Language of document : ECLI:EU:F:2016:72

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. balandžio 11 d.

Byla F‑49/15

FU

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Drausminė procedūra – Drausmės komisija – Laikinasis Audito Rūmų tarnautojas, paskirtas išbandomuoju pareigūnu į Komisiją – Paskyrimo vietos pakeitimas – Paskyrimo vietos pakeitimo nedeklaravimas Audito Rūmų administracijai – Tuo pačiu metu pateikti prašymai dėl įsikūrimo kilmės šalyje iš naujo ir įsikūrimo Briuselyje išmokų – Prašymas atlyginti persikėlimo iš Liuksemburgo į kilmės šalį išlaidas – OLAF tyrimas – Drausminė nuobauda – Priskyrimas prie žemesnės pareigų grupės nesumažinant lygio – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis – Akivaizdi vertinimo klaida – Rungimosi principo nesilaikymas – Naujas faktas – Pareiga atnaujinti drausminę procedūrą – Nuobaudos proporcingumas – Procedūros trukmė“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo FU prašo panaikinti 2014 m. birželio 3 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą skirti jam nuobaudą priskirti prie žemesnės pareigų grupės nesumažinant lygio nuo 2014 m. liepos 1 d.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. FU padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pačiu metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis procesas – Administracijos pareiga priimti galutinį sprendimą dėl pareigūno padėties tik baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui priėmus galutinį sprendimą ir pareiga atsižvelgti į šio teismo nustatytus faktus – Pareigūno pareiga pateikti administracijai informaciją, kuria remiantis būtų galima palyginti faktus, dėl kurių vykdoma drausminė procedūra, ir su baudžiamuoju persekiojimu susijusius faktus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Išlaidų atlyginimas – Persikraustymo išlaidos – Kompensavimo sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnis ir VII priedo 9 straipsnio 1 dalis; Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 22 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Pareiga atnaujinti drausminę procedūrą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 28 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Nuobauda – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Ribos – Proporcingumo principo paisymas – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Institucijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Vertinimas – Nesilaikymas – Ypatingos aplinkybės – Įrodinėjimo pareiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje paskyrimų tarnybai draudžiama priimti galutinį sprendimą dėl atitinkamo pareigūno padėties per drausminę procedūrą nusprendžiant dėl faktų, kurie tuo pačiu metu nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka, kol bus priimtas baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimas. Todėl pagal šį straipsnį minėtai tarnybai, turinčiai galutinai nuspręsti dėl pareigūno, kuriam pradėta drausminė procedūra, padėties, nesuteikta diskrecijos sustabdyti sprendimo dėl minėto pareigūno padėties priėmimo arba nesustabdyti, kai šis pareigūnas teisiamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiame teisme.

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio tikslas yra dvejopas. Viena vertus, pagal šį straipsnį siekiama neapsunkinti baudžiamojon atsakomybėn patraukto pareigūno padėties dėl veiksmų, kurie taip pat yra drausminės procedūros jo institucijoje objektas. Kita vertus, kai drausminė procedūra sustabdoma, kol bus baigtas baudžiamasis procesas, tai leidžia ją atliekant atsižvelgti į nustatytus faktus, kuriais rėmėsi teisėjas, priimdamas galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Iš tiesų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje įtvirtintas principas, jog „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, o tai pateisinama ypač dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai turi gerokai didesnių galimybių atlikti tyrimą nei paskyrimų tarnyba. Taigi tuo atveju, kai tie patys faktai gali būti baudžiamojo pažeidimo ir tarnybinių pareigūno pareigų pažeidimo sudėties požymis, administracija privalo remtis vykstant baudžiamajam procesui bylą nagrinėjusio teismo nustatytais faktais. Šiam nustačius, kad egzistuoja šie faktai, administracija gali juos teisiškai vertinti, atsižvelgdama į drausminio pažeidimo sąvoką ir patikrindama, ar tie faktai laikytini tarnybinių pareigų pažeidimu.

Be to, atitinkamas pareigūnas paskyrimų tarnybai turi pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar veiksmai, dėl kurių jis apkaltintas per drausminę procedūrą, kartu yra jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo objektas. Kad įvykdytų šią pareigą, toks pareigūnas iš esmės turi įrodyti, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas, kai dėl jo jau vyko drausminė procedūra. Iš tiesų tik tuo atveju, kai baudžiamasis persekiojimas jau buvo pradėtas, su juo susijusios faktinės aplinkybės gali būti nustatytos ir palygintos su faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, tam, kad būtų nustatyta, ar jos yra identiškos.

(žr. 66–70 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. kovo 19 d. Sprendimo Tzoanos / Komisija, T‑74/96, EU:T:1998:58, 32–34 punktai; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo A / Komisija, T‑23/00, EU:T:2000:273, 37 punktas; 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Onidi / Komisija, T‑197/00, EU:T:2002:135, 81 punktas; 2003 m. kovo 13 d. Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑166/02, EU:T:2003:73, 45 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 75 punktas ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 341 ir 342 punktai.

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnio ir VII priedo 9 straipsnio 1 dalies, laikiniesiems tarnautojams taikomų pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 22 straipsnį, matyti, kad tarnautojui, kuris turi perkelti savo gyvenamąją vietą tam, kad gyventų paskyrimo vietoje arba tokiu atstumu, kuris jam nekliudytų atlikti savo pareigų, bus atlygintos persikėlimo išlaidos, jeigu tos pačios išlaidos neatlyginamos iš kito šaltinio. Taigi gali tekti perkelti gyvenamąją vietą laikinajam tarnautojui arba pareigūnui pradedant tarnybą iš savo kilmės vietos į paskyrimo vietą arba kai vėliau pakeičiama paskyrimo vieta; šis pakeitimas gali būti pagrįstas tuo, kad konkrečios institucijos laikinasis tarnautojas paskiriamas pareigūnu bandomajam laikotarpiui į kitą instituciją ir dėl to jam kartu atsiranda pareiga perkelti savo gyvenamąją vietą į naują paskyrimo vietą.

(žr. 90 punktą)

3.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedą, konkrečiai pagal jo 28 straipsnį, nenustatyta jokios pareigos paskyrimų tarnybai atnaujinti drausminę procedūrą vėl kreipiantis į drausmės komisiją, nes šia nuostata minėtai tarnybai paliekama laisvė pasirinkti, ar drausminę procedūrą atnaujinti savo iniciatyva, ar atitinkamo pareigūno prašymu.

(žr. 109 punktą)

4.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį skirta drausminė nuobauda turi būti proporcinga padaryto nusižengimo sunkumui. Šiame straipsnyje taip pat nurodyti kriterijai, į kuriuos pasirinkdama nuobaudą turi atsižvelgti paskyrimų tarnyba.

Dėl drausmės komisijos konstatuotų pažeidimų, kuriais apkaltintas pareigūnas, sunkumo vertinimo ir tinkamiausios nuobaudos už šiuos pažeidimus parinkimo pažymėtina, kad tai iš esmės patenka į paskyrimo tarnybos plačią diskreciją, nebent skirta nuobauda būtų neproporcinga atskleistiems faktams. Taigi ši tarnyba gali pateikti savo pareigūno atsakomybės įvertinimą, nesutampantį su drausmės komisijos įvertinimu, paskui parinkti drausminę nuobaudą, kurią laiko tinkama nubausti už konstatuotus drausmės pažeidimus.

Siekdamas įvertinti drausminės nuobaudos proporcingumą faktinių aplinkybių, kuriomis remiamasi, sunkumui Tarnautojų teismas turi atsižvelgti į tai, kad nuobaudos nustatymas yra pagrįstas bendru paskyrimų tarnybos visų konkrečių faktų ir kiekvieno individualaus atvejo aplinkybių vertinimu, prisimindamas, jog Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatytas joks juose įtvirtintų nuobaudų ir pareigūnų padarytų pažeidimų skirtingų kategorijų ryšys ir nepatikslinama, kiek reikia atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes skiriant nuobaudą. Todėl pirmosios instancijos teismo kontrolė yra apribota klausimo, ar sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių vertinimas buvo proporcingas, turint omenyje, kad atlikdamas šią kontrolę teismas negali šios tarnybos vertinimų šiuo klausimu pakeisti savais.

(žr. 120–122 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 91 ir 93 punktai.

5.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 5 skirsnyje nustatyti drausminės procedūros nagrinėjimo drausmės komisijoje terminai. Taigi šio priedo 18 straipsnyje nustatyta, kad drausmės komisija pateikia paskyrimų tarnybai ir atitinkamam pareigūnui pagrįstą nuomonę per du mėnesius nuo minėtos tarnybos ataskaitos gavimo ir šis terminas priderinamas prie bylos sunkumo. To paties priedo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ši tarnyba priima sprendimą per du mėnesius nuo drausmės komisijos nuomonės gavimo ir išklausiusi atitinkamą pareigūną.

Nors tiesa, kad terminai nėra naikinamieji, jais įtvirtinama gero administravimo taisyklė, kurios tikslas ir dėl administracijos, ir dėl pareigūno interesų – išvengti nepateisinamo vėlavimo priimant sprendimą, kuriuo baigiama drausminė procedūra. Todėl drausminius įgaliojimus turinčios institucijos privalo rūpestingai vykdyti drausminę procedūrą taip, kad kiekvienas procesinis veiksmas būtų atliekamas per protingą terminą nuo ankstesnio veiksmo. Dėl šio termino, kuris gali būti įvertintas tik pagal konkrečios bylos aplinkybes, nesilaikymo priimtas aktas gali būti panaikintas.

Šiuo klausimu procedūros trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, būtent į ginčo svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir ieškovo bei kompetentingų institucijų veiksmus. Joks konkretus kriterijus nėra lemiamas. Būtina atskirai išnagrinėti kiekvieną jų ir įvertinti bendrą poveikį. Kai kurie paskyrimų tarnybai priskirtino vėlavimo pavyzdžiai gali atrodyti pagrįsti, kai vertinami atskirai, tačiau jie gali atrodyti nepagrįsti, kai vertinami kartu. Vis dėlto reikalavimai, susiję su rūpestingai vykdoma procedūra, neviršija reikalavimų, suderinamų su gero administravimo principu.

Kai dėl paskyrimų tarnybos priimtų sprendimų procedūra viršija trukmę, kuri įprastai yra pripažįstama kaip protinga, būtent ši tarnyba turi įrodyti, kad buvo ypatingų aplinkybių, pagrindžiančių tokią ilgesnę trukmę.

(žr. 135–139 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, F‑12/l0, EU:F:2012:29, 124 ir 128–130 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.