Byla T‑3/12

Heinrich Kreyenberg

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „MEMBER OF €e euro experts“ – Absoliutus atmetimo pagrindas – Sąjungos ir jos veiklos sričių emblemos – Euro simbolis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktas“

Santrauka – 2013 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Pagal Paryžiaus konvenciją neregistruojami prekių ženklai – Valstybės ir tarptautinių organizacijų emblemų apsauga – Pamėgdžiojimas heraldiniu požiūriu – Tarptautinių organizacijų emblemų apsaugos sąlyga

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti iš Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje nenurodytų ženkliukų, emblemų ir herbų – Apsaugos sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h ir i punktai)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti iš Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnyje nenurodytų ženkliukų, emblemų ir herbų – Apsaugos apimtis – Euro simbolis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h ir i punktai)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Įregistravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalis i punktą – Vaizdinis prekių ženklas „MEMBER OF €e euro experts“

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktas)

1.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies h punktu, skaitomu kartu su Paryžiaus konvencijos 6ter straipsniu, į kurį jame teikiama nuoroda, saugomos dviejų kategorijų emblemos.

Pirmiausia šia nuostata draudžiama įregistruoti valstybių emblemas ne tik kaip prekių ženklus, bet ir kaip ženklo elementus, nepaisant to, ar šios emblemos pakartotos identiškai, ar paprasčiausiai heraldiniu požiūriu pamėgdžiotos. Siekiant nustatyti, ar prekių ženkle emblema heraldiniu požiūriu pamėgdžiota, reikia išnagrinėti šios emblemos heraldinį aprašymą. Tačiau ne kiekvieną skirtumą tarp šio prekių ženklo ir emblemos, kurį pastebi heraldikos meno specialistas, būtinai suvokia vidutinis vartotojas, kuris, nepaisant tam tikrų heraldikos detalių skirtumo, prekių ženkle gali matyti aptariamos emblemos pamėgdžiojimą.

Antra, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punktu draudžiama registruoti prekių ženklą, kuriame heraldiniu požiūriu pakartojama ar mėgdžiojama tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos emblema, jeigu Paryžiaus konvencijos šalims apie ją buvo pranešta per Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautinį biurą. Tačiau toks draudimas gali būti taikomas tik Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu atveju, t. y. jeigu atitinkamas prekių ženklas, nagrinėjamas bendrai, visuomenėje sukelia įspūdį dėl ryšio tarp jo savininko ar naudotojo ir atitinkamos tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos arba juo siekiama suklaidinti visuomenę dėl tokio ryšio egzistavimo.

(žr. 28–31 punktus)

2.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti laikomas draudžiančiu kaip prekių ženklus ar prekių ženklų elementus registruoti šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte nenurodytas emblemas, nepaisant to, ar šios emblemos identiškai atvaizduojamos ar tik mėgdžiojamos.

Visų pirma, reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktu aiškiai neapribojama jame nustatyto identiškai pakartojančių emblemą prekių ženklų draudimo apimtis. Pagal šios nuostatos formuluotę ją galima aiškinti taip, kad ja draudžiama ne tik prekių ženkle identiškai pakartoti emblemą, bet ir ją pamėgdžioti. Jeigu tokiam aiškinimui nebūtų pritarta, būtų labai sumažintas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkto veiksmingumas: pakaktų emblemą šiek tiek pakeisti, net jeigu to pakeitimo nepastebėtų asmuo, nesantis heraldikos meno specialistas, kad ji galėtų būti registruojama kaip prekių ženklas ar prekių ženklo elementas.

Antra, reikia pabrėžti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas visiškai nenurodė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą galima drausti registruoti tik prekių ženklą, kurį sudaro tik emblema. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte pavartotas veiksmažodis „sudaryti“ rodo, kad šioje nuostatoje numatytomis sąlygomis draudžiama naudoti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punkte nenurodytas emblemas ne tik kaip prekių ženklą, bet ir kaip prekių ženklo elementą. Be to, tai atitinka šios nuostatos, kuria siekiama užtikrinti visišką apsaugą joje nurodytoms emblemoms, veiksmingumą.

Tačiau toks draudimas nėra besąlyginis.

Tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų emblemos, apie kurias valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, buvo tinkamai pranešta, yra saugomos pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punktą, jeigu atitinkamas prekių ženklas, nagrinėjamas bendrai, visuomenėje sukelia įspūdį, kad egzistuoja ryšys tarp jo savininko ar naudotojo ir atitinkamos tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos. Jeigu Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punkte numatytą apsaugą būtų galima taikyti ir tuo atveju, kai pastaroji sąlyga nėra tenkinama, ji būtų didesnė už tą, kuri teikiama to paties straipsnio 1 dalies h punkte tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų emblemoms, apie kurias valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, buvo tinkamai pranešta.

Taigi nėra pagrindo manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytoms emblemoms suteikti didesnę apsaugą, nei nurodytoms to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte, ir todėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte suteiktos apsaugos apimtis negali būti didesnė nei to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punktu teikiamos apsaugos apimtis.

Todėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytoms emblemoms suteikta apsauga gali būti taikoma tik tada, jeigu tokią emblemą apimantis prekių ženklas, nagrinėjamas bendrai, visuomenę gali suklaidinti dėl ryšio tarp jo savininko ar naudotojo ir valdžios institucijos, su kuria susijusi nagrinėjama emblema.

(žr. 34–40 punktus)

3.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies i punktu saugomos to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte nenurodytos emblemos, t. y. kitos emblemos, nei valstybių ir tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų emblemos, apie kurias tinkamai pranešta valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, ir su sąlyga, kad šios emblemos yra ypač reikšmingos visuomenei. Atsižvelgiant į plačią Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkto formuluotę, reikia manyti, kad ja saugomos ne tik tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų emblemos, apie kurias nebuvo pranešta valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, bet ir emblemos, kurias, nors ir nežyminčias visų tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos veiklos rūšių, su viena iš šių veiklos rūšių sieja ypatingas ryšys. Iš tiesų to, kad emblema yra susijusi su viena iš tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos veiklos rūšių, pakanka įrodyti, jog jos apsauga yra reikšminga visuomenei.

Todėl reikia manyti, jog Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktu, nepažeidžiant kitų šioje nuostatoje nustatytų sąlygų, visų pirma saugomos ne tik pačios Europos Sąjungos emblemos, bet ir emblemos, kurios susijusios tik su viena jos veiklos sričių.

Be to, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai Europos Sąjungos dalyje. Taigi visuomenės interesas, į kurį daroma nuoroda to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies i punkte, nebūtinai turi būti konstatuojamas visos Sąjungos teritorijos atžvilgiu. Pakanka, kad jis egzistuotų jos dalyje. Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies i punktu visų pirma saugoma bet kokia emblema, kuri nors nenurodo visos Sąjungos, bet yra susijusi su jos vykdoma veikla, net jeigu ši veikla būdinga tik kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Šiuo klausimu ESS 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro“. Taigi euro simbolis neabejotinai yra Europos Sąjungos vykdomos veiklos simbolis. Todėl vien aplinkybė, kad kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių valiuta nėra euras, neleidžia daryti išvados, jog šiam simboliui, apie kurio tinkamą pranešimą valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, netaikoma Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte įtvirtinta apsauga.

(žr. 44–47 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 107–114 punktus)