Byla T‑249/06

Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT)

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas – Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Bendrijos pramonės bendradarbiavimas – Koregavimas – Funkcijos, panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas – Vienas ekonominis vienetas – Akivaizdi vertinimo klaida – Įsipareigojimo pasiūlymas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis sudėtine verte

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 6 straipsnio 8 dalis ir 18 straipsnis)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Žala

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalys, 6 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis)

4.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Antidempingo procedūra – Galimybė susipažinti su byla – Nekonfidencialių santraukų pateikimas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 19 straipsnio 3 dalis)

5.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Tyrimas – Komisijos diskrecija

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 5 straipsnio 4 dalis)

6.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Užtikrinimas vykstant administracinėms procedūroms – Antidempingas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalis ir 20 straipsnio 2 dalis)

7.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos apskaičiavimas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies i punktas)

8.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Koregavimai

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalis)

9.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Įsipareigojimų dėl kainų pasiūlymai – Pritarimas – Institucijų diskrecija

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 8 straipsnio 1 dalis)

1.      Prekybos apsaugos priemonių srityje Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo.

Iš to matyti, kad Bendrijos teismo vykdoma institucijų vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nėra akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais.

(žr. 38–39 punktus)

2.      Kai Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją, Bendrijos teisės sistemos administracinėse procedūrose suteiktų garantijų užtikrinimas turi dar didesnę svarbą. Tarp šių garantijų yra pareiga kompetentingai institucijai kruopščiai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias svarbias aplinkybes.

Šiomis aplinkybėmis, nors prekybos apsaugos priemonių, konkrečiai kalbant, antidempingo priemonių, srityje Bendrijos teismas negali įsikišti į tik Bendrijos valdžios institucijų atliekamą vertinimą, jis vis dėlto turi įsitikinti, kad institucijos atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir kad jos įvertino bylos aplinkybes rūpestingai, kaip to reikalaujama tam, kad būtų galima manyti, jog apskaičiuota sudaryta normalioji vertė buvo nustatyta pagrįstai.

Šiuo klausimu, kai Komisija turi prieštaringą informaciją arba tik informaciją, kuri gali būti užginčyta, ieškovė turi pateikti savo tvirtinimų įrodymus. Nesant šių įrodymų, Komisija nepažeidžia savo pareigos kruopščiai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias svarbias aplinkybes, kai ji nurodo negalinti atsižvelgti į naują nepatikrintą informaciją.

(žr. 40–41, 50–51, 53 punktus)

3.      Nors pagal pagrindinį antidempingo Reglamentą Nr. 384/96 Komisija, kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, privalo nustatyti, ar produktu, kuriam taikoma antidempingo procedūra, prekiaujama dempingo kaina ir jį pateikus į laisvą apyvartą Bendrijoje sukeliama žala, ir nors ši institucija tokiomis aplinkybėmis neturi perkelti dalies jai šiuo atžvilgiu tenkančios įrodinėjimo pareigos, vis dėlto šis reglamentas nesuteikia Komisijai jokios teisės atlikti tyrimo, jai leidžiančios įpareigoti bendroves dalyvauti tyrime arba pateikti informaciją. Tokiomis sąlygomis Taryba ir Komisija priklauso nuo savanoriško šalių bendradarbiavimo joms pateikiant informaciją laiku. Šiomis aplinkybėmis šių šalių atsakymai į minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalyje numatytą klausimyną yra esminiai antidempingo procedūros eigai.

Nors antidempingo procedūros šalys remiantis Reglamento Nr. 384/96 6 straipsnio 2 dalimi iš esmės turi atsakyti į Komisijos klausimyno klausimus, iš to paties reglamento 18 straipsnio 3 dalies matyti, kad kitu būdu ar kitame dokumente pateikta informacija nėra atmestina, jei galimi trūkumai nesudaro pernelyg didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, informacija buvo pateikta laiku, ją galima patikrinti ir jei šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją.

Todėl jeigu šalis nepateikė atsakymų į minėto klausimyno klausimus, tačiau ji pateikė informacijos kitame dokumente, jai negali būti priekaištaujama dėl nepakankamo bendradarbiavimo, jei yra įvykdytos visos keturios minėtos sąlygos. Tokia šalis nebus laikoma nebendradarbiaujančia, jei pateiktos informacijos trūkumai neturi didelės reikšmės tyrimui. Tokioje situacijoje negalima priekaištauti Tarybai dėl akivaizdžios vertinimo klaidos dėl to, kad ji nusprendė, jog tai, kad nebuvo pateikti atsakymai į klausimyno klausimus, neiškraipė nei žalos nustatymo, nei jos dydžio apskaičiavimo.

(žr. 87–88, 90–92, 98 punktus)

4.      Komisijos padaryti pažeidimai per antidempingo procedūrą pateikiant nekonfidencialias santraukas pagrindinio antidempingo Reglamento Nr. 384/96 19 straipsnio 3 dalies prasme nėra toks procesinių teisių pažeidimas, kuris pateisintų antidempingo muitą nustatančio reglamento panaikinimą, nebent suinteresuotasis asmuo pakankamai nežinojo nagrinėjamo dokumento ar dokumentų turinio esmės ir dėl to negalėjo tinkamai pareikšti savo nuomonės apie jų realumą bei reikšmingumą. Todėl tai, kad Komisija panaudojo informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta, antidempingo procedūros šalių gali būti nurodoma kaip antidempingo priemonės panaikinimo motyvas, tik jei jos gali įrodyti, kad šios informacijos panaudojimas pažeidė jų teises į gynybą.

Dėl teisės susipažinti su tyrimo medžiaga pažymėtina, kad teisė į gynybą pažeidžiama, tik jei nagrinėjamų dokumentų atskleidimas būtų suteikęs nors ir mažą galimybę pakeisti administracinės procedūros baigtį, jei atitinkama įmonė būtų galėjusi jais remtis per minėtą procedūrą.

(žr. 131, 134 punktus)

5.      Kalbant apie antidempingo procedūrą, pagrindinio antidempingo Reglamento Nr. 384/96 5 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta jokios Komisijos pareigos nutraukti antidempingo procedūrą, jei pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudaro mažiau kaip 25 % visos Bendrijos gamybos apimties. Iš tikrųjų šis straipsnis yra susijęs tik su Komisijos tyrimui pradėti būtinu skundo palaikymo lygiu. Tokį aiškinimą patvirtina minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalis. Taigi, net jei Bendrijos pramonė atsiima skundą, Komisija neprivalo užbaigti procedūros, o tik turi tokią teisę.

(žr. 139 punktą)

6.      Pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą įmonėms, dėl kurių vyksta tyrimo procedūros prieš priimant reglamentą dėl antidempingo, turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei svarbos ir dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą.

Vis dėlto, nors teisės aktų leidėjas siekė atitinkamoms šalims, būtent eksportuotojams, pagal pagrindinio antidempingo Reglamento Nr. 384/96 20 straipsnio 2 dalį pripažinti teisę būti informuotiems apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, Komisija šiuo atveju neprivalo pranešti atitinkamoms šalims apie visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, pavyzdžiui apie žalos vertinimo detales.

Be to, lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą, antidempingo procedūros šalys turi teisę būti informuotos ne tik apie tai, kad buvo atliktas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, bet ir apie priežastis, dėl kurių šis koregavimas buvo atliktas. Todėl paprasčiausias Komisijos pranešimas atitinkamoms šalims, kad buvo atliktas koregavimas, nepaaiškinant priežasčių, negali būti laikomas pakankamu teisės į gynybą užtikrinimo atžvilgiu.

Vis dėlto šis Komisijos pažeidimas negali būti laikomas teisės į gynybą pažeidimu, pateisinančiu galutinį antidempingo muitą nustatančio reglamento panaikinimą, nebent ieškovė įrodytų ne tai, kad minėto reglamento turinys turėjo būti kitoks, bet tai, kad ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, jei ne šis pažeidimas.

(žr. 64, 146, 148, 200–201, 208 punktus)

7.      Vykstant antidempingo procedūrai, konkrečiai apskaičiuojant eksporto kainą, gamybos ir pardavimo veiklos pasidalijimas grupės, sudarytos iš teisiškai atskirų bendrovių, viduje negali pakeisti fakto, kad tai iš tikrųjų yra vienas ekonominis vienetas, šitaip organizuojantis visą veiklą, kurią kitais atvejais vykdo ir teisiniu požiūriu vienas vienetas.

Konstatavus, jog gamintojas paprastai vidiniam pardavimo departamentui pavestas užduotis perduoda jo produktų platinimo bendrovei, kurią ekonomiškai kontroliuoja ir su kuria sudaro vieną ekonominį vienetą, tai, kad institucijos remiasi pirmo nepriklausomo pirkėjo susijusiam platintojui sumokėta kaina, yra pateisinama. Atsižvelgimas į susijusio platintojo kainas leidžia išvengti situacijos, kai sąnaudos, kurios akivaizdžiai yra įtraukiamos į produkto pardavimo kainą prekyba užsiimant į gamintojo organizaciją integruotam pardavimo departamentui, nebeįtraukiamos į kainą ta pačia pardavimo veikla užsiimančiai teisiškai atskirai bendrovei, nors ir ekonomiškai gamintojo kontroliuojamai.

Vienas ekonominis vienetas egzistuoja, kai gamintojas paprastai vidiniam pardavimo departamentui pavestas užduotis perduoda jo produktų platinimo bendrovei, kurią jis ekonomiškai kontroliuoja. Be to, kapitalo struktūra yra reikšmingas vieno ekonominio vieneto egzistavimo požymis. Be to, vienas ekonominis vienetas gali egzistuoti gamintojui vykdant dalį pardavimo funkcijų, papildančių jo produktų platinimo bendrovės vykdomas funkcijas.

(žr. 177–179 punktus)

8.      Iš pagrindinio antidempingo Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies teksto ir struktūros matyti, kad eksporto kainos ar normaliosios vertės koregavimas gali būti atliekamas tik norint įvertinti veiksnių, kurie daro poveikį kainoms, taigi ir jų palyginimui, skirtumus. Koregavimo tikslas yra atkurti simetriją tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos. Todėl jei koregavimas buvo taikomas tinkamai, tai atkūrė šią simetriją. Tačiau jei koregavimas nebuvo taikomas tinkamai, tai išlaikė arba net sukūrė asimetriją tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos.

Be to, reikia priminti, kad panašiai kaip šalis, pagal Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymų, kad jos prašymas yra pagrįstas, institucijos, nusprendusios atlikti tokį koregavimą, turi remtis įrodymais arba bent jau prielaidomis, leidžiančiais patvirtinti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, egzistavimą ir nustatyti jo poveikį kainų palyginimui.

(žr. 180, 184, 194–195 punktus)

9.      Jokia pagrindinio antidempingo Reglamento Nr. 384/96 nuostata neįpareigoja Bendrijos institucijų priimti ūkio subjekto, dėl kurio vyksta pirminis dempingo muito nustatymo tyrimas, įsipareigojimų dėl kainų pasiūlymus. Atvirkščiai, iš minėto reglamento matyti, kad tokių įsipareigojimų priimtinumą vertina pačios institucijos, pasinaudodamos savo diskrecija.

Pagal minėto pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį esminė sąlyga, kad Komisija patvirtintų įsipareigojimo pasiūlymą, yra „eksportuotojo savanoriškas įsipareigojimas pakankamai sumažinti savo kainas arba nutraukti eksportą dempingo kainomis“. Taigi atsisakymas priimti įsipareigojimo pasiūlymą gali išplaukti iš išvados, kad pasiūlytos minimalios importo kainos yra nepakankamos panaikinti žalingą dempingo poveikį.

(žr. 225, 230 punktus)