Sujungtos bylos T‑426/10–T‑429/10 ir T‑438/12–T‑441/12
(ištraukų skelbimas)
Moreda-Riviere Trefilerías, SA ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Ekonominis vienetas – Tiesioginis dalyvavimas darant pažeidimą – Išvestinė patronuojančiųjų bendrovių atsakomybė – Įmonių perėmimas – Sudėtinis pažeidimas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Negaliojimo atgaline data ir bausmių teisėtumo principai – Lengvinančios aplinkybės – Pajėgumas mokėti – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Prašymas atlikti peržiūrą – Faktinių aplinkybių kitimo nebuvimas – Raštas dėl atmetimo – Nepriimtinumas“
Santrauka – 2016 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimas dėl prašymo atlikti įmonių, kurioms paskirta bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, pajėgumo mokėti peržiūrą – Šio prašymo pateikimas po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas – Naujų ir esminių faktinių aplinkybių nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
Tuomet, kai įmonės, kurioms buvo paskirta bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, pateikia prašymą sumažinti paskirtos baudos dydį atsižvelgiant į jų pajėgumą mokėti, kaip numatyta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punkte, nors Komisija nepagrįstai teigia, kad įmonė tik pablogėjus jos finansinei padėčiai gali pagrįstai pateikti naują prašymą įvertinti jos pajėgumą mokėti baudą, vis dėlto, reikia daryti išvadą, kad, kai vienintelis pasikeitimas, palyginti su faktine padėtimi, kurią Komisija išnagrinėjo vertindama įmonės pajėgumą mokėti, yra jos finansinės padėties pagerėjimas, ji neturi teisės prašyti Komisijos, jog ši peržiūrėtų savo prieš tai pateiktą nuomonę. Todėl tokiomis aplinkybėmis tai, kad Komisija atmetė šį prašymą atlikti peržiūrą, nėra aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys.
Taigi tuomet, kai į valdžios instituciją kreipiamasi su prašymu atlikti anksčiau priimto sprendimo peržiūrą, reikia atskirti faktinės ir teisinės padėties, kurioje randasi suinteresuotas asmuo, tyrimo klausimą nuo klausimo, susijusio su anksčiau priimto sprendimo peržiūra. Tik tuomet, kai pasibaigus suinteresuotojo asmens padėties tyrimui valdžios institucija konstatuoja esminį suinteresuotojo asmens padėties pasikeitimą, tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, ji privalo atlikti savo sprendimo peržiūrą. Vis dėlto, nesant esminio faktinių ir teisinių aplinkybių pasikeitimo, valdžios institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti savo sprendimų peržiūrą ir nuomonės pateikimas, kuriuo ji atmeta šiomis sąlygomis pateiktą prašymą atlikti peržiūrą, nėra sprendimo pobūdžio, todėl ieškinys, kuris buvo pareikštas dėl tokios nuomonės pateikimo, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jis pareikštas dėl akto, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys. Tačiau dėl valdžios institucijos vertinimo, kuriame nustatyta, kad suinteresuotasis asmuo nenurodė jokios naujos faktinės aplinkybės ir neįrodė, jog jo faktinė ir teisinė padėtis iš esmės pasikeitė, gali būti kreipiamasi į Sąjungos teismą tam, kad šis atliktų kontrolę.
(žr. 556, 557 punktus)