžiama vairavimo trukme ir privalomomis pertraukomis bei poilsio laikotarpiais susijusią apsaugą. Kad ir kaip būtų, taikytinuose nacionalinės teisės aktuose turi būti laikomasi Direktyvoje 2002/15 nustatytų taisyklių, be kita ko, dėl darbo, pertraukų ir poilsio laiko.
30 Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į pirmojo klausimo pirmą dalį reikia atsakyti: Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „reis[as], neviršijan[tis] 50 kilometrų“ atitinka transporto įmonės nustatytą ir šio atstumo neviršijantį maršrutą, kurį keliu turi nuvažiuoti atitinkama transporto priemonė, kad sujungtų išvykimo vietą su atvykimo vieta, prireikus sustodama iš anksto nustatytose tarpinėse sustojimo vietose, siekiant užtikrinti keleivių vežimą reguliariaisiais reisais, kuriam ji yra naudojama.
Dėl pirmojo klausimo antros dalies
31 Pirmojo klausimo antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar siejami Reglamento Nr. 561/2006 2 straipsnio 1 dalies b punktas ir jo 3 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad šis reglamentas taikomas visam atitinkamos įmonės vykdomam vežimui keliais, jei transporto priemonės, vežančios keleivius reguliariaisiais reisais, daugiausia naudojamos 50 kilometrų neviršijantiems reisams ir kartais – 50 kilometrų viršijantiems reisams.
32 Pirmiausia reikia priminti, kad, kiek tai susiję su keleivių vežimu keliais reguliariaisiais reisais, Reglamento Nr. 561/2006 taikymo sritis nustatyta, viena vertus, jo 2 straipsnio 1 dalies b punkte, pagal kurį šis reglamentas taikomas keleivių vežimui keliais transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra pritaikytos tai nuolatos daryti ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.
33 Kita vertus, pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio a punktą šis reglamentas netaikomas vežimui keliais „transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų“. Kadangi šioje nuostatoje nustatyta šio reglamento taikymo srities išimtis, ji turi būti aiškinama siaurai, kad jos poveikis nebūtų išplėstas daugiau, nei reikia siekiant užtikrinti šia išimtimi siekiamus apsaugoti interesus (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ministère public (Ekstrateritorinės sankcijos), C‑906/19, EU:C:2021:715, 33 punktą).
34 Šiomis aplinkybėmis, kai, kaip nagrinėjamu atveju, įmonė veža keleivius reguliariaisiais reisais, viršijančiais 50 kilometrų, transporto priemonėmis, kurios paprastai naudojamos keleiviams vežti reguliariaisiais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų, dėl tokios mišrios paskirties Reglamentas Nr. 561/2006 netampa taikytinas visam šios įmonės vykdomam vežimui reguliariaisiais reisais. Keleivių vežimas reguliariaisiais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų, aiškiai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį pagal jo 3 straipsnio a punktą.
35 Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į pirmojo klausimo antrą dalį reikia atsakyti: siejami Reglamento Nr. 561/2006 2 straipsnio 1 dalies b punktas ir jo 3 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad šis reglamentas netaikomas visam atitinkamos įmonės vykdomam vežimui keliais, jei transporto priemonės, vežančios keleivius reguliariaisiais reisais, daugiausia naudojamos 50 kilometrų neviršijantiems reisams ir kartais – 50 kilometrų viršijantiems reisams. Šis reglamentas taikomas, tik jei šie reisai viršija 50 kilometrų.
Dėl antrojo klausimo
36 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje pateikta sąvoka „bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui“ apima ne tik „vairavimo trukmę“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio j punktą, bet ir visus „kitus darbus“, kaip jie suprantami pagal to reglamento 6 straipsnio 5 dalį, kuriuos vairuotojas atlieka per šias dvi savaites.
37 Pagal Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalį „[b]endra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų“.
38 Šios nuostatos versijose, be kita ko, ispanų, vokiečių, anglų, prancūzų, vengrų ir portugalų kalbomis vartojama sąvoka „vairavimo trukmė“, kuri šio reglamento 4 straipsnio j punkte apibrėžta kaip „trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti“ pagal Reglamento Nr. 165/2014 nuostatas. Tačiau Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalies versijoje italų kalba vartojamas žodžių junginys „periodo di guida“ atitinka sąvoką „vairavimo laikotarpis“, kuri šio reglamento 4 straipsnio q punkte apibrėžta kaip „sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos“, ir pažymėta, kad „[v]airavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas“.
39 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tiek sąvoka „vairavimo trukmė“, tiek sąvoka „vairavimo laikotarpis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnio j ir q punktus, reiškia laiko tarpą, kurį vairuotojas praleidžia vairuodamas, net jei pirmoji sąvoka apima tik įrašytą laiko tarpą.
40 Priešingai, sąvoka „kiti darbai“ Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnio e punkte apibrėžta kaip „visa veikla, <…> apibrėžta kaip darbo laikas“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2002/15 3 straipsnio a punkto 1 papunktį. Pagal pastarąją nuostatą „darbo laikas“, be kita ko, apima „laiką, skirtą įvairiai kelių transporto veiklai“, visų pirma „vairavimą“, „pakrovimą ir iškrovimą“, „pagalbą įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės“, „valymą ir techninę priežiūrą“ ir „visus kitus darbus, skirtus transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla“.
41 Vadinasi, sąvokos „vairavimo trukmė“ ir „vairavimo laikotarpis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnio j ir q punktus, apima tik vairavimo veiklą, o ne visą vairuotojo darbo laiku jo vykdomą veiklą.
42 Be to, Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad vairuotojas kaip „kitus darbus“ įregistruotų ne tik „[v]eiklos, apibrėžtos [šio reglamento] 4 straipsnio e punkte, trukmę“, t. y. visą veiklą, išskyrus „vairavimą“, apibrėžtą kaip „darbo laikas“, bet ir „transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas [tas] reglamentas, vairavimo trukmę“.
43 Darytina išvada, kad siekiant apskaičiuoti visą bendrą vairavimo trukmę per dvi paeiliui einančias savaites, kuri pagal Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalį negali viršyti 90 valandų, reikia atsižvelgti tik į laikotarpius, kuriuos vairuotojas praleidžia vairuodamas ir kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį. Jeigu atliekant tokį apskaičiavimą būtų įtrauktas laikas, kurį vairuotojas praleidžia vairuodamas transporto priemonę, kuriai šis reglamentas netaikomas pagal jo 3 straipsnio a punktą, to reglamento 6 straipsnio 3 dalis būtų taikoma vežimui keliais, kuris aiškiai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.
44 Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje pateikta sąvoka „bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui“ apima tik „vairavimo trukmę“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio j punktą, bet ne visus „kitus darbus“, kaip jie suprantami pagal to reglamento 6 straipsnio 5 dalį, kuriuos vairuotojas atlieka per šias dvi savaites.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, iš dalies pakeisto 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014, 3 straipsnio a punktas
turi būti aiškinamas taip:
sąvoka „reis[as], neviršijan[tis] 50 kilometrų“ atitinka transporto įmonės nustatytą ir šio atstumo neviršijantį maršrutą, kurį keliu turi nuvažiuoti atitinkama transporto priemonė, kad sujungtų išvykimo vietą su atvykimo vieta, prireikus sustodama iš anksto nustatytose tarpinėse sustojimo vietose, siekiant užtikrinti keleivių vežimą reguliariaisiais reisais, kuriam ji yra naudojama.
2. Siejami Reglamento Nr. 561/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 165/2014, 2 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 straipsnio a punktas
turi būti aiškinami taip:
šis reglamentas netaikomas visam atitinkamos įmonės vykdomam vežimui keliais, jei transporto priemonės, vežančios keleivius reguliariaisiais reisais, daugiausia naudojamos 50 kilometrų neviršijantiems reisams ir kartais – 50 kilometrų viršijantiems reisams. Šis reglamentas taikomas, tik jei šie reisai viršija 50 kilometrų.
3. Reglamento Nr. 561/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 165/2014, 6 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
šioje nuostatoje vartojama sąvoka „bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui“ apima tik „vairavimo trukmę“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio j punktą, bet ne visus „kitus darbus“, kaip jie suprantami pagal to reglamento 6 straipsnio 5 dalį, kuriuos vairuotojas atlieka per šias dvi savaites.
Parašai.