BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. birželio 2 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Ekonominis vienetas – Tiesioginis dalyvavimas darant pažeidimą – Išvestinė patronuojančiųjų bendrovių atsakomybė – Įmonių perėmimas – Sudėtinis pažeidimas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Negaliojimo atgaline data ir bausmių teisėtumo principų pažeidimas – Lengvinančios aplinkybės – Pajėgumas mokėti – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Prašymas atlikti peržiūrą – Faktinių aplinkybių kitimo nebuvimas – Raštas dėl atmetimo – Nepriimtinumas“
Sujungtose bylose T‑426/10–T‑429/10, T‑438/12–T‑441/12
Moreda-Riviere Trefilerías, SA, įsteigta Chichone (Ispanija), byloje T‑426/10 atstovaujama advokatų F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco, o byloje T‑440/12 iš pradžių atstovaujama F. González Díaz ir P. Herrero Prieto, vėliau – F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco,
ieškovė bylose T‑426/10 ir T‑440/12,
Trefilerías Quijano, SA, įsteigta Los Korãles de Buèlnoje (Ispanija), byloje T‑427/10 atstovaujama advokatų F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco, o byloje T‑439/12 iš pradžių atstovaujama F. González Díaz ir P. Herrero Prieto, vėliau – F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco,
ieškovė bylose T‑427/10 ir T‑439/12,
Trenzas y Cables de Acero PSC, SL, įsteigta Santanderyje (Ispanija), byloje T‑428/10 atstovaujama advokatų F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco, o byloje T‑441/12 iš pradžių atstovaujama F. González Díaz ir P. Herrero Prieto, vėliau – F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco,
ieškovė bylose T‑428/10 ir T‑441/12,
Global Steel Wire, SA, įsteigta Serdanjòla del Valjèse (Ispanija), byloje T‑429/10 atstovaujama advokatų F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco, o byloje T‑438/12 iš pradžių atstovaujama F. González Díaz ir P. Herrero Prieto, vėliau – F. González Díaz ir A. Tresandi Blanco,
ieškovė bylose T‑429/10 ir T‑438/12,
prieš
Europos Komisiją, bylose T‑426/10, T‑427/10, T‑429/10, T‑438/12 – T‑441/12 atstovaujamą V. Bottka, F. Castillo de la Torre ir C. Urraca Caviedes, padedamų advokatų L. Ortiz Blanco ir A. Lamadrid de Pablo, o byloje T‑428/10 atstovaujamą V. Bottka ir F. Castillo de la Torre, padedamų advokatų L. Ortiz Blanco ir A. Lamadrid de Pablo,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti ir pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą C (2010) 4387 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeistą 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C (2010) 6676 final ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C (2011) 2269 final ir 2012 m. liepos 25 d. Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus raštą
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. liepos 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Dėl teisės
(Praleista)
II – Dėl trečiosios grupės bylų
(Praleista)
B – Dėl ieškinių priimtinumo
539 Komisija ginčijo trečios grupės bylų priimtinumą ir dėl to pateikė prieštaravimus. Šie prieštaravimai, kuriuos ieškovės ginčija, buvo prijungti prie sprendimo dėl esmės.
540 Primintina, kad bet koks Sąjungos institucijos rašytinės nuomonės pateikimas nėra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, nes tuo negalima arba nesiekiama sukelti teisinių pasekmių (šiuo klausimu žr. 1980 m. kovo 27 d. Sprendimo Sucrimex ir Westzucker / Komisija, 133/79, EU:C:1980:104, 15–19 punktus ir 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, 114/86, EU:C:1988:449,12–15 punktus).
541 Be to, bet kuris Sąjungos institucijos raštas, atsiųstas atsakant į jo gavėjo pateiktą klausimą, nėra aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (šiuo klausimu žr. 1993 m. sausio 27 d. Nutarties Miethke / Parlamentas, C‑25/92, EU:C:1993:32, 10 punktą).
542 Tačiau pagal teismo praktiką priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos trečiųjų asmenų interesams ir gali iš esmės pakeisti jų teisinę padėtį, yra teisės aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį (žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; taip pat žr. 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Cestas / Komisija, T‑260/04, EU:T:2008:115, 67 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
543 Be to, nustatant, ar dėl priemonės gali būti pareikštas ieškinys pagal SESV 263 straipsnį, svarbiausias yra prašomos panaikinti priemonės turinys, o jos priėmimo forma šiuo atžvilgiu iš principo nėra svarbi (žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Cestas / Komisija, T‑260/04, EU:T:2008:115, 68 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
544 Tik aktas, kuriuo Sąjungos institucija aiškiai ir galutinai išreiškia savo nuomonę tokia forma, kuri leidžia nustatyti jo pobūdį, yra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, tačiau su sąlyga, kad šis sprendimas nėra vien patvirtinantis ankstesnį aktą (šiuo klausimu žr. 1982 m. gegužės 26 d. Sprendimo Vokietija ir Bundesanstalt für Arbeit / Komisija, 44/81, EU:C:1982:197, 12 punktą).
545 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, priimto siekiant tik patvirtinti sprendimą, kuris tapo galutinis, yra nepriimtinas. Aktas laikomas tik patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir nebuvo peržiūrima šio sprendimo adresato padėtis (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 44 punktas; 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 22 punktas ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:848, 40 punktas).
546 Tačiau tai, ar aktas yra patvirtinamasis, ar ne, negali būti vertinama atsižvelgiant tik į jo turinį, palyginti su ankstesniu sprendimu, kurį jis patvirtina. Iš tiesų taip pat reikia įvertinti ginčijamo akto pobūdį, palyginti su prašymo, dėl kurio buvo priimtas minėtas sprendimas, pobūdžiu (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 45 punktas; 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 23 punktas ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, EU:T:2014:848, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., 41 punktas).
547 Konkrečiai kalbant, jei teisės aktas priimamas reaguojant į prašymą, kuriame nurodytos naujos ir esminės aplinkybės ir kuriuo valdžios institucijos prašoma peržiūrėti ankstesnį sprendimą, šis teisės aktas neturi būti laikomas vien tik patvirtinamuoju tiek, kiek jame sprendžiama dėl šių faktų ir yra naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija 24 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 24 punktas ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, EU:T:2014:848, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., 42 punktas).
548 Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką naujų ir esminių faktinių aplinkybių buvimas gali būti pagrindas prašyti peržiūrėti ankstesnį teismo sprendimą, kuris tapo galutinis. Jei prašymas dėl sprendimo, kuris tapo galutinis, peržiūros grindžiamas naujomis ir esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, suinteresuota institucija privalo jį išnagrinėti. Po šios peržiūros institucija turės priimti naują sprendimą, kurio teisėtumą prireikus bus galima ginčyti Sąjungos teisme. Tačiau jei prašymas dėl peržiūros nėra grindžiamas naujomis ir esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, institucija neprivalo jo tenkinti (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 47 ir 48 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:848, 43 punktas).
549 Ieškinys, pareikštas dėl sprendimo atsisakyti peržiūrėti sprendimą, kuris tapo galutinis, gali būti pripažintas priimtinu, jeigu paaiškėtų, kad prašymas iš tiesų pagrįstas naujomis ir esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau jei paaiškėtų, kad prašymas nebuvo pagrįstas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškinys dėl sprendimo, kuriuo atsisakoma atlikti peržiūrą, būtų pripažintas nepriimtinu (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:848, 44 punktą).
550 Kiek tai susiję su tuo, kokiais kriterijais remiantis faktinės aplinkybės turi būti kvalifikuojamos kaip „naujos“ ir „esminės“, iš teismo praktikos matyti: kad būtų galima laikyti „nauju“, būtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu nei ieškovė, nei valdžios institucija neturėtų žinių apie atitinkamą faktinę aplinkybę arba nebūtų galėjusi jų turėti (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:848, 45 punktą).
551 Kad atitinkama faktinė aplinkybė būtų „esminė“, būtina, kad ji galėtų iš esmės pakeisti pradinį prašymą, dėl kurio buvo priimtas ankstesnis sprendimas, tapęs galutinis, ir pakeitęs asmens padėtį (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Euro-Link Consultants ir European Profiles / Komisija, T‑199/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:848, 46 punktą).
552 Būtent atsižvelgiant į šią teismo praktiką reikia išnagrinėti šių ieškinių priimtinumą, tiek, kiek jie pareikšti dėl 2012 m. liepos 25 d. rašto.
553 Iš karto pažymėtina, kad siekdamas atmesti antruosius prašymus 2012 m. liepos 25 d. rašte generalinis direktorius rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriuos Komisijos kolegijos nariai nurodė ginčijamajame sprendime.
554 Taigi, nagrinėjamu atveju generalinis direktorius nusprendė, kad priėmus ginčijamą sprendimą ieškovių perduoti duomenys rodė, kad jų finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su ta, į kurią Komisija atsižvelgė, kai manė, jog jos galėjo susimokėti baudą, prireikus su kreditų įstaigų pagalba.
555 Kiek tai susiję su antruoju ginčijamo sprendimo motyvu, t. y. galimybe pareikšti ieškinį akcininkams (juridiniams ir fiziniams asmenims), generalinis direktorius jį išdėstė tapačiai, manydamas, kad pono Rub. mirtis, kuri įvyko nagrinėjant antruosius prašymus, nebuvo esminis įvykis, nes jo asmeninis turtas buvo perleistas jo teisių perėmėjams.
556 Nors Komisija nepagrįstai teigia, kad įmonė tik pablogėjus jos finansinei padėčiai gali pagrįstai teikti naują prašymą įvertinti jos pajėgumą mokėti baudą, vis dėlto reikia daryti išvadą, kad, kai vienintelis pasikeitimas, palyginti su faktine padėtimi, kurią Komisija išnagrinėjo vertindama įmonės pajėgumą mokėti, yra jos finansinės padėties pagerėjimas, ji negali prašyti Komisijos, kad ši atliktų anksčiau išreikštos nuomonės peržiūrą. Todėl tokiomis aplinkybėmis tai, kad Komisija atmetė šį prašymą atlikti peržiūrą, nėra aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys.
557 Taigi tuomet, kai į valdžios instituciją kreipiamasi su prašymu atlikti anksčiau priimto sprendimo peržiūrą, reikia atskirti faktinės ir teisinės padėties, kurioje atsidūręs suinteresuotas asmuo, tyrimo klausimą nuo klausimo, susijusio su anksčiau priimto sprendimo peržiūra. Tik tuomet, kai pasibaigus suinteresuotojo asmens padėties tyrimui valdžios institucija konstatuoja esminį suinteresuotojo asmens padėties pasikeitimą tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriais, ji privalo atlikti savo sprendimo peržiūrą. Tačiau, nesant esminio faktinių ir teisinių aplinkybių pasikeitimo, valdžios institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti savo sprendimų peržiūros ir nuomonės pateikimas, kuriuo ji atmeta šiomis sąlygomis pateiktą prašymą atlikti peržiūrą, nėra sprendimo pobūdžio, todėl ieškinys, kuris buvo pareikštas dėl tokios nuomonės pateikimo, yra atmestinas, nes jis pareikštas dėl akto, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys. Vis dėlto dėl valdžios institucijos vertinimo, kuriame nustatyta, kad suinteresuotasis asmuo nenurodė jokios naujos faktinės aplinkybės ir neįrodė, jog jo faktinė ir teisinė padėtis iš esmės pasikeitė, gali būti kreipiamasi į Sąjungos teismą, kad jis atliktų kontrolę.
558 Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Komisija, ieškovių finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su ta, į kurią ji atsižvelgė ginčijamajame sprendime; ieškovės ginčija šią aplinkybę.
559 Pirmiausia primintina, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai galėjo atsižvelgti į ieškovių padėtį, kuri atsispindi paskutinėse prieinamose metinėse finansinėse atskaitose už 2009 finansinius metus (žr. 518 punktą). Be to, grįsdamos antruosius prašymus ieškovės pateikė daug naujų duomenų, susijusių su jų finansine padėtimi (žr. 532 punktą). Pirmieji duomenys buvo pateikti šių prašymų pateikimo dieną, t. y. 2011 m. liepos mėn., ir buvo susiję su 2011 m. pradžia. Antrųjų prašymų tyrimas truko beveik metus, per kuriuos Komisija paprašė ir gavo informacijos, todėl 2012 m. liepos 25 d. generalinis direktorius pasirėmė 2011 m. pabaigos finansiniais duomenimis.
560 Ieškovės, grįsdamos savo teiginį, kad priėmus ginčijamą sprendimą jų padėtis pablogėjo, lygina ne 2011 m. pabaigos duomenis – šie duomenys buvo paskutiniai prieinami, kai generalinis direktorius priėmė sprendimą – su 2009 m. duomenimis – į šiuos duomenis Komisija atsižvelgė ginčijamajame sprendime, – bet 2011 m. pradžios duomenis su 2008 m. – sunkiausių ekonominės krizės metų – duomenimis.
561 Vis dėlto konstatuotina, kad palyginus ieškovių padėtį, kaip apie ją galėjo būti žinoma 2012 m. liepos mėn., su jos 2009 m. padėtimi, į kurią Komisija atsižvelgė ginčijamajame sprendime, matyti aiškus pagerėjimas. Šiuo klausimu ieškovės neginčijo Komisijos pateiktų duomenų.
562 Taigi, nors 2010 m. bendra baudų suma, įskaitant palūkanas, buvo 54,26 mln. eurų, o 2011 m. pabaigoje – 58,6 mln. eurų, per tą patį laikotarpį GSW pasaulinė apyvarta nuo 543 mln. eurų išaugo iki 823 mln. eurų. Taigi baudų sumos ir GSW apyvartos santykis sumažėjo nuo 10 %, kuris buvo ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, iki 7,1 %, kai generalinis direktorius priėmė sprendimą.
563 Konstatuotina, kad per tą patį laikotarpį baudų dydžių ir GSW bei TQ bendros turto vertės santykis išliko stabilus ir sudarė 6 ir 7 %.
564 Nors iš tiesų ieškovių nuosavos lėšos laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo nuo 212 mln. eurų iki 196 mln. eurų, o bendros baudų sumos ir nuosavų lėšų santykis nežymiai sumažėjo – nuo 26 iki 30 %, vis dėlto reikia atsižvelgti į ieškovių Komisijai pateiktus skaičiavimus, pagal kuriuos 2015 m. tikimasi sukaupti 244 mln. eurų nuosavų lėšų, tai yra daugiau nei 2009 finansiniais metais.
565 Taip pat per tą patį laikotarpį GSW pelningumo perspektyvos iš esmės pagerėjo. 2009 m. GSW užregistravo nuostolius, kai paskutinius penkerius metus rezultatas buvo teigiamas. 2009 m. pabaigoje buvo parengtos 2010 m. ir 2011 m. veiklos rezultatų prognozės: atitinkamai 6 mln. eurų ir 5 mln. eurų nuostoliai. Vis dėlto, gauti veiklos rezultatai viršijo šias prognozes, t. y. 2010 m. buvo gautas 1 mln. eurų, o 2011 m. – 25 mln. eurų pelnas. Be to, „earnings before interest, taxes, depreciation, and amortization“ (pelnas prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, toliau – EBITDA)“ 2009 m. buvo 20 mln. eurų, 2010 m. – 51 mln. eurų, o 2011 m. – 90 mln. eurų. GSW rizikos profilis, kurį sudaro santykis tarp jos grynosios skolos, su bauda ar be jos, ir EBITDA, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. labai pagerėjo.
566 Be to, likvidžių lėšų taip pat padaugėjo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.: 2010 m. apyvartinės lėšos buvo 51 mln. eurų, o 2011 m. – 42 mln. eurų Nors ankstesniais duomenimis grindžiamo Altman Z-balų testo, kuris parodo bankroto riziką, rezultatas (0,59 be baudos ir 0,44 įskaitant baudas) 2009 m. kėlė nerimą, 2011 m. šio nerimo nebuvo (1,35 be baudos ir 1,29 įskaitant baudas), kai žemutinė riba šioje pramonės šakoje buvo 1,23.
567 Pagaliau, nors 2009 m. GSW iš viso turėjo daugiau kaip 160 mln. eurų banko kreditų, iš kurių 22 mln. eurų nebuvo panaudota 2011 m., buvo iš naujo sėkmingai susiderėta dėl 3 mlrd. eurų, iš kurių baudos sudarė maždaug 2 %, įmonių skolų bankams.
568 Ieškovės neginčija šių finansinių duomenų tikslumo. Iš tiesų jos tik siūlo kitus palyginimus, susijusius su skirtingų metų duomenimis. Šiuo klausimu dėl 559 punkte nurodytų priežasčių Komisija pagrįstai gali teigti, kad, siekiant įvertinti, kaip pasikeitė ieškovių padėtis iki 2012 m. liepos 25 d. rašto išsiuntimo dienos, lyginamos, viena vertus, padėtis, kuri buvo susiklosčiusi 2009 m. pabaigoje, į kuria buvo atsižvelgta ginčijamajame sprendime, ir, kita vertus, padėtis, kuri buvo susiklosčiusi generaliniam direktoriui surašant 2012 m. liepos 25 d. raštą. Taigi konstatuotina, kad laikotarpiu nuo vienos datos iki kitos ieškovių finansinė padėtis labai pagerėjo.
569 Atsižvelgiant į 556 ir 557 punktuose pateiktus svarstymus darytina išvada, kad ieškovių antruosiuose prašymuose nurodytos faktinės aplinkybės negalėjo labai pakeisti jų ginčijamo sprendimo pateikto vertinimo dėl pajėgumo mokėti. Taigi 2012 m. liepos 25 d. raštas nėra sprendimo pobūdžio ir trečiąją bylų grupę (bylos T‑438/12 – T‑441/12) sudarantys ieškiniai turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes pateikti dėl minėto rašto.
570 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visi šie ieškiniai turi būti atmesti.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš Moreda-Riviere Trefilerías, SA, Trefilerías Quijano, SA, Trenzas y Cables de Acero PSC, SL ir Global Steel Wire, SA bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2016 m. birželio 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.