Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
pateikta 2024 m. birželio 13 d.(1)
Byla C‑118/23
Rada Nadzorcza Getin Noble Bank,
Getin Holding S.A.,
LC Corp BV,
Fundacja Jolanty i Leszka Czarneckich z siedzibą w Warszawie,
NM,
IJ,
OP,
DL,
US,
AB,
SQ,
KP,
MP,
MZ,
CP,
MD,
GW,
ZD,
IB,
JJ,
KG,
WG,
JS,
KB,
MM,
MT,
MG,
GK,
QP,
KM,
LN,
CK,
MK,
WK,
KA,
AU,
BX,
SJ,
ML,
MT,
LP,
PS,
SP,
DG,
GM,
IJ,
LL,
PJ,
WJ,
JG,
OT,
BK,
HH,
HB,
GK,
RS,
CE,
ET,
IK,
NO,
BI,
TM,
CJ,
SN,
DI,
EO,
GL,
PA,
TN,
EQ,
PB,
LT,
LS,
NA,
PR,
IN,
IT,
TK,
LE,
NB,
SE,
KL,
BD,
RR,
RL,
IO,
BV,
TA,
TS,
AA,
MB,
YN,
IC,
EZ,
UB,
AM,
MP,
DJ,
VE,
XL,
OA,
IW,
DL,
NG,
UH,
CI,
RG,
RL,
SI,
OS,
NS,
BA,
NP,
PQ,
IY,
TG,
BE,
RN,
SL,
WE,
RY,
DL,
EO,
OR,
AW,
VQ,
QR,
SC,
RI
prieš
Bankowy Fundusz Gwarancyjny,
dalyvaujant
VELOBANK S.A.,
M.K., kaip likviduojamos Getin Noble Bank S.A. (ankstesnis pavadinimas – Getin Noble Bank S.A.) likvidatorius,
TD
(Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Kredito įstaigų gaivinimas ir pertvarkymas – Pertvarkomas bankas – Pertvarkymo institucijos funkcijų kumuliacija – Veiklos nepriklausomumo garantija“
I. Įvadas
1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 19 straipsnio antros pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(2) 47 straipsnio ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012(3), 3 straipsnio 3 dalies bei 85 straipsnio 2 ir 3 dalių išaiškinimo.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Getin Noble Bank S.A. (toliau – GN Bank) stebėtojų tarybos ir daugelio fizinių bei juridinių asmenų ginčą su Bankowy Fundusz Gwarancyjny (Banko garantijų fondas, Lenkija; toliau – BFG) dėl pastarojo sprendimo pradėti GN Bank pertvarkymo procedūrą.
3. Šioje išvadoje, kurioje, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, daugiausia dėmesio skirsiu trečiajam ir ketvirtajam prejudiciniams klausimams, nustatysiu, pirma, kad laikinojo administratoriaus ir banko indėlių garanto funkcijos yra „kitos funkcijos“, kurias gali vykdyti pertvarkymo institucija, jei laikomasi tam tikrų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti šių funkcijų ir pertvarkymo funkcijos veiklos nepriklausomumą, ir, antra, kad priimti ir paskelbti vidaus taisykles, būtinas šiems reikalavimams įvykdyti, gali valstybės narės arba pertvarkymo institucijos.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013
4. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(4), iš dalies pakeisto 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033(5), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES[(6)] ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
2. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi [Direktyvoje 2014/59] ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.“
5. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte nustatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<...>
40) kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai.“
2. Direktyva 2014/59
6. Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 40 punkte nustatyta:
„Šios direktyvos tikslais vartojamos šios terminų apibrėžtys:
<...>
40. pertvarkymo veiksmai – sprendimas pradėti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto pertvarkymą pagal 32 straipsnį ar 33 straipsnį arba pertvarkymo priemonės taikymas, arba naudojimasis vienu ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų“.
7. Šios direktyvos 3 straipsnio „Už pertvarkymą atsakingų institucijų paskyrimas“ 3 ir 4 dalyse numatyta:
„3. Pertvarkymo institucijos gali būti nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos arba kitos viešojo administravimo institucijos, arba institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Valstybės narės gali išimties tvarka numatyti, kad pertvarkymo institucija yra kompetentinga institucija, vykdanti priežiūrą Reglamento [Nr. 575/2013] ir Direktyvos [2013/36] tikslais. Turi būti įvestos tinkamos struktūrinės priemonės siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti priežiūros funkcijų pagal Reglamentą [Nr. 575/2013] ir Direktyvą [2013/36] arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir pertvarkymo institucijų funkcijų pagal šią direktyvą interesų konfliktų, nedarant poveikio keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pareigai, kaip reikalaujama pagal 4 dalį. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad kompetentingose institucijose, nacionaliniuose centriniuose bankuose, kompetentingose ministerijose ar kitose institucijose pertvarkymo funkcija ir priežiūros ar kitos atitinkamos institucijos funkcijos veiklos atžvilgiu būtų atskirtos viena nuo kitos.
Pertvarkymo institucijos funkcijas pagal šią direktyvą atliekantis personalas struktūriškai atskiriamas nuo personalo, vykdančio užduotis pagal Reglamentą [Nr. 575/2013] ir Direktyvą [2013/36] arba nuo kitas atitinkamos institucijos funkcijas atliekančio personalo, jam taip pat taikomos kitos atskaitomybės gairės.
Šios dalies tikslais valstybė narė ar pertvarkymo institucija priima ir viešai paskelbia visas būtinas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, taisykles.
4. Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros ir pertvarkymo funkcijas vykdančios institucijos ir asmenys, vykdantys tas funkcijas tų institucijų vardu, glaudžiai bendradarbiautų rengdami, planuodami ir taikydami pertvarkymo sprendimus tiek tuo atveju, kai pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija yra atskiri subjektai, tiek tuo atveju, kai tas funkcijas vykdo tas pats subjektas.“
8. Minėtos direktyvos 29 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta:
„1. <...> Atsižvelgdamos į tai, kas būtų proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, kompetentingos institucijos gali paskirti laikinąjį administratorių, kuris arba laikinai pakeistų įstaigos valdymo organą, arba laikinai dirbtų kartu su įstaigos valdymo organu; savo sprendimą kompetentinga institucija patikslina paskyrimo metu. Jeigu kompetentinga institucija paskiria laikinąjį administratorių dirbti kartu su įstaigos valdymo organu, ji tokio paskyrimo metu apibrėžia laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat reikalavimus, keliamus įstaigos valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą. <...> Valstybės narės taip pat užtikrina, kad laikin[ojo] administratori[a]us <...> nesaistytų joks interesų konfliktas.
2. Kompetentinga institucija apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus laikinojo administratoriaus paskyrimo metu, atsižvelgdama į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus įstaigos valdymo organo įgaliojimus pagal įstaigos įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas įstaigos valdymo organo administracines funkcijas <...>.
3. Kompetentinga institucija laikinojo administratoriaus paskyrimo metu apibrėžia jo vaidmenį ir funkcijas, kurie gali apimti įstaigos finansinės būklės užtikrinimą, įstaigos veiklos (arba jos dalies) administravimą, kad būtų išsaugota arba atkurta įstaigos finansinė būklė, ir priemonių taikymą patikimam ir riziką ribojančiam įstaigos veiklos valdymui atkurti. Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu kompetentinga institucija nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus.“
B. Lenkijos teisė
1. Bankų įstatymas
9. 1997 m. rugpjūčio 29 d. ustawa Prawo Bankowe (Bankų įstatymas)(7) redakcijos, taikytinos pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, 144 straipsnio 1, 1a, 3 ir 4 dalyse nurodyta:
„1. 138 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, susiklosčius 142 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, siekdama pagerinti banko padėtį arba užtikrinti įgyvendinamo gaivinimo plano veiksmingumą, Komisja Nadzoru Finansowego (Finansinės priežiūros komisija, Lenkija, toliau – KNF), atsižvelgdama į 2016 m. birželio 10 d. ustawa o Bankowym Funduszu Gwarancyjnym, systemie gwarantowania depozytów oraz przymusowej restrukturyzacji (Bankų garantijų fondo, indėlių garantijų sistemos ir pertvarkymo įstatymas)(8) 5 straipsnio 6 dalį, gali priimti sprendimą paskirti banko kuratorių[(9)].
1a. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju KNF savo sprendime nustato konkrečias kuratoriaus užduotis.
<...>
3. Kuratoriui suteikiama teisė prieštarauti banko valdybos ir stebėtojų tarybos nutarimams ir sprendimams. Stebėtojų tarybos arba valdybos posėdyje pareikštas ketinimas prieštarauti sustabdo nutarimo arba sprendimo vykdymą.
4. Kuratorius gali apskųsti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą arba kooperatinio banko visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo pažeidžiami banko interesai <...>.“
2. Bankų garantijų fondo, indėlių garantijų sistemos ir pertvarkymo įstatymas
10. Bankų garantijų fondo, indėlių garantijų sistemos ir pertvarkymo įstatymo redakcijos, taikytinos pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo faktinėms aplinkybėms, 5 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse numatyta:
„1. [BFG] užduotys:
1) vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš indėlių garantijų, visų pirma išmokėti garantuotas lėšas indėlininkams;
2) kontroliuoti duomenis, saugomus subjektų, kuriems taikoma garantijų sistema, apskaitos sistemose;
3) 64 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų pertvarkymas nurašant arba konvertuojant nuosavo kapitalo priemones;
4) pertvarkymo vykdymas;
5) pertvarkymo planų ir kolektyvinių pertvarkymo planų rengimas, peržiūra ir atnaujinimas;
6) informacijos apie subjektus, kuriems taikoma garantijų sistema, ir hipotekos bankus rinkimas ir analizė, visų pirma siekiant parengti analizes ir prognozes, susijusias su bankų ir kredito unijų sektoriais, pavieniais bankais ir kredito unijomis;
7) kitos veiklos, skirtos nacionalinės finansų sistemos stabilumui užtikrinti, vykdymas.
<...>
3. [BFG] bendradarbiauja su kitais nacionalinės finansų sistemos stabilumo užtikrinimo subjektais, indėlių garantijų sistemų valdymo subjektais ir kompetentingomis pertvarkymo institucijomis, Europos bankininkystės institucija ir kompetentingomis grupės pertvarkymo institucijomis, institucijomis, atsakingomis už svarbaus filialo pertvarkymą, institucijomis, atsakingomis už patronuojamosios įmonės pertvarkymą, ir trečiųjų valstybių institucijomis, atsakingomis už pertvarkymą.
<...>
6. [KNF] [BFG] prašymu paskiria fondą kuratoriumi, nurodytu [Bankų įstatymo] 144 straipsnio 1 dalyje <...>“.
11. Bankų garantijų fondo, indėlių garantijų sistemos ir pertvarkymo įstatymo 101 straipsnio 1, 6 ir 7 dalyse nustatyta:
„1. [KNF] nedelsdama informuoja [BFG]:
1) jeigu subjektui gresia bankrotas;
2) jei nėra požymių, kad galimos taikyti to subjekto priežiūros priemonės ar jo veiksmai padės laiku pašalinti šią grėsmę.
<...>
6. [KNF] taip pat pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją:
<...>
6) institucijai, administruojančiai pripažintą indėlių garantijų sistemą šalyje, kurios teritorijoje įsteigta patronuojančioji įmonė;
7) subjektams, valdantiems pertvarkymo fondus šalyje, kurios teritorijoje yra patronuojančioji įmonė, jei fondo nevaldo kompetentinga grupės pertvarkymo institucija;
<...>
7. Jei kartu įvykdomos šios sąlygos:
1) nacionaliniam subjektui gresia bankrotas,
2) nėra pagrįstų požymių, rodančių, kad nacionalinio subjekto, institucinės apsaugos sistemos ar priežiūros veiksmai, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, leis laiku pašalinti nemokumo grėsmę;
3) veiksmų dėl nacionalinio subjekto būtina imtis dėl viešojo intereso
– [BFG] priima sprendimą pradėti nacionalinio subjekto pertvarkymą arba sprendimą nurašyti ar konvertuoti nuosavo kapitalo priemones ar tinkamus įsipareigojimus <...>“.
12. Šio įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Prieš priimdamas sprendimą dėl pertvarkymo, BFG nurodo atlikti subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimą“.
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
13. Kadangi GN Bank nesilaikė Reglamento Nr. 575/2013 92 straipsnyje nustatytų minimalių reikalavimų, 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu KNF, remdamasi Bankų įstatymo 144 straipsnio 1 ir 1a dalimis, paskyrė BFG banko GN Bank laikinuoju administratoriumi („kuratoriumi“)(10), siekdama pagerinti jo finansinę padėtį. Šiuo sprendimu KNF pavedė BFG, atliekant banko „kuratoriaus“ funkciją, be kita ko, rengti ataskaitas, stebėti GN Bank veiklą ir vykdyti teisės aktuose numatytus „kuratoriaus“ įgaliojimus.
14. Atsižvelgdamas į GN Bank nemokumo riziką, BFG, kaip pertvarkymo institucija, 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą pradėti GN Bank pertvarkymo procedūrą, nurašyti GN Bank nuosavo kapitalo priemones ir taikyti pertvarkymo priemonę, įkurdamas laikiną įstaigą (toliau – 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas). Dėl to 2022 m. spalio 3 d. šiame sprendime nurodytos turto dalys buvo perduotos laikinajai įstaigai Bank BFG S.A. BFG paskyrė subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, „kuratorių“. Minėtas sprendimas buvo skirtas GN Bank, Bank BFG ir šiam „kuratoriui“.
15. GN Bank stebėtojų taryba apskundė 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija). Skundus pareiškė ir kiti asmenys, įskaitant GN Bank išleistų nuvertėjusių akcijų ir obligacijų turėtojus, jo kreditorius ir kredito bei paskolos sutarčių, išreikštų arba indeksuotų užsienio valiuta, šalis(11).
16. Ieškovai pagrindinėje byloje prašo pripažinti, kad šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl jie gali pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo bendrosios kompetencijos teismuose. Pateikti pagrindai susiję tiek su materialinės teisės, tiek su proceso teisės taisyklių pažeidimu, turinčiu didelės įtakos bylos išsprendimui. Šiuo klausimu, be kita ko, teigiama, kad BFG neišvengė interesų konflikto, dėl kurio negalėjo vykdyti pertvarkymo institucijai priskirtų funkcijų, nes tuo pat metu vykdė priežiūros, indėlių garantijų ir pertvarkymo funkcijas. Šį interesų konfliktą dar labiau sustiprina tai, kad nėra tinkamų procesinių apsaugos priemonių, tokių, kaip numatytosios Direktyvoje 2014/59.
17. BFG ginčija interesų konfliktą. Jis tvirtina, kad yra įdiegęs organizacines ir struktūrines priemones, kuriomis galima užtikrinti jo veiklos nepriklausomumą ir išvengti bet kokio interesų konflikto tarp pertvarkymo ir kitų jo funkcijų vykdymo.
18. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, be kita ko, dėl tokio interesų konflikto buvimo.
19. Visų pirma šis teismas siekia išsiaiškinti, ar banko indėlių teisinio garanto funkcija ir banko „kuratoriaus“ funkcija atitinka Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas „priežiūros funkcijas“ arba „kitas funkcijas“, kurių negalima vykdyti kartu su pertvarkymo funkcija.
20. Tas teismas laikosi nuomonės, pirma, kad, nors „kuratoriaus“ funkcija negali būti pripažinta priežiūros funkcija siaurąja prasme, nes šią funkciją vykdo KNF, pagal Lenkijos teisę „kuratorius“ skiriamas šios priežiūros institucijos sprendimu ir vykdo jai patikėtas funkcijas. Jis iš to daro išvadą, kad negalima a priori atmesti, jog BFG vykdant šią funkciją nereikia priimti atitinkamų nuostatų, užtikrinančių veiklos nepriklausomumą ir leidžiančių išvengti bet kokio interesų konflikto.
21. Kita vertus, pasak minėto teismo, dėl pertvarkymo funkcijos derinimo su indėlių garanto funkcija, kurią sudaro lėšų garantijoms padengti pritraukimas ir jų išmokėjimas, nesant šių funkcijų struktūrinio atskyrimo ir organizacinio nepriklausomumo, gali kilti rizika, kad BFG priimtomis priemonėmis banko, kuriam gresia žlugimas, atžvilgiu siekiama iki minimumo sumažinti BFG turimų išteklių panaudojimą.
22. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškia abejones dėl Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto struktūrinių garantijų reikalavimo pobūdžio ir klausia, ar konkrečiomis bylos aplinkybėmis galima laikyti tai, kad buvo paisoma veiklos nepriklausomumo tikslo ir išvengta bet kokio interesų konflikto.
23. Šis teismas konkrečiai laikosi nuomonės, kad šio tikslo reikia siekti užtikrinant, kad darbuotojams, atsakingiems už pertvarkymo užduotis, patikėtas pertvarkymo institucijai, būtų taikoma atskira organizacinė struktūra ir atskira darbuotojų, atsakingų už priežiūros užduotis, arba kitos darbuotojų, vykdančių kitas atitinkamos institucijos funkcijas, atskaitomybės gairės. Jo teigimu, Bankų garantijų fondo įstatyme, indėlių garantijų sistemoje ir pertvarkyme nėra sistemingų nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas pertvarkymo funkcijos ir kitų BFG funkcijų struktūrinis atskyrimas. Jame nurodoma, kad užduotys, susijusios su pertvarkymo funkcija, banko „kuratoriaus“ funkcija ir indėlių garanto funkcija, priskirtos skirtingiems BFG padaliniams, bet su visomis šiomis funkcijomis susijusius sprendimus priima tie patys asmenys, BFG einantys vadovaujamąsias ar patariamąsias pareigas.
24. Šiomis aplinkybėmis Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 2014/59/ES] 85 straipsnio 2 ir 3 dalys, siejamos su [Chartijos] 47 straipsniu ir [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, turi būti aiškinamos taip, kad jeigu pertvarkomo subjekto stebėtojų taryba nacionaliniam administraciniam teismui apskundžia sprendimą dėl pertvarkymo, veiksminga teisinės gynybos priemonė taip pat laikoma užtikrinta asmenims, kurie, apskųsdami tokį sprendimą, siekia apginti savo teisinį interesą, kai apskųsto sprendimo kontrolę atliekančiam teismui nėra privalomi skunde pateikti argumentai ir išvados ir jame nurodytas teisinis pagrindas, o galutinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus šį skundą, galioja erga omnes, ir kai šių asmenų galimybė užtikrinti savo teisinio intereso apsaugą nepriklauso nuo to, ar jie paduos atskirą skundą šiam administraciniam teismui dėl minėto sprendimo?
2. Ar [Direktyvos 2014/59] 85 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtintas veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimas, ir [Chartijos] 47 straipsnis bei [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kurioje įtvirtintas veiksmingos teisinės gynybos reikalavimas, turi būti aiškinamos taip, kad pagal šias nuostatas draudžiama taikyti valstybės narės proceso teisės normą, pagal kurią nacionalinis administracinis teismas įpareigojamas kartu nagrinėti visus jam pateiktus skundus dėl pertvarkymo institucijos sprendimo, jeigu dėl šios nuostatos taikymo kartu su kitais nacionaliniais administracinių bylų teisenos reikalavimais, atsižvelgiant į didelį tokių skundų kiekį, tampa pernelyg sudėtinga ar net neįmanoma per protingą terminą priimti sprendimą byloje?
3. Ar [Direktyvos 2014/59] 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją, siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktų, valstybei narei leidžiama struktūriškai neatskirti pertvarkymo institucijos funkcijų nuo kitų tos institucijos funkcijų, kurias ji vykdo kaip teisės aktuose numatyta bankų indėlių garantijų institucija arba banko kuratorius (laikinasis administratorius), paskirtas remiantis nacionalinės institucijos, atsakingos už priežiūrą, sprendimu siekiant [Reglamento Nr. 575/2013] ir [Direktyvos 2013/36] tikslų?
4. Ar [Direktyvos 2014/59] 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, jei valstybė narė neįvykdo pareigos nustatyti tinkamas struktūrines priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiklos nepriklausomumas ir išvengta interesų konflikto tarp priežiūros funkcijų pagal [Reglamentą Nr. 575/2013] ir [Direktyvą 2013/36] arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir pertvarkymo institucijos funkcijų, veiklos nepriklausomumo ir interesų konfliktų vengimo sąlyga gali būti laikoma tenkinama, jei sprendimo dėl pertvarkymo kontrolę atliekantis nacionalinis administracinis teismas pripažįsta, kad taikytos kitos organizacinės priemonės ir faktiniai pertvarkymo institucijos veiksmai buvo pakankami šiam rezultatui pasiekti?
25. BI ir TM, SJ ir ML, DG ir GM, BFG, Rada Nadzorcza Getin Noble Bank ir kt., Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Šios bylos šalys (išskyrus DG ir GM) kartu su OS ir NS bei DL ir kt. dalyvavo 2024 m. kovo 21 d. įvykusiame posėdyje, per kurį atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, į kuriuos buvo prašoma atsakyti žodžiu.
IV. Analizė
26. Teisingumo Teismo prašymu daugiausia dėmesio skirsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiojo ir ketvirtojo klausimų, susijusių su interesų konflikto BFG problematika, analizei.
A. Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
27. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo, ar Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją, siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktų, valstybei narei leidžiama struktūriškai neatskirti pertvarkymo institucijos funkcijų nuo kitų tos institucijos funkcijų, kurias ji vykdo kaip teisės aktuose numatyta bankų indėlių garantijų institucija arba banko laikinasis administratorius („kuratorius“), paskirtas remiantis nacionalinės priežiūros institucijos sprendimu siekiant Reglamento Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36 tikslų.
28. Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad, išimties tvarka, pertvarkymo institucija gali būti kompetentinga institucija, vykdanti kredito įstaigų ir investicinių įmonių rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.
29. Šioje 3 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad tokia kumuliacija galima tik įvykdžius kelias sąlygas. Turi būti įvestos tinkamos struktūrinės priemonės siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti abiejų funkcijų (rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo) interesų konfliktų, nedarant poveikio keitimuisi informacija ir bendradarbiavimui rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo sprendimus(12). Antra, šis veiklos savarankiškumas turi pasireikšti kiekvieną iš šių dviejų funkcijų vykdančio personalo struktūriniu atskyrimu ir jam taikomomis kitomis atskaitomybės gairėmis. Trečia, valstybės narės ar pertvarkymo institucija priima ir viešai paskelbia visas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, taisykles.
30. Šios sąlygos, taikomos, kai pertvarkymo institucija vykdo rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijos funkcijas, taip pat taikomos „kitoms pertvarkymo institucijos funkcijoms“.
31. Taigi kyla klausimas, ar šių reikalavimų turi būti laikomasi, kai, kaip nagrinėjamu atveju, pertvarkymo institucija buvo paskirta laikinuoju administratoriumi („kuratoriumi“) Direktyvos 2014/59 29 straipsnyje numatytame ankstyvosios intervencijos etape, ir užtikrina banko indėlių garantiją.
32. Norint tai padaryti, pirmiausia reikia apsvarstyti, kokio tipo interesų konflikto norima išvengti.
33. Žinoma, Direktyvos 2014/59 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad siekiant užtikrinti reikiamą veiksmų spartą, garantuoti nepriklausomumą nuo ekonomikos subjektų ir išvengti interesų konfliktų, reikėtų paskirti viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, pagal šią direktyvą vykdyti su pertvarkymu susijusias funkcijas ir užduotis. Vis dėlto man atrodo, kad ši interesų konflikto rizika, susijusi su išoriniu pasauliu, t. y. ekonomikos subjektais, nėra šios direktyvos 3 straipsnyje nurodyta rizika, nes ši interesų konflikto rizika, susijusi su ekonomikos subjektais, kuri yra panaši į subjektyvų interesų konfliktą, yra ribota dėl to, kad paskirta viešoji institucija, o ne privatus subjektas. Ši sąvoka „subjektyvus interesų konfliktas“, atrodo, vartojama, kai tos pačios direktyvos 29 straipsnyje numatoma, jog skiriant laikinąjį administratorių arba įgyvendinant pertvarkymo priemonę – veiklos pardavimą – negalimas joks interesų konfliktas, nes šiuo atveju vykdant pardavimą negali kilti joks interesų konfliktas(13).
34. Nagrinėjamu atveju kyla rizika, kad interesų konfliktas gali kilti paskesnėje grandyje, t. y. pačioje pertvarkymo institucijoje. Vadinasi, interesų konfliktas laikomas nebe subjektyvia rizika, susijusia su asmeniniais fizinio ar juridinio asmens interesais, o funkcine arba objektyvia rizika, susijusia su to paties subjekto atliekamomis keliomis funkcijomis, dėl kurių gali būti iškreiptas sprendimų priėmimas.
35. Kalbant apie rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo funkcijų kumuliaciją tame pačiame subjekte, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ji įmanoma, jei laikomasi tam tikrų pirmiau minėtų organizacinių reikalavimų. Jis taip pat numatė, kad šie organizaciniai reikalavimai turi būti nustatyti ir kitoms pertvarkymo institucijos atliekamoms funkcijoms.
36. Iš to galima daryti išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas – apsaugoti pertvarkymo institucijos sprendimus nuo bet kokios įtakos, nesusijusios su jai patikėta pertvarkymo užduotimi, atsižvelgiant į galimų pertvarkymo sprendimų ekonomines ir teisines pasekmes, visų pirma kreditoriams ir akcininkams.
37. Vadinasi siekiant šio tikslo sąvoka „kitos funkcijos“ turi būti aiškinama plačiai.
38. Taigi, priešingai nei nurodyta BFG ir Lenkijos vyriausybės siūlomoje analizėje, banko indėlių garantijų funkcija turi būti laikoma „kita funkcija“, kuriai, kai ją vykdo pertvarkymo institucija, taikomi interesų konfliktų prevencijos reikalavimai.
39. Nors tiesa, kad indėlių garantijų funkcija, kaip ir pertvarkymo funkcija, yra skirta finansiniam stabilumui užtikrinti(14), ir kad indėlių garantijų sistemos lėšos turi būti naudojamos įgyvendinant pertvarkymo priemonę(15), negalima atmesti galimybės, kad naudojant šias lėšas gali būti padaryta klaidų, kurias turi būti įmanoma ištaisyti nesukeliant interesų konflikto rizikos pertvarkymo institucijoje.
40. Iš tikrųjų Direktyvos 2014/59 75 straipsnyje nurodyta, kad „[v]alstybės narės užtikrina, kad jei atlikus įvertinimą pagal 74 straipsnį nustatyta, kad <...> indėlių garantijų sistema pagal 109 straipsnio 1 dalį patyrė didesnių nuostolių nei j[i] būtų patyr[usi] įstaigą likviduojant pagal įprastinę bankroto bylą, j[i] turi teisę į skirtumo išmokėjimą iš pertvarkymo finansavimo struktūrų“. Darant šią prielaidą garantijų sistemos ir pertvarkymo institucijos interesai yra prieštaringi. Vadinasi, bet kuriuo atveju, BFG ir Lenkijos vyriausybės siūlomas kriterijus, pagal kurį „kitomis funkcijomis“, kurioms taikomi organizaciniai reikalavimai, laikomos tik funkcijos, kurios gali prieštarauti pertvarkymo funkcijai, netenkinamas.
41. Laikinojo administratoriaus („kuratoriaus“) funkcijas atlieka rizikos ribojimu pagrįstos o priežiūros institucijos paskirta įstaiga pagal Direktyvos 2014/59 29 straipsnį. Taigi kyla klausimas, ar šios funkcijos yra Reglamente Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36 numatytos priežiūros funkcijos, ar jos patenka į Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą „kitų funkcijų“ kategoriją.
42. Pastarajame straipsnyje numatyta, kad pertvarkymo funkcijas gali atlikti rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucija, kitaip tariant, kad viena institucija gali vykdyti ir pertvarkymo, ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijas. Vadinasi, pažodžiui „priežiūros funkcijos pagal Reglamentą [Nr. 575/2013] ir Direktyvą [2013/36]“ atitiktų visas priežiūros užduotis, kurias rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucija vykdo pagal abu šiuos teisės aktus.
43. Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijos priežiūros priemonės ir įgaliojimai aprašyti Direktyvos 2013/36 102–107 straipsniuose. Vis dėlto Direktyvos 2014/59 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatytos ankstyvosios intervencijos priemonės, taikomos prieš galimą pertvarkymą, nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, nedarant poveikio Direktyvos [2013/36] 104 straipsnyje nurodytoms priemonėms, kai taikoma, turėtų galimybę taikyti“ tam tikras jame išvardytas priemones.
44. Taigi ankstyvosios intervencijos priemonėmis papildomos Direktyvoje 2013/36 rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijai patikėtos priemonės.
45. Panašiai funkcijos, kurios gali būti priskirtos laikinajam administratoriui („kuratoriui“), reiškia aukštesnį intervencijos į įstaigos valdymą laipsnį, nes šis administratorius skiriamas tam, kad laikinai pakeistų įstaigos valdymo organą, arba tam, kad laikinai dirbtų kartu su juo(16).
46. Taigi šios funkcijos, susijusios su ankstyvąja intervencija ir laikinuoju administravimu, būdingos Direktyvai 2014/59 ir turėtų būti kvalifikuojamos kaip „kitos funkcijos“, o ne rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijos siaurąja prasme.
47. Bet kokiu atveju rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijoms taikomos tokios pat nepriklausomumo garantijos ir interesų konfliktų prevencijos priemonės, kaip ir kitoms funkcijoms.
48. Tais pačiais argumentais, susijusiais su veiklos nepriklausomumu ir interesų konfliktų prevencija, Sąjungos teisės aktų leidėjas vadovavosi teisės aktuose dėl Europos Centrinio Banko (ECB), kuris, be pinigų politikos uždavinių, vykdo ir rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(17), 25 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad darbuotojai, dalyvaujantys vykdant ECB šiuo reglamentu pavestus uždavinius, organizacijos struktūroje atskiriami nuo darbuotojų, vykdančių kitus ECB pavestus uždavinius, ir jiems taikomos kitos atskaitomybės gairės. Šio straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad šiuo tikslu ECB priima ir viešai paskelbia visas būtinas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija tarp dviejų funkcinių sričių taisykles.
49. Praktinė šių principų taikymo tvarka išsamiai aprašyta 2024 m. sausio mėn. parengtame ECB rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros vadove. Pavyzdžiui, Valdančiosios tarybos sprendimai dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priimami pagal kitus grafikus ir kituose posėdžiuose nei sprendimai pinigų politikos klausimais(18). Priežiūros funkcijas atlieka šeši specialūs generaliniai direktoratai, kurių kiekvienas pavaldus Priežiūros valdybos pirmininkui arba pirmininko pavaduotojui, kuris yra nepriklausomas nuo Valdančiosios tarybos ir atsakingas už sprendimų dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros klausimais projektų pateikimą jai. Yra bendrų tarnybų (žmogiškųjų išteklių, IT sistemų, komunikacijos, biudžeto ir organizavimo, patalpų, vidaus audito, teisinių ir statistikos paslaugų), padedančių vykdyti visus ECB pavestus uždavinius(19).
50. Mano nuomone, tokio tipo organizacija atitinka identiškus Direktyvos 2014/59 reikalavimus. Jei leidžiama kumuliuoti funkcijas toje pačioje institucijoje, tai neturėtų lemti dvigubos valdybos ar besidubliuojančių bendrų tarnybų įsteigimo. Vis dėlto būtina, kad už šios valdybos ribų būtų taikomos kitos atskaitomybės gairės, pažymint, kad ECB priežiūros valdybos buvimo šalia Valdančiosios tarybos reikalavimas yra nustatytas Reglamente Nr. 1024/2013(20).
51. Šie aspektai turėtų būti geriau išaiškinti būsimame teisės akte dėl draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo. Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2009/138/EB, (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 648/2012(21), įskaitant paskutinę versiją(22), esama analogiškų nuostatų, susijusių su draudimo įmonių pertvarkymo institucijų skyrimu ir kitų šių institucijų vykdomų funkcijų buvimu. Vartojamos tos pačios sąvokos, kaip ir Direktyvoje 2014/59 bei Reglamente 1024/2013, t. y. kalbama apie tinkamas struktūrines priemones išvengti interesų konfliktų tarp skirtingų vykdomų funkcijų, kitas atskaitomybės gaires, veiklos nepriklausomumą. Įtrauktas šis aspektas: savų darbuotojų ir atskirų sprendimų priėmimo procesų poreikis. Šiuo metu galiojančios projekto redakcijos 3 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad atskaitomybės gairės gali susilieti kelias funkcijas turinčios organizacijos aukščiausiame lygyje ir kad darbuotojais gali būti dalijamasi.
52. Šie elementai gali tapti naudingomis gairėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris turės įvertinti, ar organizacinė tvarka, pasirinkta siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktų tarp įvairių BFG priskirtų funkcijų, leidžia laikytis Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.
53. Taigi siūlau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog reikalavimai, kad būtų diegiamos tinkamos struktūrinės priemonės veiklos nepriklausomumui užtikrinti ir išvengta bet kokio interesų konflikto tarp Reglamente Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36 numatytų priežiūros funkcijų arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir funkcijų, pagal Direktyvą 2014/59 priskirtų pertvarkymo institucijoms, įskaitant atskirą organizacinę struktūrą ir kitas atskaitomybės gaires, taikomi, kai pertvarkymo institucija vykdo kitas laikinojo administratoriaus funkcijas pagal šios direktyvos 29 straipsnį, taip pat banko indėlių garanto funkcijas.
B. Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
54. Šiuo klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar valstybės narės tinkamų struktūrinių nuostatų, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti veiklos nepriklausomumą, trūkumą galima užpildyti pertvarkymo institucijos priimtais organizaciniais sprendimais ir veiksmingomis priemonėmis.
55. Primintina, kad Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta, jog „[š]ios dalies tikslais valstybė narė ar pertvarkymo institucija priima ir viešai paskelbia visas būtinas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, taisykles“.
56. Iš šio straipsnio aiškiai matyti, kad vidaus taisykles gali parengti ir paskelbti ne tik valstybės narės, bet ir pati pertvarkymo institucija.
57. Šios išvados 51 punkte minėto pasiūlymo dėl direktyvos, įskaitant jo paskutinę versiją(23), 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog pertvarkymo institucijos priima ir viešai paskelbia vidaus taisykles, kurias yra nustačiusios, siekdamos užtikrinti skirtingas funkcijas vykdančių pertvarkymo institucijos padalinių veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktų.
58. BFG prie savo pastabų Teisingumo Teismui pridėjo tam tikrus reglamentus, priimtus jo valdybos(24), jos pirmininko(25) ar jo patarėjo(26). Šių teisės aktų tikslas, be kita ko, yra BFG biuro struktūrinė organizacija ir organizacinė schema, užduočių pasiskirstymas tarp valdybos narių ir jų įgaliojimai prižiūrėti jiems pavaldžius BFG biurus, BFG darbuotojams taikomi etikos principai ir BFG „kuratoriaus“ funkcijų vykdymo instrukcijos.
59. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, kokias taisykles priėmė ir paskelbė pertvarkymo institucija. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali naudingai išnagrinėti šiuos tekstus, kad įvertintų, kaip BFG įgyvendinami Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti veiklos nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimai.
60. Kalbant apie šių taisyklių paskelbimą, kurio taip pat reikalaujama pagal šią nuostatą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išsiaiškinti, ar taip yra iš tikrųjų, ir, prireikus, įsitikinti, kad BFG interneto svetainėje pateikta informacija, visų pirma organizacine schema ir išsamia informacija apie kiekvieno valdybos nario įgaliojimus ir jai priskirtus padalinius, galima kompensuoti pačių šių dokumentų nepaskelbimą. Dera pažymėti, kad Direktyvoje 2014/59 nenumatyta sankcijų už tokį nepaskelbimą.
61. Iš tiesų, jei nėra procesinių Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis būtų numatytos su tam tikra teise siejamos sankcijos, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisės sistemoje turi numatyti procesines taisykles, skirtas iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti. Vis dėlto šios procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas) ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisės sistemoje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas)(27).
62. Taigi nesant nacionalinės teisės normos, kuria į nacionalinę teisę būtų perkelta Direktyva 2014/59, pagal kurią būtų baudžiama už nepaskelbimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės taikyti savo nacionalinę teisę, kad įvertintų to pasekmes.
63. Apibendrindamas siūlau atsakyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesant valstybės narės priimtų ir paskelbtų vidaus taisyklių, kuriomis būtų galima užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konflikto tarp Reglamente Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36 numatytų priežiūros funkcijų ar kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir pagal Direktyvą 2014/59 pertvarkymo institucijoms priskirtų funkcijų, pertvarkymo institucija turi priimti ir paskelbti tokias taisykles, o nacionalinis teismas turi patikrinti, ar jos yra tinkamos Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, arba pagal savo nacionalinę teisę nustatyti tokių taisyklių nepriėmimo ar nepaskelbimo pasekmes.
V. Išvada
64. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, siūlau Teisingumo Teismui į Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) pateiktus trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakyti taip:
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, 3 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
– reikalavimai, kad būtų tinkamų struktūrinių priemonių, užtikrinančių veiklos nepriklausomumą ir padedančių išvengti interesų konflikto tarp priežiūros funkcijų, numatytų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, iš dalies pakeistas 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB, iš dalies pakeista 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir funkcijų, pertvarkymo institucijoms priskirtų pagal Direktyvą 2014/59, be kita ko, atskira organizacinė struktūra ir kitos atskaitomybės gairės, taikomi, kai pertvarkymo institucija vykdo kitas laikinojo administratoriaus funkcijas pagal šios direktyvos 29 straipsnį, taip pat banko indėlių garanto funkcijas.
– Nesant valstybės narės priimtų ir paskelbtų vidaus taisyklių, kuriomis būtų galima užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti interesų konflikto tarp iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 575/2013 ir iš dalies pakeistoje Direktyvoje 2013/36 numatytų priežiūros funkcijų arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir pertvarkymo institucijoms pagal Direktyvą 2014/59 priskirtų funkcijų, pertvarkymo institucija turi priimti ir paskelbti tokias taisykles, o nacionalinis teismas turi patikrinti, ar jos yra tinkamos Direktyvos 2014/59 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, arba pagal savo nacionalinę teisę nustatyti tokių taisyklių nepriėmimo ar nepaskelbimo pasekmes.