PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gegužės 22 d.

Byla T‑250/06 P

Martial Ott ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Priimtinumas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Pirmenybės balų suteikimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Motyvų pakeitimas – Iš dalies nepagrįstas ir iš dalies pagrįstas apeliacinis skundas – Bylos stadija, kai galima priimti sprendimą – Ieškinio atmetimas“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2006 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutarties Ott ir kt. prieš Komisiją (F‑87/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000) panaikinimo. Komisijos priešpriešinis apeliacinis skundas dėl ginčijamos nutarties.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. birželio 30 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutartį Ott ir kt. prieš Komisiją (F‑87/05) tiek, kiek ja atmestas Francis Weiler pareikštas ieškinys. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą. Atmesti Tarnautojų teisme Francis Weiler pareikštą ieškinį (F‑87/05). Martial Ott, Fernando Lopez Tola ir Francis Weiler padengia savo ir keturis penktadalius Komisijos šioje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia vieną penktadalį šioje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Francis Weiler ir Komisija padengia savo Tarnautojų teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Dalykas – Prašymas panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą tiek, kiek jame pripažinta, kad nebūtina spręsti dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, pateikto dėl ieškinio, atmesto kaip nepagrįsto – Atmetimas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Tarnautojų teismui pateiktų pagrindų ir argumentų paprasčiausias pakartojimas – Nepriimtinumas – Tarnautojų teismo Bendrijos teisės aiškinimo ar taikymo ginčijimas – Priimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Naujų argumentų naudojimas – Priimtinumas – Ribos

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Tarnautojų teismas turi įvertinti, ar tinkamu teisingumo vykdymu pateisinama tai, kad iš esmės atmetamas ieškinys nesprendžiant dėl atsakovo pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ir tai negali būti vertinama kaip jo nenaudai priimtas sprendimas. Todėl apeliacinis skundas dėl šio sprendimo turi būti atmestas.

(žr. 75 ir 76 punktus)

Nuoroda: 2007 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cofradía de pescadores „San Pedro“ de Bermeo ir kt. prieš Tarybą, C‑6/06 P, Rink. p. I‑0000, 21 punktas.

2.      Apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodomi sprendimo, kurį prašoma panaikinti, ginčijami elementai, taip pat teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Šio reikalavimo netenkina apeliacinis skundas, kuriame nepateikiami net argumentai, konkrečiai skirti ginčijamame sprendime padarytai teisės klaidai įvardyti ir kuriame tik pakartojami pirmosios instancijos teisme jau pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai.

Tačiau jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Tarnautojų teismas išaiškino ar taikė Bendrijos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Iš tikrųjų, jeigu apeliantas negalėtų grįsti savo skundo Pirmosios instancijos teisme pateiktais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės.

(žr. 81 ir 82 punktus)

Nuoroda: 2003 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Interporc prieš Komisiją, C‑41/00 P, Rink. p. I‑2125, 17 punktas; 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke Coöperatie Cosun prieš Komisiją, C‑68/05 P, Rink. p. I‑10367, 54 punktas ir jame nurodyta teismų praktika bei 55 punktas.

3.      Per apeliacinį procesą Pirmosios instancijos teisme apeliantas gali teisėtai pateikti argumentą pirmą kartą, nors jis ir nebuvo aptartas pirmojoje instancijoje, jeigu juo visiškai nepakeičiamas Tarnautojų teisme nagrinėtos bylos dalykas.

(žr. 88 punktą)

Nuoroda: 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 66 ir 67 punktai.

4.      Pagal Komisijos vidaus taisyklėse įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką, grindžiamą nuopelnų kiekybine išraiška, pasireiškiančia kasmet skiriamais įvairių rūšių balais, Paskyrimų tarnyba pereinamuoju laikotarpiu turėjo pakeisti taisykles dėl pareigūnų pareigų paaukštinimo, atsižvelgusi į būdingus perėjimo nuo vieno valdymo būdo prie kito suvaržymus, kurie laikantis tam tikrų apribojimų galėjo ją laikinai įpareigoti nustoti griežtai taikyti nuolatinio pobūdžio taisykles ir principus, paprastai taikomus tokiomis situacijomis. Vis dėlto toks netaikymas turi būti pagrįstas imperatyviuoju poreikiu, susijusiu su perėjimu nuo vienos tvarkos prie kitos, ir jo apimtis ar trukmė negali viršyti to, kas būtina, siekiant užtikrinti tinkamą perėjimą. Šiuo atžvilgiu, siekiant atsižvelgti į minėtos tvarkos įsigaliojimo momentu konkrečiame lygyje dirbančių pareigūnų visus nuopelnus, pereinamoji tvarka apėmė įvairių pereinamųjų balų skyrimą šiems pareigūnams.

Kalbant apie pereinamuosius pirmenybės balus, ex officio suteikiamus pareigūnams iki tam tikros ribos už lygyje išdirbtus metus, suteikiant šiuos balus atsižvelgiama į darbo stažą konkrečiame lygyje, o tai prieštarauja taisyklėms, kuriomis paprastai vadovaujamasi per pareigų paaukštinimo procedūras. Vis dėlto tvarka, pagrįsta nuopelnų kiekybine išraiška ir būtinumu pasiekti tam tikrą pareigoms paaukštinti reikalingą ribą, atitinkančią bendrai surinktų nuopelnų ir pirmenybės balų skaičių, reikalauja atsižvelgti į visus pareigūnų nuopelnus nuo paskutinio pareigų paaukštinimo, suteikiant jiems tam tikrą skaičių balų ir remiantis vienodo požiūrio principo nepažeidžiančiu metodu. Kadangi priemonė, pasireiškianti automatišku pirmenybės balų skyrimu už darbo stažą konkrečiame lygyje, atitinka šį imperatyvųjį poreikį, susijusį su perėjimu, nuostatos, ribojančios jos taikymo apimtį, pavyzdžiui, tuo, kad ji taikoma tik pirmajam pareigų paaukštinimui įsigaliojus naujai tvarkai, kad iš bendro galimų skirti balų skaičiaus šiems balams tenka labai ribota vertė, ir tuo, kad pareigoms paaukštinti nustatoma sąlyga, kad pareigūnas būtų surinkęs tam tikrą skaičių kitų balų, nurodytų jo paskutinėje tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje, leidžia daryti išvadą, kad Paskyrimų tarnyba neviršijo to, kas būtina užtikrinti tinkamą perėjimą nuo vienos tvarkos prie kitos.

Tai irgi taikytina a fortiori pereinamiesiems pirmenybės balams, kurie neskiriami automatiškai vien remiantis stažu, bet skiriami taip pat įvertinus atitinkamo pareigūno nuopelnus, nes jų skaičius gali skirtis atsižvelgiant į jo vertinimą ir šie balai neskiriami, jei šis vertinimas yra ypač blogas.

Kiek tai susiję su pereinamaisiais pirmenybės balais, kuriuos Paskyrimų tarnyba pareigūnui gali suteikti Paaukštinimo komitetų siūlymu, jie buvo nustatyti siekiant teisingai išspręsti ypatingas problemas, susijusias su perėjimu nuo senos prie naujos tvarkos. Šis ypatingas tikslas būtinai atitinka bendrą visų pereinamųjų balų, kurių dalis jie yra, tikslus, konkrečiai kalbant, tikslą atsižvelgti į visus pareigūno nuopelnus nuo paskutinio pareigų paaukštinimo, todėl pačia jų suteikimą reglamentuojančia nuostata nepažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis. Tai, kad dėl tokio skyrimo galėtų būti savavališkai paaukštintos pareigos, išplaukia iš konkretaus šios nuostatos taikymo, o ne iš jos neteisėtumo.

Kalbant apie pereinamuosius pirmenybės balus, kurie galėjo būti suteikti pareigūnams, kurių pareigas buvo siūloma paaukštinti per ankstesnę pareigų paaukštinimo procedūrą, tačiau taip nebuvo padaryta, pažymėtina, kad jais irgi neprieštaraujama Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsniui. Iš tikrųjų Paskyrimų tarnyba, lygindama pareigūnų nuopelnus, iš esmės turi teisę atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pareigūną jau buvo siūloma paaukštinti per ankstesnę paaukštinimo procedūrą su sąlyga, kad jis nėra prasižengęs ir kad jo nuopelnai bus lyginami su kitų kandidatų į pareigų paaukštinimą nuopelnais, kaip tai yra Komisijos patvirtintos pereinamosios tvarkos atveju.

(žr. 109–117 punktus)

Nuoroda: 2006 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 207, 210, 211, 212 ir 213 punktai bei juose nurodyta teismų praktika; taip pat 214–219 ir 222 punktai.

5.      Komisijos vidaus teisės aktais įtvirtinta pareigų paaukštinimo tvarka, grindžiama nuopelnų kiekybine išraiška, pasireiškiančia pareigūnams kasmet skiriamais įvairių rūšių balais, tarp kurių yra „nuopelnų balai“, suteikiami atsižvelgus į per periodinį vertinimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį pareigūno gautus balus, ir „pirmenybės balai“, suteikiami papildomai, siekiant atlyginti pareigūnams, kurie viršijo individualius tikslus arba kurie sėkmingai institucijos interesais įvykdė papildomas užduotis, ir patys nelemiantys pareigų paaukštinimo, nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio, jeigu šiomis dviem balų rūšimis siekiama atlyginti už nuopelnus ir jeigu jų suteikimas turi būti visada pateisinamas nuopelnais grindžiamais pagrindais.

Tai irgi taikytina papildomiems nuopelnų balams, kurių skyrimas nedaro įtakos generaliniam direktoratui skirtų pirmenybės balų kvotai ir kurie pasiūlius Paaukštinimo komitetui gali būti skirti pareigūnui, manančiam, kad turėjo gauti daugiau pirmenybės balų, kai pateikiamas administracinis skundas, kuris laikomas pagrįstu, ir jeigu jie skiriami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir kiekvienam generaliniam direktoratui suteikti pirmenybės balai, t. y. remiantis atitinkamų pareigūnų nuopelnais.

(žr. 119–124 punktus)

Nuoroda: minėto sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją 136–138, 305 ir 306 punktai.