PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija)

NUTARTIS

2007 m. liepos 12 d.

Byla T‑252/06 P

Marie-Yolande Beau

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Profesinė liga – Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas – Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2006 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Beau prieš Komisiją (F‑39/05, Rink. VT, p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), siekiant šio sprendimo panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Y. Beau padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Profesinė liga – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 3 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Pirmosios instancijos teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

1.      Profesinės ligos sąvoka neapribojama atvejais, kai vienintelė pareigūno invalidumo priežastis yra jo tarnybinių pareigų vykdymas, tačiau gali būti taikoma ir tuomet, kai invalidumas yra kitokių priežasčių sukeltos ankstesnės ligos paūmėjimo pasekmė. Kitaip tariant, jei būtent dėl tarnybinių pareigų Bendrijose vykdymo sukelto ankstesnės ligos paūmėjimo pareigūnas nebegali toliau vykdyti savo pareigų, invalidumo priežastimi turi būti laikoma profesinė liga.

Kad Paskyrimų tarnyba galėtų patenkinti pareigūno prašymą pripažinti ligos paūmėjimą profesine liga, vertindama tokio prašymo pagrįstumą ji būtinai turi įsitikinti tokio paūmėjimo buvimu, prireikus remdamasi medicininės komisijos, jei prašoma į ją kreiptis, išvadomis. Dėl šios priežasties laikinas ligos paūmėjimo pobūdis, dėl kurio šis paūmėjimas išnyksta ir nebegali būti konstatuotas tarnybai priimant sprendimą dėl minėto prašymo pripažinti profesinę ligą, nėra nereikšmingas. Sprendimo priėmimo metu negalėdama konstatuoti nagrinėjamo paūmėjimo, minėta tarnyba negali pripažinti, kad suinteresuotasis pareigūnas serga profesine liga.

(žr. 36, 41 ir 42 punktus)

Nuoroda: 1990 m. rugsėjo 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo F prieš Komisiją, T‑122/89, Rink. p. II‑517, 14 punktas; 2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo O prieš Komisiją, T‑376/02, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1595, 68, 72 ir 73 punktai.

2.      Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju Tarnautojų teismas, vienintelis turi kompetenciją, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus kai iš jam pateiktos bylos medžiagos išplaukia tokio konstatavimo esminis netikslumas, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Taigi faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus šiam teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Pirmosios instancijos teismo, kaip apeliacinio teismo, kontrolė. Toks iškraipymas turi akivaizdžiai išplaukti iš bylos medžiagos, kad nekiltų būtinybė iš naujo vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus.

(žr. 45–47 punktus)

Nuoroda: 1998 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo New Holland Ford prieš Komisiją, C‑8/95 P, Rink. p. I‑3175, 72 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 54 punktas; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas, JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 108 punktas.