BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) NUTARTIS
2012 m. kovo 21 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Pagalbos schema, pagal kurią galima amortizuoti mokesčių tikslais finansinę prestižo vertę įsigyjant užsienio bendrovės akcijų – Sprendimas, kuriuo pagalbos schema pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir kuriuo nenurodyta susigrąžinti pagalbą – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑174/11
Modelo Continente Hipermercados, SA, sucursal en España, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, M. Muñoz de Juan ir R. Calvo Salinero,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą R. Lyal ir C. Urraca Caviedes,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 7, 2011, p. 48) 1 straipsnio 1 dalį
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot (pranešėjas), teisėjai M. E. Martins Ribeiro ir A. Popescu,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Keliais 2005 ir 2006 m. raštu pateiktais klausimais (E‑4431/05, E‑4772/05, E‑5800/06 ir P‑5509/06) Europos Parlamento nariai klausė Europos Bendrijų Komisijos dėl mechanizmo, numatyto Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įtrauktoje į šį įstatymą 2001 m. gruodžio 27 d. Įstatymu Nr. 24/2001 dėl mokesčių, administracinių ir socialinės tvarkos priemonių priėmimo (Ley 24/2001, de Medidas Fiscales, Administrativas y del Orden Social, BOE, Nr. 313, 2001 m. gruodžio 31 d., p. 50493) ir perkeltoje į 2004 m. kovo 5 d. Karaliaus įstatyminį dekretą 4/2004 dėl Pelno mokesčio įstatymo pertvarkyto teksto patvirtinimo (Real Decreto Legislativo 4/2004, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades, BOE, Nr. 61, 2004 m. kovo 11 d. p. 10951) (toliau – ginčijama schema), kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos. Komisija iš esmės atsakė, kad pagal jos turimą informaciją ginčijama schema nepatenka į normų, susijusių su valstybės pagalba, taikymo sritį.
2 2007 m. sausio 15 d. ir kovo 26 d. laiškais Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų jai pateikti informacijos, kad galėtų įvertinti ginčijamos schemos apimtį ir poveikį. 2007 m. vasario 16 d. ir birželio 4 d. laiškais Ispanijos Karalystė pateikė Komisijai prašytą informaciją.
3 2007 m. rugpjūčio 28 d. faksu Komisija gavo privataus ūkio subjekto skundą, kuriame teigiama, kad ginčijama schema yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba.
4 2007 m. spalio 10 d. sprendimu (santrauka paskelbta OL C 311, p. 21) Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl ginčijamos schemos.
5 2007 m. gruodžio 5 d. laišku Komisija gavo Ispanijos Karalystės pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią procedūrą. Nuo 2008 m. sausio 18 d. iki birželio 16 d. Komisija taip pat gavo 32 suinteresuotųjų trečiųjų asmenų pastabas. 2008 m. birželio 30 d. ir 2009 m. balandžio 22 d. laiškais Ispanijos Karalystė pateikė komentarus dėl suinteresuotųjų trečiųjų asmenų pastabų.
6 2008 m. vasario 18 d., 2009 m. gegužės 12 d. ir birželio 8 d. įvyko techniniai susitikimai su Ispanijos valdžios institucijomis. Taip pat įvyko kiti techniniai susitikimai su kai kuriais iš 32 suinteresuotųjų trečiųjų asmenų.
7 2008 m. liepos 14 d. laišku ir 2009 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku Ispanijos Karalystė Komisijai pateikė papildomos informacijos.
8 2009 m. spalio 28 d. Sprendimu 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 7, 2011, p. 48, toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija nutraukė procedūrą, kiek ji buvo susijusi su Europos Sąjungoje įsigytomis akcijomis.
9 Ginčijamame sprendime ginčijama schema, kuri yra mokesčių lengvata, pagal kurią Ispanijos bendrovės gali amortizuoti prestižo vertę įsigydamos užsienio įmonių akcijų, pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji taikoma įsigyjant Sąjungoje įsteigtų įmonių akcijų.
10 Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, leista toliau taikyti ginčijamą schemą akcijoms įsigyti prieš 2007 m. gruodžio 21 d. paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir akcijų įsigijimui, kurį buvo neatšaukiamai įsipareigota įvykdyti iki 2007 m. gruodžio 21 d., leidus reguliavimo institucijai, kuriai buvo pranešta apie šį sandorį prieš šią dieną.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2011 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė Modelo Continente Hipermercados, SA, sucursal en España pareiškė šį ieškinį.
12 2011 m. gegužės 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiruoju aktu Komisija pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.
13 2011 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pareikšto prieštaravimo dėl priimtinumo.
14 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir nurodyti tęsti procedūrą,
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį, jei šalis prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nenagrinėjęs bylos iš esmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Šiuo atveju Bendrasis Teismas mano, jog bylos dokumentuose yra pakankamai informacijos, todėl nusprendė, kad nereikia pradėti žodinės proceso dalies.
17 Komisija tvirtina, kad šis ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovė neįrodė nei suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nei to kad ji yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu.
18 Reikia pradėti nagrinėti antrą Komisijos pateiktą nepriimtinumo pagrindą.
19 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“.
20 Kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas per oficialią tyrimo procedūrą ir nebuvo skirtas ieškovei, jo konkretus poveikis turi būti vertinamas remiantis 1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendime Plaumann prieš Komisiją (25/62, Rink. p. 197, 223) įtvirtintais kriterijais. Taigi ieškovė turi įrodyti, kad ginčijamas sprendimas jai turi poveikio dėl tam tikrų ypatingų jo savybių arba dėl faktinių aplinkybių, kurios išskiria ją iš kitų asmenų ir dėl to išskiria panašiai kaip asmenį, kuriam šis sprendimas skirtas (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑298/00 P, Rink. p. I‑4087, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
21 Ieškovė remiasi ginčijamos pagalbos gavėjos statusu, kad įrodytų, jog ginčijamas sprendimas, kuriuo ši schema pripažinta neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji taikoma įsigyjant Sąjungos bendrovių akcijų, ją konkrečiai paveikė.
22 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką įmonės pareikštas ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo draudžiama sektorinės pagalbos schema, panaikinimo, jeigu ji susijusi su šiuo sprendimu tik dėl priklausymo atitinkamam sektoriui ir dėl to, kad potencialiai galėjo gauti naudos iš tos schemos, iš esmės yra nepriimtinas. Iš tiesų toks sprendimas šiai įmonei yra bendrojo pobūdžio priemonė, kuri taikoma objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai numatytai asmenų kategorijai (žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acegas prieš Komisiją, T‑309/02, Rink. p. II‑1809, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Tačiau kai įmonė ieškovė susijusi su nagrinėjamu sprendimu ne vien kaip atitinkamo sektoriaus įmonė, potencialiai galinti gauti naudos iš pagalbos schemos, bet ir kaip pagal šią schemą suteiktos individualios pagalbos, kurią Komisija nurodė susigrąžinti, faktinė gavėja, šis sprendimas su ja konkrečiai susijęs ir jos pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo yra priimtinas (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija ir Sardegna Lines prieš Komisiją, C‑15/98 ir C‑105/99, Rink. p. I‑8855, 34 ir 35 punktus ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Banco Comercial dos Açores prieš Komisiją, T‑75/03, neskelbiamo Rinkinyje, 44 punktą).
24 Todėl reikia patikrinti, ar ieškovė yra individualios pagalbos, kuri suteikta pagal ginčijamame sprendime nurodytą pagalbos schemą ir kurią Komisija nurodė išieškoti, faktinė gavėja (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. prieš Komisiją, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, Rink. p. I‑4727, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. kovo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Iberdrola prieš Komisiją, T‑221/10, 27 punktą).
25 Ieškovė tvirtina, kad ji yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu dėl Portugalijoje įsteigtos bendrovės akcijų įsigijimo. Ji nurodo, kad 2007 m. liepos 26 d. jos patronuojanti bendrovė, įsteigta Portugalijoje, su Olandijos bendrove sudarė pirkimo sutartį, kurioje numatyta sąlyga gauti Portugalijos konkurencijos institucijos leidimą. Ši institucija, informuota apie tai, kad ieškovės patronuojančios bendrovės „sutartinė padėtis“ pagal pirkimo sutartį perleista ieškovei, 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtino aptariamą sandorį. Galiausiai 2007 m. gruodžio 31 d. sandoris buvo sudarytas ir ieškovė, papildydama ieškinį, pateikė kelis dokumentus, kuriuose patvirtinama, kad šiam sandoriui taikyta ginčijama schema. Taigi ieškovė patvirtino faktinės gavėjos pagal ginčijamą schemą statusą. Tačiau ji nurodo, kad jai netaikoma sugrąžinimo pareiga.
26 Šiuo atžvilgiu ieškovė, remdamasi teismų praktika, tvirtina, kad konkretaus poveikio pagalbos, suteiktos pagal neteisėta ir nesuderinama pripažintą pagalbos schemą, gavėjui pripažinimas negali būti ribojamas atvejais, kuriais nurodyta susigrąžinti šią pagalbą. Jos nuomone, iš tiesų grąžinimo pareiga teismų praktikoje nagrinėjama tik siekiant išsamumo.
27 Šį argumentą reikia atmesti. Šio sprendimo 23 punkte nurodytuose sprendimuose, taip pat ieškovės nurodytuose sprendimuose, vienodomis formuluotėmis nustatoma, kad ieškovas konkrečiai susijęs su sprendimu, kuriuo pagalbos schema pripažinta nesuderinama, tik jei įrodo konkrečios pagalbos, suteiktos pagal šią schemą, kurią Komisija nurodė susigrąžinti, faktinio gavėjo statusą (2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Salvat père & fils ir kt. prieš Komisiją, T‑136/05, Rink. p. II‑4063, 70 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Confservizi prieš Komisiją, T‑292/02, Rink. p. II‑1659, 44 punktas ir AEM prieš Komisiją, T‑301/02, Rink. p. II‑1757, 45 punktas). Remiantis šia formuluote, kuria kartu numatoma grąžinimo pareiga ir ieškovo, kaip faktinio gavėjo, statusas, negalima daryti išvados, kad tokios pareigos reikalavimas yra antraeilis ar nereikalingas.
28 Be to, reikia pažymėti, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Hôtel Cipriani ir kt. prieš Komisiją (T‑254/00, T‑270/00 ir T‑277/00, Rink. p. II‑3269, 84 punktas), taip pat nurodytame ieškovės, tik pakartojamos dvi minėtos sąlygos ir net suteikiama ypatinga reikšmė nurodymui sumoms išieškoti, manant, kad šiuo atveju skiriamieji požymiai kyla dėl nurodymo susigrąžinti didelio neigiamo poveikio šios uždaros grupės narių, kurie lengvai nustatomi, interesams. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, laikėsi nuomonės, kad Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog įmonės ieškovės turi teisę pareikšti ieškinį, nes jos yra konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu dėl to, kad nurodymu susigrąžinti aptariamą pagalbą padarytas didelis neigiamas poveikis jų teisinei padėčiai (minėto Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. prieš Komisiją 51 punktas).
29 Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovė, remiantis minėto Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. prieš Komisiją 56 punktu, negalima daryti išvados, kad Teisingumo Teismas neabejotinai patvirtina, jog suteiktos pagalbos susigrąžinimas nėra sine qua non sąlyga ieškovą laikyti konkrečiai susijusiu. Iš tiesų šiame punkte Teisingumo Teismas patvirtina, kad nurodymas susigrąžinti jau yra konkrečiai susijęs su visais pagalbos pagal aptariamą schemą gavėjais, nes nuo ginčijamo sprendimo priėmimo jiems kyla grėsmė, kad jų gauta pagalba gali būti išieškota, ir taip daromas poveikis jų teisinei padėčiai, nesant reikalingumo nagrinėti papildomų sąlygų, susijusių su situacijomis, kuriomis Komisijos sprendime nenurodoma susigrąžinti pagalbą. Tame pačiame punkte jis taip pat pažymi, kad galimybė, jog neteisėta pripažinta pagalba vėliau nebus išieškota iš jos gavėjų, nepaneigia galimybės, kad jie bus laikomi konkrečiai susijusiais. Taigi Teisingumo Teismas tik nurodo, kad nurodymo susigrąžinti buvimo ginčijamame sprendime pakanka išskirti atitinkamus gavėjus, nesant būtinybės nagrinėti, ar dėl šio nurodymo kils pasekmių nacionaliniu lygmeniu.
30 Tuo remiantis, kai ginčijamu aktu reikalaujama susigrąžinti pagal pagalbos schemą suteiktą pagalbą, su šiuo aktu konkrečiai susiję tik ieškovai, kuriems taikoma sugrąžinimo pareiga.
31 Todėl, kadangi ieškovei nenustatyta pareiga grąžinti, ji negali būti laikoma konkrečiai susijusia su ginčijamu sprendimu.
32 Jei ieškovės argumentas, kad atmetant šį ieškinį kaip nepriimtiną jai būtų užkertamas kelias į veiksmingą teisminę gynybą, nors šis argumentas nurodomas argumentacijos dalyje, skirtoje suinteresuotumui pareikšti ieškinį, turėtų būti suprantamas kaip nurodytas taip pat pagrįsti jos konkrečiai susijusio asmens statusą, reikia priminti, kad Sąjunga yra teisinė sąjunga, kurioje užtikrinama jos institucijų teisės aktų atitikties Sutarčiai ir bendriesiems teisės principams, kuriems priklauso ir pagrindinės teisės, priežiūra. Todėl privatiems asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga Sąjungos teisinės sistemos jiems numatytų teisių teismine gynyba. Tačiau nagrinėjamu atveju iš ieškovės visiškai nėra atimta veiksminga teisminė apsauga. Iš tiesų, net jei šis ieškinys būtų pripažintas nepriimtinu, jai niekaip netrukdoma nacionaliniame teisme nagrinėjant ginčus, kuriuos ji mini ir kuriuose būtų pateikti pagrindai, kuriais keliamas klausimas dėl pagal ginčijamą sprendimą pareigos sugrąžinti pagalbą jai netaikymo, pasiūlyti nacionaliniam teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį, siekiant iškelti klausimą dėl ginčijamo sprendimo galiojimo, kiek jame konstatuojamas ginčijamos schemos nesuderinamumas (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Freistaat Sachsen ir kt. prieš Komisiją, T‑443/08 ir T‑455/08, Rink. p. II‑1311, 55 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Priešingai, nei tvirtina ieškovė, kitų ieškinių, pateiktų Bendrajam Teismui dėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies, buvimas nepaneigia tokios teisminės apsaugos. Iš tiesų arba Bendrasis Teismas panaikina šią nuostatą ir šis panaikinimas privalomas nacionaliniam teismui, arba jis atmeta ieškinius ir nacionalinis teismas turi pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą, jei lieka abejonių dėl nagrinėjamos nuostatos galiojimo (šiuo klausimu žr. 1987 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Foto-Frost, 314/85, Rink. p. 4199, 4225, 15 punktą).
33 Todėl ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, nesant reikalo nagrinėti Komisijos pateiktą pirmą ieškinio nepriimtinumo pagrindą, susijusį su ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Komisijos išlaidas pagal šios reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Modelo Continente Hipermercados, SA, sucursal en España, padengia bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2012 m. kovo 21 d. Liuksemburge.