Language of document : ECLI:EU:T:2022:268

BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gegužės 4 d.(*)

„Valstybės pagalba – Graikijos suteikta pagalba – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos sąvoka – Pranašumas – Privataus ūkio subjekto principas – Garantijos įmoka – Sunkumų patirianti įmonė – Graikijos valdžios institucijų žinojimas – Komisijos pranešimas dėl garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos – Akivaizdi vertinimo klaida“

Byloje T‑423/14 RENV

Larko Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama I. Drillerakis, E. Rantos ir N. Korogiannakis, avocats,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Bouchagiar,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo iš dalies panaikinti 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą 2014/539/ES dėl valstybės pagalbos SA.34572 (13/C) (ex 13/NN), kurią Graikija suteikė Larco General Mining & Metallurgical Company SA (OL L 254, 2014, p. 24),

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas G. De Baere, teisėjai V. Kreuschitz (pranešėjas) ir K. Kecsmár,

kancleris E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Larko Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki AE (toliau – ieškovė arba Larko) yra bendrovė, kuri specializuojasi laterito rūdos gavybos ir perdirbimo, lignito gavybos, taip pat feronikelio ir šalutinių produktų gamybos srityje.

2        Ieškovė buvo įsteigta 1989 m. kaip nauja įmonė likvidavus bendrovę Hellenic Mining and Metallurgical SA. Tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, ši bendrovė turėjo tris akcininkus: Graikijos valstybei priklausė 55,2 % akcijų per tarpininkę Hellenic Republic Asset Development Fund, kuri yra privati finansų įstaiga, National Bank of Greece SA (toliau – ETE) priklausė 33,4 % akcijų, o Public Power Corporation SA (pagrindinė elektros energijos gamintoja Graikijoje, kurios didžiausia akcininkė yra valstybė) priklausė 11,4 % akcijų.

3        2012 m. kovo mėn. Hellenic Republic Asset Development Fund informavo Komisiją apie bendrovės Larko privatizavimo programą.

4        2012 m. balandžio mėn. Komisija savo iniciatyva pradėjo preliminarų šio privatizavimo tyrimą, laikydamasi normų valstybės pagalbos srityje.

5        Buvo nagrinėjamos šios šešios priemonės:

–        pirmoji, susijusi, viena vertus, su 1998 m. Larko skolų pagrindiniams jos kreditoriams padengimo sutartimi, pagal kurią šios bendrovės skolos kreditoriams turėjo būti sumokėtos su 6 % metinių palūkanų, ir, kita vertus, su Graikijos valstybės sprendimu nesusigrąžinti šių skolų (toliau – 1 priemonė),

–        antroji, susijusi su 2008 m. Graikijos valstybės suteikta garantija dėl ATE Bank bendrovei Larko suteiktos 30 mln. eurų paskolos (toliau – 2 priemonė arba 2008 m. garantija); ši garantija taikyta 100 % paskolos ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, ir buvo numatyta, kad garantijos įmoka sudarys 1 % per metus,

–        trečioji, susijusi su 2009 m. Larko valdybos pasiūlytu įstatinio kapitalo padidinimu 134 mln. eurų, kurį patvirtino trys jos akcininkai ir kurį vykdant visapusiškai dalyvavo Graikijos valstybė ir iš dalies ETE (toliau – 3 priemonė),

–        ketvirtoji, susijusi su 2010 m. valstybės suteikta neribotos trukmės garantija, kuria buvo visiškai padengtas garantinis raštas, kurį ETE pateikė bendrovei Larko dėl maždaug 10,8 mln. eurų sumos ir kuriame buvo numatyta 2 % dydžio metinė garantijos įmoka (toliau – 4 priemonė); aptariamu garantiniu raštu buvo užtikrintas Areios Pagos (Kasacinis teismas, Graikija) sprendimas sustabdyti sprendimo, kuriuo Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis teismas, Graikija) pripažino 10,8 mln. eurų Larko skolą vienam kreditoriui, vykdymą,

–        penktoji, susijusi su garantijos raštais, kurie Graikijos teismų sprendimu pakeičia privalomą išankstinį 25 % dydžio mokestinės baudos mokėjimą (toliau – 5 priemonė),

–        šeštoji, susijusi su 2011 m. valstybės suteiktomis dviem garantijomis dėl dviejų atitinkamai 30 mln. eurų ir 20 mln. eurų dydžio paskolų, kurias suteikė ATE Bank; šios garantijos užtikrino 100 % šių paskolų, ir buvo numatyta, kad garantijos įmoka sudarys 1 % per metus (toliau – 6 priemonė).

6        Atlikdama šį tyrimą, Komisija Graikijos valdžios institucijų paprašė papildomos informacijos; ši informacija jai buvo pateikta 2012 m. ir 2013 m. Taip pat buvo surengti Komisijos tarnybų ir Graikijos valdžios institucijų atstovų susitikimai.

7        2013 m. kovo 6 d. sprendimu (OL C 136, 2013, p. 27; toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos SA.34572 (13/C) (ex 13/NN).

8        Vykstant procedūrai pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, Komisija pakvietė Graikijos valdžios institucijas ir trečiąsias suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio sprendimo 5 punkte nurodytų pagalbos priemonių. 2013 m. balandžio 30 d. Komisija gavo Graikijos valdžios institucijų pastabas, o iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių negavo jokių pastabų.

9        2014 m. kovo 27 d. Komisija priėmė Sprendimą 2014/539/EB dėl valstybės pagalbos SA.34572 (13/C) (ex 13/NN), kurią Graikija suteikė Larco General Mining & Metallurgical Company SA (OL L 254, 2014, p. 24, toliau – ginčijamas sprendimas).

10      Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, pirma, kad tuo metu, kai buvo taikomos šešios aptariamos priemonės, Larko buvo sunkumų patirianti bendrovė, kaip tai suprantama pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2, toliau – Gairės dėl valstybės pagalbos įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti) 9–11 punktus.

11      Dėl šio sprendimo 5 punkte išvardytų priemonių Komisija visų pirma nusprendė, kad 2–4 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, paskui – kad šios priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant pareigą pranešti ir draudimą vykdyti, kurie nustatyti SESV 108 straipsnio 3 dalyje, ir, galiausiai – kad šios priemonės yra su vidaus rinka nesuderinama pagalba, kurią reikia susigrąžinti, kaip tai suprantama pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 14 straipsnio 1 dalį.

12      Komisija taip pat nusprendė, kad dvi kitos priemonės, t. y. 1 ir 5 priemonės dėl skolos Finansų ministerijai nesugrąžinimo ir dėl dviejų 2011 m. valstybės garantijų (žr. šio sprendimo 5 punktą), nėra valstybės pagalba.

13      Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:

1 straipsnis

Skolos Finansų ministerijai nesusigrąžinimas ir garantijos raštai vietoje papildomo mokesčio sumokėjimo 2010 m., kuriuos Graikija suteikė bendrovei [Larko], nėra laikytini valstybės pagalba pagal [SESV]107 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią sudaro 135 820 824,35 [euro] valstybės garantijų, 2008, 2010 ir 2011 m. suteiktų bendrovei [Larko], ir valstybės dalyvavimas 2009 m. didinant bendrovės kapitalą, ir kurią Graikija neteisėtai suteikė pažeisdama [SESV] 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka.

3 straipsnis

1.      Graikija turi susigrąžinti 2 straipsnyje nurodytą nesuderinamą pagalbą iš jos gavėjo.

2.      Susigrąžinamoms sumoms skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo jų perdavimo pagalbos gavėjams disponuoti dienos iki susigrąžinimo dienos.

3.      Palūkanos skaičiuojamos bendrai sumai pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 su pakeitimais V skyrių.

4.      Graikija turi nurodyti tikslią (‑ias) datą (‑as), kada valstybė prisidėjo prie 2009 m. akcinio kapitalo didinimo, kuris yra laikomas 3 priemone.

5.      Graikija nutraukia visus nebaigtus 2 straipsnyje nurodytos pagalbos mokėjimus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

4 straipsnis

1.      2 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2.      Graikija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

5 straipsnis

1.      Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Graikija pateikia šią informaciją:

a)      visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)      išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašymą;

c)      dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.

2.      Graikija nuolat praneša Komisijai apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines priemones, kurių buvo imtasi 2 straipsnyje nurodytai pagalbai susigrąžinti, kol ji bus visa susigrąžinta. Komisijai paprašius, Graikija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat teikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir palūkanas, jau susigrąžintas iš gavėjo.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.“

14      Ginčijamo sprendimo priede pateikta „informacija apie gautas, susigrąžintinas ir jau susigrąžintas pagalbos sumas“; jis išdėstytas taip:

Pagalbos gavėjas – priemonė

Bendra gautos pagalbos suma

Bendra susigrąžintinos pagalbos suma (Pagrindinė suma)

Bendra jau grąžinta suma




Pagrindinė suma

Susigrąžinimo palūkanos

Lar[k]o – 2 priemonė

30 000 000

30 000 000

0

0

Lar[k]o – 3 priemonė

44 999 999,40

44 999 999,40

0

0

Lar[k]o – 4 priemonė

10 820 824,95

10 820 824,95

0

0

Lar[k]o – 6 priemonė

50 000 000

50 000 000

0

0

 Procesas ir šalių reikalavimai

15      2014 m. birželio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

16      2014 m. spalio 9 d. Elliniki Metalleftiki kai Metallourgiki Larymnis Larko AE Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė dokumentą, kuriame prašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2015 m. birželio 11 d. Nutartimi Larko / Komisija (T‑423/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:439) prašymas leisti įstoti į bylą buvo atmestas. Dėl šios nutarties pateiktas apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas 2015 m. spalio 6 d. Nutartimi Metalleftiki kai Metallourgiki Etairia Larymnis Larko / Komisija (C‑385/15 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2015:681).

17      2015 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininko nutartimi procesas buvo sustabdytas, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą, kuriuo bus baigta nagrinėti byla C‑385/15 P(I). Procesas atnaujintas 2015 m. spalio 16 d.

18      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant šio teismo Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

19      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus, prašydamas į juos atsakyti raštu. Šalys pateikė atsakymus Bendrojo Teismo kanceliarijai per nustatytą terminą.

20      Per 2017 m. sausio 26 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

21      2018 m. vasario 1 d. Sprendimu Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57) Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

22      2018 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo ieškovės apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57).

23      2020 m. kovo 26 d. Sprendimu Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) Teisingumo Teismas panaikino 2018 m. vasario 1 d. Sprendimą Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57), nes Bendrasis Teismas atmetė pirmojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su 2 priemone, atmetė likusią ieškinio dalį, grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 61–71 punktai).

25      Konkrečiai kalbant, viena vertus, remiantis 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) 70 punktu darytina išvada, kad dėl to, jog nagrinėjamos pagalbos susigrąžinimu iš jos gavėjo siekiama panaikinti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl konkretaus konkurencinio pranašumo, ir taip atkurti iki šios pagalbos suteikimo buvusią padėtį, Komisija negali daryti prielaidos, kad įmonė įgijo pranašumą, kuris yra valstybės pagalba, remdamasi tik neigiama prezumpcija, pagrįsta informacijos, leidžiančios padaryti priešingą išvadą, nebuvimu, nesant kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tokio pranašumo buvimą (2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija / MTU Friedrichshafen, C‑520/07 P, EU:C:2009:557, 57 ir 58 punktai). Tačiau, pasak Teisingumo Teismo, nors Bendrasis Teismas iš esmės padarė išvadą, jog nėra jokių duomenų apie ankstesnę ar tuo pat metu, kai buvo skiriama 2 priemonė, buvusią padėtį, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad tos priemonės skyrimo momentu Graikijos valdžios institucijoms buvo žinoma apie Larko sunkumus, jis preziumavo, kad Graikijos valdžios institucijų padėtyje esančiam privačiam ūkio subjektui tuo momentu turėjo būti žinoma apie šiuos sunkumus, ir taip nepaisė nurodytos jurisprudencijos bei neatsižvelgė į tos priemonės priėmimo aplinkybes (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 71 punktas). Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar administracinėje byloje yra tam tikro patikimumo ir nuoseklumo duomenų, kurie suteiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, pirma, kad 2 priemonės suteikimo momentu Graikijos valdžios institucijoms buvo arba turėjo būti žinoma apie galimus Larko sunkumus ir, antra, kad per administracinę procedūrą Komisija ir Graikijos valdžios institucijos dėl šio klausimo nesiginčijo (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 123 punktas).

26      Kita vertus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nereikia nagrinėti ieškovės argumentų, išdėstytų 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) 50 ir 51 punktuose dėl klausimo, ar 1 % dydžio metinė garantijos įmoka atitinka privataus ūkio subjekto elgesį (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 72 punktas).

27      Paskelbus 2020 m. kovo 26 d. Sprendimą Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238), byla, kuriai dabar suteiktas numeris T‑423/14 RENV, buvo paskirta Bendrojo Teismo trečiajai kolegijai, į kurią buvo paskirtas teisėjas pranešėjas.

28      Pagal Procedūros reglamento 217 straipsnį šalys per nustatytą terminą pateikė pastabas ir papildomas pastabas dėl 2020 m. kovo 26 d. Sprendimu Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) pasekmių, į kurias turi būti atsižvelgta sprendžiant šį ginčą.

29      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (trečioji kolegija), taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus, prašydamas į juos atsakyti raštu. Šalys pateikė savo atsakymus Bendrojo Teismo kanceliarijai per nustatytus terminus.

30      Remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. lapkričio 22 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu byla T‑423/14 RENV buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam trečiojoje kolegijoje.

31      Pastabose dėl 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) pasekmių ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        patenkinti ieškinį remiantis pirmojo pagrindo pirma dalimi,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jame 2 priemonė kvalifikuojama kaip su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnį tiek, kiek jame nurodyta kartu su palūkanomis susigrąžinti 30 mln. eurų įtariamos pagalbos, susijusios su šia priemone, sumą,

–        nurodyti grąžinti visas vykdant ginčijamą sprendimą tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos šiuo atveju susigrąžintas sumas su palūkanomis,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

32      Pastabose dėl 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) pasekmių Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį, taigi ir ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ginčo apimties

33      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir byla grąžinama Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą byloje, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas. Taigi, Teisingumo Teismui panaikinus sprendimą ir grąžinus bylą Bendrajam Teismui, remiantis Procedūros reglamento 215 straipsniu pastarajam byla grąžinta Teisingumo Teismo sprendimu ir jis privalo priimti sprendimą dėl visų ieškovės pateiktų panaikinimo pagrindų, išskyrus Teisingumo Teismo nepanaikintus rezoliucinės dalies elementus ir argumentus, kurie yra reikiamas tų elementų pagrindas, nes jie įgijo res judicata galią (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 3 d. Sprendimo Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija, T‑379/10 RENV ir T‑381/10 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:400, 26 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

34      Dėl šio ginčo apimties reikia priminti, kad jis susijęs tik su pirmojo pagrindo pirma dalimi, nes kiti ieškovės ieškinio pagrindai buvo galutinai atmesti 2018 m. vasario 1 d. Sprendimu Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57), kadangi tas sprendimas buvo patvirtintas 2020 m. kovo 26 d. Sprendimu Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) (žr. šio sprendimo 23 punktą).

35      Pirma dalimi siekiama užginčyti ginčijamo sprendimo 73, 74 ir 77 konstatuojamosiose dalyse pateiktų motyvų pagrįstumą. Tie motyvai suformuluoti taip:

„(73)      Komisija nesutinka su Graikijos valdžios institucijų tvirtinimu, kad yra tenkinamos [Komisijos pranešimo dėl SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės] pagalbai 3.2 [punkto] sąlygos. Komisija nustatė, kad 2008 m. Lar[k]o buvo sunkumus patirianti įmonė. Be to, metinė 1 % garantijos priemoka negali atspindėti rizikos, kad nebus [vykdomi] su garantuotomis paskolomis susiję [mokėjimai], nes bendrovė Lar[k]o buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais, visų pirma aukštu skolos ir nuosavybės [nuosavo kapitalo] santykiu.

(74)      Komisija mano, kad apdairus rinkos kreditorius tokiomis sąlygomis bendrovei Lar[k]o nebūtų suteikęs garantijos. Kadangi ši priemonė bendrovei Lar[k]o buvo taikoma atrankiniu būdu, Komisija mano, kad 2008 m. valstybės garantija pagalbos gavėjui suteikė atrankinį pranašumą

<…>

(77)      Todėl daroma išvada, kad 2 priemonė laikytina valstybės pagalba pagal [SESV] 107 straipsnio 1 dalį <…>“

36      Ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus iš esmės sudaro dvi dalys, t. y. viena vertus, Komisijos konstatavimas, kad 2008 m. Larko buvo „sunkumų patirianti įmonė“, kaip tai suprantama pagal Komisijos pranešimo dėl [SESV 107 ir 108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10; toliau – Pranešimas dėl garantijų) 3.2 punkto a papunktį, aiškinamą kartu su Gairių dėl valstybės pagalbos įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 9–11 punktuose pateikta apibrėžtimi (toliau – pirmoji motyvų dalis), ir, kita vertus, argumentas, kad „metinė 1 % garantijos priemoka negali atspindėti rizikos, kad nebus [vykdomi] su garantuotomis paskolomis susiję [mokėjimai], nes bendrovė Lar[k]o buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais, visų pirma aukštu skolos ir nuosavybės [nuosavo kapitalo] santykiu“, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį (toliau – antroji motyvų dalis). Be to, remiantis minėtos 73 konstatuojamosios dalies sandara teigtina, kad, Komisijos požiūriu, šios dvi motyvų dalys iš esmės yra alternatyvūs pagrindimai, atitinkamai grindžiami to pranešimo 3.2 punkto a papunkčiu ir 3.2 punkto d papunkčiu, siekiant padaryti išvadą, kad Graikijos valdžios institucijos neįrodė, jog 2 priemonė atitiko rinkos sąlygas, ir kad dėl to ja suteiktas pranašumas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

37      2020 m. kovo 26 d. Sprendime Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 53–71 ir 121–123 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė dėl Bendrojo Teismo atlikto pirmosios motyvų dalies vertinimo ir aiškiai atsisakė vertinti Larko prieštaravimus dėl Bendrojo Teismo atliktos antrosios dalies analizės (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 72 punktas). Be to, sprendime grąžinti bylą Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar administracinėje byloje yra tam tikro patikimumo ir nuoseklumo duomenų, kurie suteiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, viena vertus, kad 2 priemonės suteikimo momentu Graikijos valdžios institucijoms buvo arba turėjo būti žinoma apie galimus Larko sunkumus ir, kita vertus, kad per administracinę procedūrą Komisija ir Graikijos valdžios institucijos dėl šio klausimo nesiginčijo (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 123 punktas).

38      Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje nurodyti motyvai yra alternatyvūs, Bendrasis Teismas mano, kad reikia įvertinti, pirma, argumentų, susijusių su antra motyvų dalimi dėl Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio taikymo, pagrįstumą, kartu atsižvelgiant į reikalavimą patikrinti, ar Graikijos valdžios institucijoms buvo arba turėjo būti žinoma apie, kaip įtariama, Larko finansinius sunkumus ne vėliau kaip 2 priemonės suteikimo momentu, ir, antra, klausimą, ar per administracinę procedūrą dėl šio aspekto kilo Komisijos ir tų valdžios institucijų ginčas.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamosios dalies antra dalimi dėl Graikijos valdžios institucijų žinojimo apie, kaip įtariama, „Larko“ finansinius sunkumus ir dėl ginčų dėl šio aspekto per administracinę procedūrą, pirmoje dalyje pateiktų argumentų pagrįstumo

39      Dėl antrosios motyvų dalies pagrįstumo atsižvelgiant į Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nurodytą kriterijų ieškovė iš esmės apsiriboja teiginiu, kad, pirma, 1 % metinė garantijos įmoka atspindėjo gerą Larko mokumą tuo metu, kai buvo suteikta 2 priemonė, ir atsižvelgia į bendrovės pelningumą per pastaruosius trejus metus, antra, Larko tais pačiais 2008 m. iš ATE Bank gavo garantija neužtikrintą paskolą ir, trečia, ta įmoka atitiko įmokas, kurias Graikijos valstybė gavo už paskolų garantijas, suteiktas kitoms bendrovėms, esančioms panašioje į Larko padėtyje.

40      Pastabose dėl 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) pasekmių ieškovė ginčija 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57) 91–98 punktuose išdėstytus argumentus ir teigia, kad jokia aplinkybė neleidžia teigti, jog privatus ūkio subjektas, esantis tokioje padėtyje kaip Graikijos valdžios institucijos iki 2 priemonės skyrimo, turėjo žinoti apie galimus Larko ekoniminius ir finansinius sunkumus. Ji pažymi, kad Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nustatytus kriterijus Komisija pakeitė aptakia nuoroda į Larko finansinius sunkumus. Be to, Komisija nesilaikė pareigos pati išnagrinėti įmokos dydį ir pareigą įrodinėti jos tinkamumą perkėlė Larko ir Graikijos valstybei. Ieškovės teigimu, Komisija nenustatė finansų rinkose siūlomos orientacinės garantijos įmokos, nenustatė panašios negarantuotos paskolos rinkos kainos ir nepriskyrė paskolos gavėjo kokiai nors rizikos kategorijai. Galiausiai ginčijamo sprendimo 74 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

41      Komisija ginčija ieškovės argumentus ir iš esmės teigia, kad pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti būtent dėl ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje nurodytos antrosios motyvų dalies (žr. šio sprendimo 36 punktą).

42      Šiuo atveju reikia pritarti Komisijos argumentui.

43      Pirma, ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytoje antrojoje motyvų dalyje esanti nuoroda į „didelius Lar[k]o finansinius sunkumus“ neturėtų būti painiojama su toje pačioje konstatuojamojoje dalyje išdėstytoje pirmojoje motyvų dalyje esančia nuoroda į 2008 m. Larko suteiktą „sunkumų patiriančios įmonės“ statusą, kuri atitinka Gairių dėl valstybės pagalbos įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 9–11 punktuose pateiktą apibrėžtį, į kurią nuoroda daroma tik Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunktyje (žr. šio sprendimo 36 punktą). Be to, kaip galima teigti remiantis 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57) 104 punktu, kurio Teisingumo Teismas nekritikavo, to pranešimo 3.2 punkte nurodytos sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, jog kartu jos yra „pakankamos, kad būtų galima atmesti valstybės pagalbos buvimą“. Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu viena iš jų netenkinama, kaip šioje byloje galima pasakyti apie Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nustatytą sąlygą, kad už garantiją turi būti mokama rinkos kainą atitinkanti įmoka, šios aplinkybės pakanka, jog Komisija galėtų nuspręsti, kad suinteresuotoji valstybė narė nepakankamai įrodė, jog valstybės pagalbos egzistavimas gali būti paneigtas remiantis tuo pranešimu.

44      Antra, 2020 m. kovo 26 d. Sprendime Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) Teisingumo Teismas neišsakė nuomonės nei dėl ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos antrosios motyvų dalies, nei dėl 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57) 93–98 punktuose Bendrojo Teismo tuo klausimu pateikto vertinimo pagrįstumo, nors ieškovė jį aiškiai ginčijo apeliaciniame skunde (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 50, 51 ir 72 punktai). Teisingumo Teismas kritikavo tik tai, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė privataus ūkio subjekto principą, nes, remdamasis neigiama prezumpcija ir dėl to nepaisydamas jurisprudencijos dėl su to principo taikymu susijusios įrodinėjimo pareigos paskirstymo, padarė prielaidą, kad 2008 m. skirdamos 2 priemonę Graikijos valdžios institucijos turėjo žinoti, jog 2008 m. Larko buvo „sunkumų patirianti įmonė“, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunktį, aiškinamą atsižvelgiant į Gairių dėl valstybės pagalbos įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 9–11 punktuose pateiktą apibrėžtį (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 53–70 punktai). Todėl Teisingumo Teismas pareikalavo, kad Bendrasis Teismas patikrintų, ar yra įrodymų, prireikus patvirtinančių, kad šios valdžios institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie „Larko sunkumus“ anksčiau arba tuo metu, kai buvo skirta 2 priemonė (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 71 ir 123 punktai).

45      Trečia, ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytoje antrojoje motyvų dalyje Komisija nustatė ryšį tarp, viena vertus, Larko „didelių finansinių sunkumų“ ir, kita vertus, jos „didelio skolos ir nuosavybės [nuosavo kapitalo] santykio“, darančio įtaką „rizikai, kad nebus [vykdomi] su garantuotomis paskolomis susiję [mokėjimai]“. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 56 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės antroje ir trečioje skiltyse patvirtinama, kad 2007 m. šis santykis buvo 1,3, kadangi bendra skola sudarė 141,2 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – 104 mln. eurų, o 2008 m. tas santykis buvo minus 575, kai bendra skola sudarė 230,1 mln. eurų, o nuosavas kapitalas minus 0,4 mln. euro. Taigi, remiantis šia lentele, 2007–2008 m. Larko nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 104 iki minus 0,4 mln. eurų, o jos bendra skola padidėjo nuo 141,2 iki 230,1 mln. eurų.

46      Ketvirta, Bendrasis Teismas mano, kad šių konstatavimų, aiškinamų atsižvelgiant į bylos dokumentuose esančius reikšmingus įrodymus, pakanka įrodyti, kad ne vėliau nei 2 priemonės suteikimo momentu Larko turėjo didelių finansinių sunkumų ir kad Graikijos valdžios institucijos apie tai žinojo ir per administracinę procedūrą to neneigė. Šį vertinimą patvirtina toliau nurodyti bylos dokumentai.

47      Pirma, sprendimo pradėti procedūrą 36–38 punktuose Komisija aiškiai atkreipė Graikijos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad 1 % garantijos įmoka, kuri buvo skirta atlyginti už 2 priemonę, potencialiai neatitinka rinkos sąlygų remiantis Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktu, ir į tai, kad 2008 m. garantija padengė daugiau nei 80 % garantuotos paskolos likučio, t. y. 100 % paskolos, todėl pagalbos buvimas negali būti paneigtas (žr. to pranešimo 3.2 punkto c papunktį). Sprendimo pradėti procedūrą 37 punkte Komisija nurodė, kad neturi jokių duomenų apie atitinkamą panašių garantijos įmokų orientacinę vertę finansų rinkoje, ir, kaip 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija (T‑423/14, EU:T:2018:57) 97 punkte jau pažymėjo Bendrasis Teismas, ji nusprendė, kad 1 % metinė įmoka prima facie neatspindi Larko mokėjimų už garantuotas paskolas nevykdymo rizikos atsižvelgiant į jos didelius finansinius sunkumus ir, svarbiausia, į didelį skolų ir nuosavo kapitalo santykį bei neigiamą nuosavą kapitalą.

48      Antra, regis, kad Komisija Graikijos valdžios institucijas aiškiai paragino pateikti visą reikšmingą informaciją, kad galėtų įvertinti, be kita ko, atsižvelgdama į Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nurodytus kriterijus, 1 % įmokos už 2008 m. garantija 100 % užtikrintą paskolą tinkamumą, palyginti su „atitinkama rinkos kaina“ ir atsižvelgiant į Larko, jei taikoma, klasifikuojamos pagal „rizikos reitingą“, mokėjimų nevykdymo riziką, pavyzdžiui, „lyginant kainas, kurias moka panašų rinkos reitingą turinčios bendrovės“ (žr. to pranešimo 3.2 punkto d papunkčio ketvirtą pastraipą). Sprendimo pradėti procedūrą rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje Komisija paprašė Graikijos valstybės „per vieną mėnesį jai pateikti visą informaciją, kuri gali padėti įvertinti pagalbą ir (arba) priemonę (taigi įskaitant ir 2 priemonę)“.

49      Trečia, vis dėlto šiuo klausimu pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Graikijos valdžios institucijos tik akivaizdžiai nepakankamai ar net neišsamiai nurodė, kad 2008 m. Larko turėjo „gerą kredito reitingą“ (good credit rating), grindžiamą jos pelningumu per pastaruosius trejus metus, ir kad 1 % garantijos įmoka atitinka rinkos sąlygas, tačiau nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (2013 m. kovo 29 d. pastabų 3.52 ir 3.53 punktai) (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija, T‑423/14, EU:T:2018:57, 97 punktą). Iš tiesų šis glaustas atsakymas į Komisijos raginimą išsamiai paaiškinti priežastis, dėl kurių aptariama įmoka atitiko rinkos kainą, remiantis kriterijais, numatytais, be kita ko, Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio ketvirtoje pastraipoje, prieštarauja tų valdžios institucijų pastabų 2.27–2.32 punktuose išdėstytiems teiginiams, kuriuose jos pripažino, kad Larko finansinė padėtis 2008 m. antrąjį pusmetį „smarkiai pablogėjo“ (taip pat žr. šio sprendimo 51 punktą). Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas teigia, kad Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos, kai nusprendė, kad 1 % metinė garantijos įmoka negali būti laikoma atspindinčia Larko mokėjimų už garantuotas paskolas nevykdymo riziką (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija, T‑423/14, EU:T:2018:57, 92–98 punktus).

50      Ketvirta, šią išvadą patvirtina ne tik nekintami skaičiai, susiję su 2007 m. ir 2008 m. Larko patirtais nuostoliais, kuriuos Komisija jau buvo nustačiusi ir nurodžiusi sprendimo pradėti procedūrą 18 punkte ir priminusi ginčijamo sprendimo 56 konstatuojamojoje dalyje (žr. šio sprendimo 45 punktą), bet ir Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunktis, kuriuo remiantis darytina išvada, kad valstybės pagalbos egzistavimo paneigti negalima, jeigu 2008 m. garantija taikoma „daugiau nei 80 % neišmokėtos paskolos likučio“; šį aspektą Komisija jau aptarė sprendimo pradėti procedūrą 36 punkte in fine. Tačiau taip pat neginčijama, kad 2 priemonė buvo skirta 100 % padengti ATE Bank bendrovei Larko suteiktą 30 mln. eurų paskolą.

51      Penkta, kaip reikalaujama 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) 123 punkte, Bendrasis Teismas pažymi, kad iš administracinės bylos medžiagos, t. y. iš Graikijos valdžios institucijų pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą, glaustai išdėstytų ginčijamo sprendimo 32–34 konstatuojamosiose dalyse, matyti, kad nuo 2008 m. vidurio jos žinojo apie labai blogą Larko finansinę padėtį, dėl kurios kilo klausimas dėl 1 % dydžio garantijos įmokos atitikties rinkos kainai tuo momentu, kai ta garantija buvo suteikta, t. y. 2008 m. gruodžio 22 d. Iš tiesų, kaip nurodo Komisija, aptariamų Graikijos valdžios institucijų pastabų 2.27–2.32 punktuose, be kita ko, nurodyta:

„[Nuo 2008 m.] antrojo pusmečio L[arko] finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo. Šį pablogėjimą iš esmės lėmė nuo 2008 m. vidurio smarkiai kritusi nikelio kaina <…>. Dėl šios tendencijos smarkiai krito L[arko] apyvarta, o 2008 m. finansiniai rezultatai buvo itin neigiami. Neigiama L[arko] finansinė padėtis taip pat pablogėjo dėl to, kad nustojo galioti draudimo sutartys, o tai lėmė papildomus finansinius nuostolius <…>. L[arko] finansinių rezultatų neigiamas įvaizdis pradėtas konstatuoti nuo 2008 m. liepos mėn., ir vėliau jis išliko krentant pasaulinėms nikelio kainomis. Iš tiesų, nors bendrovė gaudavo pelno ir pasiekė gerų ekonominių rezultatų iki 2008 m. vidurio, vėliau ji patyrė staigų pablogėjimą, dėl kurio metų pabaigoje L[arko] turėjo sudaryti itin neigiamą vaizdą (proporcingą smarkiai sumažėjusioms pasaulinėms nikelio kainoms).“

52      Tačiau papildomų pastabų dėl 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238) pasekmių 63–66 punktuose ieškovė tik menkina šių įrodymų įrodomąją vertę ir glaustai bei neįtikinamai nurodo, kad šie Larko ekonominiai sunkumai buvo tik laikini, iš esmės nulemti nikelio kainos kritimo 2008 m. antrąjį pusmetį, ir kad jie pirmą kartą buvo konstatuoti 2008 finansinių metų finansinėse ataskaitose, kurios buvo pateiktos vėliau nei 2 priemonės suteikimo data. Tačiau šiems teiginiams prieštarauja Graikijos valdžios institucijų pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą, ir tie teiginiai yra nepakankami, kad būtų galima paneigti, kad, viena vertus, nuo 2008 m. rugsėjo mėn., kai buvo priimtas sprendimas suteikti 2 priemonę, šioms valdžios institucijoms buvo puikiai žinoma apie smarkiai pablogėjusią Larko finansinę padėtį ir kad, kita vertus, dėl šio klausimo per administracinę procedūrą nekilo jų ir Komisijos ginčų.

53      Penkta, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taikant privataus ūkio subjekto principą negali paneigti šios išvados, nes priešingu atveju ši įrodinėjimo pareiga būtų nepagrįstai perkelta Komisijos nenaudai ir būtų nesilaikoma valstybės narės lojalaus bendradarbiavimo pareigos pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į žinių ir atsakomybės sričių, kuriomis grindžiami reikalavimai pateikti reikšmingą informaciją, būtent pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį, atskyrimą.

54      Žinoma, viena vertus, remiantis suformuota jurisprudencija matyti, kad Komisija, siekdama užtikrinti gerą SESV nustatytų pagrindinių valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių taikymą, privalo rūpestingai ir nešališkai vykdyti administracinę procedūrą, kad priimdama galutinį sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų. Todėl ji turi paprašyti suinteresuotosios valstybės narės pateikti visą reikšmingą informaciją, kuria remdamasi galėtų patikrinti, ar tenkinamos privataus ūkio subjekto principo taikymo sąlygos. Vis dėlto, net jeigu ši institucija turi reikalų su valstybe nare, kuri neįvykdė pareigos bendradarbiauti ir nepateikė jai reikalaujamos informacijos, priimamus sprendimus ji turi pagrįsti tam tikro patikimumo ir nuoseklumo įrodymais, kurie suteikia pakankamą pagrindą padaryti išvadai, kad įmonė įgijo pranašumą, kuris yra valstybės pagalba, ir kuriais dėl tos priežasties galima pagrįsti padarytas išvadas. Šiuo klausimu Komisija negali daryti prielaidos, kad įmonė įgijo pranašumą, kuris yra valstybės pagalba, remdamasi vien neigiama prielaida, pagrįsta tuo, kad nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, jei nėra kitų tokio pranašumo buvimo įrodymų (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Larko / Komisija, C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 67–70 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gegužės 7 d. Sprendimo BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija, C‑148/19 P, EU:C:2020:354, 48–51 punktus ir nurodytą jurisprudenciją). Be to, sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti tuo momentu, kai priėmė tą sprendimą, ir kurią, pateikusi prašymą, galėjo gauti per administracinę procedūrą (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 70 ir 71 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

55      Antra, jurisprudencijoje pripažinta, kad Komisijos priimtos elgesio taisyklės, kaip antai Pranešimas dėl garantijų, savaime negali sukurti pareigų valstybėms narėms (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 40–44 punktus), įskaitant dėl įrodinėjimo pareigą, siekiant įrodyti pranašumo egzistavimą.

56      Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 45–51 punktuose, Komisija nuo pat sprendimo pradėti procedūrą turėjo pakankamai patikimų ir nuoseklių duomenų, galinčių įrodyti, kad Graikijos valdžios institucijos žinojo apie sunkią Larko finansinę padėtį 2 priemonės suteikimo momentu ir kad ši priemonė neatitiko rinkos sąlygų. Be to, tame sprendime ji aiškiai paragino Graikijos valdžios institucijas pateikti šiuo klausimu reikšmingą informaciją, todėl jos, siekdamos įvykdyti Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nurodytus kriterijus, turėjo pateikti duomenų, galinčių paneigti šiuos įrodymus. Konkrečiai kalbant, Graikijos valdžios institucijos galėjo siekti įrodyti, kad, nepaisant neginčijamų Larko finansinių sunkumų, 1 % įmoka už 100 % paskolos padengimą atitiko Graikijos finansų rinkoje taikomą praktiką, arba galėjo pateikti įrodymų, kad iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo išlaikytas jos rizikos reitingas, tačiau nei tos valdžios institucijos, nei Larko to nepadarė. Iš tiesų, šių valdžios institucijų nurodyta vienintelė aplinkybė, kad 2008 m. Larko taip pat gavo ATE Bank suteiktą paskolą, šiam nepareikalavus valstybės garantijos, nepaneigia šio vertinimo, nes Komisija teisingai priminė, kad šiuo etapu tą banką kontroliavo Graikijos valstybė ir kad suteikiant minėtą paskolą nebuvo atmesta tikimybė, kad vėliau Larko ekonominė padėtis tais pačiais metais gali pablogėti.

57      Beje, šis vertinimas atitinka žinių ir atsakomybės sferų, kuriomis grindžiamos Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto sąlygos, visų pirma skirtos palengvinti valstybei narei įrodyti, kad individuali valstybės garantija nereiškia valstybės pagalbos, apie kurią turi būti pranešta Komisijai, paskirstymą. Nors tokiu valstybėms narėms teisiškai neprivalomu pranešimu Komisija negali jų nenaudai perkelti valstybės pagalbos buvimo įrodinėjimo pareigos, primintos šio sprendimo 54 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, ji vis dėlto gali tame pranešime nurodyti svarbią informaciją, ypač ekonominio pobūdžio, kuri, jos nuomone, gali būti pakankama, kad paneigtų valstybės pagalbos buvimą, ir kurią valstybė narė gali pateikti pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo pareigą būtent dėl to, kad ta informacija priklauso jos žinių ir atsakomybės sferai.

58      Galiausiai šio vertinimo taip pat nepaneigia 2020 m. kovo 12 d. Sprendimas Elche Club de Fútbol / Komisija (T‑901/16, EU:T:2020:97, 132–137 punktai) ir 2020 m. kovo 12 d. Sprendimas Valencia Club de Fútbol / Komisija (T‑732/16, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2020:98, 134–136 punktai), dėl kurių šalys pateikė nuomonę, gavusios Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad tuose sprendimuose nagrinėjamos faktinės aplinkybės labai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo atvejo, ypač dėl to, kad buvo naudojami užstatai suinteresuotajam kreditoriui, kaip antai įkeitimas ar hipoteka, kurie galėjo turėti didelę įtaką vertinant garantijos įmokos atitiktį rinkos sąlygoms, be kita ko, pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį.

59      Dėl tos priežasties, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą antrąją motyvų, kurių motyvavimo pakankamumas buvo galutinai patvirtintas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu (Larko / Komisija, T‑423/14, EU:T:2018:57, 24–44 punktai), įtvirtintu 2020 m. kovo 26 d. Sprendimu Larko / Komisija (C‑244/18 P, EU:C:2020:238, 102–117 ir 124 punktai), dalį, reikia daryti išvadą, kad priimdama tą sprendimą Komisija turėjo pakankamai patikimų ir nuoseklių įrodymų, kad šio sprendimo 74 ir 77 konstatuojamosiose dalyse galėtų nuspręsti, jog garantijos įmoka už 2 priemonę neatitiko rinkos kainos būtent dėl to, kad nebuvo tenkinami Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje nustatyti kriterijai, ir dėl to buvo laikoma pranašumu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

60      Taigi reikia atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį, nesant reikalo priimti sprendimo dėl klausimo, ar 2008 m. Larko buvo „sunkumų patirianti įmonė“, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunktį, aiškinamą atsižvelgiant į Gairių dėl valstybės pagalbos įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 9–11 punktuose pateiktą apibrėžtį, ir ar Graikijos valdžios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad 2 priemonės suteikimo momentu buvo tenkinami reikšmingi tos apibrėžties kriterijai.

61      Vadinasi, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Larko Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki AE padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylose T423/14 ir T423/14 RENV, taip pat byloje C244/18 P.

De Baere

Kreuschitz

Kecsmár

Paskelbta 2022 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: graikų.