EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 30 d.

Byla F‑37/14

Priit Ojamaa

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimų tarnyba – Asmens nenaudai priimtas aktas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo P. Ojamaa prašo panaikinti Europos Parlamento sprendimą nepatenkinti jo prašymo perkelti dvylikos dienų ribą viršijančias nepanaudotas 2012 m. atostogų dienas į 2013 m.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. P. Ojamaa padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Administracijos sprendimas, kurį galima laikyti paskyrimų tarnybos sprendimu – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Administracijos pareiga nurodyti apskundimo būdus ir terminus – Nebuvimas

1.      Tam, aktą būtų galima laikyti asmens nenaudai priimtu aktu, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, reikia, kad jis būtų priimtas paskyrimų tarnybos arba jos pavedimu. Tai yra viešosios tvarkos klausimas, kurį Tarnautojų teismas gali kelti savo iniciatyva.

Taigi, atsižvelgiant į ginčijamą aktą priėmusios instancijos statusą ir į tai, kad pareikalavus paskyrimų tarnyba šį aktą patvirtina, suinteresuotajam asmeniui neturi būti priekaištaujama dėl to, kad jis apskundė minėtą aktą klaidingai manydamas, jog jį priėmė kompetentinga tarnyba.

(žr. 20 ir 22 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Gerin / Komisija, 806/79, EU:C:1980:264, 4 punktas; Sprendimo Erdini / Taryba, 65/83, EU:C:1984:24, 7 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Devillez ir kt. /Parlamentas, T‑46/90, EU:T:1993:54, 13 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Pedeferri ir kt. / Komisija, F‑57/10, EU:F:2011:104, 14 punktas.

2.      Nė vienoje Sąjungos teisės nuostatoje nenurodyta bendra institucijų pareiga informuoti asmenis, kuriems aktai skirti, apie galimas teisių gynimo priemones ir jų įgyvendinimo terminus, o tokios nuorodos nebuvimas negali būti laikomas atleistinos ieškovo klaidos, susijusios su teisių gynimo priemonėmis ir jų įgyvendinimo terminais, priežastimi.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Nutarties Braun-Neumann / Parlamentas, T‑306/08 P, EU:T:2009:6, 34 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Barthel ir kt. /Teisingumo Teismas, F‑84/11, EU:F:2012:160, 35 punktas.