BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 24 d.(*)
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2021 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris – Proporcingumo principas – BPV diskrecija – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 teisinis pagrindas – Komisijos diskrecija“
Byloje T‑405/21
Dexia Crédit Local, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų H. Gilliams ir J.‑M. Gollier,
ieškovė,
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. Kerlin ir C. De Falco, padedamų advokatų H.‑G. Kamann, F. Louis, P. Gey ir V. Del Pozo Espinosa de los Monteros,
atsakovę,
palaikomą:
Europos Parlamento, atstovaujamo J. Etienne ir O. Denkov,
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos E. d’Ursel ir A. Westerhof Löfflerová,
ir
Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou ir A. Steiblytės,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai G. De Baere, D. Petrlík (pranešėjas), K. Kecsmár ir S. Kingston,
posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. kovo 1 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Dexia Crédit Local prašo panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas susijęs su ieškove.
[Praleista]
III. Šalių reikalavimai
22 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su ieškove,
– priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.
23 BPV Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,
– subsidiariai, ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju palikti galioti to sprendimo padarinius, kol jis bus pakeistas arba bent šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
24 Europos Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumu, pateikiant prieštaravimą penktajame ir šeštajame pagrinduose,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
25 Europos Sąjungos Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
IV. Dėl teisės
[Praleista]
A. Dėl Reglamento Nr. 806/2014 ir Deleguotojo reglamento 2015/63 neteisėtumu grindžiamų prieštaravimų
1. Dėl penktojo ir šeštojo pagrindų, susijusių su Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų neteisėtumu grindžiamais prieštaravimais, atsižvelgiant į Sutartis
29 Pirma, ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai, kuriais remdamasi BPV nustatė metinį tikslinį lygį ir ieškovės ex ante įnašą, yra neteisėti. Šios nuostatos buvo priimtos remiantis SESV 114 straipsniu, o pagal jas nacionalines pertvarkymo institucijas (NPI), kompetentingas nustatyti metinį tikslinį lygį ir ex ante įnašus, pakeitė šiuo reglamentu įsteigta nepriklausoma Sąjungos agentūra – BPV.
30 Antra, ieškovės teigimu, nuostatos, kurių teisėtumas ginčijamas pateikiant šeštąjį pagrindą, t. y. Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniai, kaip ji nurodė atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, yra „fiskalinės nuostatos“, kaip tai suprantama pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį, todėl negalėjo būti priimtos remiantis šio straipsnio 1 dalimi. Kadangi jose numatyta pareiga mokėti ex ante įnašus, jie yra fiskalinio pobūdžio, nes šie įnašai nėra realus ir proporcingas atlygis už konkrečią paslaugą. Iš tiesų juos mokėdama ieškovė negalėjo tikėtis jokio atlygio, atsižvelgiant į Komisijos ir BPV patvirtintą aplinkybę, kad ieškovės padėtį reglamentuoja nuostatos, galiojusios tuo metu, kai buvo pradėtas jos pertvarkymas, t. y. prieš įsigaliojant Direktyvai 2014/59, ir kad žlugimo atveju jai negalėtų būti taikoma jokia pertvarkymo priemonė.
31 Be to, ieškovė teigia, kad ex ante įnašais siekiama tik viešojo intereso tikslų, kaip Bendrasis Teismas konstatavo 2021 m. sausio 20 d. Sprendime ABLV Bank / BPV (T‑758/18, EU:T:2021:28, 70 ir 71 punktai). Viešojo intereso tikslas užtikrinti bankų sistemos finansinį stabilumą naudingas ne tik įstaigoms, privalančioms mokėti ex ante įnašus, bet ir visiems Sąjungos ūkio subjektams.
32 Tuo remdamasi ieškovė daro išvadą, kad tik SESV 352 straipsnis galėjo būti teisinis pagrindas priimti Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsnius.
33 BPV, Parlamentas, Taryba ir Komisija nesutinka su šiais argumentais.
34 Pirmiausia primintina, kad Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtini šio teisės akto tikslas ir turinys (žr. 2017 m. liepos 26 d. Nuomonės 1/15 (ES ir Kanados PNR susitarimas), EU:C:2017:592, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Susitarimas su Kazachstanu), C‑244/17, EU:C:2018:662, 36 punktą).
35 Pagal teisėkūros procedūrą priimami aktai, kurių teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnio 1 dalis, turi, pirma, apimti priemones, skirtas valstybių narių įstatymams ir kitoms teisės aktų nuostatoms derinti, ir, antra, jais turi būti siekiama, kad būtų sukurta ir veiktų vidaus rinka (2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2014:18, 100 punktas).
36 Pirmiausia, siekiant patikrinti, ar Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai galėjo būti priimti remiantis SESV 114 straipsnio 1 dalimi, reikia išnagrinėti, ar šios nuostatos atitinka abi šio sprendimo 35 punkte nurodytas sąlygas.
37 Pirma, primintina, kad SESV 114 straipsniu kaip teisiniu pagrindu galima remtis tik tuo atveju, kai iš teisės akto objektyviai ir iš tikrųjų išplaukia, kad jis skirtas vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygoms pagerinti (žr. 2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2014:18, 113 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
38 Nagrinėjamu atveju, be kita ko, iš Reglamento Nr. 806/2014 1 ir 3 konstatuojamųjų dalių, taip pat Direktyvos 2014/59 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad šis reglamentas buvo priimtas esant ekonomikos ir finansų krizei, kuri, kiek tai susiję su Sąjunga, parodė, kad trūksta priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti finansinių sunkumų turinčių įstaigų keliamą riziką, todėl valstybės narės buvo priverstos naudoti viešuosius finansinius išteklius tokioms įstaigoms remti.
39 Iš Reglamento Nr. 806/2014 1 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad ši krizė atskleidė grėsmes banko paslaugų vidaus rinkos veikimui ir didėjančią finansų rinkų susiskaidymo riziką. Tai iš tiesų kėlė nerimą vidaus rinkoje, kurioje bankai turėtų galėti vykdyti svarbią tarpvalstybinio pobūdžio veiklą, tačiau buvo nustatyta, kad šios veiklos mastas mažėja, nes baimintasi, kad problemos išplis.
40 Be to, Reglamento Nr. 806/2014 2–4 ir 12 konstatuojamosiose dalyse Sąjungos teisės aktų leidėjas pažymėjo, kad dėl skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių ir susijusios administracinės praktikos, taip pat dėl vienodo sprendimų priėmimo proceso sprendžiant pertvarkymo bankų sąjungoje klausimą nebuvimo mažėja nacionalinių bankų sistemų pasitikėjimas kitų valstybių narių, įskaitant BPeM nedalyvaujančias valstybes nares, bankų sistemomis ir didėja rinkos nestabilumas, nes neužtikrinama galimybė numatyti, kokios bus banko žlugimo pasekmės. Dėl šių skirtumų kai kurių bankų ir klientų skolinimosi sąnaudos galėjo padidėti vien dėl šių bankų įsisteigimo vietos, neatsižvelgiant į jų faktinį kreditingumą.
41 Galiausiai Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 806/2014 9 ir 19 konstatuojamosiose dalyse pabrėžė, kad tol, kol pertvarkymo taisyklės, praktika ir dalijimosi našta metodai išliks nacionaliniai, o pertvarkymui finansuoti reikalingi finansiniai ištekliai bus renkami ir leidžiami nacionaliniu lygmeniu, valstybių narių ir bankų sektoriaus ryšys nebus visiškai nutrauktas ir vidaus rinka išliks suskaidyta. Tai riboja tarpvalstybinę bankų veiklą, sukuria kliūčių naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje.
42 Būtent dėl šių priežasčių Reglamentu Nr. 806/2014 siekiama susilpninti ryšius tarp atskirų valstybių narių numatomos biudžeto padėties ir jose veikiančių bankų ir įmonių finansavimo išlaidų, taip pat numatyti pareigą visam finansų sektoriui finansuoti finansų sistemos stabilizavimą.
43 Taigi Reglamente Nr. 806/2014, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, be kita ko, nustatomos vienodos įstaigų pertvarkymo taisyklės ir vienoda procedūra, kurias turėtų taikyti BPV, ir tai daroma siekiant pašalinti šio sprendimo 38–41 punktuose nurodytas grėsmes.
44 Esminis šių taisyklių ir šios procedūros elementas yra BPF, kuris, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 67 ir 76 straipsnių ir jo 107 konstatuojamosios dalies, leidžia užtikrinti veiksmingą naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais ir, siekiant veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, prisidėti prie šių priemonių finansavimo.
45 Siekiant užtikrinti pakankamus finansinius išteklius BPF, jis, kaip matyti iš šio sprendimo 38–41 punktuose išdėstytų argumentų, finansuojamas visų pirma iš įstaigų sumokėtų ex ante įnašų, kurių suma priklauso nuo galutinio tikslinio lygio ir pagrindinių apskaičiavimo metodų, nustatytų Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniuose.
46 Taigi šių įnašų mokėjimu, nustatytu laikantis Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnių, užtikrinamas veiksmingas įstaigų pertvarkymo vienodų taisyklių ir procedūros taikymas. Savo ruožtu, kaip matyti iš to paties reglamento 12 ir 19 konstatuojamųjų dalių, tuos įnašus nustatančios taisyklės leidžia užtikrinti, kad skirtinga nacionalinė praktika nebūtų kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ar neiškraipytų konkurencijos vidaus rinkoje.
47 Be to, Reglamento Nr. 806/2014 11, 31 ir 39 konstatuojamosiose dalyse Sąjungos teisės aktų leidėjas pabrėžė, kad vienodas pertvarkymo tvarkos taikymas dalyvaujančiose valstybėse narėse bus sustiprintas užduotis pavedus BPV, kuri sukurta specialiai tam, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas pertvarkymo sprendimų priėmimo procesas, ji taip pat turės užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į valstybių finansinį stabilumą, Sąjungos finansinį stabilumą ir vidaus rinką. Atsižvelgiant į tai, šio reglamento 5 straipsnyje numatyta, kad BPV laikytina NPI, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2014/59, kai vykdo tokiai NPI pavestas užduotis ir įgaliojimus. Taigi šia nuostata BPV suteikiama galimybė visapusiškai veikti kaip pertvarkymo sprendimus bankų sąjungoje priimančiam organui, todėl, atsižvelgiant ir į šio sprendimo 38–41 punktuose išdėstytus argumentus, ja siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą.
48 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Reglamentu Nr. 806/2014, visų pirma jo 5, 69 ir 70 straipsniais, siekiama pagerinti vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygas.
49 Antra, primintina, kad žodžių junginiu „priemones <…> suderinti“, vartojamu SESV 114 straipsnyje, SESV rengėjai, atsižvelgdami į suderintinos srities bendrą kontekstą ir ypatingas aplinkybes, norėjo Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikti diskreciją parinkti taikytiną derinimo techniką, kuri būtų tinkamiausia norimam rezultatui pasiekti, ypač srityse, kurioms būdingos sudėtingos techninės savybės (žr. 2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2014:18, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas, pasirinkdamas derinimo techniką ir atsižvelgdamas į turimą diskreciją dėl SESV 114 straipsnyje nustatytų priemonių, gali deleguoti Sąjungos organui arba įstaigai įgaliojimus įgyvendinti siekiamą suderinimą. Taip būtent yra tuo atveju, kai priemonės, kurių reikia imtis, turi būti pagrįstos konkrečiomis profesinėmis ir techninėmis žiniomis ir tokio subjekto galimybe reaguoti (2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑270/12, EU:C:2014:18, 105 punktas).
51 Atsižvelgiant į tai, pirma, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 38–42 punktų, priemonės, kurių reikia imtis pertvarkymo srityje, turi būti grindžiamos konkrečiomis profesinėmis ir techninėmis žiniomis. Antra, kaip matyti iš šio sprendimo 47 punkte išdėstytų argumentų, BPV buvo įsteigta siekiant užtikrinti ir sustiprinti įstaigų pertvarkymo vienodų taisyklių ir procedūros taikymą. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnyje galėjo numatyti, kad BPV turi būti laikoma NPI, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2014/59, kai vykdo tokiai NPI pavestas užduotis ir įgaliojimus, ir suteikti jai įgaliojimus pagal šio reglamento 69 ir 70 straipsnius nustatyti ex ante įnašų sumą, taip pat valdyti BPF finansinius išteklius pagal minėto reglamento 67 straipsnio 2 ir 3 dalis.
52 Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 45 ir 46 punktų, Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniai yra esminis įstaigų pertvarkymo taisyklių ir procedūros elementas, padedantis užtikrinti, kad skirtinga nacionalinė praktika nebūtų kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ar neiškraipytų konkurencijos vidaus rinkoje.
53 Taip pat, kaip matyti iš šio sprendimo 47 punkto, Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnyje įtvirtinta priemonė, susijusi su pertvarkymo teisės aktų derinimu, kuria sustiprinamas vienodas įstaigų pertvarkymo taisyklių ir procedūros taikymas.
54 Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai gali būti laikomi nuostatomis dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su įstaigų pertvarkymu bankų sąjungoje, derinimo.
55 Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad BPV įsteigimas Reglamentu Nr. 806/2014 neatitinka reikalavimų, nustatytų 2006 m. gegužės 2 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C‑217/04, EU:C:2006:279, 44 ir 45 punktai).
56 2006 m. gegužės 2 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C‑217/04, EU:C:2006:279) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad įstaigai, padedančiai įgyvendinti suderinimo procesą, patikėtos užduotys turi būti glaudžiai susijusios su sritimis, dėl kurių priimti teisės aktai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo, o taip yra „ypač“ tada, kai tam įsteigta įstaiga nacionalinėms valdžios institucijoms arba ūkio subjektams teikia paslaugas, kurios turi poveikį vienodam suderinimo priemonių įgyvendinimui ir gali palengvinti jų taikymą (2006 m. gegužės 2 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑217/04, EU:C:2006:279, 45 punktas).
57 Pateikdamas šiuos paaiškinimus Teisingumo Teismas nurodė savo nagrinėjamos bylos ypatybes, kurios, atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes, leido manyti, kad atitinkamos įstaigos uždaviniai buvo glaudžiai susiję su sritimis, dėl kurių priimtas toje byloje nagrinėtas teisės aktas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo.
58 Tokia glaudi BPV patikėtų užduočių ir srities, dėl kurios priimtas Reglamentas Nr. 806/2014, sąsaja yra ir šioje byloje. Iš tiesų šiuo reglamentu BPV patikėtos užduotys, aprašytos šio sprendimo 51 punkte, yra susijusios su bankų sąjungos, kuriai, kaip nurodė Sąjungos teisės aktų leidėjas šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje, reikėjo išsamaus ir detalaus bendro finansinių paslaugų taisyklių sąvado, sukūrimo aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, kaip matyti iš minėto reglamento 35 konstatuojamosios dalies, BPV atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant priežiūros ir pertvarkymo praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Be to, kaip numatyta to paties reglamento 31 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 2 dalyje, vykdydama savo užduotis BPV glaudžiai bendradarbiauja su NPI, be kita ko, siekdama apskaičiuoti ex ante įnašus. Taigi Reglamentu Nr. 806/2014 BPV pavestos užduotys turi poveikį vienodam suderinimo priemonių įgyvendinimui ir gali palengvinti jų taikymą.
59 Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali teigti, kad BPV patikėtos užduotys nėra glaudžiai susijusios su sritimis, dėl kurių priimti teisės aktai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo nagrinėjamoje srityje.
60 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai atitinka SESV 114 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
61 Ieškovė taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniai, kiek juose numatyta pareiga mokėti ex ante įnašus, yra fiskalinio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį, todėl negali būti priimti remiantis SESV 114 straipsnio 1 dalimi.
62 SESV 114 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jo 1 dalis netaikoma, be kita ko, „fiskalinėms nuostatoms“.
63 Dėl sąvokos „fiskalinės nuostatos“ aiškinimo konstatuotina, kad SESV nepateikiama jos apibrėžties (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑338/01, EU:C:2004:253, 63 punktą).
64 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad konkretaus sektoriaus ūkio subjektų atlikti mokėjimai nėra fiskalinio pobūdžio ypač tuo atveju, kai jie tiesiogiai skirti tik šio sektoriaus išlaidoms finansuoti arba kai šios išlaidos būtinos to sektoriaus veikimui užtikrinti, siekiant visų pirma jį stabilizuoti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1989 m. liepos 11 d. Sprendimo Schräder HS Kraftfutter, 265/87, EU:C:1989:303, 9 ir 10 punktus).
65 Šie argumentai taikomi ir ex ante įnašams, kurie atitinka draudimo principais pagrįstą logiką ir kuriuos moka konkretaus sektoriaus ūkio subjektai tam, kad būtų finansuojamos tik šio sektoriaus išlaidos.
66 Taigi dėl ex ante įnašų pobūdžio šio sprendimo 38 punkte jau pažymėta, kad Reglamentas Nr. 806/2014 buvo priimtas esant ekonomikos ir finansų krizei, kuri, kiek tai susiję su Sąjunga, parodė, kad trūksta priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti finansinių sunkumų turinčių įstaigų keliamą riziką, todėl valstybės narės buvo priverstos naudoti viešuosius finansinius išteklius tokioms įstaigoms remti. BPeM siekiama išvengti žalos, patiriamos per tokias krizes žlugus įstaigoms, nes jų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali kelti pavojų visų finansų rinkų stabilumui, kaip matyti iš šio reglamento 8 ir 12 konstatuojamųjų dalių.
67 Šiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad, kaip matyti, be kita ko, iš Reglamento Nr. 806/2014 100 konstatuojamosios dalies, finansų sistemos stabilizavimą turi finansuoti visas finansų sektorius.
68 Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ex ante įnašai yra specifiniai dėl to, kad, kaip patvirtina Direktyvos 2014/59 105–107 konstatuojamosios dalys ir Reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamoji dalis, jais, laikantis draudimo principais pagrįstos logikos, siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių BPeM, kad šis galėtų atlikti savo funkcijas (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden‑Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktas).
69 Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 61 konstatuojamąją dalį ex ante įnašai renkami iš finansų sektoriaus ūkio subjektų tam, kad būtų papildytas BPF, o juo naudotis leidžiama tik siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais, kai paaiškėja, kad tokios priemonės yra būtinos šio sektoriaus finansinio stabilumo tikslui įgyvendinti.
70 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio, šio sprendimo 69 punkte nurodytos priemonės taikomos tik toms įstaigoms, kurios privalo mokėti ex ante įnašus.
71 Žinoma, Reglamente Nr. 806/2014 nenustatyta jokio automatinio ryšio tarp ex ante įnašo mokėjimo ir atitinkamos įstaigos pertvarkymo. Būtent dėl šios priežasties ex ante įnašai neturėtų būti vertinami kaip draudimo įmokos, kurių kasmėnesinis mokėjimas ir grąžinimas būtų galimas (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, T‑758/18, EU:T:2021:28, 70 ir 73 punktus).
72 Vis dėlto įstaigos dvejopai naudojasi BPF, finansuojamu būtent jų ex ante įnašais.
73 Pirma, kai įstaigos žlunga arba gali žlugti, jų finansinė padėtis gali būti sureguliuota per pertvarkymo procedūrą, kurią dėl jų galima pradėti, jeigu įvykdytos ir kitos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos. Taigi tokia procedūra leidžia naudoti BPF finansinius išteklius dėl tokių įstaigų, nes šie ištekliai buvo papildyti jų įnašais.
74 Antra, mokėdamos ex ante įnašus visos įstaigos gauna naudos iš to, kad finansų sistema yra stabili, o tai užtikrina BPF.
75 Iš tiesų BPF apsaugo nuo rizikos, kurią visas finansų sektorius kelia finansų sistemos stabilumui (2021 m. sausio 20 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, T‑758/18, EU:T:2021:28, 72 punktas).
76 Vadinasi, laikantis ne fiskalinės, o draudimo principais pagrįstos logikos, BPF siekiama užtikrinti viso finansų sektoriaus stabilumą ir jo tikslas – visų įstaigų apsauga nuo paties šio sektoriaus krizės.
77 Beje, šį draudimo principais pagrįstos logikos tikslą atspindi ir tai, kaip apskaičiuojami ex ante įnašai, nes jie grindžiami ne konkretaus tarifo taikymu apmokestinimo bazei, bet, vadovaujantis Direktyvos 2014/59 102 ir 103 straipsniais, taip pat Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniais, galutinio tikslinio lygio, vėliau – metinio tikslinio lygio, kuris turi būti paskirstytas įstaigoms, nustatymu (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden‑Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktą). Šis metinio tikslinio lygio paskirstymas grindžiamas, be kita ko, kaip matyti ir iš Reglamento Nr. 806/2014 109 konstatuojamosios dalies, rizika, kurią kiekviena įstaiga kelia finansų sistemos stabilumui, o tai skatina įstaigas veikti pagal mažiau rizikingą modelį.
78 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad įstaigų ex ante įnašai mokami laikantis draudimo principais pagrįstos logikos, nes jie tiesiogiai skirti tik finansų sektoriaus, kuriam priklauso šios įstaigos, išlaidoms finansuoti ir šios išlaidos būtinos šio sektoriaus veikimui užtikrinti, be kita ko, siekiant jį stabilizuoti tam tikrų įstaigų žlugimo atveju ir sumažinti problemos mastą.
79 Taigi Reglamento Nr. 806/2014 nuostatos, pagal kurias įstaigos įpareigojamos mokėti ex ante įnašus ir kuriose nustatoma jų apskaičiavimo tvarka, be kita ko, jo 69 ir 70 straipsniai, nėra „fiskalinės nuostatos“, kaip tai suprantama pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį.
80 Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.
81 Pirma, dėl šio sprendimo 72–74 punktuose nurodytų motyvų reikia atmesti ieškovės argumentą, kad sumokėjusi ex ante įnašus ji negauna jokio atlygio.
82 Antra, negalima pritarti ir ieškovės argumentui, kad finansinis stabilumas yra viešojo intereso tikslas, dėl kurio naudos gauna ne tik asmenys, privalantys mokėti ex ante įnašus. Iš tiesų tokia aplinkybė neturi įtakos draudimo principais grindžiamai ex ante įnašų logikai, nes šie įstaigų mokami įnašai yra tiesiogiai skirti tik finansų sektoriaus, kuriam priklauso šios įstaigos, išlaidoms finansuoti ir šios išlaidos yra būtinos šiam sektoriui veikti.
83 Galiausiai ieškovė teigia, kad Reglamentas Nr. 806/2014 turėjo būti priimtas remiantis SESV 352 straipsniu, lygiaverčiu SESV 127 straipsnio 6 daliai, kuri buvo 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), teisinis pagrindas.
84 SESV 352 straipsniu siekiama pašalinti spragą, kai įgaliojimai veikti Sąjungos institucijoms tiesiogiai ar netiesiogiai nesuteikiami pagal konkrečias Sutarčių nuostatas, jeigu tokie įgaliojimai vis dėlto būtini tam, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo funkcijas vienam iš šiose Sutartyse nustatytų tikslų įgyvendinti (1996 m. kovo 28 d. Nuomonės 2/94 (Bendrijos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:1996:140, 29 punktas; taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑166/07, EU:C:2009:499, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
85 Iš to matyti, kad jeigu Sąjungos aktui priimti yra konkretus teisinis pagrindas, SESV 352 straipsniu remtis negalima.
86 Viena vertus, iš šio sprendimo 38–54 punktų matyti, kad nuostatos, kurių teisėtumas ginčijamas, t. y. Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai, atitinka SESV 114 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nes kiekvienoje iš jų numatyta priemonė, susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų pertvarkymo srityje derinimu, ir jomis siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą. Kita vertus, iš šio sprendimo 62–79 punktų matyti, kad šio reglamento 69 ir 70 straipsniai, kurių teisėtumas ginčijamas, nėra „fiskalinės nuostatos“, kaip tai suprantama pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį.
87 Taigi tokios priemonės gali būti siejamos su Sąjungos institucijoms suteikta kompetencija priimti teisės aktus pagal SESV 114 straipsnį, siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą.
88 Šiomis aplinkybėmis SESV 352 straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas priimti Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsnius.
89 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, penktąjį ir šeštąjį pagrindus reikia atmesti.
[Praleista]
B. Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamo sprendimo teisėtumu
[Praleista]
1. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeista Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalis
[Praleista]
207 Siekdamas įvertinti, ar ginčijamame sprendime nustatydama metinį tikslinį lygį BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį, Bendrasis Teismas pirmiausia turi ex officio išnagrinėti, ar tas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su šio lygio nustatymu.
208 Šiuo klausimu primintina, kad nemotyvavimas ar nepakankamas motyvavimas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net turi iškelti ex officio (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrasis Teismas gali ar net turi atsižvelgti ir į kitus motyvavimo trūkumus nei tie, kuriais remiasi ieškovė, ypač kai jie išaiškėja vykstant procesui.
209 Šiuo tikslu taikant proceso organizavimo priemonę ir per teismo posėdį šalys buvo išklausytos dėl visų galimų ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
210 Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos.
211 Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 210 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.
212 Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio.
213 Dėl ex ante įnašų apskaičiavimo būdo Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį.
214 Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnį BPV apskaičiuoja ex ante įnašą kiekvienai įstaigai remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į galutinį tikslinį lygį ir pagal Deleguotajame reglamente 2015/63 nustatytą metodiką.
215 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamosios dalies, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11 287 677 212,56 EUR.
216 Ginčijamo sprendimo 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse BPV iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. Paskui BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas). Siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį BPV taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m.
217 Ginčijamo sprendimo 38–47 konstatuojamosiose dalyse BPV išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą.
218 Ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamojoje dalyje BPV nustatė nuolatinę apdraustųjų indėlių augimo tendenciją visose dalyvaujančių valstybių narių įstaigose. Konkrečiai kalbant, vidutinė kas ketvirtį apskaičiuota šių indėlių suma 2020 m. buvo 6,689 trln. EUR.
219 Ginčijamo sprendimo 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse BPV pristatė prognozuojamą apdraustųjų indėlių raidą per likusius trejus pradinio laikotarpio metus, t. y. nuo 2021 m. iki 2023 m. Ji laikėsi nuomonės, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos metinis apdraustųjų indėlių augimo tempas bus 4–7 %.
220 Ginčijamo sprendimo 42–45 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė veiklos ciklo etapo ir galimo prociklinio poveikio, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, vertinimą. Šiuo tikslu ji nurodė, kad atsižvelgė į kelis rodiklius, pavyzdžiui, Komisijos prognozę dėl bendrojo vidaus produkto augimo ir Europos Centrinio Banko (ECB) prognozes šiuo klausimu ar privačiojo sektoriaus kredito srautą, išreikštą bendrojo vidaus produkto procentine dalimi.
221 Ginčijamo sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje BPV padarė išvadą, kad nors pagrįsta tikėtis tolesnio apdraustųjų indėlių augimo bankų sąjungoje, šio augimo tempas bus mažesnis nei 2020 m. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, kad laikosi „atsargaus požiūrio“ dėl apdraustųjų indėlių augimo tempo ateinančiais metais iki 2023 m.
222 Atsižvelgdama į šias aplinkybes BPV ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių pagal minėto sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje pateiktą matematinę formulę:
„Tikslas0 [metinio tikslinio lygio suma] = Apdraustųjų indėlių suma2020 * 0,0135 * ⅛ = 11 287 677 212,56 EUR“.
223 Iš BPV paaiškinimų per teismo posėdį iš esmės matyti, kad 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpio metinį tikslinį lygį ji nustatė, kaip nurodyta toliau.
224 Pirma, remdamasi perspektyvine analize, BPV nustatė, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių suma, prognozuojama pradinio laikotarpio pabaigoje, yra maždaug 7,5 trln. EUR. Apskaičiuodama šią sumą BPV atsižvelgė į vidutinę apdraustųjų indėlių sumą 2020 m., t. y. 6,689 trln. EUR, 4 % metinį apdraustųjų indėlių augimo tempą ir iki pradinio laikotarpio pabaigos likusių įnašų mokėjimo laikotarpių skaičių (trys).
225 Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiavo 1 % nuo šių 7,5 trln. EUR – numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, kuri turi būti pasiekta 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. apie 75 mlrd. EUR.
226 Trečia, BPV iš šios sumos atskaitė finansinius išteklius, kurie BPF jau buvo 2021 m., t. y. apie 42 mlrd. EUR, ir gavo sumą, kurią iki pradinio laikotarpio pabaigos likusiais įnašų mokėjimo laikotarpiais, t. y. 2021–2023 m., dar reikėjo surinkti. Ši suma sudarė apie 33 mlrd. EUR.
227 Ketvirta, BPV padalijo šią sumą iš trijų, kad vienodai ją paskirstytų minėtiems likusiems trims įnašų mokėjimo laikotarpiams. Taigi 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpio metinis tikslinis lygis buvo tokio dydžio, koks nurodytas šio sprendimo 215 punkte, t. y. apie 11,287 mlrd. EUR.
228 Per teismo posėdį BPV taip pat tvirtino, kad viešai paskelbė informaciją, kuria grindžiama šio sprendimo 224–227 punktuose aprašyta metodika ir kuri leido ieškovei suprasti metodą, pagal kurį buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Konkrečiai kalbant, ji paaiškino, kad savo interneto svetainėje 2021 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas, bet prieš šio ieškinio pareiškimą, paskelbė faktų suvestinę „Fact Sheet 2021“ (toliau – faktų suvestinė), kurioje buvo nurodyta numatoma galutinio tikslinio lygio suma. Be to, BPV tvirtino, kad BPF turimų finansinių išteklių sumą taip pat buvo galima sužinoti jos interneto svetainėje ir per kitus viešus šaltinius dar gerokai iki ginčijamo sprendimo priėmimo.
229 Siekiant išnagrinėti, ar nustatydama metinį tikslinį lygį BPV laikėsi pareigos motyvuoti, primintina, kad, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti turiniu, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai, be kita ko, turi būti neprieštaringi, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises kompetentingame teisme, galėtų žinoti tikruosius šio sprendimo motyvus, o šis teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 20 ir 45–47 punktus ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑241/13, EU:T:2015:982, 56 punktą).
230 Be to, kai ginčijamo sprendimo rengėjas per procesą Sąjungos teisme pateikia savo motyvų paaiškinimų, jie turi atitikti tame sprendime išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 45–47 punktus ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 54 ir 55 punktus).
231 Iš tiesų, jei ginčijamame sprendime pateikti argumentai neatitinka tokių paaiškinimų, pateiktų per teismo procesą, atitinkamo sprendimo motyvai neatlieka šio sprendimo 181 ir 182 punktuose nurodytų funkcijų. Konkrečiai kalbant, toks nenuoseklumas trukdo, pirma, suinteresuotiesiems asmenims prieš pareiškiant ieškinį sužinoti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus ir pasirengti atitinkamai gynybai ir, antra, Sąjungos teismui nustatyti motyvus, kuriais teisiškai paremtas tas sprendimas, ir išnagrinėti jų atitiktį taikytinoms teisės normoms.
232 Galiausiai primintina: kai BPV priima sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, ji turi supažindinti atitinkamas įstaigas su šių įnašų apskaičiavimo metodu (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden‑Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktą).
233 Tą patį reikia pasakyti apie metinio tikslinio lygio nustatymo metodą, nes ši suma turi esminę reikšmę tokio sprendimo sistemoje. Iš tiesų, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnio, ex ante įnašai apskaičiuojami paskirstant minėtą sumą visoms atitinkamoms įstaigoms, todėl tos sumos padidinimas ar sumažinimas atitinkamai lemia kiekvienos iš šių įstaigų ex ante įnašo padidėjimą arba sumažėjimą.
234 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimų dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo.
235 Šioje byloje taip nėra.
236 Iš tiesų pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje yra pateikta matematinė formulė, kuria remiantis, kaip teigiama šiame sprendime, buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Vis dėlto matyti, kad ši formuluotė neapima BPV faktiškai taikyto metodo, paaiškinto per teismo posėdį, elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 224–227 punktų, pagal šį metodą BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, iš galutinio tikslinio lygio atėmusi BPF turimus finansinius išteklius ir gautą sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, padalijusi iš trijų. Tačiau šių dviejų skaičiavimo etapų minėtoje matematinėje formulėje nėra.
237 Be to, šios išvados negali paneigti BPV teiginys, kad 2021 m. gegužės mėn. ji paskelbė faktų suvestinę su joje įtraukta skale, kurioje nurodytos galimos galutinio tikslinio lygio sumos, o jos interneto svetainėje buvo nurodyta BPF turimų finansinių išteklių suma. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė iš tiesų žinojo šias sumas, vien jos neleido jai suprasti, kad BPV faktiškai taikė šio sprendimo 236 punkte nurodytas dvi operacijas, be to, ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje numatytoje matematinėje formulėje jos net neminimos.
238 Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šio sprendimo 237 punkte nurodytoje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš tiesų šį koeficientą galima suprasti taip, kad jis, be kitų parametrų, grindžiamas prognozuojamu apdraustųjų indėlių augimu likusiais pradinio laikotarpio metais. Tai neatitinka per teismo posėdį BPV pateiktų paaiškinimų, iš kurių matyti, kad šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais etapais, nurodytais šio sprendimo 224–227 punktuose, be kita ko, sumą, kuri gauta iš galutinio tikslinio lygio atėmus BPF turimus finansinius išteklius, padalijus iš trijų. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.
239 Be to, primintina, kad, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio suma svyravo nuo 70 iki 75 mlrd. EUR. Vis dėlto ši skalė neatitinka ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Iš tiesų, viena vertus, skalė, susijusi su apdraustųjų indėlių raidos rodikliu, taip pat apima 4 % viršijančias vertes, kurias taikant apskaičiuota galutinio tikslinio lygio suma būtų didesnė už sumą, kurią apima su šiuo tiksliniu lygiu susijusi skalė. Kita vertus, ieškovė negali suprasti priežasties, dėl kurios BPV į su minėtu tiksliniu lygiu susijusią skalę įtraukė mažesnes nei 75 mlrd. EUR sumas. Iš tiesų tam reikėjo taikyti mažesnį nei 4 % dydį, kurio neapima su apdraustųjų indėlių augimo tempu susijusi skalė. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.
240 Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis.
241 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime yra motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
242 Taigi dėl šios priežasties reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nes tokie motyvavimo trūkumai trukdo Bendrajam Teismui nagrinėti pirmojo pagrindo pagrįstumą.
[Praleista]
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo, kiek tas sprendimas susijęs su Dexia Crédit Local.
2. Palikti galioti Sprendimo SRB/ES/2021/22, kiek jis susijęs su Dexia Crédit Local, padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas šios įstaigos ex ante įnašas į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.
3. BPV padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Dexia Crédit Local patirtos bylinėjimosi išlaidos.
4. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2024 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.