2016 m. liepos 28 d. Balázs Árpád Izsák ir Attila Dabis pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-529/13 Balázs Árpád Izsák ir Attila Dabis / Europos Komisija

(Byla C-420/16 P)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantai: Balázs Árpád Izsák ir Attila Dabis, atstovaujami advokato D. Sobor

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vengrija, Graikijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-529/13, ir, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu,

panaikinti 2013 m. liepos 25 d. Europos Komisijos sprendimą C(2013) 4975 final tiek, kiek juo buvo atmestas ieškovų prašymas užregistruoti piliečių iniciatyvą, ir priimti galutinį sprendimą;

atmetus ankstesnį reikalavimą, tuo atveju, jeigu šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš naujo.

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą, apeliantai remiasi šiais pagrindais:

1.    Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Chartijos 47 straipsnio ir Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalies pažeidimu, konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į pareigos informuoti apie įrodinėjimo naštą neįvykdymą, nes, apeliantų nuomone, prieš priimdamas sprendimą Bendrasis Teismas nepranešė proceso šalims, kad aplinkybę, jog Sąjunga arba valstybės narės įgyvendina Sąjungos sanglaudos politiką, kyla grėsmė tautinių mažumų gyvenamiems regionams būdingoms specifinėms ypatybėms, ir tai, kad tautinių mažumų gyvenamiems regionams būdingos specifinės etninės, kultūrinės, religinės ir kalbinės ypatybės galėtų būti laikomos dideliais ir nuolatiniais demografiniais trūkumais, kaip tai suprantama pagal SESV 174 straipsnio trečią pastraipą, laiko byloje įrodinėtina faktine aplinkybe.

2.    Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su ESS 11 straipsnio 4 dalies ir Reglamento dėl piliečių iniciatyvos¹ 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu, kiek, apeliantų nuomone, Europos piliečių iniciatyva, bylos dalykas, atitiko ESS 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes organizatoriai šią iniciatyvą pateikė dėl klausimo, dėl kurio, jų nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, o Komisija turėjo kompetenciją pateikti atitinkamą pasiūlymą. Be to, apeliantai teigia, kad Komisija galėjo atmesti prašymą užregistruoti piliečių iniciatyvą motyvuodama kompetencijos trūkumu tik jeigu toks kompetencijos trūkumas akivaizdus.

3.    Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su ESS 4 straipsnio 2 dalies c punkto ir SESV 174 straipsnio pažeidimu, kiek SESV 174 straipsnio trečioje dalyje įtvirtintas pavyzdinis aplinkybių, pripažintinų dideliais bei nuolatiniais gamtiniais arba demografiniais trūkumais, dėl kurių Sąjungos sanglaudos politika tam tikram regionui turėtų skirti „ypatingą dėmesį“, sąrašas.

4.    Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su SESV 7 ir 167 straipsnių, ESS 3 straipsnio 3 dalies, Chartijos 22 straipsnio ir Sutarčių nuostatų, susijusių su diskriminacijos draudimu, pažeidimu, kiek Europos piliečių iniciatyva, bylos dalyku, prisidėtų prie SESV 7 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos politikos krypčių ir veiksmų suderinimo ir paskatintų, kad sanglaudos politika atsižvelgtų į kultūrų įvairovę ir ją apsaugotų.

____________

¹ 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011, p. 1).