TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 16 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vežimas oru – Monrealio konvencija – 1 straipsnio 1 ir 2 dalys – Taikymo sritis – Sąvoka „tarptautinis vežimas“ – 2 straipsnio 1 dalis – Sąvoka „valstybės vykdomas vežimas“ – 17 straipsnio 1 dalis – Oro vežėjų atsakomybė žuvus ar susižeidus keleiviui – Oro vežėjų ir orlaivių naudotojų draudimas – Reglamentas (EB) Nr. 785/2004 – 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas – Taikymo sritis – Sąvoka „valstybės orlaivis“ – 4 straipsnio 1 dalis – Minimalūs oro vežėjų ir orlaivių naudotojų draudimo reikalavimai – Valstybės narės valdžios institucijos naudojamo sraigtasparnio kritimas per specialią evakavimo ir gelbėjimo mokymo operaciją – Šioje operacijoje dalyvavusio priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos nario mirtis – Žalos atlyginimas“
Byloje C‑283/22
dėl Okresný súd Prešov (Prešovo apylinkės teismas, Slovakija) 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. balandžio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
DZ,
EO,
YV,
YE,
MP
prieš
Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky,
dalyvaujant
Kooperativa Poisťovňa a.s., Vienna Insurance Group,
Generali Česká pojišťovna, a.s., buvusiai Generali Poisťovňa a.s.,
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Piçarra (pranešėjas), teisėjai M. Safjan ir M. Gavalec,
generalinis advokatas M. N. Emiliou,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. balandžio 26 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– DZ, EO, YV, YE ir MP, atstovaujamų advokát O. Urban,
– Generali Česká pojišťovna, a.s., buvusios Generali Poisťovňa a.s., atstovaujamos advokát S. Dubjel,
– Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos E. V. Drugda,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Sasinowska, A. Tokár ir G. Wilms,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašytos Europos bendrijos 1999 m. gruodžio 9 d. ir jos vardu patvirtintos 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491) (toliau – Monrealio konvencija), kuri Europos Sąjungoje įsigaliojo 2004 m. birželio 28 d., 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams (OL L 138, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 138) 3 straipsnio g punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant NK, žuvusio per sraigtasparnio nelaimingą atsitikimą, teisių perėmėjų DZ, EO, YV, YE bei MP ir Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerija), kuri yra šio sraigtasparnio savininkė ir naudotoja, ginčą dėl neturtinės žalos, kurią ieškovai pagrindinėje byloje patyrė dėl NK mirties, atlyginimo.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
Čikagos konvencija
3 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos ir visų Europos Sąjungos valstybių narių ratifikuotos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 15 tomas, Nr. 102, toliau – Čikagos konvencija) 3 straipsnyje „Civiliniai ir valstybės orlaiviai“ nustatyta:
a) Ši Konvencija taikoma tik civiliniams orlaiviams ir netaikoma valstybės orlaiviams.
b) Karinių, muitinės ir policijos tarnybų naudojami orlaiviai laikomi valstybės orlaiviais.
<…>“
Monrealio konvencija
4 Monrealio konvencijos 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Ši konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivių, bagažo arba krovinių vežimams, kuriuos už atlygį vykdo orlaivis. Ji vienodai taikoma neatlygintinam vežimui, kurį orlaiviu vykdo oro transporto įmonė.
2. Šioje Konvencijoje sąvoka „tarptautinis vežimas“ – tai bet koks vežimas, kurio metu pagal šalių susitarimą, išvykimo ir atvykimo vieta nesvarbu, ar sustojama vežant ar perkraunama, yra abiejų Valstybių, šios Konvencijos Šalių, teritorijose arba vienos Valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje, jeigu sutarto sustojimo vieta yra kitoje valstybėje, net jeigu ši nėra Valstybė, šios Konvencijos Šalis. Šioje Konvencijoje vežimas tarp dviejų vienos Valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje esančių punktų be sutarto sustojimo vietos nėra laikomas tarptautiniu vežimu.“
5 Šios konvencijos 2 straipsnio „Valstybės vykdomas vežimas ir pašto siuntų vežimas“ 1 dalyje numatyta, kad ši konvencija „taikoma vežimui, kurį vykdo valstybė arba teikia teisėtai įsteigtos valdžios įstaigos 1 straipsnyje numatytomis sąlygomis“.
6 Šios konvencijos 17 straipsnio „Keleivio gyvybės atėmimas ir kūno sužalojimas. Bagažui padaryta žala“ 1 dalyje nurodyta:
„Vežėjas atsako už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sužalojimą, jei nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybės atėmimo ar sužalojimo priežastimis, įvyko orlaivyje arba įlaipinimo ar išlaipinimo veiksmų metu.“
Sąjungos teisė
Reglamentas (EB) 2027/97
7 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (EB) 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru (OL L 285, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 3 t., p. 489), iš dalies pakeisto 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, 2002, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 6 t., p. 246) (toliau – Reglamentas 2027/97), 1 straipsnio antrame sakinyje atitinkamų Monrealio konvencijos nuostatų taikymas išplečiamas „oro transporto vežimui bet kurioje vienoje valstybėje narėje“.
Reglamentas Nr. 785/2004
8 Pagal Reglamento Nr. 785/2004 1 straipsnio 1 dalį „[š]io reglamento tikslas yra nustatyti būtiniausius draudimo reikalavimus oro vežėjams ir orlaivių naudotojams keleivių, bagažo, krovinių ir trečiųjų šalių atžvilgiu“.
9 Šio reglamento 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:
„1. Šis reglamentas taikomas visiems oro vežėjams ir orlaivių naudotojams, skraidantiems valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis, teritorijoje, į ją, iš jos ar per ją.
2. Šis reglamentas netaikomas:
a) valstybiniam orlaiviams, <…> nurodytiems [Čikagos] konvencijos 3 straipsnio b punkte;
<…>“
10 Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:
Šiame reglamente:
a) „oro vežėjas“ – tai oro transporto įmonė, turinti galiojančią veiklos licenciją;
<…>
c) „orlaivio naudotojas“ – asmuo ar įmonė, kuri nėra oro vežėjas ir kurios nuolatinėje dispozicijoje yra orlaivio naudojimas ar eksploatavimas; fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu įregistruotas orlaivis, laikomas naudotoju, išskyrus tuo atveju, jeigu toks asmuo įrodo, kad naudotojas yra kitas asmuo;
<…>
g) „keleivis“ – bet koks asmuo, esantis lėktuve su oro vežėjo ar orlaivio naudotojo sutikimu, išskyrus orlaivio įgulos ir kabinos įgulos dirbančius narius;
<…>“
11 Šio reglamento 4 straipsnyje „Draudimo principai“ numatyta:
„1. Oro vežėjai ir orlaivio naudotojai, nurodyti 2 straipsnyje, draudžiami pagal šį reglamentą nuo aviacijai būdingos atsakomybės keleivių, bagažo, krovinių ir trečiųjų šalių atžvilgiu. <…>
<…>
3. Šis reglamentas neapriboja taisyklių dėl atsakomybės, kylančios iš:
– tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra valstybės narės ir (ar) Bendrija,
– Bendrijos teisės aktų,
– valstybių narių nacionalinės teisės aktų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 2017 m. gegužės 10 d. NK mirė Prešovo (Slovakija) oro uosto karinėje teritorijoje vykstant specialiems priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymams nukritus sraigtasparniui, kurio savininkas ir naudotojas buvo Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerija, per asmenų evakavimo ir gelbėjimo sunkiai prieinamoje vietovėje naudojant sraigtasparnio kraną pratybas. Prieš krisdamas sraigtasparnis atliko vertikalų skrydį.
13 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ieškovai pagrindinėje byloje prašo atlyginti moralinę žalą dėl NK mirties: 550 000 eurų – DZ, 350 000 eurų – EO, 350 000 eurų – YV, 150 000 eurų – YE ir 150 000 eurų – MP. Savo prašymą jie grindžia atitinkamais Sąjungos reglamentais civilinės aviacijos srityje, kurie turi pirmenybę prieš Slovakijos teisės nuostatas, pavyzdžiui, civilinį kodeksą. Jie teigia, kad taikytina yra tiek Monrealio konvencija, tiek Reglamentas Nr. 785/2004, nes, pirma, NK turėjo „keleivio“ statusą ir, antra, kėlimas sraigtasparnio lynu yra specialus įlaipinimo būdas.
14 Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerija, palaikoma dviejų draudimo bendrovių KOOPERATIVA Poisťovňa a.s., buvusios Vienna Insurance Group, ir Generali Česká pojišťovna, buvusios Generali Poisťovňa a.s., savo ruožtu teigia, kad Monrealio konvencija ir Reglamentas Nr. 785/2004 netaikomi pagrindinėje byloje, nes NK buvo ne „keleivis“, kaip tai suprantama pagal šiuos du teisės aktus, o „įgulos narys“, ir nelaimingo atsitikimo metu jis buvo prikabintas prie sraigtasparnio įrangos, taigi nebuvo nei įlipęs į jį, nei išlipęs iš jo.
15 KOOPERATIVA Poisťovňa, a.s., buvusios Vienna Insurance Group, taip pat ginčija Monrealio konvencijos taikymą pagrindinėje byloje ir tvirtina, kad sraigtasparnio naudojimas esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, negali būti laikomas „vežimu“, kaip jis suprantamas pagal šios konvencijos 1 straipsnį. Pagal jos 2 straipsnio 1 dalį ši direktyva taikoma vežimui, kurį vykdo valstybė tik siekdama vežti keleivius iš išvykimo vietos į atvykimo vietą, o to negalima painioti su valstybės orlaivių naudojimu, kaip šiuo atveju, vykdant valstybės tarnautojų užduotį.
16 Per posėdį Teisingumo Teisme buvo nurodyta, kad visiems ieškovams pagrindinėje byloje valstybė išmokėjo 70 000 eurų kompensaciją pagal Slovakijos teisės aktus dėl priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių socialinės apsaugos ir kad jiems išimties tvarka buvo išmokėta 30 000 eurų suma iš Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rezervo.
17 Tokiomis aplinkybėmis Okresný súd Prešov (Prešovo apylinkės teismas, Slovakija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 785/2004] 3 straipsnio g punktas turi būti aiškinamas taip, kad asmuo:
– kuris yra ne [Sąjungos] oro vežėjo sraigtasparnyje, bet yra pakabintas ant kėlimo lyno kaip neatskiriamos sraigtasparnio įrangos dalies (ar jos sudedamosios dalies) sraigtasparniui skrendant ir kuris pakilo kartu su sraigtasparniu (dėl to, kad buvo pakabintas ant kėlimo lyno),
– kurį nemokamai (policijos tarnyboje naudojamu valstybiniu sraigtasparniu) vežė valstybė, kaip vežėjas, pagal „vežimo sutartį“, sudarytą oro vežėjo (valstybinės eskadrilės) ir specialiąją užduotį atliekančio asmens darbdavio (konkrečiai pagal Uznesenie vlády Slovenskej republiky č. 411/2006 Z.z., z 10. mája 2006 k návrhu zásad vykonávania letov lietad v policajných službách (2006 m. gegužės 10 d. Slovakijos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 411/2006 dėl orlaivių skrydžių policijos tarnyboje taisyklių projekto) ir Nariadenie Ministerstva vnútra Slovenskej republiky č. 50/2012 zo dňa 14. marca 2012 o vyžadovaní a schvaľovaní letov (2012 m. kovo 14 d. Slovakijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įsakymas Nr. 50/2012 dėl skrydžių poreikio ir jų patvirtinimo), kuriame nustatyta, kad oro vežėjo orlaivis vykdys skrydžius siekiant užtikrinti to asmens darbdavio užduočių vykdymą),
– vežimo tikslas buvo atlikti specialiąją užduotį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje (vykdyti tarnybinę užduotį, kurią sudaro specialūs priešgaisrinės ir gelbėjimo pareigūnų mokymai naudojant oro įrangą (sraigtasparnį) atlikti gelbėtojo ir gelbėjamo asmens kėlimo lynu pratybas),
ir
– kuris dalyvavo atliekant užduotį kaip ugniagesių modulio mokomasis narys, sraigtasparnio piloto ir operatoriaus nurodymu prie sraigtasparnio pritvirtintas kėlimo lynu, kaip neatskiriama sraigtasparnio įranga (ar jos sudedamoji dalis), ir skrydžio metu turėjo būti pakeltas į sraigtasparnį,
a) yra keleivis
ar
b) orlaivio įgulos arba kabinos įgulos narys?
2. Ar [Monrealio konvencijos] 17 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pirmajame klausime nurodytomis aplinkybėmis toks asmuo laikomas:
a) keleiviu
ar
b) orlaivio įgulos arba kabinos įgulos nariu?
3. Ar valstybės sraigtasparnio naudojimas 2017 m. gegužės 10 d. gali būti laikomas vežimu, kaip tai suprantama pagal [Monrealio konvencijos] 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį?“
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
18 Slovakijos vyriausybės teigimu, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes neatitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio b ir c punktuose numatytų reikalavimų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepakankamai apibrėžė faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiami prejudiciniai klausimai, ir nenurodė priežasčių, paskatinusių jį prašyti išaiškinti Sąjungos teisę. Be to, abejotinas yra tiek Reglamento Nr. 785/2004, tiek Monrealio konvencijos taikymas pagrindinėje byloje.
19 Pagal Procedūros reglamento 94 straipsnio a–c punktus nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi nurodyti faktines bei teisines pagrindinės bylos aplinkybes ir pateikti reikiamus paaiškinimus dėl prašomų išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų pasirinkimo priežasčių ir ryšio, kurį jis nustatė tarp šių nuostatų ir jo nagrinėjamam ginčui taikytinų nacionalinės teisės aktų. Šie kumuliaciniai reikalavimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio yra nurodyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (OL C 380, 2019, p. 1) 13, 15 ir 16 punktuose (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo Lyoness Europe, C‑455/21, EU:C:2023:455, 26 ir 27 punktus).
20 Šiuo atveju, pirma, prašyme priimti prejudicinį sprendimą pakankamai tiksliai nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir, antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jame aiškiai nurodo, kad pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl jo prejudiciniuose klausimuose nurodytų Sąjungos teisės sąvokų aiškinimo, todėl jis pateikė Teisingumo Teismui klausimus dėl jų išaiškinimo. Be to, ryšys, kurį šis teismas nustatė tarp šių klausimų ir pagrindinės bylos dalyko, pakankamai aiškiai matyti iš šio prašymo ir pačios šių klausimų formuluotės.
21 Tiesa, nacionalinis teismas nenurodė Slovakijos teisės nuostatų, pagal kurias Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už ieškovų pagrindinėje byloje nurodytą neturtinę žalą, turinio. Vis dėlto, kadangi prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros tikslas nėra aiškinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į bendradarbiavimo dvasią, kuria turi būti grindžiami nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo santykiai per šią procedūrą, tai, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nepateikta tam tikros informacijos apie pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui taikytiną nacionalinę teisę, nebūtinai turi lemti tokio prašymo nepriimtinumą (šiuo klausimu žr. 1986 m. balandžio 30 d. Sprendimo Asjes ir kt., 209/84–213/84, EU:C:1986:188, 12 punktą ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo LU (Baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimas), C‑136/20, EU:C:2021:804, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
22 Be to, jeigu nėra akivaizdu, kad Sąjungos teisės akto išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, šio teisės akto netaikymu pagrindinėje byloje grindžiamas prieštaravimas sietinas ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, bet su pateiktų prejudicinių klausimų esme (2023 m. vasario 16 d. Sprendimo Rzecznik Praw Dziecka ir kt. (Sprendimo grąžinti sustabdymas), C‑638/22 PPU, EU:C:2023:103, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
24 Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu ir pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, siejama su šios konvencijos 1 straipsniu ir 2 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad ja gali būti grindžiama asmens, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės konvencijos šalies oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui, kai buvo prijungtas prie šio sraigtasparnio lyno, teisių perėmėjų teisė į žalos atlyginimą.
25 Pagal Monrealio konvencijos 1 straipsnio 1 dalį ši konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivių, bagažo arba krovinių vežimams, kuriuos vykdo orlaivis, įskaitant atvejį, kai vežimas yra neatlygintinas ir jį vykdo oro transporto įmonė. Šio straipsnio 2 dalyje sąvoka „tarptautinis vežimas“ apibrėžiama kaip „bet koks vežimas, kurio metu pagal šalių susitarimą išvykimo ir atvykimo vieta, nesvarbu, ar sustojama vežant, ar perkraunama, yra abiejų Valstybių, šios Konvencijos Šalių, teritorijose arba vienos Valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje, jeigu sutarto sustojimo vieta yra kitoje valstybėje, net jeigu ši nėra Valstybė, šios Konvencijos Šalis“, ir joje patikslinta, kad „[š]ioje Konvencijoje vežimas tarp dviejų vienos Valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje esančių punktų be sutarto sustojimo vietos nėra laikomas tarptautiniu vežimu“. Šios konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konvencija taikoma vežimui, kurį vykdo valstybė arba teikia teisėtai įsteigtos valdžios įstaigos 1 straipsnyje numatytomis sąlygomis.
26 Taigi, iš Monrealio konvencijos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad sąvokos „tarptautinis vežimas“ ir „valstybės vykdomas vežimas“, nuo kurių priklauso šios konvencijos taikymas, reiškia, kad pagal šalių susitarimą orlaivis turi vežti asmenis, bagažą ar krovinius iš „išvykimo vietos“ į „atvykimo vietą“, kuri nesutampa su „išvykimo vieta“.
27 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo sraigtasparnio atliktos operacijos tikslas buvo ne asmenų, bagažo ar krovinių pervežimas į atvykimo vietą, kuri nesutampa su išvykimo vieta, o specialūs priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymai, to paties oro uosto karinėje teritorijoje atliekant kėlimo sraigtasparnio lynu pratybas.
28 Šiuo atžvilgiu pagrindinė byla skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2015 m. vasario 26 d. Sprendimas Wucher Helicopter ir euro-Aviation Versicherung (C‑6/14, EU:C:2015:122, 40 ir 41 punktai), nes pastarojoje byloje skrydžio tikslas buvo bendrovės darbuotojų vežimas sraigtasparniu iš jo pakilimo vietos į vietas, kuriose jie turėjo atlikti kasdienį darbą, paskui jų vežimas atgal į tą pakilimo vietą.
29 Tokiomis aplinkybėmis ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokia operacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, nepatenka į Monrealio konvencijos taikymo sritį kaip „tarptautinis vežimas“ arba „valstybės vykdomas vežimas“, kaip jie suprantami atitinkamai pagal jos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 2 straipsnio 1 dalį.
30 Tokia operacija nepatenka ir į Reglamento 2027/97 taikymo sritį. Nors pagal šio reglamento 1 straipsnio antrą sakinį atitinkamų Monrealio konvencijos nuostatų taikymas išplečiamas „oro transporto vežimui bet kurioje vienoje valstybėje narėje“, vis dėlto jos taikomos tik jeigu egzistuoja toks vežimas. O kaip matyti iš šio sprendimo 27 punkto ir su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins, šiuo atveju nėra ir „oro transporto vežimo bet kurioje vienoje valstybėje narėje“.
31 Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, kuris dalyvavo tokiuose specialiuose mokymuose, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, ir sraigtasparnio kritimo metu buvo prijungtas prie sraigtasparnio lyno, turi būti laikomas „keleiviu“ pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, šia nuostata negali būti grindžiama tokio asmens teisių perėmėjų teisė į žalos atlyginimą, nes tokių mokymų, per kuriuos įvyko to asmens mirtį sukėlęs nelaimingas atsitikimas, negalima laikyti „tarptautiniu vežimu“, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, „valstybės vykdomu vežimu“, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, ar „oro transporto vežimu bet kurioje vienoje valstybėje narėje“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2027/97 1 straipsnio antrą sakinį (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Prüller-Frey, C‑240/14, EU:C:2015:567, 35 punktą).
32 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, siejama su šios konvencijos 1 straipsniu ir 2 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad ja negali būti grindžiama asmens, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės narės oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui, kai buvo prijungtas prie šio sraigtasparnio lyno, teisių perėmėjų teisė į žalos atlyginimą, nes tokia situacija negali būti laikoma „tarptautiniu vežimu“ ar „valstybės vykdomu vežimu“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios konvencijos 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį.
Dėl pirmojo klausimo
33 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 785/2004 3 straipsnio g punktas turi būti aiškinamas taip, kad asmuo, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės konvencijos šalies oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui, kai buvo prijungtas prie sraigtasparnio lyno, patenka į sąvoką „keleivis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.
34 Pirmiausia reikia priminti, kad vykstant SESV 267 straipsnyje numatytai bendradarbiavimo procedūrai Teisingumo Teismas gali pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visus Sąjungos teisės aiškinimo aspektus, kurie galėtų būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar nacionalinis teismas apie tai užsiminė savo pateiktuose klausimuose. Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti šios teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į pagrindinės bylos dalyką (1990 m. gruodžio 12 d. Sprendimo SARPP, C‑241/89, EU:C:1990:459, 8 punktas ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo DocMorris, C‑190/20, EU:C:2021:609, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Šiuo atveju, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, reikia išnagrinėti, ar tokia teisė į kompensaciją, kokia remiasi ieškovai pagrindinėje byloje, gali būti grindžiama Reglamentu Nr. 785/2004, kurio tikslas, remiantis jo 1 straipsnio 1 dalimi, yra „nustatyti būtiniausius draudimo reikalavimus oro vežėjams ir orlaivių naudotojams keleivių, bagažo, krovinių ir trečiųjų šalių atžvilgiu“.
36 Sąvoka „oro vežėjas“ Reglamento Nr. 785/2004 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip „oro transporto įmonė, turinti galiojančią veiklos licenciją“. Šio reglamento 3 straipsnio c punkte sąvoka „orlaivio naudotojas“ apibrėžiama kaip „asmuo ar įmonė, kuri nėra oro vežėjas ir kurios nuolatinėje dispozicijoje yra orlaivio naudojimas ar eksploatavimas“, patikslinant, kad „fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu įregistruotas orlaivis, laikomas naudotoju, išskyrus tuo atveju, jeigu toks asmuo įrodo, kad naudotojas yra kitas asmuo“.
37 Pagal Reglamento Nr. 785/2004 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas „visiems oro vežėjams ir orlaivių naudotojams, skraidantiems valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis, teritorijoje, į ją, iš jos ar per ją“. Pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 3 dalis šie oro vežėjai ir orlaivio naudotojai draudžiami „nuo aviacijai būdingos atsakomybės keleivių, bagažo, krovinių ir trečiųjų šalių atžvilgiu“. Tokiai atsakomybei taikomos tarptautinės konvencijos, kurių šalys yra valstybės narės ir (arba) Sąjunga, Sąjungos teisė ir valstybių narių nacionalinė teisė.
38 Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 785/2004 2 straipsnio 2 dalies a punktą šis reglamentas netaikomas Čikagos konvencijos 3 straipsnio b punkte nurodytiems „valstybės orlaiviams“. Šios konvencijos 3 straipsnio a punkte numatyta, kad ji „taikoma tik civiliniams orlaiviams ir netaikoma valstybės orlaiviams“. Šio 3 straipsnio b punkte patikslinta, kad „karinių, muitinės ir policijos tarnybų naudojami orlaiviai laikomi valstybės orlaiviais“.
39 Šiuo atveju iš pirmojo klausimo formuluotės matyti, kad sraigtasparnis, kurio kritimas lėmė NK mirtį, yra „policijos tarnybų [naudojamas] valstybės sraigtasparnis“ ir kad šis sraigtasparnis dviem Slovakijos teisės aktais buvo priskirtas specialiems priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymams.
40 Vadinasi, pagal Reglamento 785/2004 4 straipsnio 1 dalį tokio orlaivio naudotojui netaikomi šiame reglamente keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims nustatyti draudimo reikalavimai. Tokiomis aplinkybėmis nebūtina aiškinti šio reglamento 3 straipsnio g punkte minimų sąvokų „keleivis“ ir „orlaivio įgulos arba kabinos įgulos narys“.
41 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad kartu skaitomos Reglamento Nr. 785/2004 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies a punkto ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis negali būti grindžiama asmens, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės narės oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui – „valstybės orlaiviui“, kai buvo prijungtas prie sraigtasparnio lyno, teisės perėmėjų teisė į žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašytos Europos bendrijos 1999 m. gruodžio 9 d. ir jos vardu patvirtintos 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB, 17 straipsnio 1 dalis, siejama su šios konvencijos 1 straipsniu ir 2 straipsnio 1 dalimi,
turi būti aiškinama taip:
ja negali būti grindžiama asmens, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės narės oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui, kai buvo prijungtas prie šio sraigtasparnio lyno, teisių perėmėjų teisė į žalos atlyginimą, nes tokia situacija negali būti laikoma „tarptautiniu vežimu“ ar „valstybės vykdomu vežimu“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios konvencijos 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį.
2. Kartu skaitomos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies a punkto ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos
turi būti aiškinamos taip:
jomis negali būti grindžiama asmens, kuris dalyvaudamas specialiuose priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos narių mokymuose, vykusiuose valstybės narės oro uosto karinėje teritorijoje, mirė nukritus policijos tarnybų naudojamam sraigtasparniui – „valstybės orlaiviui“, kai buvo prijungtas prie sraigtasparnio lyno, teisės perėmėjų teisė į žalos atlyginimą.
Parašai.