Byla T‑61/13

Research and Production Company „Melt Water“ UAB

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo NUEVA paraiška – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 60 straipsnis – Pareigos laiku sumokėti apeliacijos mokestį nesilaikymas – Kalbinės versijos dviprasmiškumas – Vienodas aiškinimas – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Atleistina klaida – Atidumo ir rūpestingumo pareiga“

Santrauka – 2014 m. gegužės 21 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Tarnybai skirtas nurodymas – Netaikymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis)

2.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Nagrinėjamo teisės akto bendra struktūra ir tikslas kaip pagrindas, į kurį reikia atsižvelgti

3.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacijos terminas ir forma – Pateikimas raštu per du mėnesius – Apeliacijos mokesčio sumokėjimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Atidumo ir rūpestingumo pareiga

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 49 taisyklės 3 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 15 punktą)

2.      Sąjungos teisės nuostatos visos kalbinės versijos yra vienodai autentiškos ir iš principo turi būti laikomos turinčiomis tokią pat vertę, kuri negali skirtis atsižvelgiant, be kita ko, į valstybių narių gyventojų, kurie vartoja konkrečią kalbą, skaičių. Vienoje iš Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar dėl to įgyti pirmenybę kitų kalbinių versijų atžvilgiu. Toks požiūris būtų nesuderinamas su reikalavimu vienodai taikyti Sąjungos teisę.

Viena vertus, dėl būtinybės vienodai aiškinti Sąjungos teisę negalima konkrečios nuostatos teksto vertinti izoliuotai; atvirkščiai, kilus abejonių, jį reikia aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į jo versijas kitomis oficialiosiomis kalbomis. Kita vertus, dėl būtinybės vienodai aiškinti Sąjungos teisę, esant neatitikimų tarp skirtingų teisės nuostatos kalbinių versijų, reikalaujama, kad tokia nuostata būtų aiškinama atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslą.

(žr. 20, 26–28 punktus)

3.      Reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnį reikia aiškinti vienodai ir būtent taip, kad apeliacija laikoma paduota, kai sumokamas apeliacijos mokestis, kuris siejamas su apeliacijos padavimu ir turi būti sumokėtas per dviejų mėnesių terminą, atitinkantį terminą apeliacijai paduoti, skaičiuojamą nuo pranešimo apie sprendimą, dėl kurio paduodama apeliacija, dienos. Keturių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie sprendimą dienos, taikomas tik rašytinio prašymo, kuriame nurodomi apeliacijos pagrindai, padavimui, o ne apeliacijos mokesčio sumokėjimui.

Tik toks vienodas aiškinimas, grindžiamas šio straipsnio versijomis kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, taip pat jo bendra struktūra ir tikslu, atitinka teisinio saugumo principą. Iš tiesų procesinių terminų ir, be kita ko, termino ieškiniui pareikšti privaloma laikytis ir bet koks kitas nuo tokio vienodo aiškinimo nukrypstantis aiškinimas gali pakenkti teisiniam saugumui.

(žr. 31, 34 punktus)

4.      Nuo Sąjungos teisės aktų, susijusių su procesiniais terminais, galima nukrypti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nes griežtas šių taisyklių taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą. Nesvarbu, ar tai būtų aplinkybės, kurių negalima buvo numatyti, force majeure atvejis ar atleistina klaida, bet kuriuo atveju šios išskirtinės aplinkybės apima subjektyvų aspektą, dėl kurio sąžiningas teisės subjektas turi pareigą įrodyti, kad veikė kaip atidus ir rūpestingas įprastai informuotas ūkio subjektas tam, kad sektų procedūros eigą ir laikytųsi nustatytų terminų.

Jeigu ieškovas yra nepakankamai atidus ir rūpestingas, jis negali tinkamai remtis aplinkybėmis, kurių negalima buvo numatyti, force majeure atveju ar kokia nors atleistina klaida, kad pateisintų apeliacijos mokesčio nesumokėjimą per nustatytą terminą.

(žr. 38, 42 punktus)