PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija)

NUTARTIS

2004 m. gruodžio 14 d.(*)

„Bendra prekybos politika – Pasaulio prekybos organizacija (PPO) – Reglamentas (EB) Nr. 3286/94 – Prekybos kliūtys – Paruoštos garstyčios – Patikrinimo procedūros dėl prekybos kliūčių nutraukimas – Bendrijos interesas“

Byloje T‑317/02

Fédération des industries condimentaires de France (FICF), įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),

Confédération générale des producteurs de lait de brebis et des industriels de Roquefort, įsteigta Millau (Prancūzija),

Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“ (Cerafel), įsteigtas Morlaix (Prancūzija),

Comité national interprofessionnel des palmipèdes à foie gras (CIFOG), įsteigtas Paryžiuje (Prancūzija),

atstovaujami advokatų O. Prost ir J. Jacquot,

ieškovai,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą P.‑J. Kuijper ir G. Boudot, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2002 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą 2002/604/EB, nutraukiantį patikrinimo procedūrą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos veiklos importuojant paruoštas garstyčias atsiradusių prekybos kliūčių (OL L 195, p. 72),

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai P. Mengozzi, M. E. Martins Ribeiro, F. Dehousse ir I. Labucka,

kancleris H. Jung,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3286/94, nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (OL L 349, p. 71), iš dalies pakeisto 1995 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 365/95 (OL L 41, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 3286/94), 1 straipsnis numato:

„Šis reglamentas nustato Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti naudojimąsi tarptautinės prekybos taisyklių, ypač sudarytų globojant Pasaulio prekybos organizacijai, Bendrijai suteiktomis teisėmis, kurios, laikantis esamų tarptautinių įsipareigojimų ir tvarkos, yra skirtos tam, kad būtų:

<…>

b) imtasi priemonių prekybos kliūčių, kurios veikia trečiosios šalies rinką, atžvilgiu siekiant pašalinti dėl jų pasireiškiantį neigiamą poveikį prekybai.

Ši tvarka visų pirma taikoma tarptautinių ginčų sprendimo procedūroms bendros prekybos politikos srityje pradėti, tolesniam jų vykdymui ir nutraukimui.“ (Pataisytas vertimas)

2        Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnyje nurodyta:

„1. Šiame reglamente „prekybos kliūtys“ – tai trečiosios šalies pasirinkta ar remiama prekybos veikla, kurios atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėse yra numatyta teisė imtis priemonių. Tokia teisė imtis priemonių suteikiama, kai tarptautinėmis prekybos taisyklėmis yra visiškai uždraudžiama verstis veikla arba kitai šios veiklos veikiamai šaliai suteikiama teisė reikalauti pašalinti minėtos veiklos padarinius.

2. Šiame reglamente ir laikantis šio straipsnio 8 dalies „Bendrijos teisės“ – tai tokios tarptautinės prekybos teisės, kuriomis ji gali pasinaudoti pagal tarptautines prekybos taisykles. Šiame kontekste „tarptautinės prekybos taisyklės“ – tai visų pirma globojant PPO sudarytos ir PPO sutarties priede išdėstytos taisyklės, tačiau tai taip pat gali būti kitais susitarimais, kurių šalis yra Bendrija, priimtos ir Bendrijos bei trečiųjų šalių prekybai taikomos taisyklės.

<…>

4. Šiame reglamente „neigiamas poveikis prekybai“ – tai prekybos kliūčių sukeltas poveikis Bendrijos įmonių produktui arba paslaugai trečiosios šalies rinkoje, kuris turi materialinės įtakos Bendrijos arba Bendrijos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui, arba grėsmė tokiam poveikiui atsirasti. Tai, kad skundą pateikiantis asmuo nukenčia dėl tokio neigiamo poveikio, nelaikoma pakankama priežastimi Bendrijos institucijoms imtis priemonių.

<…>“

3        Reglamento Nr. 3286/94 4 straipsnis numato:

„ 1. Kiekviena juridinį statusą turinti arba jo neturinti Bendrijos įmonė arba organizacija, veikianti vienos ar kelių Bendrijos įmonių vardu ir mananti, kad tokios Bendrijos įmonės dėl prekybos kliūčių, kurios veikia trečiosios šalies rinką, patyrė neigiamą poveikį prekybai, gali pateikti raštišką skundą. Tačiau toks skundas yra priimtinas tik tada, kai dėl jame išdėstytų prekybos kliūčių galima pasinaudoti dvišaliame ar daugiašaliame prekybos susitarime nustatytomis tarptautinėmis prekybos taisyklėmis numatyta teise imtis priemonių.

2. Skunde turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad egzistuoja prekybos kliūtys ir kad dėl jų buvo patirtas neigiamas poveikis prekybai. Kai tikslinga, neigiamo poveikio prekybai įrodymai turi būti išdėstyti remiantis 10 straipsnyje pateiktu paaiškinamuoju veiksnių sąrašu.“

4        Reglamento Nr. 3286/94 5 straipsnyje „Skundo pateikimo tvarka“ išdėstyta:

„1. Skundas pateikiamas Komisijai, kuri jo kopijas išsiunčia valstybėms narėms.

2. Skundas gali būti atsiimtas, ir tokiu atveju procedūra gali būti nutraukta, nebent toks nutraukimas būtų nenaudingas Bendrijai.

3. Jei po konsultacijų paaiškėja, jog skunde pateikta nepakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti tyrimą, apie tai pranešama pareiškėjui.

4. Gavusi pagal 3 arba 4 straipsnius pateiktą skundą, Komisija nedelsdama priima sprendimą dėl Bendrijos patikrinimo procedūros; paprastai sprendimas priimamas per 45 dienas nuo skundo pateikimo dienos; pareiškėjos prašymu arba su ja sutarus šio termino eiga gali būti sustabdyta, kad būtų galima pateikti papildomos informacijos, kurios gali prireikti nuodugniai vertinant pareiškėjos atvejo pagrįstumą“.

5        Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnio 1 dalis nurodo:

„1. Šiame reglamente numatytoms konsultacijoms vykdyti įkuriamas iš valstybių narių atstovų sudarytas Patariamasis komitetas, toliau – Komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas“.

6        Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnis numato:

„1. Jei po konsultacijų Komisijai paaiškėja, jog pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti patikrinimo procedūrą, ir tai būtina Bendrijos interesais, Komisija imasi šių priemonių:

a) Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia apie patikrinimo procedūros pradžią; tokiame skelbime nurodomas produktas arba paslauga bei suinteresuotos valstybės, pateikiama gautos informacijos santrauka ir numatoma, kad Komisijai turi būti perduota visa susijusi informacija; nurodomas laikas, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija jas išklausytų žodžiu pagal šio straipsnio 5 dalį;

b) apie tai ji oficialiai praneša šalies arba šalių, kurios turi būti tikrinamos, atstovams, su kuriais tam tikrais atvejais gali būti konsultuojamasi;

c) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ji vadovauja patikrinimui Bendrijos lygiu.

<…>

4. a) pareiškėjai, suinteresuoti eksportuotojai ir importuotojai, suinteresuotos valstybės ar valstybių atstovai gali susipažinti su visa Komisijai pateikta informacija, išskyrus Komisijos ir administracijų vidaus dokumentus, jei ši informacija yra susijusi su jų interesų apsauga, nėra konfidenciali pagal 9 straipsnio nuostatas ir Komisija ja naudojasi patikrinimo procedūros metu. Tokie asmenys Komisijai pateikia pagrįstą raštišką prašymą, kuriame nurodo reikiamą informaciją;

b) pareiškėjai, suinteresuotieji eksportuotojai ir importuotojai, suinteresuotos valstybės ar valstybių atstovai gali paprašyti pateikti svarbiausius patikrinimo faktus bei rezultatus.

5. Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis. Ji jas išklauso, jei per Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išspausdintame pranešime nurodytą laiką šalys pateikia raštišką prašymą suteikti galimybę būti išklausytoms ir nurodo, jog jos yra šalys, tiesiogiai suinteresuotos procedūros taikymo rezultatais.

<…>

8. Baigusi patikrinimą, Komisija pateikia ataskaitą Komitetui. Paprastai ataskaita pateikiama per penkis mėnesius nuo procedūros pradžios paskelbimo, nebent dėl patikrinimo sudėtingumo Komisija šį laikotarpį pratęsia iki septynių mėnesių.“ (Pataisytas vertimas)

7        Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnis, kuriame kalbama apie įrodymų patikrinimą, nurodo:

„<…>

4. Įtarus, kad daromas neigiamas poveikis prekybai, Komisija patikrina tokio neigiamo poveikio įtaką Bendrijos ar Bendrijos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui. Dėl to prireikus Komisija gali atsižvelgti į 1 ir 2 dalyse išvardytų rūšių veiksnius. Neigiamas poveikis prekybai, inter alia, gali pasireikšti esant situacijoms, kai dėl prekybos kliūčių yra stabdomi su produktu ar paslauga susiję prekybos srautai, jiems trukdoma arba jie nukreipiami, arba dėl susiklosčiusių situacijų, kai prekybos kliūtys materialiai paveikia Bendrijos įmonių pasiūlą arba sąnaudas (t. y. dalis ir komponentus arba žaliavas). Įtarusi, kad gali kilti grėsmė, jog bus padarytas neigiamas poveikis prekybai, Komisija taip pat patikrina, ar yra galimybė iš anksto aiškiai numatyti, kad dėl konkrečios situacijos gali atsirasti faktinis neigiamas poveikis prekybai.

5. Tikrindama neigiamo poveikio prekybai įrodymus, Komisija atsižvelgia į nuostatas, principus arba praktiką, kurie reglamentuoja 2 straipsnio 1 dalyje minėtomis atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis suteiktą teisę imtis priemonių.

<…>“

8        Pagal Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį:

,„1. Jei patikrinimo procedūros rezultatai rodo, jog Bendrija nėra suinteresuota, kad būtų imamasi kokių nors veiksmų, pagal 14 straipsnį minėta procedūra nutraukiama“.

9        Reglamento Nr. 3286/94 12 straipsnis numato:

„1. Paaiškėjus (remiantis patikrinimo procedūros rezultatais, nebent susiklosto tokia faktinė ir teisinė padėtis, kad patikrinimo procedūros nebereikia), kad Bendrijos interesais būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą ir pašalinti žalą arba dėl trečiųjų šalių sudarytų ar palaikomų prekybos kliūčių padarytą neigiamą poveikį prekybai, 13 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos atitinkamos priemonės.

<…>“

10      Reglamento Nr. 3286/94 14 straipsnis nurodo:

„1. Kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimą Komitetui perduoda jo pirmininkas.

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui sprendimo, kuris turi būti priimtas, projektą. Komitetas klausimą apsvarsto per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą.

3. Komisija priima sprendimą, kurį perduoda valstybėms narėms ir kuris pradedamas taikyti po 10 dienų, jei per šį laiką nė viena valstybė narė neperduoda šio klausimo Tarybai.

4. Valstybės narės prašymu Taryba gali kvalifikuotąja balsų dauguma iš naujo apsvarstyti Komisijos sprendimą.

5. Komisijos sprendimas pradedamas taikyti po 30 dienų, jei per šį laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo klausimo perdavimo Tarybai dienos, Taryba nepriima sprendimo“.

 Faktinės bylos aplinkybės

11      1981–1996 m. Taryba, siekdama užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, priėmė keletą direktyvų kovos su hormoninių medžiagų naudojimu gyvulių mityboje.

12      Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – Jungtinės Valstijos) pradėjo PPO ginčų sprendimo procedūrą dėl Bendrijos nuostatų suderinimo su šios organizacijos taisyklėmis.

13      1997 m. rugpjūčio 18 d. kolegija pripažino, kad šie Bendrijos teisės aktai pažeidžia PPO taisykles.

14      1998 m. sausio 16 d. Apeliacinis komitetas parengė ataskaitą, kuri patvirtino šį sprendimą.

15      1998 m. vasario 13 d. šią ataskaitą patvirtinus Ginčų sprendimo taryboje (toliau – GST), priimtame arbitražo sprendime buvo nustatyta, kad Bendrijos teisės aktų suderinimo su PPO taisyklėmis terminas pasibaigia 1999 m. gegužės 13 dieną.

16      Europos Bendrijai per nustatytą terminą nesuderinus teisės aktų, 1999 m. birželio 3 d. Jungtinės Valstijos pateikė prašymą GST sustabdyti tarifų nuolaidas pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, pridėto prie PPO steigimo sutarties (toliau – Susitarimas) 22 straipsnio 2 dalį, t. y. 202 milijonų Jungtinių Valstijų dolerių (USD) suma per metus. Be to, Jungtinės Valstijos pateikė sąrašą produktų, kurių atžvilgiu turėtų būti taikomas tarifų nuolaidų sustabdymas, įskaitant ir paruoštas garstyčias.

17      1999 m. liepos 12 d. priėmus arbitražo sprendimą, kuriame nurodyta bendra tarifų nuolaidų sustabdymo suma, 1999 m. liepos 26 d. GST leido Jungtinėms Valstijoms sustabdyti minėtas nuolaidas už 116,8 milijonų USD sumą per metus ir taikyti papildomus 100 % muito mokesčius tam tikriems Europos Bendrijos valstybių narių kilmės produktams, įskaitant paruoštas garstyčias. Jungtinės Valstijos nusprendė netaikyti tarifų nuolaidų sustabdymo Jungtinės Karalystės kilmės produktams.

18      2001 m. birželio 7 d. Fédération des industries condimentaires de France (Prancūzijos prieskonių pramonės federacija) (toliau – FICF arba pareiškėja), kuriai priklauso pagrindiniai paruoštų garstyčių gamintojai Prancūzijoje, pateikė skundą Europos Bendrijų Komisijai pagal Reglamento Nr. 3286/94 4 straipsnį.

19      Šiame skunde pabrėžiama, kad selektyvus Jungtinių Valstijų atsakomųjų priemonių taikymas prieštarauja Susitarimo 22 straipsniui, nes tarifų nuolaidų sustabdymo priemonės, kurias taikyti leido GST, turi būti taikomos tik „nagrinėjamos narės“ atžvilgiu, nustačius, kad ji nesilaikė įsipareigojimų, t. y. šioje byloje visai Europos Bendrijai, o ne tik tam tikroms valstybėms narėms. Be to, skunde nurodoma, kad Jungtinių Valstijų prekybos kliūtys sukelia neigiamą poveikį prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme įmonių, priklausančių FICF, paruoštų garstyčių eksporto atžvilgiu ir kad pagal Reglamentą Nr. 3286/94 Bendrija turi teisę pateikti skundą dėl Jungtinių Valstijų priemonių.

20      Atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus įrodymus, 2001 m. rugpjūčio 1 d. Komisija paskelbė apie patikrinimo procedūros pradžią pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnį dėl Jungtinių Valstijų prekybos veiklos importuojant paruoštas garstyčias atsiradusių prekybos kliūčių (OL C 215, 2001, p. 2).

21      Šio skelbimo 2 punkte pabrėžiama, kad „Komisija patikrinimo procedūrą taikys ir kitiems produktams, kurių atžvilgiu galėjo būti taikomos panašaus pobūdžio priemonės kaip ir paruoštų garstyčių atveju, ypač jei suinteresuotosios šalys, susižinojusios per nustatytą terminą (per trisdešimt dienų po skelbimo) pateiks įrodymų, kad priemonės buvo taikomos ir šių produktų atžvilgiu“.

22      Per nustatytą terminą profesinės organizacijos Comité national interprofessionnel des palmipèdes à foie gras, Confédération générale des producteurs de lait de brebis et des industriels de Roquefort ir Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“ Komisijai pranešė apie savo suinteresuotumą. Gavusi informaciją apie suinteresuotumą, Komisija pagal skelbimo 2 punktą nusprendė pradėti patikrinimo procedūrą ir kepenų paštetui, rokforui bei svogūnėliams.

23      2002 m. kovo 6 d. baigusi patikrinimo procedūrą, Komisija informavo apie savo tyrimo išvadas Komitetą, kuris numatytas Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, o 2002 m. kovo 27 d. jam pateikė patikrinimo procedūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje siūloma nutraukti procedūrą.

24      2002 m. balandžio 23 d. Komisija FICF patarėjui pateikė nekonfidencialią patikrinimo ataskaitos redakciją. Laiške Komisija patikslino, kad Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje numatytas Komitetas patvirtino pasiūlymą nutraukti procedūrą, todėl sprendimas šiuo klausimu artimiausiu laiku bus paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

25      2002 m. gegužės 17 d. laiške vienas iš FICF patarėjų patvirtino gavęs patikrinimo ataskaitą. Šiame laiške jis nusistebėjo dėl Komisijos ataskaitos pateikimo ir sprendimo priėmimo šioje byloje terminų. Atsižvelgęs į Komisijos teiginį 2002 m. balandžio 23 d. laiške, kad artimiausiu laiku bus priimtas sprendimas, FICF patarėjas nusprendė, kad Komisija nesuteikė pareiškėjai teisės atsakyti, o tokie veiksmai, jo manymu, pažeidžia teisę į gynybą.

26      2002 m. birželio 4 d. atsakydama į šį laišką Komisija pabrėžė, kad ji visapusiškai laikėsi Reglamento Nr. 3286/94 nuostatų, būtent jo 8 straipsnio 4 ir 8 dalių. Šiuo klausimu Komisija pastebėjo, kad pareiškėja jai nepateikė jokio prašymo pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalį. Be to, Komisija pareiškėjai priminė, kad ji buvo nuolat informuojama apie procedūros eigą ir kad žinojo patikrinimo procedūros rezultatus gerokai anksčiau nei oficialiai buvo įteikta patikrinimo ataskaita.

27      2002 birželio 6 d. Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“ nusiuntė laišką Komisijai, kuriame nusistebėjo gavęs patikrinimo ataskaitą ne tiesiogiai, o per savo patarėjus. Be to, jis nepritarė patikrinimo procedūros nutraukimui ir galiausiai pareiškė, kad pranešimas apie būsimą sprendimą dėl patikrinimo procedūros nutraukimo pažeidė jo teisę atsakyti į patikrinimo ataskaitoje pateiktas išvadas.

28      2002 m. birželio 7 d. Confédération générale des producteurs de lait de brebis et des industriels de Roquefort nusiuntė laišką Komisijai, iš esmės tokį patį kaip ir Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“.

29      2002 m. birželio 14 d. laiškuose Komisija nusiuntė nekonfidencialią patikrinimo ataskaitos redakciją Confédération générale des producteurs de lait de brebis et des industriels de Roquefort ir Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“ primindama, kad šios profesinės organizacijos įstojo į patikrinimo procedūrą tik kaip suinteresuotosios šalys, todėl Komisija pareiškė neprivalanti tiesiogiai joms pateikti patikrinimo ataskaitos, kuri, beje, yra viešas dokumentas. Šiuose laiškuose Komisija taip pat pabrėžė, kad bet kuriuo atveju ji laikėsi Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalies nuostatų, ir kad abiejų organizacijų patarėjai nuolat buvo informuojami apie procedūros eigą, be to, jie žinojo patikrinimo procedūros rezultatus gerokai anksčiau nei oficialiai buvo įteikta patikrinimo ataskaita. Galiausiai Komisija pabrėžė, kad sprendimas nutraukti patikrinimo procedūrą dar tik bus priimtas.

30      2002 m. liepos 9 d. Komisija priėmė Sprendimą 2002/604/EB, nutraukiantį patikrinimo procedūrą pagal Reglamentą Nr. 3286/94 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos veiklos importuojant paruoštas garstyčias atsiradusių prekybos kliūčių (OL L 195, p. 72, toliau – ginčijamas sprendimas). 2002 m. liepos 27 d. ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

31      Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:

,,Remiantis patikrinimo procedūra galima daryti išvadą, kad dėl prekybos kliūties, kuri minima skunde, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų atrankinio pobūdžio nuolaidų sustabdymo tik tam tikrų valstybių narių atžvilgiu (,,atrankinio pobūdžio sankcija“), buvo tariamai sukeltas neigiamas poveikis prekybai. Iš tiesų tyrimo metu nebuvo įrodyta aplinkybė, kad jei nuolaidų sustabdymas būtų taikomas ir Jungtinei Karalystei, tuomet pareiškėja galėtų daugiau eksportuoti paruoštų garstyčių į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. Todėl jokio neigiamo poveikio prekybai reglamento prasme negalėjo sukelti prekybos kliūtis, kurią ginčija pareiškėja, išskyrus Jungtinių Amerikos Valstijų pagal PPO susitarimą leistą ir teisėtą nuolaidų sustabdymo poveikį prekybai. Pagal 11 straipsnį (Reglamento Nr. 3286/94) patikrinimo procedūros rezultatai rodo, kad Bendrijos interesais nebuvo būtina imtis specialių priemonių dėl nurodytos prekybos kliūties.“

32      Todėl Komisija vieninteliu ginčijamo sprendimo straipsniu nusprendė nutraukti patikrinimo procedūrą, kuri buvo pradėta 2001 m. rugpjūčio 1 dieną.

 Procesas ir šalių reikalavimai

33      Ši byla buvo pradėta FICF, Confédération générale des producteurs de lait de brebis et des industriels de Roquefort, Comité national interprofessionnel des palmipèdes à foie gras ir Comité économique agricole régional „fruits et légumes de la région Bretagne“ (toliau – ieškovai) ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2002 m. spalio 16 dieną.

34      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 14 straipsnį ir pirmosios kolegijos pasiūlymu Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalis, pagal šio reglamento 51 straipsnį nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

35      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (pirmoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus bei pateikti tam tikrus dokumentus.

36      2004 m. rugsėjo 14 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

37      Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

38      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl priimtinumo

39      Nepareikšdama prieštaravimo dėl šio ieškinio priimtinumo, Komisija savo rašytiniuose pareiškimuose nurodė tik FICF, vienintelės organizacijos, kuri pateikė skundą Komisijai pagal Reglamento Nr. 3286/94 4 straipsnį, situaciją, nenurodydama kitų profesinių organizacijų, įstojusių į patikrinimo procedūrą kaip suinteresuotosios šalys, situacijos.

40      Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškovai pareiškė vieną bendrą ieškinį. Remiantis nusistovėjusia Bendrijos teismų praktika, jei kalbama apie vieną bendrą ieškinį, konstatavus priimtinumą vieno ieškovo atžvilgiu, nebūtina nagrinėti kitų ieškovų teisės kreiptis į teismą, nes pakanka, kad nors vienas ieškovas atitiktų EB 230 straipsnio sąlygas (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo CIRFS ir kt. prieš Komisiją, C-313/90, Rink. p. I‑1125, 31 punktą; Pirmosios instancijos teismo 1995 m. balandžio 27 d. sprendimo CCE de Vittel ir kt. prieš Komisiją, T‑12/93, Rink. p. II‑1247, 44 punktą ir 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimo European Night Services ir kt. prieš Komisiją, T‑374/94, T‑375/94, T‑384/94 ir T‑388/94, Rink. p. II‑3141, 61 punktą).

41      Be to, reikia pabrėžti, kad Reglamento Nr. 3268/94 4 straipsnis leidžia kiekvienai asociacijai, veikiančiai vienos ar kelių Bendrijos įmonių vardu, šiuo atveju FICF, veikiančiai Prancūzijos paruoštų garstyčių gamintojų vardu, pasinaudoti teise remtis dvišaliame ar daugiašaliame prekybos susitarime nustatytomis tarptautinėmis prekybos taisyklėmis skunde, kuris pateikiamas Komisijai šio reglamento numatytomis sąlygomis, taip pat pasinaudoti to paties reglamento nuostatose numatytomis procedūrinėmis garantijomis. Šių garantijų visuma suponuoja, kad pareiškėja pagal Reglamentą Nr. 3286/94 turi teisę kreiptis į Pirmosios instancijos teismą dėl Komisijos sprendimo, nutraukiančio patikrinimo procedūrą, kuri buvo pradėta gavus jos skundą.

42      Iš to matyti, kad FICF, kuri pagal Reglamento Nr. 3286/94 4 straipsnį pateikė skundą Komisijai, turi teisę ginčyti ginčijamą sprendimą Pirmosios instancijos teisme, o atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie vieną bendrą ieškinį, nereikia nagrinėti kitų ieškovų teisės kreiptis į teismą.

 Dėl bylos esmės

43      Ieškovai savo ieškinius grindžia aštuoniais pagrindais. Pirmas pagrindas pagrįstas Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalies, antras – Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies, trečias – Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies, ketvirtas – Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies pažeidimais, penktas pagrindas pagrįstas ginčijamo sprendimo pareigos motyvuoti pažeidimu, šeštas pagrindas – akivaizdžiomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis bei Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu, septintas pagrindas – teisių į gynybą pažeidimu ir galiausiai aštuntas pagrindas – Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalies bei Komisijos pareigos veikti stropiai pažeidimu.

 Dėl pirmojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalies pažeidimu

–       Šalių argumentai

44      Ieškovų nuomone, sąvoka „prekybos kliūtis“, kuri pateikta Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalyje, remiasi dviem aiškiai atpažįstamais ir neatskiriamai susijusiais elementais, tai yra materialaus pobūdžio elementu (,,trečiosios šalies pasirinkta ar remiama prekybos veikla“) ir „neteisėtumo elementu“ (,,teisė imtis priemonių“, kurią turi Europos Bendrija). Be to, ieškovų manymu, ginčijamame sprendime ši sąvoka apribota vieninteliu neteisėtumo elementu, tai yra Jungtinių Valstijų tarifų nuolaidų sustabdymo „atrankiniu“ taikymu. Ieškovų nuomone, Komisijos požiūris pažeidžia ne tik Reglamento Nr. 3286/942 2 straipsnio 1 dalį, bet iškraipo FICF pateikto skundo ir skelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią turinį. Priešingai Komisijos nuomonei, Jungtinių Valstijų tarifų nuolaidų sustabdymo priemonės negalėtų būti padalytos tarp, pirma, priemonių, kurias GST leidžia ir taikomų Jungtinių Valstijų ir, antra, prekybos kliūčių, kurias ginčija pareiškėja, tai yra atrankinio šių priemonių taikymo. Ieškovų manymu, šias priemones Jungtinės Valstijos taiko „teisėtai“, kaip mano Komisija, ne todėl, kad GST leido taikyti atsakomąsias priemones.

45      Komisija primena, kad Reglamento Nr. 3286/94 tikslas yra įdiegti Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje, kurios sudarytų sąlygas Bendrijai pasinaudoti PPO suteiktomis teisėmis. Būtent šia prasme Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia prekybos kliūtis kaip trečiosios šalies pasirinktą ar remiamą prekybos veiklą, kurios atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėse yra numatyta teisė imtis priemonių.

46      Be to, Komisija ginčija ieškovų Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalies išaiškinimą. Komisijos nuomone, vien prekybos kliūčių nepakanka pradėti ginčų nagrinėjimo procedūrą. Be viso to, reikia įrodyti neigiamą poveikį prekybai. Siekiant įgyvendinti Reglamentą Nr. 3286/94, sąvoka „prekybos kliūtis“ turėtų apimti „neigiamo poveikio prekybai“ sąvoką. Kitais žodžiais, Komisijos manymu, įmonės, norėdamos įrodyti, kad yra „prekybos kliūtis“ Reglamento Nr. 3286/94 prasme, turi įrodyti, kad jos patyrė „neigiamą poveikį prekybai“ pagal Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalį. Kitoks išaiškinimas Bendrijos įmonėms suteiktų teisę į actio popularis.

47      Komisijos nuomone, būtent šia prasme sąvoka „prekybos kliūtis“ buvo taikoma šioje byloje patikrinimo ataskaitoje ir priimant ginčijamą sprendimą. Tokia prasmė neturėtų būti nežinoma ieškovams. Šiuo klausimu Komisija remiasi ginčijamu sprendimu, kuriame numatyta, kad tyrimo metu nebuvo įrodyta, jog pareiškėja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo pasirinktinai taikyti tarifų nuolaidų sustabdymą patyrė neigiamą poveikį prekybai, išskyrus dėl šio sustabdymo, kurį „Jungtinių Amerikos Valstijos teisėtai taikė pagal PPO susitarimą“, patirtą poveikį prekybai. Todėl Komisija tvirtina, kad, pirma, Jungtinių Amerikos Valstijų priemonės buvo taikomos laikantis PPO taisyklių, ir, antra, pareiškėjai neįrodžius jokio neigiamo poveikio prekybai, nėra „prekybos kliūčių“ Reglamento Nr. 3286/94 prasme, priešingai nei teigia ieškovai.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

48      Pirmiausia reikia pastebėti, kad pagal Reglamentą Nr. 3286/94 Bendrija, norėdama imtis priemonių pagal tarptautines prekybos taisykles dėl prekybos kliūties, nustatytos ir remiamos trečiosios šalies ir darančios poveikį jos rinkai, turi atitikti mažiausiai tris kumuliacines sąlygas, tai yra turi egzistuoti prekybos kliūtis, kaip apibrėžta reglamente, ši kliūtis turi sukelti neigiamą poveikį prekybai ir turi egzistuoti būtinumas veikti Bendrijos interesu. Jei baigusi patikrinimo procedūrą, kuri pradėta pagal Reglamentą Nr. 3286/94, Komisija nusprendžia, kad viena iš šių sąlygų neįvykdyta, Bendrijos institucijos turi teisę nuspręsti nebesiimti tokių priemonių.

49      Dėl sąvokos prekybos kliūtis, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalį:

„Šiame reglamente „prekybos kliūtys“ – tai trečiosios šalies pasirinkta ar remiama prekybos veikla, kurios atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėse yra numatyta teisė imtis priemonių. Tokia teisė imtis priemonių suteikiama, kai tarptautinėmis prekybos taisyklėmis yra visiškai uždraudžiama verstis veikla arba kitai šios veiklos veikiamai šaliai suteikiama teisė reikalauti pašalinti minėtos veiklos padarinius.“

50      Šioje byloje akivaizdu, kad Komisija ginčijamame sprendime nutarė, jog FICF pateikė skundą dėl Jungtinių Valstijų tarifų nuolaidų sustabdymo Bendrijos valstybių narių, išskyrus Jungtinės Karalystės, paruoštų garstyčių eksportuotojams atsiradusių prekybos kliūčių, tai yra dėl sankcijos, kurią ginčijamas sprendimas kvalifikuoja kaip „atrankinę“.

51      Ieškovų manymu, taip nuspręsdama Komisija neatsižvelgė į sąvokos „prekybos kliūtis“ apibrėžimą Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalyje, nes šiuo atveju ji atsižvelgė tik į šios sąvokos „teisėtumo“ elementą.

52      Toks argumentas nepriimtinas.

53      Pirmiausia, sąvokos „prekybos kliūtis“ elementai pagal Reglamentą Nr. 3286/94 neturėtų būti dirbtinai atskirti, kaip siūlo ieškovai. Be to, prekybos kliūtis, kurią būtų galima nurodyti siekiant taikyti Reglamentą Nr. 3286/94, suponuoja tarptautinės prekybos taisyklėse numatytos teisės imtis priemonių būtinumą. Toks aiškinimas visų pirma matyti iš reglamento 1 straipsnio 1 dalies, nuostatos „laikantis esamų tarptautinių įsipareigojimų ir tvarkos“. Ją paremia Reglamento Nr. 3286/94 septinta konstatuojamoji dalis, kurioje pabrėžiama, kad „mechanizmo (įtvirtinto reglamente) tikslas – numatyti procedūrines priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad Bendrijos institucijos imtųsi priemonių trečiųjų šalių sudarytų arba palaikomų prekybos kliūčių, <...> jei galiojančiomis tarptautinės prekybos taisyklėmis yra suteikta teisė imtis veiksmų tokių kliūčių atžvilgiu“. Kitoks aiškinimas reikštų, kad bet kokia trečiųjų šalių sudaryta ar palaikoma prekybos veikla galėtų būti laikoma prekybos kliūtimi, nors jos atžvilgiu tarptautinėse prekybos taisyklėse nebūtų numatyta teisė imtis priemonių.

54      Antra, dėl ieškovų argumento, kad Komisijos aiškinimas pažeidė FICF Komisijai pateikto skundo turinį, reikia pabrėžti, kad pareiškėja nesirėmė aplinkybe, priešingai nei tvirtino ieškovai Pirmosios instancijos teisme, kad Jungtinių Valstijų taikomos priemonės, t. y. 116,8 milijonų USD tarifų nuolaidų sustabdymas tam tikriems Bendrijos kilmės produktams, yra „prekybos kliūtis“. Skunde pripažįstama, kad 1999 m. liepos 26 d. GST leido taikyti šias priemones. Priešingai, savo argumentuose dėl Jungtinių Valstijų taikomų priemonių kvalifikavimo kaip „prekybos kliūties“ pagal Reglamentą Nr. 3286/94 (IV skundo punktas) pareiškėja manė, kad buvo pažeistos PPO taisyklės, nes „Jungtinės Valstijos neteisėtai pasirinko taikyti atsakomąsias priemones tik tam tikrų Europos Sąjungos valstybių narių atžvilgiu ir netaikyti kitoms valstybėms“ (skundo IV.1 punktas, p. 8), ir „kad Jungtinių Valstijų atrankinis atsakomųjų priemonių taikymas kelia (-ė) abejonių dėl arbitrų nustatyto nuolaidų sustabdymo apimties“ (skundo IV.2 punktas, p. 11). Vis dėlto, pareiškėja pripažino, kad „Apeliacinio komiteto ir kolegijos išvados bei rekomendacijos yra taikomos „Europos Bendrijoms“ (ir kad) Jungtinės Valstijos savo priemones turi taikyti „Europos Bendrijoms“, negalėdamos jų taikyti atskirai tam tikroms valstybėms narėms, nes jos visos taikė ginčijamas Bendrijos priemones“ (skundo p. 13). Galiausiai pareiškėja tvirtina, kad nustatydamos atsakomąsias priemones tik keturiolikai iš penkiolikos valstybių narių, „Jungtinės Valstijos eliminavo Bendrijos elementą iš Sutartyje įtvirtintos prekybos politikos“ (skundo p. 14).

55      Iš to matyti, kad prekybos kliūtis, kurią ginčija pareiškėja, pasireiškia tik Jungtinių Valstijų atrankiniu tarifų nuolaidų sustabdymu, todėl Komisija teisingai suprato skundo turinį. Be to, Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į prekybos kliūčių sąvoką pirmiau minėtame 53 punkte, prekybos kliūtis Reglamento Nr. 3286/94 prasme gali pasireikšti tik Jungtinių Valstijų tarifų nuolaidų sustabdymo atrankiniu taikymu. Kadangi tik prekybos kliūtys, kurių atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėmis yra suteikta teisė imtis priemonių, patenka į Reglamento Nr. 3286/94 taikymo sritį, pagal šį reglamentą procedūra negalėtų būti pradėta prieš Jungtinių Valstijų priemones dėl nuolaidų sustabdymo, kurias GST leido taikyti, nes Bendrija iš esmės neturi jokios tarptautinės prekybos taisyklėmis nustatytos teisės imtis priemonių. Todėl šio sprendimo 20 punkte minėto skelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią 4 punkte nurodoma, kad prekybos kliūtis, kuri nurodyta skunde, pasireiškia „prekybos veiksmais <…> prieš daugumą valstybių narių, tačiau ne prieš visą Bendriją“, ir FICF, nepateikusi Pirmosios instancijos teismui ieškinio dėl šio įvertinimo teisėtumo, manė, kad „veiksmai, kuriais prašoma taikyti priemones visoms valstybėms narėms ir kurios vėliau taikytos tik kai kurioms iš jų, neatitinka ginčų sprendimų procedūros numanomumo kriterijaus“. Be to, reikia pažymėti, kad patikrinimo ataskaitos „Prekybos kliūtis“, kurią parengė Komisija, 1.4 punkte numatyta:

„<…> svarbu pabrėžti, kad šiame tyrime nagrinėjama prekybos kliūtis pasireiškia ne Jungtinių Valstijų nuolaidų sustabdymu po vadinamosios bylos „Hormonai“, bet tuo, kaip Jungtinės Valstijos taiko šį sustabdymą. Be to, pareiškėja neginčija Jungtinių Valstijų teisės sustabdyti nuolaidas pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo procedūros, priimtą PPO rėmuose, o tik teisę sustabdyti nuolaidų taikymą tik tam tikrų Bendrijos valstybių narių atžvilgiu.“

56      Priešingai nei tvirtina ieškovai, kad skunde nurodyta prekybos kliūtis pasireiškia Jungtinių Valstijų atrankiniu priemonių taikymu Bendrijos valstybių narių atžvilgiu, ginčijamo sprendimo 3 ir 6 konstatuojamosios dalys atitinka Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalyje numatytą „prekybos kliūties“ sąvoką bei skunde suformuotą požiūrį, kurio laikomasi skelbime dėl patikrinimo procedūros pradžios bei patikrinimo ataskaitoje.

57      Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, priešingai nei tvirtina ieškovai, konstatuotina, kad Komisija šiuo atveju neapsiribojo tik sąvokos prekybos kliūtis „neteisėtumo“ elementu, bet atsižvelgė į visus neatskiriamai susijusius sąvokos „prekybos kliūtis“, kuri yra įtvirtinta Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalyje, elementus.

58      Šiomis aplinkybėmis pirmą pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies pažeidimu

–       Šalių argumentai

59      Ieškovų manymu, sąvokos „prekybos kliūtis“ siaurinamas aiškinimas ginčijamame sprendime, kuris būtinai apima neteisingą „neigiamo poveikio prekybai“ Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies prasme nagrinėjimą, pažeidžia šią nuostatą. Ieškovų nuomone, Komisija turėjo išnagrinėti neigiamą poveikį prekybai, patirtą dėl neteisėto apmokestinimo papildomu 100 % ad valorem muitų mokesčiu, kurį ginčija ieškovai, nuo 1999 m. liepos mėn., o ne tik veiksnio, nulemiančio Jungtinių Valstijų priemonių neteisėtumą, poveikį, tai yra minėtų priemonių selektyvųjį taikymą.

60      Be to, ieškovai mano, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi patikrinimo ataskaitoje pateiktų duomenų vertinimo klaida. Komisijos išvada ginčijame sprendime, jog ši ataskaita „neįrodė aplinkybės, kad jei (tarifų) nuolaidų nutraukimas būtų taikomas ir Jungtinei Karalystei, tuomet pareiškėja galėtų daugiau eksportuoti paruoštų garstyčių į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką“, neatitinka ataskaitoje pateiktų statistinių duomenų apie valstybių narių kilmės garstyčių importo, išskyrus iš Jungtinės Karalystės, sumažėjimą bei Jungtinės Karalystės importo padidėjimą.

61      Atsakydama Komisija pabrėžia, kad ji teisingai įvertino dėl Jungtinių Valstijų taikomo tarifų nuolaidų sustabdymo paruoštoms garstyčioms atsiradusį poveikį prekybai.

62      Komisija nurodo, kad patikrinimo ataskaitos išvados neįrodė jokio „susisiekiančių indų“ sąryšio, viena, tarp pareiškėjos eksporto į Jungtines Valstijas sumažėjimo ir, antra, esminio ilgalaikio Jungtinės Karalystės eksporto padidėjimo. Komisijos manymu, patikrinimo ataskaitoje pateikti duomenys parodo, kad Jungtinių Valstijų sprendimas Jungtinės Karalystės kilmės produktams netaikyti tarifų nuolaidų sustabdymo nesusijęs su Jungtinės Karalystės garstyčių eksporto į Jungtines Valstijas padidėjimu ir nedaro pareiškėjos atžvilgiu neigiamo poveikio prekybai. Tik tuo atveju, jei patikrinimo procedūra įrodytų, kad atrankinės priemonės turi ilgalaikių ir esminių pasekmių Europoje paruoštų garstyčių rinkai, tuomet pasireikštų neigiamas poveikis prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme ir pareiškėjos atžvilgiu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalis pateikia tikslią „neigiamo poveikio prekybai“ sąvoką, tai yra poveikis prekybai, kuris turi materialinės įtakos Bendrijos arba Bendrijos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui. Komisijos manymu, aplinkybė, kad „skundą pateikiantis asmuo nukenčia dėl tokio neigiamo poveikio, nelaikoma pakankama priežastimi Bendrijoms imtis priemonių“.

63      Galiausiai, pasak Komisijos, ginčijamame sprendime teisingai nurodyta, kad patikrinimu negalima įrodyti, jog Jungtinių Valstijų atsakomosios selektyviosios priemonės sukėlė neigiamą poveikį prekybai pagal Reglamentą Nr. 3286/94.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

64      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalį:

,,Neigiamas poveikis prekybai“ – tai prekybos kliūčių sukeltas poveikis Bendrijos įmonių produktui arba paslaugai trečiosios šalies rinkoje, kuris turi materialinės įtakos Bendrijos arba Bendrijos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui, arba grėsmė tokiam poveikiui atsirasti. Tai, kad skundą pateikiantis asmuo nukenčia dėl tokio neigiamo poveikio, nelaikoma pakankama priežastimi Bendrijos institucijoms imtis priemonių“.

65      Iš šio apibrėžimo matyti, kad Reglamentu Nr. 3286/94 siekiama išlaikyti priežastinį ryšį tarp sukelto ar galimo neigiamo poveikio prekybai ir prekybos kliūties, kuri nustatoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju pagal Reglamentą Nr. 3286/94. Tokį aiškinimą pagrindžia Reglamento Nr. 3286/94 septinta konstatuojamoji dalis, kurioje pabrėžiama, kad šiame reglamente įtvirtinto mechanizmo tikslas – pareikalauti, jog Bendrijos institucijos imtųsi priemonių trečiųjų šalių sudarytų prekybos kliūčių, dėl kurių „padaromas“ neigiamas poveikis prekybai, atžvilgiu, ir šio reglamento 4 straipsnio 2 dalis, susijusi su skundo turiniu, kurioje tvirtinama, kad skunde turi būti pateikta pakankamai įrodymų, jog egzistuoja prekybos kliūtis ir jog „dėl jos“ buvo patirtas neigiamas poveikis prekybai. Be to, neigiamas poveikis prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme turi turėti svarbios įtakos Bendrijos arba Bendrijos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui.

66      Todėl dėl ieškovų argumento, kad Komisija, nagrinėdama neigiamą poveikį prekybai, neturėjo apsiriboti tik dėl tarifų nuolaidos sustabdymo atrankinio taikymo atsiradusiu poveikiu, Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakymą dėl pirmo pagrindo ir į priežastinį ryšį, kuris turi egzistuoti tarp „prekybos kliūties“ ir „neigiamo poveikio prekybai“ Reglamento Nr. 3286/94 prasme, konstatuoja, kad jis turi būti atmestas. Kadangi „prekybos kliūtis“ Reglamento Nr. 3286/94 prasme, ginčijama šioje byloje, atsirado dėl tarifų nuolaidų paruoštų garstyčių eksportui į Jungtines Valstijas atrankinio sustabdymo, Komisija, nagrinėdama „neigiamą poveikį prekybai“, turėjo apsiriboti tik poveikiu, kuris turėjo priežastinį ryšį su šia kliūtimi.

67      Jei taip, reikia išnagrinėti, ar ieškovai teisūs manydami, kad Komisija ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamoje dalyje nuspręsdama, jog „tyrimu neįrodyta, kad jei (tarifų) nuolaidų sustabdymas būtų taikomas ir Jungtinei Karalystei, tuomet pareiškėja galėtų daugiau eksportuoti paruoštų garstyčių į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką“, padarė akivaizdžią patikrinimo ataskaitoje pateiktų duomenų vertinimo klaidą.

68      Šiuo klausimu pirmiausia reikia atsižvelgti į ginčijamo sprendimo pirmiau minėtos 6 konstatuojamosios dalies ištraukos prancūzų kalba skirtumus, palyginti su dauguma kitų šio teksto kalbinių versijų. Priešingai nei tekste prancūzų kalba, kur vartojamas prieveiksmis „davantage“ (daugiau), daugelyje kitų kalbinių versijų vartojama „plus grandes“ (didesnės) ar „meilleures opportunités d’exportation“ (geresnės sąlygos eksportui). Tas pat taikoma ir minėtos ištraukos versijoms anglų kalba „<…> would result in greater export opportunities <…>“, vokiečių kalba „<…> für den Antragsteller zu besseren Ausfuhrmöglichkeiten für Senf <…>“, danų „<…> at klageren ville få større muligheder for at eksportere <…>“, ispanų „<…> traería consigo majores oportunidades para el denunciante de exportar <…>“, suomių „<…> valituksen tekijän <…> viennin mahdollisuuksien laajenemiseen <…>“, italų „<…> comporterebbe per il denunziante maggiori opportunità di esportazione <…>“, portugalų „<…> se traduziria, par o autor da denúncia, em maiores oportunidades de exportação <...>“ ir švedų „<...> bättre utsiker för den klagande att exportera <…>“.

69      Pirmosios instancijos teismo manymu, šios ištraukos, kuri yra svarbi tariamai akivaizdžios vertinimo klaidos nagrinėjimui, skirtingų kalbinių versijų pagrindinė mintis yra ta, kad, pirma, skirtingai nei versijoje prancūzų kalba, kurioje naudojamas prieveiksmis „davantage“ (daugiau), parodomas mažiau kategoriškas ryšys tarp keturiolikos Bendrijos valstybių narių kilmės paruoštų garstyčių eksporto į Jungtines Valstijas sumažėjimo ir Jungtinės Karalystės kilmės šio produkto eksporto į Jungtines Valstijas padidėjimo ir, antra, poveikis laiko atžvilgiu paruoštų garstyčių eksporto į Jungtines Valstijas dydžiui.

70      Be to, reikia pabrėžti, kad ieškovai neginčija patikrinimo ataskaitoje pateiktų duomenų, susijusių su, pirma, Bendrijos valstybių narių, išskyrus Jungtinės Karalystės, kilmės ir, antra, Jungtinės Karalystės paruoštų garstyčių eksportu į Jungtines Valstijas. Ieškovai taip pat neginčija ir patikrinimo ataskaitoje taikomo metodo, siekiant įvertinti neigiamą poveikį prekybai, kurį sukėlė kliūtis, nurodyta patikrinimo ataskaitos 1.4 punkte ir minima šio sprendimo 55 punkte.

71      Iš patikrinimo ataskaitoje pateiktų duomenų ir atliktos analizės matyti, kad Komisijos išvada, pateikta ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, nėra akivaizdžiai klaidinga.

72      Todėl reikia konstatuoti, kad lyginant 1996 m.–1998 m. ir 2000 m. eksporto vidurkį Jungtinės Karalystės kilmės paruoštų garstyčių eksporto į JAV padidėjimas vertės ir kiekio atžvilgiu yra labai mažas ir sudaro labai menką Bendrijos valstybių narių kilmės paruoštų garstyčių eksporto dalį. Todėl, net jei manytume, kad kitų nei Jungtinės Karalystės valstybių narių eksportuotojai gautų naudos iš šio padidėjimo, vis tiek šie eksportuotojai negalėtų pasinaudoti geresnėmis eksporto sąlygomis, jei Jungtinių Valstijų atsakomosios priemonės būtų taikomos Jungtinės Karalystės kilmės garstyčioms (šios aplinkybės ieškovai neįrodė).

73      Galiausiai iš Komisijos naudojamos informacijos patikrinimo procedūros metu matyti, kad Jungtinių Valstijų paruoštų garstyčių importuotojai ieškojo ir kitų tiekėjų, įsisteigusių už Bendrijos ribų, kuriems buvo labai naudingas Jungtinių Valstijų valdžios institucijų tarifų nuolaidų valstybių narių kilmės paruoštoms garstyčioms sustabdymas.

74       Šiomis aplinkybėmis antrą pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies pažeidimu

–       Šalių argumentai

75      Pirmiausia ieškovai tvirtina, kad Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies versijoje prancūzų kalba yra skyrybos klaida. Atsižvelgdami į pataisytą šios nuostatos versiją ieškovai mano, kad Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, jog Komisija, nagrinėdama neigiamą poveikį prekybai, atsižvelgtų į nuostatas, principus ar praktiką, suteikiančius teisę imtis priemonių pagal atitinkamas tarptautines prekybos taisykles. Ieškovų manymu, nors Komisija patikrinimo ataskaitos rengimo etapu įvertino, ar Jungtinių Valstijų priemonės atitinka PPO taisykles, ginčijamame sprendime ji neatliko panašaus tikrinimo, todėl pažeidė Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalį. Be to, ieškovų manymu, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nes Komisija nepaaiškino, kodėl teisinės ginčijamos prekybos kliūties analizės, kuri pateikta patikrinimo ataskaitoje, nėra ginčijamame sprendime.

76      Komisija, neginčydama to, kad Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies versijoje prancūzų kalba yra skyrybos klaida, kurią mini ieškovai, mano, kad šis pagrindas nepagrįstas.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

77      Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies versijoje prancūzų kalba nustatyta, kad „la Commission tient compte aussi, dans son examen, des éléments de preuve concernant les effets commerciaux défavorables, des dispositions, principes ou pratiques qui régissent le droit d’engager une action au titre des règles de commerce internationales applicables évoquées à l’article 2, paragraphe 1“.

78      Šiuo klausimu ieškovai rašytinėse pastabose teisingai pastebėjo ir Komisija neprieštaravo, kad šioje versijoje padaryta sintaksės klaida, nes kablelis padėtas po žodžio „examen“ (patikrinimas). Iš tiesų tiek iš Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies struktūros, kuri reikalautų jungtuko „et“ po būdvardžio „défavorables“ (neigiamas), jeigu kablelis būtų teisingai padėtas, tiek iš šios dalies vietos nagrinėjamame straipsnyje, kuris numato įrodymų nagrinėjimą, matyti, kad kablelio, kuris yra po žodžio „examen“, neturėtų būti. Be to, kitos Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies kalbinės versijos pagal tą pačią logiką remiasi formuluote „examen des éléments de preuve concernant les effets commerciaux défavorables“.

79      Taigi Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies formuluotė turi būti tokia: „Komisija, vykdydama įrodymų, susijusių su neigiamu poveikiu prekybai, patikrinimą, turi atsižvelgti ir į nuostatas, principus ir praktiką, suteikiančius teisę imtis priemonių pagal atitinkamas tarptautines prekybos taisykles, nustatytas 2 straipsnio 1 dalyje“.

80      Tačiau pritardami, kad ši nuostata įpareigojo Komisiją ginčijamame sprendime išnagrinėti ginčijamos prekybos kliūties atitiktį PPO sutarties pagrindu priimtų susitarimų nuostatoms, ieškovai klaidingai aiškina Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalį.

81      Remiantis tuo, kas pirmiausia pasakyta šio sprendimo 48 punkte, Komisija šioje byloje teisingai pabrėžė, kad pagal kiekybinio pobūdžio įrodymus, kurie buvo nagrinėjami patikrinimo ataskaitoje, negalima daryti išvados, jog buvo neigiamas poveikis prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme, todėl ji neprivalėjo atsižvelgti į nuostatas, principus ir praktiką, suteikiančius teisę imtis priemonių pagal atitinkamas tarptautines prekybos taisykles.

82      Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumo reikia pastebėti, kad, kaip Komisija teisingai konstatavo, jei nėra neigiamo poveikio prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme, ji neturi nagrinėti šio reglamento 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų papildomų aplinkybių, nei šiuo atžvilgiu pagrįsti ginčijamo sprendimo.

83      Todėl trečias pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ketvirtojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu

–       Šalių argumentai

84      Ieškovai tvirtina, kad ginčijamame sprendime „Bendrijos interesai“, numatyti Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalyje, yra supainioti su pareiškėjos interesu. Ieškovų manymu, toks požiūris prieštarauja ne tik šiai nuostatai, bet ir paneigia šioje byloje faktą, kad ir kitos šalys įstojo į patikrinimo procedūrą bei kad 2001 m. rugpjūčio 1 d. Komisija, paskelbusi apie šios procedūros pradžią, pripažino, jog yra Bendrijos interesas „imtis priemonių prieš Jungtinių Valstijų veiksmus, kurie gali padaryti bendrą žalą Bendrijos vaidmeniui PPO ir smarkiai paveikti (Bendrijos) vientisumą ir solidarumą, nes bet kokia prekybos nuolaidų sustabdymo išimtis vienos valstybės narės atžvilgiu neišvengiamai sukelia poveikį visoms kitoms valstybėms narėms“.

85      Be to, ieškovai mano, kad bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu Komisijos pateiktos pastabos, kad pareiškėjos interesų nagrinėjimas yra išankstinė Bendrijos interesų nagrinėjimo sąlyga, prieštarauja ginčijamam sprendimui tiek, kiek patikrinimo procedūros nutraukimą Komisija grindžia Bendrijos, o ne pareiškėjos interesų nebuvimu. Bet kuriuo atveju ieškovai tvirtina, kad rašytinėje proceso dalyje Komisija, pripažindama skirtumą tarp pareiškėjos ir Bendrijos interesų, patvirtino jų skundą, kad ginčijamas sprendimas pažeidė Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį.

86      Komisija tvirtina, kad Reglamentas Nr. 3286/94 neapibrėžia sąvokos „Bendrijos interesai“ ir kad šiuo klausimu jis suteikia didelę vertinimų įgaliojimų laisvę. Komisijos nuomone, bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 3286/94 bendrą struktūrą, ši sąvoka turi pakankamai tikslią paskirtį, kuri pasireiškia veiksmo, kurio imtasi iš esmės ar in abstrakto, atmetimu. Kitais žodžiais, Komisija tvirtina, kad pareiškėja negali remtis Reglamentu Nr. 3286/94, norėdama, jog Bendrija imtųsi veiksmų iš principo dėl Bendrijos bendrųjų interesų apsaugos, jeigu ji pati nepatyrė neigiamo poveikio prekybai. Kadangi šioje byloje pareiškėja patyrė tik poveikį, kurį galėjo (teisėtai) sukelti atsakomosios priemonės, išankstinė sąlyga dėl Bendrijos interesų imtis veiksmų nagrinėjimo yra nepatenkinta. Be to, patikrinimo ataskaitos išvados aiškiai rodo, kad ieškovai neturėjo jokio intereso, jog Jungtinių Valstijų priemonės būtų vienodai taikomos visoms Bendrijos valstybėms narėms.

87      Komisija atsiliepime į ieškinį pabrėžia, kad ji atsižvelgė į visus interesus šioje byloje, įskaitant ir įmonių, kurios įstojo į patikrinimo procedūrą, kaip matyti iš patikrinimo ataskaitos, todėl ginčijamas sprendimas visapusiškai atitinka ataskaitos išvadas. Bet kuriuo atveju Jungtinių Valstijų atrankinis priemonių taikymas iš esmės palietė tik paruoštas garstyčias, nes nagrinėjamoje byloje Jungtinė Karalystė eksportavo tik šį produktą, o ne rokforą, kepenų paštetą ir svogūnėlius.

88      Reziumuodama Komisija tvirtina teisingai įvertinusi, kad, atsižvelgdama į patikrinimo procedūros išvadas, Bendrija nebuvo suinteresuota tęsti procedūros.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

–       Preliminarios pastabos

89      Reikia priminti, kad Reglamentas Nr. 3286/94 neapibrėžia sąvokos „Bendrijos interesai“, ir nenustato taisyklių, pagal kurias šie interesai nagrinėjami. Vis dėlto dalis Reglamento Nr. 3286/94 nuostatų nukreipia į šią sąvoką.

90      Pvz.: pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 1 dalį Komisija pradeda patikrinimo procedūrą, „jei po konsultacijų paaiškėja, jog pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti patikrinimo procedūrą, ir tai būtina Bendrijos interesais“.

91      Pagal Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį, „jei patikrinimo procedūros rezultatai rodo, jog Bendrija nėra suinteresuota, kad būtų imamasi kokių nors veiksmų, pagal 14 straipsnį minėta procedūra nutraukiama“.

92      Be to, Reglamento Nr. 3286/94 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad „paaiškėjus (remiantis patikrinimo procedūros rezultatais, nebent susiklosto tokia faktinė ir teisinė padėtis, kad patikrinimo procedūros nebereikia), jog Bendrijos interesais būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą ir pašalinti <...> dėl trečiųjų šalių sudarytų ar palaikomų prekybos kliūčių padarytą neigiamą poveikį prekybai, priimamos atitinkamos priemonės“.

93      Šios nuostatos turi būti skaitomos kartu su Reglamento Nr. 3286/94 penkiolikta konstatuojamąja dalimi, kuri numato, kad „pagal Bendrijos tarptautines teises ir įsipareigojimus Komisija <...> veiksmų trečiųjų šalių sudarytų arba palaikomų prekybos kliūčių atžvilgiu turi imtis tik tada, kai dėl Bendrijos interesų būtina įsikišti, ir kadangi, vertindama tokius interesus, Komisija <...> turėtų tinkamai atsižvelgti į visų procedūromis suinteresuotų šalių išdėstytus požiūrius“.

94      Norint atsakyti į klausimą, ar Bendrijos interesais būtina imtis veiksmų, teisme turi būti tik patikrinta, ar laikomasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu padarytas ginčijamas pasirinkimas, ar nėra akivaizdžios šių faktų vertinimo klaidos, ar nėra piktnaudžiavimo įgaliojimais. Tokiu atveju teisminė kontrolė apima ir patikrinimą, ar nėra teisės klaidų (žr. šiuo klausimu 1992 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sharp Corporation prieš Tarybą, C‑179/87, Rink. p. I‑1635, 58 punktą ir 1998 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, T‑2/95, Rink. p. II‑3939, 292 punktą). Kai ieškinys dėl Komisijos sprendimo, nutraukiančio patikrinimo procedūrą dėl prekybos kliūčių, kuris pagrįstas Bendrijos intereso nebuvimu pagal Reglamentą Nr. 3286/94, panaikinimo pateiktas Bendrijos teisme, tokiu atveju teisminė kontrolė apima ir teisės klaidų nebuvimo nagrinėjimą (žr. pagal analogiją 2003 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Euroalliages ir kt. prieš Komisiją, T‑132/01, dar nepaskelbto Rinkinyje, 49 punktą). Toks teisminės kontrolės apribojimas, kuris taikomas nagrinėjant antidempingo priemones, a fortiori taikomas ir procedūrai, kuri yra kur kas bendresnė ir dėl kurios prireikus gali būti pateiktas skundas tarptautiniu mastu.

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nustatyti, ar, kaip tvirtina ieškovai, pirma, Bendrijos interesas imtis veiksmų siekiant pašalinti prekybos kliūtį, kuri ginčijama skunde, jau buvo galutinai išnagrinėtas ir nustatytas paskelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią etapu ir, antra, ar Komisija Bendrijos interesą sutapatino su pareiškėjos asmeniniu interesu, ar jį sumažino, neatsižvelgdama į kitų suinteresuotųjų šalių interesus.

–       Dėl Bendrijos interesų įvertinimo paskelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią etapu

96      Skelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią 6 punkte Komisija pripažino, kad:

,,Bendrija suinteresuota imtis priemonių prieš Jungtinių Valstijų veiksmus, kurie gali padaryti sisteminę žalą Bendrijos vaidmeniui PPO ir smarkiai paveikti (Bendrijos) vientisumą ir solidarumą, nes bet kokia prekybos nuolaidų sustabdymo išimtis vienos valstybės narės atžvilgiu neišvengiamai sukelia poveikį visoms kitoms valstybėms narėms. Todėl Bendrijos interesais reikia pradėti patikrinimo procedūrą.“

97      Bendrąja prasme, manytina, kad Bendrijos intereso įvertinimas paskelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią etapu yra parengiamojo pobūdžio. Jis neturėtų būti sutapatinamas su įvertinimu, kuris turi būti atliktas tolesniais etapais, tai yra baigiant patikrinimo procedūrą, kai turi būti nuspręsta, ar Bendrijos interesais būtina imtis veiksmų.

98      Kitoks išaiškinimas reikštų, kad Komisijai nusprendus pradėti patikrinimo procedūrą, priimant sprendimą dėl Bendrijos veiksmų, ji automatiškai turėtų nuspręsti, kad tokie veiksmai yra būtini, jeigu kitos teisinės Reglamento Nr. 3286/94 taikymo sąlygos, tai yra prekybos kliūčių ir jų sukelto neigiamo poveikio prekybai egzistavimas, būtų įvykdytos, taip atimant iš Komisijos jos veiksmų laisvę.

99      Šioje byloje skelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią 6 punkto bendra formuluotė neturėtų būti aiškinama taip, kad Komisija, baigdama patikrinimo procedūrą, nebeturi jokios teisės nuspręsti, ar nagrinėjamu klausimu Bendrijos interesais būtina, ar ne imtis veiksmų. Pakanka konstatuoti, kad skelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią 6 punkte daroma išvada, jog Bendrijos interesais buvo reikalinga „pradėti patikrinimo procedūrą“.

100    Todėl ieškovų pirmąjį argumentą reikia atmesti.

–       Dėl Bendrijos intereso sutapatinimo su pareiškėjos asmeniniu interesu ar jo sumažinimo ir neatsižvelgimo į kitų suinteresuotųjų šalių interesus

101    Šis argumentas iš esmės remiasi dviem kaltinimais, tai yra, pirma, neatsižvelgimas į kitų, išskyrus pareiškėjos, suinteresuotųjų šalių interesus ir, antra, Komisijos padarytas Bendrijos intereso sutapatinimas su pareiškėjos asmeniniu interesu ar jo sumažinimas.

102    Dėl pirmo kaltinimo reikia priminti, kad ginčijamame sprendime nėra nuorodos nė į vieną iš minėtų šalių.

103    Tačiau ši bylos aplinkybė nepažeidžia Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies.

104    Iš šio sprendimo kartu skaitomų 91 ir 93 punktų matyti, kad Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalis, aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento penkioliktą konstatuojamąją dalį, užtikrina, jog patikrinimo procedūros metu vertinant Bendrijos interesus būtų atsižvelgiama į visas suinteresuotųjų šalių nuomones. Todėl Bendrijos interesų vertinimas reikalauja suderinti įvairių suinteresuotųjų šalių interesus ir bendrąjį interesą, ypač patikrinimo procedūros metu (žr. pagal analogiją minėtą sprendimą Euroalliages ir kt. prieš Komisiją).

105    Šioje byloje akivaizdu, kad paskelbus apie patikrinimo procedūros pradžią suinteresuotosios šalys informavo Komisiją apie savo interesą įstoti į procedūrą, kurią pradėjo pareiškėja dėl ginčijamų prekybos kliūčių, kiek jos susijusios su jų produktais. Pagal atliktą paruoštų garstyčių eksporto į Jungtines Valstijas analizę patikrinimo ataskaitoje suinteresuotųjų šalių produktų atžvilgiu įvertinta, ar prekybos kliūtis, kuri ginčijama skunde, sukelia neigiamą poveikį prekybai. Atlikus šį įvertinimą, atsižvelgiant į patikrinimo ataskaitoje pateiktas išvadas pareiškėjos situacijos atžvilgiu, ataskaitoje nurodoma, kad Jungtinių Valstijų atrankinės priemonės neturėjo sukelti suinteresuotosioms šalims neigiamo poveikio prekybai, kurių (produktai), beje, Jungtinių Valstijų rinkoje nekonkuravo su eksportuojamais Jungtinės Karalystės kilmės produktais. Galiausia nagrinėjant Bendrijos interesus patikrinimo ataskaitos 4 punkte pirmiausia tvirtinama, kad, „kaip minėta pirmiau, skundų pateikimas PPO institucijoms negali išspręsti ar sumažinti ekonominių problemų, su kuriomis susiduria pareiškėjai“. Nors ši patikrinimo ataskaitos 4 punkto ištrauka klaidingai visas šalis laiko ieškovais, joje nurodoma, kad į suinteresuotų procedūra šalių interesus buvo atsižvelgta vertinant Bendrijos interesus patikrinimo ataskaitos parengimo metu.

106    Be to, rašytinės procedūros metu ieškovai neginčijo skirtingų nei pareiškėjos suinteresuotųjų šalių interesų, į kuriuos Komisija neatsižvelgė patikrinimo procedūroje.

107    Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovai, atsakydami į klausimus, nurodė, jog suinteresuotosioms šalims nebuvo naudinga, kad Jungtinių Valstijų atsakomosios priemonės būtų taikomos ir Jungtinei Karalystei, nes rokforas, kepenų paštetas ir svogūnėliai toje valstybėje negaminami; tačiau jos buvo suinteresuotos, kad Jungtinių Valstijų atrankines priemones Bendrija užginčytų PPO institucijoms, nes tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Jungtinės Valstijos neįvykdė įsipareigojimų, ieškovų manymu, jų produktai būtų išbraukti iš GST patvirtinto sąrašo. Tačiau reikia pastebėti, kad net jei manytume, kad tas interesas buvo kitoks nei pareiškėjos, reikėtų pastebėti, jog Komisija į tokią nuomonę atsižvelgė patikrinimo metu, nurodydama ieškovų numanomos galimybės hipotetinį pobūdį, ypač todėl, kad Jungtinių Valstijų kompetentingos institucijos turi išimtinę teisę nustatyti, kuriems produktams taikyti tarifų nuolaidų sustabdymą. Taigi Komisija atsižvelgė į šį interesą.

108    Pati aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas nemini suinteresuotųjų šalių, kurios yra ieškovai šioje byloje, o tik pareiškėją, negali būti aiškinama kaip pažeidžianti Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį, kartu skaitomo su šio reglamento penkiolikta konstatuojamąja dalimi.

109    Todėl kaltinimas, susijęs su neatsižvelgimu į suinteresuotųjų šalių kitokius nei pareiškėjos interesus, turi būti atmestas.

110    Dėl kaltinimo, susijusio su tariamu Bendrijos intereso sutapatinimu su pareiškėjos, pirmiausia reikia remtis ginčijamo sprendimo 6 ir 7 konstatuojamosiomis dalimis.

111    Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje Komisija, konstatavusi, jog „iš tiesų tyrimo metu nebuvo įrodyta aplinkybė, kad jei tarifų nuolaidų sustabdymas būtų taikomas ir Jungtinei Karalystei, tuomet pareiškėja galėtų daugiau eksportuoti paruoštų garstyčių į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką“, „todėl jokio neigiamo poveikio prekybai reglamento prasme negalėjo sukelti prekybos kliūtis, kurią ginčija pareiškėja“, nusprendė, kad „pagal (Reglamento Nr.3286/94) 11 straipsnį patikrinimo procedūros rezultatai parodė, jog Bendrijos interesais nereikia imtis kokių nors veiksmų prekybos kliūčių, dėl kurių pateiktas skundas, atžvilgiu“.

112    Ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, jog „patikrinimo procedūros metu nerasta pakankamai įrodymų, kad Bendrijos interesais reikėtų imtis kokių nors veiksmų pagal reglamentą“ ir „todėl patikrinimo procedūra turi būti nutraukta“.

113    Jungtuko „todėl“ naudojimas ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje parodo, kad, Komisijos manymu, aplinkybė, jog Bendrijos interesais nereikia imtis kokių nors veiksmų, matyti bent jau netiesiogiai, iš išvados, kad pareiškėja visai nesuinteresuota, jog tarifų nuolaidų sustabdymas būtų taikomas ir Jungtinei Karalystei, nes dėl Jungtinių Valstijų atrankinio priemonių taikymo ji nepatyrė neigiamo poveikio prekybai.

114    Reikalavimą, kad pirmiausia turi būti įrodytas pareiškėjos interesas, jog būtų galima konstatuoti Bendrijos interesą, Komisija patvirtino jau rašytinėse pastabose. Komisija gynė požiūrį, kad pareiškėja, pati nepatyrusi neigiamo poveikio prekybai, negali remtis Reglamentu Nr. 3286/94 norėdama, kad Bendrija imtųsi veiksmų siekdama apginti bendrą Bendrijos interesą.

115    Todėl, priešingai ieškovų tvirtinimui, Komisijos argumentai, kuriuos ji pateikė Pirmosios instancijos teismui rašytinės proceso dalies metu, neprieštarauja ginčijamo sprendimo argumentams.

116    Galima remtis su šiuo klausimu susijusia patikrinimo ataskaitos ištrauka. Patikrinimo ataskaitos 4 punkte (,,Bendrijos interesas“) Komisija tvirtina:

,,Tyrimo rezultatai parodė, kad pareiškėja nepatyrė prekybos kliūties, dėl kurios pateiktas skundas šioje byloje, sukelto neigiamo poveikio prekybai. Šie rezultatai reiškia, kad trūksta vienos iš pagrindinių sąlygų, norint imtis tolesnių veiksmų pagal reglamentą. Tačiau Komisija išnagrinėjo, ar yra kitų priemonių, kurių galėtų imtis Bendrija, siekdama atsakyti į pažeidimus ir galimą poveikį prekybai, kurie buvo nustatyti šioje ataskaitoje.“

117    Taip pat ji tvirtina:

,,Skundų pateikimas PPO institucijoms negali išspręsti ar sumažinti ekonominių problemų, su kuriomis susiduria pareiškėjai. Kita vertus, negalima neįvertinti Jungtinių Valstijų veiksmų teisinio ir politinio poveikio. Iš tiesų atrodo, kad Jungtinės Valstijos ėmėsi „atrankinių sankcijų“ kaip prekybinio „ginklo“, siekdamos susilpninti Bendrijos vidinį vientisumą ir taip padaryti poveikį jų santykiams su pagrindiniu ekonominiu partneriu. Galiausia Komisija mano, kad platesni ir ilgalaikiai Bendrijos interesai reikalauja imtis veiksmų, siekiant ateityje išvengti Jungtinių Valstijų veiksmų, susijusių su nuolaidų taikymo sustabdymu tik tam tikrų valstybių narių atžvilgiu (tai yra „atrankinės sankcijos“). Todėl Komisija pratęs diskusijas, siekdama abiem pusėms priimtino sprendimo, vadinamojoje „Hormonų“ byloje ir aptars su Jungtinėmis Valstijomis sisteminio pobūdžio problemas, kurios nurodytos šioje ataskaitoje.“

118    Patikrinimo ataskaitos 6 punkte (,,Numatomi veiksmai“) Komisija, nurodžiusi tris būtinas sąlygas Bendrijai imtis veiksmų (tai yra: a) turi būti Bendrijos teisė, kuria ji gali pasinaudoti pagal tarptautines prekybos taisykles; b) dėl ginčijamų prekybos kliūčių turi būti patirtas neigiamas poveikis prekybai ir c) veiksmų būtina imtis Bendrijos interesais), nusprendė, kad „remiantis analize ir anksčiau minėtomis išvadomis, ypač kurios susijusios su tvirtinimu, kad nėra neigiamo poveikio prekybai, siūloma nutraukti patikrinimo procedūrą šioje byloje“, ir kad „tinkamiausias būdas spręsti problemas, su kuriomis susiduria pareiškėja, būtų toliau tęsti diskusijas su Jungtinėmis Valstijomis. siekiant abiem pusėms priimtino sprendimo vadinamojoje „Hormonų“ byloje“.

119    Pirmosios instancijos teismas mano, kad patikrinimo procedūra neatmetė galimybės bendrais ir ilgalaikiais Bendrijos interesais imtis veiksmų dėl galimų pažeidimų, kurie išnagrinėti patikrinimo ataskaitoje; priešingai, kadangi skundų pateikimas PPO institucijoms negali išspręsti ar sumažinti ekonominių problemų, su kuriomis susiduria pareiškėjai, pasiūlyta nutraukti patikrinimo procedūrą, būtent remiantis aplinkybe, kad nėra neigiamo poveikio prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme.

120    Komisija, reikalaudama, kad bet kokie Bendrijos veiksmai būtų susiję su patikrinimo procedūros faktais ir teisiniu pagrindu, nors ir esant bendram ir ilgalaikiam Bendrijos interesui imtis veiksmų ateityje dėl galimų pažeidimų, kurie gali būti padaryti Jungtinėms Valstijoms taikant „atrankines sankcijas“, nurodytas patikrinimo ataskaitoje, ir nuspręsdama nutraukti patikrinimo procedūrą, nepažeidė Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies.

121    Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalis turi būti skaitoma kartu su jo šešta konstatuojamąja dalimi, kuri nurodo, kad teisinis mechanizmas, nustatytas Reglamente Nr. 3286/94, „turi užtikrinti, kad sprendimas pasinaudoti tarptautinės prekybos taisyklių suteiktomis Bendrijos teisėmis būtų priimtas remiantis tikslia faktine informacija ir teisine analize“. Todėl, jei patikrinimo procedūros rezultatai rodo, jog faktiniais ir teisiniais šios procedūros pagrindais negalima pagrįsti sprendimo pasinaudoti Bendrijos teisėmis būtent todėl, kad šioje byloje nėra vienos iš privalomų Reglamento Nr. 3286/94 taikymo teisinių sąlygų, tai yra, jei ginčijama prekybos kliūtis nesukelia neigiamo poveikio prekybai, Komisija privalo konstatuoti, kad Reglamento Nr. 3286/94 sąlygos neįvykdytos.

122    Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 3286/94 12 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad „paaiškėjus (remiantis patikrinimo procedūros rezultatais), jog Bendrijos interesais būtina imtis priemonių, siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą ir pašalinti žalą arba dėl trečiųjų šalių sudarytų ar palaikomų prekybos kliūčių padarytą neigiamą poveikį prekybai, <...> priimamos atitinkamos priemonės“. Be to, iš Reglamento Nr. 3286/94 12 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad Bendrija gali imtis veiksmų siekdama pašalinti prekybos kliūčių sukeltą neigiamą poveikį prekybai, tačiau ji negali imtis veiksmų, jeigu neatitinka tokio tikslo. Kitais žodžiais, pagal Reglamento Nr. 3286/94 12 straipsnio 1 dalį pareiškėja, norėdama, kad Bendrija imtųsi veiksmų apsaugoti jos bendrus interesus, negali remtis reglamentu, jeigu ji pati nepatyrė neigiamo poveikio prekybai. Bet kuriuo atveju norint, kad Bendrija imtųsi veiksmų pagal Reglamentą Nr. 3286/94, nepakanka vien patvirtinti, kad patirtas neigiamas poveikis prekybai, nes Komisija turi didelę veiksmų laisvę įvertinti visos Bendrijos prekybos interesus.

123    Šioje byloje tai, kad Komisija manė tikslinga per patikrinimo procedūrą įvertinti, ar galėtų būti bendresnis ir ilgalaikis Bendrijos interesas, nereiškia, kad Komisija privalėjo nuspręsti, jog dėl patikrinimo procedūros rezultatų būtina imtis veiksmų dėl Bendrijos intereso. Ši aplinkybė yra susijusi su reikalavimu atsakyti į visus pareiškėjos ir (arba) suinteresuotųjų šalių argumentus ir atitinka gero administravimo principą. Tačiau ja negalima pasinaudoti tvirtinant, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį.

124    Todėl, priešingai ieškovų tvirtinimui, Komisija neapribojo Bendrijos intereso pareiškėjos interesu bei nepažeidė Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies.

125    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visas ketvirtas pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl penktojo pagrindo, pagrįsto ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumu

126    Šį pagrindą sudaro dvi dalys, pirma, motyvavimo trūkumas, susijęs su prekybos kliūčių nagrinėjimu ir, antra, motyvavimo pareigos trūkumas, susijęs su Bendrijos interesu imtis veiksmų.

 Pirma penkto pagrindo dalis dėl motyvavimo trūkumo, susijusio su prekybos kliūčių nagrinėjimu

–       Šalių argumentai

127    Ieškovai tvirtina, kad Komisija, ginčijamame sprendime neatlikdama prekybos kliūčių teisinės analizės, pažeidė pareigą motyvuoti pagal EB 253 straipsnį.

128    Komisija primena teismų praktikoje įtvirtintus principus Bendrijos institucijų teisės aktų motyvavimo srityje. Jos manymu, šioje byloje ginčijamo sprendimo motyvavimas atitinka visus teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus. Apibendrinant svarbiausias patikrinimo ataskaitos išvadas, kurios aiškiai nurodytos ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, sprendimas visapusiškai atitinka pareigą motyvuoti, juo labiau kad patikrinimo ataskaita buvo parengta pasibaigus rungimosi procesui, kurio metu ieškovai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Taigi ieškovai turėjo būti susipažinę su priimtų priemonių motyvavimu, todėl Bendrijos teismas gali vykdyti teisminę priežiūrą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

129    Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, EB 253 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti reikalauja aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, ją priimti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises, žinotų, kodėl priimtos priemonės, o Bendrijos teismas galėtų vykdyti teisminę priežiūrą (1986 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nicolet Instrument, 203/85, Rink. p. 2049, 10 punktas; 1987 m. gegužės 7 d. Sprendimo NTN Toyo Bearing ir kt. prieš Tarybą, 240/84, Rink. p. 1809, 31 punktas; sprendimo Nachi Fujikoshi prieš Tarybą, 255/84, Rink. p. 1861, 39 punktas ir 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą, C‑76/00 P, Rink. p. I‑79, 81 punktas). Be to, pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai, t. y. į akto turinį, į nurodytų priežasčių pobūdį bei į asmens (-ų), kuriam (-iems) aktas skirtas ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir asmeniškai susiję su aktu, interesus gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar nurodytos priemonės priežastys atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik jų formuluotę, bet ir į turinį bei į visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus (būtent žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir pirmiau minėto sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą 81 punktą). Todėl, jei ginčijamas aktas aiškiai nurodo pagrindinius institucijos tikslus, reikalavimas nurodyti konkrečias kiekvieno institucijos techninio sprendimo priežastis būtų perteklinis (1996 m. vasario 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑122/94, Rink. p. I‑881, 29 punktas).

130    Šioje byloje reikia priminti, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė, pirma, ginčijamą prekybos kliūtį, kuri „pasireiškė Jungtinių Valstijų sprendimu po „Hormonų“ bylos sustabdyti prekybos nuolaidas, taikomas paruoštoms garstyčioms tik tam tikrų valstybių narių (išskyrus Jungtinės Karalystės) eksporto atžvilgiu“ (ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamoji dalis). Antra, ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamoje dalyje Komisija tvirtina, kad „remiantis patikrinimo procedūra daroma išvada, jog tariamo neigiamo poveikio prekybai nesukelia prekybos kliūtis, kuri nurodyta skunde, tai yra Jungtinių Valstijų atrankinis nuolaidų sustabdymas, taikomas tik tam tikrų valstybių narių atžvilgiu (,,atrankinė sankcija“).

131    Taigi, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, tokie argumentai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus.

132    Pirmiausia, Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad „jei patikrinimo procedūros rezultatai rodo, jog Bendrija nėra suinteresuota, kad būtų imamasi kokių nors veiksmų, <...> minėta procedūra nutraukiama“. Iš šios nuostatos matyti, kad sprendime, nutraukiančiame patikrinimo procedūrą, užtenka nurodyti pagrindines patikrinimo ataskaitos išvadas, darant nuorodas į ją, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis šis sprendimas buvo priimtas, nebūtina perteikti visų šioje ataskaitoje nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių.

133    Antra, reikia pabrėžti, kad patikrinimo ataskaitos nekonfidenciali redakcija yra viešas dokumentas ir kad šioje byloje ji buvo nusiųsta ieškovams, kol ginčijamas sprendimas dar nebuvo priimtas. Todėl ieškovai galėjo susipažinti su ginčijamo sprendimo motyvais ir būtent su paaiškinimais (nors patikrinimo ataskaitoje buvo nurodyti kai kurie pareiškėjos ginčijamos prekybos kliūties nesuderinimo su susitarimų, priimtų kartu su PPO, nuostatomis požymiai), kodėl teisinė prekybos kliūčių analizė nebuvo būtina šioje byloje, nes pagal Reglamentą Nr. 3286/94 tarp prekybos kliūčių ir neigiamo poveikio prekybai nebuvo priežastinio ryšio.

134    Galiausia iš Pirmosios instancijos teismo pirmo ir antro pagrindų nagrinėjimų šio sprendimo 48–58 ir 64–74 punktuose matyti, kad nebuvo kliūčių vykdyti teisminę priežiūrą.

135    Todėl penkto pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

 Antra penkto pagrindo dalis dėl motyvavimo trūkumo, susijusio su Bendrijos interesu imtis veiksmų

–       Šalių argumentai

136    Pirma, ieškovų nuomone, kadangi Komisija, nustatydama savo poziciją Bendrijos intereso atžvilgiu, rėmėsi tik pareiškėjos interesais, ginčijamas sprendimas neleidžia suinteresuotosioms šalims, kurios įstojo į patikrinimo procedūrą ir kurios yra ieškovės šioje byloje, nei sužinoti ginčijamo sprendimo priėmimo priežasčių, nei teismui vykdyti teisminės priežiūros.

137    Antra, ieškovai tvirtina, kad Komisija atsakė ne į visus skunde pateiktus argumentus, susijusius su Bendrijos interesu imtis veiksmų. Pirma, jie pabrėžia, kad ginčijamame sprendime nieko nekalbama apie Bendrijos interesą, kuris minimas patikrinimo ataskaitoje, siekiant išvengti Jungtinių Valstijų daromos žalos bendros prekybos politikos vientisumui dėl „atrankinės“ sankcijos tik tam tikrų valstybių narių atžvilgiu taikymo. Antra, ieškovai tvirtina, kad skunde nurodoma, jog negalima atmesti tikimybės, kad jei Bendrija imtųsi veiksmų, Jungtinės Valstijos, nustatydamos atsakomąsias priemones visoms Bendrijos valstybės narėms, išbrauktų paruoštas garstyčias iš produktų, kuriems taikomos šios priemonės, sąrašo. Be to, ieškovų tvirtinimu, kadangi tarifų nuolaidų sustabdymas negali viršyti 116,8 milijonų USD per metus, Jungtinės Valstijos turėtų išbraukti tam tikrus produktus iš sąrašo, galbūt paruoštas garstyčias. Nors ieškovai pripažįsta, kad šis klausimas buvo paminėtas patikrinimo ataskaitoje, jie tvirtina, kad ginčijamame sprendime nesiremiama šia aplinkybe, o tai, jų manymu, yra motyvavimo trūkumas. Trečia, ieškovai kaltina Komisiją, kad ginčijamame sprendime ji neatsakė į argumentą, minimą skunde, jog Bendrija buvo tiek pat suinteresuota pradėti procedūrą šioje byloje, kiek ji buvo suinteresuota pradėti konsultacijas su Jungtinėmis Valstijomis dėl šių 1974 m. prekybos įstatymo 306 straipsnio taikymo. Ketvirta, ieškovai priekaištauja Komisijai, kad ši ginčijamame sprendime neatsakė į argumentą, nors jis buvo nurodytas patikrinimo ataskaitoje, kad PPO pripažinus, jog Jungtines Valstijos neįvykdė įsipareigojimų, jie galėtų reikalauti grąžinti neteisėtai taikomus muitų mokesčius.

138    Komisija, atsakydama į visus šiuos kaltinimus, nurodo argumentus, minėtus šio pagrindo pirmojoje dalyje.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

139    Kaip minėta šios bylos 129 punkte, nebūtina nurodyti visų sprendimą nulėmusių faktinių ir teisinių priežasčių, kad suinteresuotasis asmuo, žinodamas priemonės priežastis, galėtų ginti savo teises ir Bendrijos teismas – vykdyti teisminę priežiūrą, atsižvelgdamas būtent į teisines ir faktines šio sprendimo aplinkybes.

140    Dėl ieškovų pirmojo argumento, kad ginčijamas sprendimas neleidžia suinteresuotosioms šalims, įstojusioms į patikrinimo procedūrą, sužinoti šios procedūros nutraukimo priežasčių, Pirmosios instancijos teismo manymu, jis turi būti atmestas.

141    Reikia priminti, kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą tik paruoštų garstyčių atžvilgiu.

142    Tačiau aplinkybėmis, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, šis faktas nesukliudė ieškovams sužinoti, kodėl Komisija nusprendė nutraukti patikrinimo procedūrą, kurioje dalyvavo suinteresuotosios šalys. Be to, iš patikrinimo ataskaitos, kuri ieškovams buvo nusiųsta dar nepriėmus ginčijamo sprendimo, aiškiai matyti, kad šios ataskaitos išvados taikomos bent jau tokių pačių produktų kaip ir pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat patikrinimas atskleidė faktą, kad suinteresuotųjų šalių produktai nekonkuravo su jokiais tokiais pačiais Jungtinės Karalystės kilmės produktais Jungtinių Valstijų rinkoje, nes šie produktai nebuvo į ją eksportuojami, todėl ginčijama prekybos kliūtis nesukėlė jokio neigiamo poveikio prekybai Reglamento Nr. 3286/94 prasme.

143    Galiausiai, nors Komisija, laikydamasi gero administravimo principo, turėtų aiškiau apibrėžti kitų nei pareiškėjo organizacijų, kurios įstojo į patikrinimo procedūrą, padėtį, tai, kad nėra jokios nuorodos į šių organizacijų produktus nurodant ginčijamo sprendimo motyvus, nekliudo Pirmosios instancijos teismui vykdyti teisminės priežiūros, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis šis sprendimas buvo priimtas.

144    Dėl antro argumento ir trijų paskutinių šios bylos 137 punkte minimų kaltinimų reikia pabrėžti, kad ieškovai pripažįsta, jog patikrinimo ataskaita išnagrinėjo ir atmetė visus jų kaltinimus. Be to, dėl motyvavimo Pirmosios instancijos teismas mano, kad Komisija, motyvuodama ginčijamą sprendimą, neprivalėjo pareikšti nuomonės dėl visų faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovai, bei nurodyti kiekvieno Komisijos techninio sprendimo priežastis, jeigu ginčijamame sprendime aiškiai nurodomi pagrindiniai institucijos tikslai. Atsakymo nepateikimas ginčijamame sprendime į tris paskutinius ieškovų kaltinimus šios bylos aplinkybėmis gali būti paaiškinamas kaip pritarimas patikrinimo ataskaitoje, kuri buvo ieškovams nusiųsta dar nepriėmus ginčijamo sprendimo ir kuria vėliau buvo remiamasi, suformuluotai pozicijai. Be to, nuorodos nepateikimas, nurodant ginčijamo sprendimo priežastis, į hipotetinio pobūdžio klausimus, susijusius su trim ieškovų kaltinimais, netrukdo vykdyti ginčijamo sprendimo teisminės priežiūros. Todėl šie trys kaltinimai turi būti atmesti.

145    Kaltinimas dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumo, susijusio su bendru Bendrijos interesu ginti bendros prekybos politikos vientisumą, taip pat turi būti atmestas. Iš patikrinimo ataskaitos, kaip pabrėžta nagrinėjant ketvirtą pagrindą šioje byloje, aišku, kad nors bendros prekybos politikos vientisumas laikomas bendru ir ilgalaikiu Bendrijos interesu, šioje byloje nuspręsta, kad Bendrijos veiksmai nėra būtini, nes nėra teisinių sąlygų taikyti Reglamentą Nr. 3286/94. Todėl šios bylos aplinkybėmis ieškovai turėjo galimybę susipažinti su priežastimis, kodėl šiuo atveju nebuvo imtasi Bendrijos veiksmų, ir ginčijamo sprendimo motyvavimas, nors ir pakankamai lakoniškas, atitiko teisminės priežiūros taikymo reikalavimus.

146    Šiomis aplinkybėmis antra šio pagrindo dalis ir visas penktas pagrindas turi būti atmesti.

 Dėl šeštojo pagrindo, pagrįsto akivaizdžiomis faktų vertinimo klaidomis bei Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu

147    Šį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis susijusi su Komisijos akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl galimo ieškovų produktų išbraukimo iš produktų, kuriems Jungtinės Valstijos taiko papildomus muitų mokesčius, sąrašo. Antra dalis susijusi su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl neteisėtai sumokėtų muitų mokesčių grąžinimo.

 Šeštojo pagrindo pirma dalis, susijusi su Komisijos akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl galimo ieškovų produktų išbraukimo iš produktų, kuriems Jungtinės Valstijos taiko papildomus muitų mokesčius, sąrašo

–       Šalių argumentai

148    Ieškovai tvirtina, kad jeigu Pirmosios instancijos teismas turėtų atmesti penktojo pagrindo antros dalies antrą kaltinimą dėl motyvavimo trūkumo, bet kuriuo atveju reikėtų pripažinti, kad Komisija patikrinimo ataskaitoje padarė akivaizdžią faktų vertinimo klaidą bei pažeidė Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.

149    Ieškovų manymu, akivaizdu, jei ir Jungtinė Karalystė būtų buvusi įtraukta į sąrašą valstybių, kurioms Jungtinės Valstijos taiko tarifų nuolaidų sustabdymą, „mažiems“ kitų valstybių narių kilmės produktams, šiuo atveju ieškovų produktams, Jungtinių Valstijų priemonės galėtų būti netaikomos dėl PPO arbitražo sprendimu nustatytos maksimalios tarifų nuolaidų sustabdymo sumos. Šio požiūrio priimtinumą pripažino ir pati Komisija skelbime apie patikrinimo procedūros pradžią. Todėl Komisija taip pat turėjo išnagrinėti ieškovų produktų išbraukimo iš Jungtinių Valstijų institucijų nustatyto sąrašo galimybę. Ieškovai mano, kad neaiškumas dėl ginčų sprendimo baigties neturėtų sukliudyti Bendrijai prireikus imtis veiksmų. Taip yra šioje byloje.

150    Nors Komisija tvirtina, kad ji jau atsakė į šį pagrindą nagrinėdama pirmesnius pagrindus, ji pabrėžia, kad ginčijamu sprendimu jokioje stadijoje neperžengė teismų praktika jai pripažintos veiksmų laisvės, kaip antai laisvės pasirinkti bendrai prekybos politikai vykdyti būtinas priemones ir laisvės nagrinėti sudėtingas ekonomines situacijas.

151    Šioje byloje Komisija tvirtina, kad ji nepadarė jokios akivaizdžios faktų, aprašytų patikrinimo ataskaitoje, susijusių su neigiamo poveikio prekybai nebuvimu bei Bendrijos interesų imtis veiksmų nebuvimu, vertinimo klaidos. Tai susiję būtent su ieškovų spekuliacinio pobūdžio svarstymais dėl paruoštų garstyčių išbraukimo iš Jungtinių Valstijų priemonių sąrašo.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

152    Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Komisija, konstatavusi, jog tarp prekybos kliūčių, kurios ginčijamos FICF skunde, ir neigiamo poveikio prekybai nėra priežastinio ryšio, patikrinimo ataskaitoje išnagrinėjo skunde pateiktą argumentą, kad tuo atveju, jeigu Komisija laimėtų PPO institucijose, Jungtinių Valstijų tarifų nuolaidų sustabdymas turėtų būti taikomas ir Jungtinei Karalystei, todėl Jungtinės Valstijos neišvengiamai turėtų pakeisti produktų sąrašą, antraip būtų viršyta bendra GST leidžiama sustabdymo suma (116,8 milijonų USD). Ieškovų manymu, paruoštos garstyčios bei kiti produktai, kurių atžvilgiu taikoma patikrinimo procedūra, galėtų būti išbraukti iš Jungtinių Valstijų GST pateikto produktų sąrašo.

153    Antra, Komisija patikrinimo ataskaitoje (2.5 punktas, p. 32) taip atsakė į šį argumentą:

,,Pirma, bylos PPO institucijose baigtis yra neaiški, nes nėra precedento šiuo klausimu. Be to, produktų sąrašą, kuriam taikomas papildomas 100 % muitų mokestis, sudaro Jungtinių Valstijų kompetentingos institucijos. Nėra jokios garantijos (netgi labai nedidelės), kad Jungtinės Valstijos išbrauks iš sąrašo būtent ieškovo produktus. Be to, jei priemonė būtų taikoma ir Jungtinės Karalystės kilmės rokforui, kepenų paštetui ir svogūnėliams, ji nesukeltų jokio poveikio status quo, nes šių produktų Jungtinė Karalystė neeksportuoja.“

154    Pirmosios instancijos teismas mano, kad patikrinimo ataskaitos metu atlikta analizė, siekiant atsakyti į pareiškėjos ir suinteresuotųjų šalių pateiktą argumentą, nėra akivaizdi vertinimo klaida.

155    Tačiau, kaip pabrėžta patikrinimo ataskaitoje ir kaip Komisija tvirtino posėdyje, net jeigu manytume, kad Komisija laimės bylą PPO instancijose, bet kokį su šiuo faktu susijusį produktų, kurių atžvilgiu Jungtinės Valstijos taiko tarifų nuolaidų sustabdymą, sąrašo pakeitimą gali daryti tik kompetentingos Jungtinių Valstijų institucijos. Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad 1999 m. liepos 12 d. arbitražo sprendime (WT/DS26/ARB), kuris minimas šio sprendimo 17 punkte ir kurį patvirtino GST, arbitrai aiškiai nurodė, kad remiantis Susitarimo 22 straipsnio nuostatomis, jie neturi teisės nustatyti galutinio produktų, kuriems gali būti taikomas tarifų nuolaidų sustabdymas, sąrašo. Be to, ieškovai nenurodė ir a fortiori neįrodė, kad Bendrija galėtų turėti tokią teisę.

156    Taip pat Pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad Jungtinės Karalystės kilmės produktų įtraukimas į Jungtinių Valstijų sąrašą jokiu būdu nereiškia, jog ieškovų produktai būtų iš jo išbraukti. Iš tiesų lygiai taip pat būtų galima manyti, kad kiti tarifų nomenklatūros produktai ar subproduktai galėtų būti išbraukti iš sąrašo, laikantis GST leistinos maksimalios 116,8 milijonų USD sumos.

157    Galiausiai reikia konstatuoti, kad ieškovai nepateikė jokio įrodymo, galinčio patvirtinti akivaizdžią vertinimo klaidą, o tik paprasčiausiai priekaištauja Komisijai, kad ji nenumatė galimo jų produktų išbraukimo. Nepaisant to, kad šis kaltinimas neteisingas, nes patikrinimo ataskaita atsakė į kaltinimą, kuris nurodytas FICF skunde, jį atmesdama Komisija bet kuriuo atveju patikrinimo ataskaitos analizėje nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, atsižvelgiant į ieškovų nurodytos situacijos hipotetinį pobūdį.

158    Todėl šio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

 Šeštojo pagrindo antra dalis susijusi su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl neteisėtai sumokėtų muitų mokesčių grąžinimo.

–       Šalių argumentai

159    Dėl galimybės reikalauti Jungtinių Valstijų nustatytų muitų mokesčių grąžinimo, kol šios šalies veiksmai PPO bus pripažinti neteisėtais, ieškovai pirmiausia nusistebėjo, kad Komisija, atmesdama šį argumentą, nurodytą skunde, nes pagal Jungtinių Valstijų teisės aktus PPO susitarimai nėra tiesioginio veikimo aktai ir asmenys neturi teisės patys pareikšti ieškinių tokių susitarimų pagrindu, ne pagal savo kompetenciją aiškino užsienio teisės aktus. Be to, ieškovai tvirtina, kad Jungtinių Valstijų teisės aktai netrukdo asmenims pateikti administracinio pobūdžio skundų, siekiant susigrąžinti neteisėtai taikomus muitų mokesčius. Šiuo klausimu ieškovai remiasi 2002 m. liepos 15 d. kolegijos ataskaita dėl Jungtinių Valstijų įstatymo dėl Urugvajaus raundo susitarimų (Uruguay Round Agreements Act) 129 C straipsnio 1 dalimi, patvirtinančia, kad Jungtinių Valstijų kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į PPO institucijų rekomendacijas. Todėl ieškovai mano, priešingai nei Komisija nusprendė savo patikrinimo ataskaitoje, kad galima grąžinti Jungtinių Valstijų kompetentingų institucijų surinktus muitų mokesčius.

160    Komisija iš esmės remiasi savo pozicija, suformuota šio pagrindo pirmos dalies atžvilgiu.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

161    Prielaida, kuria remiamasi šioje dalyje, pagrįsta manymu, kad PPO institucijoms priėmus sprendimą Bendrijos naudai, Jungtinės Valstijos taikytų tarifų nuolaidų sustabdymą visų valstybių narių atžvilgiu, todėl ieškovų produktai būtų išbraukti iš Jungtinių Valstijų nustatyto sąrašo, o pats išbraukimas reikštų, kad ieškovai galėtų reikalauti grąžinti papildomus muitų mokesčius, sumokėtus iki to momento Jungtinių Valstijų valdžios institucijoms.

162    Be to, tiek, kiek toks manymas grindžiamas priemonėmis, kurias Pirmosios instancijos teismas atmetė dėl šio pagrindo pirmosios dalies, jis nėra pagrįstas.

163    Nors ir nebūtina spręsti klausimo dėl Komisijos Jungtinių Valstijų teisės aktų ir veiksmų aiškinimo, reikia pabrėžti, kad patikrinimo ataskaita taip pat atmetė pareiškėjos ir suinteresuotųjų šalių požiūrį, motyvuodama tuo, jog PPO ginčų sprendimo procedūra remiasi principu, kuris išplaukia iš Susitarimo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, kad (priemonė) turi būti suderinta ex nunc su 1994 m. GATT (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) taisyklėmis. Kadangi šio požiūrio ieškovai neginčijo, reikia konstatuoti, kad net jei būtų padaryta akivaizdi vertinimo klaida, susijusi su galimybe reikalauti neteisėtai nustatytų muitų mokesčių grąžinimo, ši klaida bet kuriuo atveju neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Pirma, ši klaida neturi poveikio aplinkybei, kad tarp ginčijamų prekybos kliūčių ir neigiamo poveikio prekybai nėra priežastinio ryšio; antra, ji nepakenktų vertinimui, ar Bendrija suinteresuota paduoti skundą PPO, nes tokio skundo tikslas neturėtų būti ir jo pasekmės negalėtų būti susijusios su atgręžtiniu reikalavimu grąžinti muitų mokesčius, kuriuos Bendrijos įmonės sumokėjo trečiosios šalies institucijoms, nes jų produktų atžvilgiu ši šalis taiko tarifų nuolaidų sustabdymą.

164    Todėl šeštojo pagrindo antra dalis ir visas šeštasis pagrindas turi būti atmesti.

 Dėl septintojo pagrindo, pagrįsto teisių į gynybą pažeidimu

–       Šalių argumentai

165    Šiuo pagrindu ieškovai kaltina Komisiją neleidus jiems nurodyti savo požiūrio į faktines ir teisines patikrinimo ataskaitos aplinkybes, kol dar nebuvo priimtas ginčijamas sprendimas.

166    Šioje byloje ieškovai tvirtina, kad Komisija pateikė jiems patikrinimo ataskaitą, nurodydama, kad greit bus priimtas ginčijamas sprendimas. Ieškovų manymu, iš to buvo galima manyti, kad tuo metu, kai buvo perduota patikrinimo ataskaita, ginčijamas sprendimas jau buvo priimtas, todėl Komisija nesuteikė jiems jokios galimybės išreikšti savo požiūrį minėtos ataskaitos turinio atžvilgiu. Tai buvo patvirtinta 2002 m. birželio 4 d. Komisijos laiške ieškovų patarėjui. Nors ieškovai pripažįsta, pirma, kad pareiškėja buvo supažindinta su patikrinimo procedūros rezultatais ir, antra, kad jokia Reglamento Nr. 3286/94 nuostata nenumato galimybės suteikti informacijos kitoms suinteresuotosioms šalims iki patikrinimo procedūros pabaigos, ieškovai mano, kad pagal pagrindinį teisės į gynybą principą, kuris, inter alia, minimas antidempingo bylose, Komisija privalėjo jiems leisti atsakyti į patikrinimo ataskaitoje pateiktus argumentus. Tai, kad ieškovai palaikė „ryšius“ su Komisijos tarnybomis, neturi įtakos šiai išvadai, nes ieškovai tvirtina, kad jokiu patikrinimo ataskaitos priėmimo metu ieškovai negalėjo žinoti Komisijos pozicijos faktinių ir teisinių pagrindų.

167    Komisija atsakydama teigia, kad visi šie argumentai netinkami. Jos manymu, šioje byloje laikomasi visų įsipareigojimų, kylančių iš Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio. Ieškovai turėjo galimybę pateikti savo pastabas patikrinimo procedūros metu, o tai, kaip nurodo ieškovai, kad jie negalėjo pasinaudoti „teise pateikti atsakymą“, kol nebuvo priimta patikrinimo ataskaita, susiję su Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio taikymu.

168    Be to, remdamasi teismų praktika antidempingo bylose, Komisija pabrėžia, kad svarbu, jog susijusios įmonės išreikštų savo požiūrį į ginčijamų faktų ir aplinkybių teisingumą ir tinkamumą bei į pateiktus įrodymus. Pagal šią teismų praktiką šioje byloje Komisija mano, kad ji nepažeidė ieškovų teisės į gynybą. Be to, priešingai ieškovų tvirtinimui, pareiškėja turėjo pakankamai laiko pateikti savo pastabas nuo 2002 m. balandžio 23 d., kai buvo nusiųsta patikrinimo ataskaita, iki 2002 m. liepos 9 d., kuomet buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

169    Komisija tvirtina, kad ieškovai neginčijo Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio neteisėtumo, remiantis pagrindinio teisės į gynybą principo pažeidimu.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

170    Pirmiausia reikia pabrėžti, kad teisės į gynybą principas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų ( būtent žr. 1989 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dow Benelux prieš Komisiją, 85/87, Rink. p. 3137, 25 punktą; 1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą, C‑49/88, Rink. p. I‑3187, 15 punktą ir 1997 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ajinomoto ir NutraSweet prieš Tarybą, T‑159/94 ir T‑160/94, Rink. p. II‑2461, 81 punktą).

171    Be to, Reglamento Nr. 3286/94 bendra struktūra numato, kad patikrinimo procedūra ir bet kokie veiksmai Bendrijos interesu, kurių gali būti imtasi ją baigus, taikomi tik trečiajai šaliai, kuri priėmė ir taikė prekybos kliūtis. Pareiškėja pagal Reglamentą Nr. 3286/94 gali remtis teise į gynybą tik reglamente numatytomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos pažeidžia bendrąjį principą, kurį jos siekia apibrėžti.

172    Šiuo klausimu pabrėžtina, kad Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta, jog „pareiškėjai, suinteresuoti eksportuotojai ir importuotojai, suinteresuotosios valstybės ar valstybių atstovai gali patikrinti visą Komisijai pateiktą informaciją, išskyrus Komisijos ir administracijų vidaus dokumentus, jei ši informacija yra susijusi su jų interesų apsauga, nėra konfidenciali pagal 9 straipsnio nuostatas ir Komisija ja naudojasi patikrinimo procedūros metu“, ir kad „tokie asmenys Komisijai pateikia pagrįstą raštišką prašymą, kuriame nurodo reikiamą informaciją“. Be to, to paties straipsnio b punkte nurodyta, kad „pareiškėjai, suinteresuoti eksportuotojai ir importuotojai, suinteresuotosios valstybės ar valstybių atstovai gali paprašyti pateikti svarbiausius patikrinimo faktus bei rezultatus“. Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad baigusi patikrinimą Komisija pateiktų ataskaitą Komitetui, kuris numatytas reglamento 7 straipsnyje.

173    Iš šių nuostatų matyti, kad Reglamentas Nr. 3286/94 suinteresuotiesiems pareiškėjams ir eksportuotojams bei importuotojams, taip pat suinteresuotosios valstybės ar valstybių atstovams suteikia teisę į informaciją pagal 8 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose numatytas sąlygas, kuri, be kita ko, turi būti suderinama su Bendrijos institucijų pareiga saugoti komercinę paslaptį. Šie asmenys gali paprašyti pateikti informaciją apie svarbiausius patikrinimo procedūros faktus bei rezultatus.

174    Šioje byloje neginčijama, kad nekonfidenciali patikrinimo ataskaitos redakcija buvo nusiųsta ieškovams po to, kai savo nuomonę pateikė Patariamasis komitetas, tačiau kol dar nebuvo priimtas ginčijamas sprendimas. Tuo laikotarpiu ieškovai galėjo pateikti savo nuomonę. Ieškovai tvirtina, kad tuo metu, kai Komisija informavo, jog ginčijamas sprendimas bus greit priimtas, ji jau buvo suformulavusi savo poziciją, nors patikrinimo ataskaita dar nebuvo priimta. Taigi, ieškovų manymu, jų pastabos nebūtų turėjusios jokios įtakos Komisijos pozicijai. Todėl iš esmės ieškovai tvirtina, kad Komisija turėjo atsiųsti jiems patikrinimo ataskaitos projektą tuomet, kai jie dar būtų galėję pateikti pastabas, kol ta ataskaita nebuvo nusiųsta Patariamajam komitetui, arba bent jau savo pačios iniciatyva informuoti juos apie svarbiausius patikrinimo procedūros faktus bei rezultatus.

175    Tačiau Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad jokia Reglamento Nr. 3286/94 nuostata nereikalauja, jog Komisija patikrinimo ataskaitos projektą šio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje numatytiems asmenims nusiųstų šios dar nepateikus Patariamajam komitetui, kad šie asmenys galėtų pateikti savo pastabas Komisijai, nei kad informuotų šiuos asmenis savo pačios iniciatyva apie svarbiausius patikrinimo procedūros faktus bei rezultatus.

176    Priešingai, primintina, kad Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalies a ir b punktai įpareigoja asmenis, numatytus šioje nuostatoje, pateikti prašymus Komisijai suteikti informaciją. Dėl informacijos, naudojamos patikrinimo procedūros metu (numatytos a punkte), toks prašymas turi būti raštu pateiktas Komisijai, nurodant, kokią informaciją norima gauti ir kodėl. Jeigu prašymas susijęs su svarbiausiais patikrinimo procedūros faktais ir rezultatais (numatytais b punkte), reglamentas nenumato jokių formos reikalavimų ir nenustato specialių sąlygų, kurias turėtų atitikti toks prašymas.

177    Šioje byloje ieškovai nepateikė Komisijai jokio prašymo pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalį, kol dar patikrinimo ataskaita nebuvo priimta. Be to, kaip teisingai pastebėjo Komisija, ieškovai neginčijo Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalies teisėtumo.

178    Rašytinėse pastabose ieškovai taip pat pripažino, kad jie buvo informuojami apie patikrinimo procedūros eigą bei jos kryptį ir galėjo išreikšti savo nuomonę žodžiu dėl jos išvadų, ir kad jie buvo informuoti apie Komisijos sprendimą, kol dar nebuvo priimta patikrinimo ataskaita, apie tai, jog šioje byloje nėra neigiamo poveikio prekybai pagal Reglamentą Nr. 3286/94. Todėl ieškovai turėjo galimybę išreikšti savo požiūrį dėl patikrinimo procedūros eigos ir krypties arba bent jau vienu svarbiausių joje nagrinėjamu klausimu ir apginti savo interesus. Tiesa, ieškovai savo ieškinyje nurodė, kad tokia informacija buvo per daug bendro pobūdžio, kad ja būtų galima pasinaudoti ginant savo procesines teises. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai, kol dar nebuvo atlikta patikrinimo procedūra, nepateikė Komisijai jokio prašymo prireikus pateikti tokią informaciją raštu, ypač informaciją, susijusią su svarbiausiais patikrinimo procedūros faktais ir rezultatais, įskaitant teisinius, pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 4 dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Komisija privalo kruopščiai atsakyti į šį prašymą pateikti informaciją, ieškovai turėjo galimybę tinkamai išdėstyti savo nuomonę Komisijos atsakyme pateiktais klausimais. Tačiau ieškovams nepateikus tokio prašymo, šioje byloje jie neturi teisės kaltinti Komisijos, kad ši neleido jiems pateikti pastabų dėl patikrinimo procedūros faktinių ir teisinių aplinkybių. Be to, tai, kad teisei gauti informaciją apie pagrindinius patikrinimo procedūros faktus bei rezultatus taikoma vienintelė sąlyga, numatanti, jog ieškovai turi pateikti prašymą Komisijai, pati savaime nepažeidžia jų interesų apsaugos, juo labiau kad tokiam prašymui nėra nustatyta jokių specialių formos reikalavimų.

179    Be to, iš patikrinimo ataskaitos matyti, kad Komisija išnagrinėjo įvairius skunde pateiktus argumentus ir atsakė į juos. Ji dėl suinteresuotų organizacijų dalyvavimo patikrinimo procedūroje, kurios, kaip matyti iš patikrinimo ataskaitos ir neginčijant šio fakto ieškovams, bendradarbiavo šiame procese, išnagrinėjo ir kitų nei paruoštos garstyčios, produktų padėtį, kuriems Jungtinių Valstijų priemonės tariamai padarė panašų poveikį.

180    Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, septintasis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl aštuntojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalies pažeidimu ir Komisijos pareigos veikti kruopščiai pažeidimu

181    Šį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis pagrįsta Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino nesilaikymu. Antra dalis pagrįsta Komisijos pareigos kruopščiai veikti pažeidimu laikotarpiu tarp konsultacijų su komitetu, numatytu Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, pabaigos ir ginčijamo sprendimo priėmimo.

 Aštuntojo pagrindo pirma dalis dėl Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino nesilaikymo

–       Šalių argumentai

182    Ieškovai pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalį Komisija paprastai pateikia patikrinimo ataskaitą Komitetui, kuris numatytas to paties reglamento 7 straipsnyje, per penkis mėnesius nuo procedūros pradžios paskelbimo, nebent dėl patikrinimo sudėtingumo Komisija šį laikotarpį pratęsia iki septynių mėnesių. Ieškovų manymu, septynių mėnesių terminas negali būti pratęstas, nes jis užtikrina, kad įmonėms pareiškėjoms bus greitai atsakyta dėl Komisijai pateiktos medžiagos nagrinėjimo. Šioje byloje Komisijai nusprendus, kad dėl patikrinimo sudėtingumo laikotarpis turi būti pratęstas iki septynių mėnesių, Komitetas ataskaitą gavo tik 2002 m. kovo 27 d., tai yra praėjus septyniems mėnesiams ir dvidešimt septynioms dienoms po paskelbimo apie procedūros pradžią, todėl ieškovai mano, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalį.

183    Komisijos manymu, nustatytas procedūros terminas yra pagrįstas, atsižvelgiant į srities, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, sudėtingumą bei į Komisijos pastangas išnagrinėti visus įvairių įstojusių šalių argumentus iki procedūros nutraukimo. Be to, Komisija tvirtina, kad nagrinėjama procedūra buvo vykdoma lojalaus bendradarbiavimo pagrindu, informuojant visas susijusias šalis.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

184    Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta:

,,Baigusi patikrinimą, Komisija pateikia ataskaitą Komitetui. Paprastai ataskaita pateikiama per penkis mėnesius nuo procedūros pradžios paskelbimo, nebent dėl patikrinimo sudėtingumo Komisija šį laikotarpį pratęsia iki septynių mėnesių.“

185    Šioje byloje ieškovai neginčija, kad Komisijos vykdomas patikrinimas yra sudėtingas, todėl laikotarpis turėjo būti pratęstas iki septynių mėnesių. Taip pat akivaizdu, kad patikrinimo ataskaita Komitetui, kuris numatytas Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, nusiųsta praėjus septyniems mėnesiams ir dvidešimt septynioms dienoms po paskelbimo apie procedūros pradžią. Taigi Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje numatytas septynių mėnesių terminas buvo praleistas.

186    Tačiau turi būti nustatyta, ar dėl Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje numatyto termino nesilaikymo ginčijamas sprendimas negalioja.

187    Reikia pabrėžti, kad nors imperatyvaus termino nesilaikymas daro negaliojantį kiekvieną aktą, priimtą po šio termino, tik rekomenduojamo pobūdžio termino praleidimas paprastai nereiškia, jog aktas, priimtas praleidus terminą, negalioja (žr. pagal analogiją 1995 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo NTN Corporation ir Koyo Seiko prieš Tarybą, T‑163/94 ir T‑165/94, Rink. p. II‑1381, 119 punktą ir minėtą teismo praktiką).

188    Dėl Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje numatyto termino pobūdžio reikia konstatuoti, kad šios nuostatos antrame sakinyje tariamosios nuosakos naudojimas ir prieveiksmis „paprastai“ suponuoja, jog numatytas penkių mėnesių ataskaitos pateikimo terminas yra rekomenduojamo pobūdžio (žr. pagal analogiją sprendimą NTN Corporation ir Koyo Seiko prieš Tarybą, minėtą 119 punkte).

189    Pirmosios instancijos teismo tvirtinimu, tai, kad, Komisijos manymu, dėl patikrinimo sudėtingumo laikotarpis turi būti pratęstas iki septynių mėnesių, neturi įtakos ataskaitos pateikimo termino pobūdžiui. Be to, septynių mėnesių terminas, kuris numatytas Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje, kai patikrinimas „sudėtingas“, yra tik pradinio penkių mėnesių termino, kuris taikomas „nesudėtingo ar įprasto“ patikrinimo atveju, pratęsimas. Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalies antro sakinio pabaigoje nustatyta, kad „pratęsiama iki septynių mėnesių“. Tokia formuluotė naudojama ir kitose Reglamento Nr. 3286/94 kalbinėse versijose. Todėl, jeigu ataskaitos pateikimo terminas yra tik rekomenduojamas, o patikrinimas „nesudėtingas ar įprastas“, taip pat turi būti vertinama ir „sudėtingo“ patikrinimo atveju, nes kalbama tik apie paprasčiausią nustatyto termino pratęsimą.

190    Atsižvelgdamas į tai, Pirmosios instancijos teismas mano, kad Komisija neturėtų vėluoti pateikti patikrinimo ataskaitos viršydama „protingą“ terminą (žr. pagal analogiją pirmiau minėtą sprendimą NTN Corporation ir Koyo Seiko prieš Tarybą), nes dėl to gali būti vėluojama priimti sprendimą nutraukti patikrinimo procedūrą.

191    Tačiau šioje byloje rekomenduojamo pobūdžio septynių mėnesių termino, numatyto Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje, viršijimas dvidešimt septyniomis dienomis nėra lemiamas pripažinti protingo termino pažeidimą.

192    Todėl aštunto pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

 Aštunto pagrindo antra dalis, kuri pagrįsta Komisijos rūpestingumo pareigos pažeidimu laikotarpiu, tarp konsultacijų su komitetu, numatytu Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, pabaigos ir iki ginčijamo sprendimo priėmimo

–       Šalių argumentai

193    Ieškovai tvirtina, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, pagal kurią ginčijamas sprendimas po konsultacijų su Komitetu, kuris numatytas Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, turėjo būti priimtas greitai, o to ji nepadarė. Ieškovų manymu, tik praėjus trims mėnesiams po konsultacijų procedūros pabaigos buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Be to, atsižvelgdami į procedūros, numatytos Reglamente Nr. 3286/94, svarbą suinteresuotosioms įmonėms ir į labai ilgą laikotarpį tarp paskelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią ir patikrinimo ataskaitos pateikimo komitetui, ieškovai mano, kad Komisija pažeidė savo rūpestingumo pareigą.

194    Komisija atsakydama, pabrėžė, kad ji byloje, kurios pasekmės yra svarbios, veikė kaip tik įmanoma kruopščiai.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

195    Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnio 4 dalį Patariamasis komitetas per aštuonias darbo dienas turi pareikšti nuomonę dėl Komisijos pagal šio reglamento 8 straipsnio 8 dalį pateiktos patikrinimo ataskaitos.

196    Pagal Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį Komisijos sprendimas nutraukti patikrinimo procedūrą turi būti priimtas pagal šio reglamento 14 straipsnyje numatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Komisijos atstovas pateikia Komitetui sprendimo, kuris turi būti priimtas, projektą“ ir „Komitetas klausimą apsvarsto per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubą“. Reglamento Nr. 3286/94 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisija priima sprendimą, kurį perduoda valstybėms narėms ir kuris pradedamas taikyti po 10 dienų, jei per šį laiką nė viena valstybė narė neperduoda šio klausimo Tarybai“.

197    Iš to matyti, kad Reglamentas Nr. 3286/94 nenumato nei termino Komisijai pateikti sprendimo projektą Patariamajam komitetui, pasibaigus konsultacijoms dėl patikrinimo ataskaitos, nei termino tarp Patariamojo komiteto sprendimo projekto apsvarstymo ir Komisijos sprendimo priėmimo. Todėl reglamentas nenumato termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas nutraukti tokią patikrinimo procedūrą, kaip šioje byloje ginčijamas sprendimas, pasibaigus konsultacijoms su Komitetu, kuris numatytas Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje.

198    Pirmosios instancijos teismo manymu, tai, kad Reglamente Nr.3286/94 šiuo klausimu nėra nustatytas joks terminas, gali būti aiškinama kaip Bendrijos įstatymo leidėjo valia suteikti Komisijai tam tikrą veiksmų laisvę nustatant datą, kada ji turi priimti sprendimą dėl patikrinimo procedūros nutraukimo, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, būtent į galimus Komisijos veiksmus trečiųjų šalių institucijų atžvilgiu iki patikrinimo procedūros nutraukimo.

199    Tačiau tam tikros veiksmų laisvės pripažinimas nereiškia, kad Komisija gali vėluoti priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalį viršydama protingą terminą, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes. Tokiu apribojimu siekiama, kaip tvirtina ieškovai, užtikrinti, kad Komisija laikytųsi rūpestingumo pareigos ir nepažeistų gero administravimo principo.

200    Šioje byloje nuo 2002 m. balandžio 15 d., kai pasibaigė konsultacijų procedūra Komitete, iki 2002 m. liepos 9 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, praėjo du mėnesiai ir dvidešimt keturios dienos. Toks laikotarpis, atsižvelgiant, be kita ko, į Komisijos įsipareigojimą konsultuotis su įvairiomis vidaus tarnybomis dėl sprendimo projekto, į Reglamento Nr. 3286/94 14 straipsnyje nustatytą įsipareigojimą konsultuotis su valstybėmis narėmis, be to, į įsipareigojimą palikti pakankamai laiko, kad sprendimas būtų išverstas į visas oficialiąsias Bendrijos kalbas, atitinka protingo termino reikalavimus.

201    Todėl šio pagrindo antra dalis ir visas aštuntas pagrindas turi būti atmesti.

202    Šiomis aplinkybėmis visas ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

203    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

B. Vesterdorf P. Mengozzi M. E. Martins Ribeiro

F. Dehousse        I. Labucka

Paskelbta 2004 m. gruodžio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris        Pirmininkas

H. Jung        B. Vesterdorf

Turinys

Teisinis pagrindas

Faktinės bylos aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl priimtinumo

Dėl bylos esmės

Dėl pirmojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 1 dalies pažeidimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl antrojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies pažeidimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 10 straipsnio 5 dalies pa˛eidimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

– Preliminarios pastabos

– Dėl Bendrijos interesų įvertinimo paskelbimo apie patikrinimo procedūros pradžią etapu

– Dėl Bendrijos intereso sutapatinimo su pareiškėjos asmeniniu interesu ar jo sumažinimo ir neatsižvelgimo į kitų suinteresuotųjų šalių interesus

Dėl penktojo pagrindo, pagrįsto ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumu

Pirma penkto pagrindo dalis dėl motyvavimo trūkumo, susijusio su prekybos kliūčių nagrinėjimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Antra penkto pagrindo dalis dėl motyvavimo trūkumo, susijusio su Bendrijos interesu imtis veiksmų

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl šeštojo pagrindo, pagrįsto akivaizdžiomis faktų vertinimo klaidomis bei Reglamento Nr. 3286/94 2 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu

Šeštojo pagrindo pirma dalis, susijusi su Komisijos akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl galimo ieškovų produktų išbraukimo iš produktų, kuriems Jungtinės Valstijos taiko papildomus muitų mokesčius, sąrašo

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Šeštojo pagrindo antra dalis susijusi su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl neteisėtai sumokėtų muitų mokesčių grąžinimo.

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl septintojo pagrindo, pagrįsto teisių į gynybą pažeidimu

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl aštuntojo pagrindo, pagrįsto Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalies pažeidimu ir Komisijos pareigos veikti kruopščiai pažeidimu

Aštuntojo pagrindo pirma dalis dėl Reglamento Nr. 3286/94 8 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino nesilaikymo

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Aštunto pagrindo antra dalis, kuri pagrįsta Komisijos rūpestingumo pareigos pažeidimu laikotarpiu, tarp konsultacijų su komitetu, numatytu Reglamento Nr. 3286/94 7 straipsnyje, pabaigos ir iki ginčijamo sprendimo priėmimo

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: prancūzų.