TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. liepos 24 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – SESV 325 straipsnio 1 dalis – FIA konvencija – 2 straipsnio 1 dalis – Pareiga kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis – Pareiga numatyti baudžiamąsias sankcijas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – Stambaus masto sukčiavimas PVM srityje – Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas – Konstitucinio teismo sprendimas, kuriuo nacionalinė nuostata, reglamentuojanti šio termino nutraukimo priežastis, pripažinta negaliojančia – Sisteminė nebaudžiamumo rizika – Pagrindinių teisių apsauga – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis – Principas nullum crimen, nulla poena sine lege – Baudžiamosios teisės nuspėjamumo ir tikslumo reikalavimai – Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) – Teisinio saugumo principas – Nacionalinis pagrindinių teisių apsaugos standartas – Valstybės narės teismų pareiga netaikyti tos valstybės narės Konstitucinio Teismo ir (arba) aukščiausiojo teismo sprendimų, kai jie neatitinka Sąjungos teisės – Teisėjų drausminė atsakomybė už šių sprendimų nesilaikymą – Sąjungos teisės viršenybės principas“

Byloje C‑107/23 PPU [Lin](i) ,

dėl Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas, Rumunija) 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

C.I.,

C.O.,

K.A.,

L.N.,

S.P.,

dalyvaujant

Statul român,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Prechal, C. Lycourgos (pranešėjas), E. Regan, P. G. Xuereb, L. S. Rossi ir D. Gratsias, teisėjai J.‑C. Bonichot, S. Rodin, F. Biltgen, N. Piçarra, N. Jääskinen, J. Passer ir O. Spineanu‑Matei,

generalinis advokatas M. Campos Sįnchez-Bordona,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. gegužės 10 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        C.I., atstovaujamo advokato C.‑I. Gliga,

–        C.O., atstovaujamo avocată M. Gornoviceanu,

–        L.N., atstovaujamo advokato C.‑I. Gliga,

–        S.P., atstovaujamo advokato H. Crişan,

–        Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos L.‑E. Baţagoi, M. Chicu, E. Gane ir O.‑C. Ichim,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz, F. Blanc, I. V. Rogalski, F. Ronkes Agerbeek ir P. J. O. Van Nuffel,

susipažinęs su 2023 m. birželio 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, SESV 325 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytos ir prie 1995 m. liepos 26 d. Tarybos akto pridėtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 8 t., p. 57, toliau – FIA konvencija), 2 straipsnio 1 dalies, 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017, p. 29, toliau – FIA direktyva) 2 ir 12 straipsnių, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1), 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimo 2006/928/EB, nustatančio bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56), ir Sąjungos teisės viršenybės principo aiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant specialiuosius skundus, pateiktus C.I., C.O., K.A., L.N. ir S.P. (toliau kartu – apeliantai pagrindinėje byloje), kuriais siekiama panaikinti galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių už veikas, kvalifikuojamas kaip sukčiavimas mokesčių srityje ir organizuotas nusikalstamas susivienijimas.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 FIA konvencija

3        FIA konvencijos 1 straipsnyje „Bendrosios nuostatos“ numatyta:

„1.      Šioje Konvencijoje Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas – tai:

<…>

b)      pajamų srityje – bet koks tyčinis veikimas ar neveikimas, susijęs su:

–        suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų [deklaracijų] ar dokumentų naudojimu ar pateikimu, kurio padariniai yra neteisėtas Europos Bendrijų bendrojo biudžeto arba Europos Bendrijų valdomų ar jų vardu valdomų biudžetų išteklių mažinimas,

<…>

2.      Atsižvelgdama į 2 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė imasi būtinų ir tinkamų priemonių šio straipsnio 1 dalį perkelti į savo nacionalinę baudžiamąją teisę taip, kad ten apibūdintos veikos būtų laikomos nusikaltimais.

3.      Atsižvelgdama į 2 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė taip pat imasi būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad tyčinis suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų [deklaracijų] ar dokumentų rengimas ar pateikimas, sukeliantis šio straipsnio 1 dalyje apibūdintus padarinius, būtų laikomas nusikaltimu, jei jis dar nėra baudžiamas kaip pagrindinis nusikaltimas arba dalyvavimas sukčiavime, jo kurstymas ar pasikėsinimas sukčiauti, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.

<…>“

4        Šios konvencijos 2 straipsnyje „Sankcijos“ nustatyta:

„1.      Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 straipsnyje nurodytą veiką ir dalyvavimą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikoje, jos kurstymą ar kėsinimąsi ją padaryti būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant bent stambaus sukčiavimo atvejais laisvės atėmimą apimančias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija, suprantant, kad stambiu sukčiavimu yra laikomas toks sukčiavimas, kuris yra susijęs su tam tikra mažiausia suma, kurią turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Ši mažiausia suma negali būti nustatyta didesnė kaip 50 000 [EUR].

2.      Tačiau mažareikšmio sukčiavimo atvejais, susijusiais su bendra suma, kuri yra mažesnė kaip 4 000 [EUR], ir pagal valstybės narės įstatymus nesiejamais su ypač sunkiomis aplinkybėmis, ji gali nustatyti kitas bausmių rūšis, nei nustatytosios šio straipsnio 1 dalyje.

<…>“

 FIA direktyva

5        FIA direktyvos 16 straipsnyje „[FIA konvencijos] pakeitimas“ nurodyta:

„[FIA konvencija], įskaitant jos 1996 m. rugsėjo 27 d., 1996 m. lapkričio 29 d. ir 1997 m. birželio 19 d. protokolus, pakeičiama šia direktyva valstybių narių, kurioms ji yra privaloma, atžvilgiu nuo 2019 m. liepos 6 d.

Valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu nuorodos į Konvenciją laikomos nuorodomis į šią direktyvą.“

 Rumunijos teisė

 Rumunijos Konstitucija

6        Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) įtvirtintas Constituția României (Rumunijos Konstitucija) 15 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią „[į]statymų galia yra nukreipta tik į ateitį, išskyrus švelnesnius baudžiamuosius ar administracinius įstatymus“.

7        Rumunijos Konstitucijos 147 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta:

„1.      Galiojančių įstatymų ir nutarimų, taip pat kitų teisės aktų nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, netenka teisinės galios praėjus 45 dienoms nuo Curtea Constituțională [Konstitucinis Teismas, Rumunija] sprendimo paskelbimo, nebent per šį laikotarpį atitinkamai Parlamentas arba Vyriausybė suderina Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas su Konstitucijos nuostatomis. Šiuo laikotarpiu nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimas automatiškai sustabdomas.

<…>

4.      Curtea Constituțională [Konstitucinis Teismas] sprendimai skelbiami Monitorul Oficial al României. Paprastai jie tampa privalomi nuo paskelbimo dienos ir galioja tik ex nunc.“

 Rumunijos baudžiamoji teisė

8        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2005 m. liepos 15 d. Legea nr. 241/2005 pentru prevenirea și combaterea evaziunii fiscale (Įstatymas Nr. 241/2005 dėl sukčiavimo mokesčių srityje prevencijos ir kovos su juo; 2005 m. liepos 27 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 672) 9 straipsnyje sukčiavimo mokesčių srityje nusikaltimas apibrėžtas taip:

„1.      Toliau nurodytos nusikalstamos veikos, padarytos siekiant išvengti mokestinių prievolių, laikomos sukčiavimu mokesčiu srityje ir baudžiamos laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų ir teisių netekimu arba bauda:

<…>

c)      išlaidų, kurios neatitinka faktinių operacijų, registravimas apskaitoje ar kituose teisiniuose dokumentuose arba kitų fiktyvių operacijų registravimas;

<…>

2.      Jeigu dėl 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didesnė nei 100 000 EUR žala, lygiavertė suma nacionaline valiuta, minimali ir maksimali bausmės didinamos penkeriais metais.

3.      Jei dėl 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didesnė nei 500 000 EUR žala, lygiavertė suma nacionaline valiuta, minimali ir maksimali bausmės didinamos septyneriais metais.“

9        2014 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2009 m. liepos 17 d. Legea nr. 286/2009 privind Codul penal (Įstatymas Nr. 286/2009 dėl Baudžiamojo kodekso; 2009 m. liepos 24 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 510, toliau – Baudžiamasis kodeksas).

10      Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies b punktą nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami apeliantai pagrindinėje byloje, bendrasis senaties terminas yra dešimt metų.

11      Iki Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo senaties terminų nutraukimą baudžiamosiose bylose reglamentuojančioje nuostatoje buvo numatyta:

„122 straipsnyje numatytas senaties terminas nutraukiamas atlikus bet kokį veiksmą, apie kurį pagal įstatymą įtariamajam arba kaltinamajam turi būti pranešta vykstant baudžiamajam procesui.“

12      Pirminės redakcijos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Bet koks byloje atliktas procesinis veiksmas nutraukia baudžiamosios atsakomybės senaties terminą.“

13      Šio 155 straipsnio 1 dalis 2022 m. gegužės 30 d. Ordonanța de urgență a Guvernului nr. 71/2022, pentru modificarea articolului 155 alineatul (1) din Legea nr. 286/2009 privind Codul penal (Dekretas įstatymas Nr. 71/2022, kuriuo iš dalies keičiama Įstatymo Nr. 286/2009 dėl Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalis; 2022 m. gegužės 30 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 531, toliau – OUG Nr. 71/2022) pakeista taip:

„Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas nutraukiamas, proceso metu atlikus bet kokį procesinį veiksmą, apie kurį pagal įstatymą turi būti pranešta įtariamajam arba kaltinamajam.“

14      Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior), įtvirtinto Rumunijos Konstitucijos 15 straipsnio 2 dalyje, apimtis patikslinta Baudžiamojo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią:

„Jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki galutinio nuosprendžio priėmimo įsigaliojo vienas ar keli baudžiamieji įstatymai, taikomas švelnesnis įstatymas.“

15      2010 m. liepos 1 d. Legea nr. 135/2010, privind Codul de procedură penală (Įstatymas Nr. 135/2010 dėl Baudžiamojo proceso kodekso; 2010 m. liepos 15 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 486) 426 straipsnio „Atvejai, kai gali būti teikiamas specialusis skundas dėl panaikinimo“ redakcijos, taikomos pagrindinėje byloje, b punkte numatyta:

„Toliau nurodytais atvejais gali būti teikiamas specialusis skundas dėl galutinių baudžiamųjų nuosprendžių panaikinimo:

<…>

b)      kai kaltinamasis buvo nuteistas nepaisant įrodymų, kad yra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą.

<…>“

 Teisės aktai dėl teisėjų drausmės tvarkos

16      2004 m. birželio 28 d. Legea nr. 303/2004 privind statutul judecătorilor și procurorilor (Įstatymas Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso; pakartotinai paskelbtas 2005 m. rugsėjo 13 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 826) 99 straipsnyje buvo nustatyta:

„Drausminiais nusižengimais laikomi:

<…>

ș)      Curtea Constituțională [(Konstitucinis Teismas)] sprendimų arba Înalta Curte de Casație și Justiție [(Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija)] sprendimų, priimtų išnagrinėjus siekiant teisės interesų pateiktus apeliacinius skundus, nesilaikymas;

<…>“

17      2022 m. lapkričio 15 d. Legea nr. 303/2022 privind statutul judecătorilor și procurorilor (Įstatymas Nr. 303/2022 dėl teisėjų ir prokurorų statuso; 2022 m. lapkričio 16 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 1102) 271 straipsnyje numatyta:

„Drausminiais nusižengimais laikomi:

<…>

s)      nesąžiningas pareigų atlikimas arba didelis aplaidumas jas atliekant.“

18      Šio įstatymo 272 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.      Teisėjas ar prokuroras elgiasi nesąžiningai, kai sąmoningai pažeidžia materialinės ar proceso teisės normas, siekdamas arba leisdamas pakenkti asmeniui.

2.      Teisėjas ar prokuroras elgiasi labai aplaidžiai, kai tyčia šiurkščiai, neabejotinai ir nepateisinamai pažeidžia materialinės ar proceso teisės normas.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

19      2010 m. apeliantai pagrindinėje byloje savo apskaitos dokumentuose visiškai ar iš dalies nenurodė komercinių sandorių ir pajamų, susijusių su taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą įsigyto gazolio pardavimu vidaus gavėjams, taip padarydami žalą valstybės biudžetui, visų pirma kiek tai susiję su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir gazolio akcizais.

20      2020 m. birželio 30 d. baudžiamuoju nuosprendžiu Nr. 285/AP Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas, Rumunija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, apeliantus pagrindinėje byloje pripažino kaltais arba paliko galioti jų apkaltinamąjį nuosprendį, paskelbtą 2018 m. kovo 13 d. Tribunalul Brașov (Brašovo apygardos teismas, Rumunija) baudžiamajame nuosprendyje Nr. 38/S, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės už sukčiavimo mokesčių srityje nusikalstamą veiką, numatytą pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Įstatymo Nr. 241/2005 dėl sukčiavimo mokesčių srityje prevencijos ir kovos su juo 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 9 straipsnio 3 dalyje, taip pat už organizuoto nusikalstamo susivienijimo sukūrimo nusikalstamą veiką, numatytą kartu siejamose pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 2003 m. sausio 21 d. Legea nr. 39/2003 privind prevenirea și combaterea criminalității organizate (Įstatymas Nr. 39/2003 dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo; 2003 m. sausio 29 d., Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 50) 7 straipsnio ir 2 straipsnio b punkto 16 papunkčio nuostatose, taikant Baudžiamojo kodekso 5 straipsnį.

21      Šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo metu du iš apeliantų pagrindinėje byloje, K.A. ir S.P., atliko laisvės atėmimo bausmes vykdant 2020 m. birželio 30 d. Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas) sprendimą Nr. 285/AP.

22      Apeliantai pagrindinėje byloje taip pat įpareigoti atlyginti mokestinę žalą, įskaitant mokėtiną PVM, kurios bendra suma – 13 964 482 Rumunijos lėjų (RON) (apie 3 240 000 EUR).

23      Prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas nurodo nacionalinių teismų jurisprudenciją, susijusią su pirmine Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri gali turėti lemiamą įtaką apeliantų pagrindinėje byloje padėčiai.

24      Konkrečiai kalbant, šis teismas nurodo, pirma, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 297, paskelbtu 2018 m. birželio 25 d. (toliau – Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 297/2018), pritarė šios nuostatos neatitiktimi Konstitucijai grindžiamam prieštaravimui, nes joje buvo numatytas baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimas atlikus „bet kokį procesinį veiksmą“.

25      Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas), be kita ko, pažymėjo, kad minėta nuostata nebuvo nuspėjama ir kad ja pažeidžiamas  principas nullum crimen, nulla poena sine lege, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „bet koks procesinis veiksmas“ taip pat apima veiksmus, apie kuriuos nebuvo pranešta įtariamajam ar kaltinamajam, taip užkertant kelią jam sužinoti apie tai, kad prasidėjo naujas jo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

26      Jis taip pat konstatavo, kad ankstesnė įstatymo nuostata atitiko nuspėjamumo sąlygas, nustatytas atitinkamose konstitucinėse nuostatose, nes joje buvo numatyta, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminą gali nutraukti tik veiksmas, apie kurį pagal įstatymą turi būti pranešta įtariamajam arba kaltinamajam.

27      Antra, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad kelerius metus nacionalinės teisės aktų leidėjas nesiėmė veiksmų po Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018, kad pakeistų Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalies nuostatą, pripažintą prieštaraujančia Konstitucijai.

28      Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 358, paskelbtu 2022 m. birželio 9 d. (toliau – Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 358/2022), patvirtino naują Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalies neatitiktimi Konstitucijai grindžiamą prieštaravimą. Tame sprendime Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) paaiškino, kad jo sprendimas Nr. 297/2018 turi „paprastą“ sprendimo dėl prieštaravimo Konstitucijai teisinį pobūdį. Pabrėždamas tai, kad teisės aktų leidėjas nesiėmė veiksmų, kai buvo priimtas šis sprendimas Nr. 297/2018, ir tai, kad dėl bendro šio sprendimo ir šio neveikimo poveikio susidarė nauja neaiški ir nenuspėjama situacija, susijusi su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimui taikomomis taisyklėmis, o ši situacija pasireiškė nevienoda teismų praktika, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) pažymėjo, kad nuo minėto sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo iki norminio akto, kuriuo nustatyta taikytina norma, įsigaliojimo „[Rumunijos] pozityviojoje teisėje [nebuvo] jokio atvejo, dėl kurio būtų galima nutraukti baudžiamosios atsakomybės senaties terminą“.

29      Be to, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) nurodė, kad jo sprendimu Nr. 297/2018 buvo siekiama ne panaikinti baudžiamosios atsakomybės senaties terminus ar šių terminų nutraukimo institutą, o Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį suderinti su konstituciniais reikalavimais.

30      Ketvirta, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 358/2022, bet prieš jį paskelbiant, Rumunijos vyriausybė, veikdama kaip deleguotoji teisės aktų leidėja, priėmė OUG Nr. 71/2022 (jis įsigaliojo tą pačią dieną), kuriuo Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalis buvo pakeista taip, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminą nutraukia bet koks procesinis veiksmas, apie kurį turi būti pranešta įtariamajam arba kaltinamajam.

31      Penkta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad 2022 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 67/2022, paskelbtame 2022 m. lapkričio 28 d., Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) pažymėjo, kad pagal Rumunijos teisę taisyklės, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu, patenka į materialinės baudžiamosios teisės taikymo sritį, todėl joms taikomas baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgaline data principas, nepažeidžiant švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior), įtvirtinto, be kita ko, Rumunijos Konstitucijos 15 straipsnio 2 dalyje.

32      Todėl Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) nusprendė, kad dėl galutinio nuosprendžio iš esmės gali būti pateiktas specialusis skundas dėl panaikinimo, grindžiamas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022, kaip švelnesnio baudžiamojo įstatymo (lex mitior), padariniais. Vis dėlto tokia galimybė atmetama, kai apeliacinis teismas jau yra nagrinėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties klausimą vykstant procesui, per kurį buvo priimtas šis galutinis apkaltinamasis nuosprendis.

33      Apeliantai pagrindinėje byloje pateikė Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas) specialiuosius skundus dėl 2020 m. birželio 30 d. šio teismo sprendimo Nr. 285/AP panaikinimo. Remdamiesi pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Įstatymo Nr. 135/2010 dėl Baudžiamojo proceso kodekso 426 straipsnio b punktu jie prašo panaikinti jų apkaltinamąjį nuosprendį, motyvuodami tuo, kad jie buvo nuteisti, nors buvo įrodymų, kad yra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą, t. y. suėjo jų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

34      Grįsdami skundus šie apeliantai, remdamiesi švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), remiasi jų baudžiamosios atsakomybės senatimi po Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022.

35      Minėti apeliantai iš esmės teigia, kad nuo Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 25 d., iki jo sprendimo Nr. 358/2022 paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 9 d., Rumunijos teisėje nebuvo numatyta jokių baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežasčių.

36      Tai, kad laikotarpiu tarp šių datų pozityviojoje teisėje nebuvo numatyta jokios baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežasties, savaime yra švelnesnis baudžiamasis įstatymas, kuris jiems turėtų būti taikomas laikantis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior), kuris, be kita ko, įtvirtintas Rumunijos Konstitucijoje.

37      Jeigu būtų pritarta tokiam aiškinimui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į inkriminuojamų veikų padarymo datą, Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas dešimties metų senaties terminas šiuo atveju būtų pasibaigęs prieš tai, kai įsiteisėjo apeliantų pagrindinėje byloje apkaltinamasis nuosprendis, todėl baudžiamoji byla būtų nutraukta ir jie negalėtų būti nuteisti.

38      Šis teismas nurodo kelis pagrindus, dėl kurių tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, gali būti netaikomas švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior), įtvirtintas Rumunijos Konstitucijoje.

39      Minėtas teismas, be kita ko, pažymi, kad teisinė situacija, kuriai būdingas senaties termino nutraukimo baudžiamosiose bylose priežasčių nebuvimas, kuria remiasi apeliantai pagrindinėje byloje, susiklostė ne dėl teisės aktų leidėjo valią išreiškiančio akto, o dėl Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo, kuriuo pirminė Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalies redakcija pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Vis dėlto švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) taikomas tik teisės aktų leidėjo priimtų įstatymų perėmimo laiko atžvilgiu atveju.

40      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl apeliantų pagrindinėje byloje siūlomo aiškinimo suderinamumo su Sąjungos teise, nes dėl jo jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimo mokesčių srityje nusikaltimus, kurie gali paveikti Europos Sąjungos biudžetą ir jos finansinių interesų apsaugą. Toks aiškinimas, kuris galėtų būti taikomas daugelyje baudžiamųjų bylų, galėtų pažeisti, be kita ko, ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, SESV 325 straipsnio 1 dalį, FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, Sprendimo 2006/928 1, 3 ir 4 straipsnius, FIA direktyvos 2 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalį, taip pat Direktyvą 2006/112.

41      Šiuo klausimu tas teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į ribotą jo turimą informaciją, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022 poveikis baudžiamosios atsakomybės senaties terminui gali turėti įtakos daug bylų. Nacionaliniai teismai pritarė baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, įskaitant atvejus, kai pareiškiami specialieji ieškiniai dėl panaikinimo, kaip antai nagrinėjamieji pagrindinėje byloje. 2022 m. lapkričio 22 d. Ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2022) 664 final) Europos Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šios jurisprudencijos poveikio nagrinėjamoms svarbioms baudžiamosioms byloms.

42      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad paaiškėjus, jog Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas, atsižvelgiant į jam pateiktus pagrindus, yra neįmanomas, jis gali būti priverstas netaikyti Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) ir (arba) Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) priimtų sprendimų, nagrinėdamas apeliacinius skundus įstatymo interesais.

43      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Įstatymo Nr. 303/2022 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 271 ir 272 straipsniuose numatyta nauja drausminė tvarka leidžia skirti sankcijas teisėjams, kurie sąmoningai, taigi ir „nesąžiningai“, arba dėl didelio aplaidumo, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, nesilaikė Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) arba Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimų, nagrinėdami apeliacinius skundus įstatymo interesais.

44      Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar ESS 2 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 4 straipsnio 3 dalis, siejami su SESV 325 straipsnio 1 dalimi, [FIA konvencijos] 2 straipsnio 1 dalimi, [FIA direktyvos] 2 ir 12 straipsniais ir [Direktyva 2006/112], atsižvelgiant į veiksmingų ir atgrasomų sankcijų principą, stambaus sukčiavimo, pažeidžiančio Europos Sąjungos finansinius interesus, atvejais ir taikant [Sprendimą 2006/928/EB], aiškinamą kartu su [Chartijos] 49 straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia teisinė situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai nuteisti apeliantai specialiajame skunde prašo panaikinti galutinį apkaltinamąjį nuosprendį, remdamiesi švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo principu, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant bylą iš esmės ir pagal kurį turėjo būti numatytas trumpesnis senaties terminas, pasibaigęs iki sprendimo byloje priėmimo, bet nustatytas po jo, nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo įstatymo nuostatos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu ([Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas)] sprendimas Nr. 358/2022), buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai dėl įstatymų leidėjo neveikimo, nes jis nesiėmė veiksmų, kad įstatymo tekstas būtų suderintas su kitu to paties Konstitucinio Teismo sprendimu, priimtu prieš ketverius metus iki [šio sprendimo Nr. 358/2022] ([Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas)] sprendimas Nr. 297/2018), o per šį laikotarpį taikant [šį sprendimą Nr. 297/2018] suformuota bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija buvo konsoliduota, nes įstatymo tekstas ir toliau egzistavo tokia forma, kokia buvo numatyta priimant [minėtą sprendimą Nr. 297/2018], o to praktinė pasekmė buvo ta, kad visų nusikalstamų veikų, dėl kurių iki [Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018] nebuvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, senaties terminas buvo sutrumpintas per pusę ir dėl to baudžiamoji byla atitinkamų kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutraukta?

2.      Ar ESS 2 straipsnio nuostatos dėl teisinės valstybės vertybių ir pagarbos žmogaus teisėms visuomenėje, kuriai būdingas teisingumas, ir ESS 4 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo, taikant <…> Sprendimo 2006/928 nuostatas dėl įsipareigojimo užtikrinti Rumunijos teismų sistemos veiksmingumą ir remiantis [Chartijos] 49 straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, kuriame įtvirtintas švelnesnio baudžiamojo įstatymo principas, turi būti aiškinamos taip, kad, kalbant apie visą nacionalinę teismų sistemą, pagal jas draudžiama tokia teisinė situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai nuteisti apeliantai specialiajame skunde prašo panaikinti galutinį apkaltinamąjį nuosprendį, remdamiesi švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo principu, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant bylą iš esmės ir pagal kurį turėjo būti numatytas trumpesnis senaties terminas, pasibaigęs iki sprendimo byloje priėmimo, bet nustatytas po jo, nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo įstatymo nuostatos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ([Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas)] sprendimas Nr. 358/2022), tai motyvuojant įstatymų leidėjo neveikimu, nes jis nesiėmė veiksmų, kad įstatymo tekstas būtų suderintas su kitu to paties Konstitucinio Teismo sprendimu, priimtu prieš ketverius metus iki [šio sprendimo Nr. 358/2022] ([Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas)] sprendimas Nr. 297/2018), o per šį laikotarpį taikant [šį sprendimą Nr. 297/2018] suformuota bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija buvo konsoliduota, nes įstatymo tekstas ir toliau egzistavo tokia forma, kokia buvo numatyta priimant [minėtą sprendimą Nr. 297/2018], o to praktinė pasekmė buvo ta, kad visų nusikalstamų veikų, dėl kurių iki [Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018] nebuvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, senaties terminas buvo sutrumpintas per pusę ir dėl to baudžiamoji byla atitinkamų kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutraukta?

3.      Jeigu [atsakymas į pirmąjį ir antrąjį klausimus] būtų teigiamas ir tik tuo atveju, jei negalima pateikti Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo, ar Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos nacionaliniai bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimų ir privalomų nacionalinio aukščiausiojo teismo sprendimų ir dėl šios priežasties negali, nepadarydami drausminio nusižengimo, savo iniciatyva netaikyti iš tokių sprendimų kylančios jurisprudencijos, net jei jie, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo sprendimą <…>, mano, kad tokia jurisprudencija prieštarauja ESS 2 straipsniui, 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai ir 4 straipsnio 3 daliai, siejamai su SESV 325 straipsnio 1 dalimi, remiantis <…> Sprendimu 2006/928 ir atsižvelgiant į [Chartijos] 49 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, kaip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamos situacijos atveju?“

45      2023 m. kovo 24 d. pranešime, kurį Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė kelis sprendimus, priimtus nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. kovo 8 d., kuriais Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) ir Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) patenkino specialiuosius skundus dėl panaikinimo, nes suėjo atitinkamų asmenų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

46      Be to, šiame pranešime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad kasacinis skundas yra vienintelis skundas, kuris prireikus leistų ginčyti galutinį teismo sprendimą, remiantis Sąjungos teisės, kaip ją Teisingumo Teismas išaiškins atsakymuose į prejudicinius klausimus, pažeidimu. Vis dėlto 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie apeliacinio teismo sprendimą, per kurį turi būti pateiktas kasacinis skundas, būtų kliūtis pateikti tokį skundą, nes tuo metu, kai Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šis terminas bus pasibaigęs daugumoje atitinkamų bylų.

47      Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė Teisingumo Teismo patikslinti, kad „pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, siekiant laikytis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, atsižvelgiant į nacionalinę procesinę autonomiją, taip pat užtikrinti vienodą požiūrį į pagrindinės bylos šalis ir jų nediskriminavimą, palyginti su panašioje situacijoje esančiais asmenimis, tuo atveju, kai dėl per tą laiką panašiose bylose priimtų galutinių teismo sprendimų pateikiamas kasacinis skundas, nacionaliniai teismai turi nuspręsti, kad [minėtas terminas] pradedamas skaičiuoti nuo Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo dienos“ priimant sprendimą dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

 Dėl prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros pradėjimo

48      Naudodamasis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnio 3 dalyje jam suteiktais įgaliojimais, Teisingumo Teismo pirmininkas pasiūlė ketvirtajai kolegijai, paskirtai pagal to reglamento 108 straipsnio 1 dalį, apsvarstyti būtinybę šiam prašymui priimti prejudicinį sprendimą taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnio pirmą pastraipą.

49      Pagal Procedūros reglamento 107 straipsnio 1 dalį skubos tvarka gali būti nagrinėjami tik prašymai priimti prejudicinį sprendimą, kuriuose keliami vienas ar keli klausimai, susiję su SESV trečiosios dalies V antraštinėje dalyje nurodytomis sritimis, nes ši antraštinė dalis skirta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei.

50      Šioje byloje prejudiciniai klausimai susiję būtent su FIA konvencijos, priimtos remiantis ES K.3 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Šis straipsnis tapo ES 31 straipsniu, o jo nuostatos perkeltos į SESV 82, 83 ir 85 straipsnius, esančius SESV trečiosios dalies V antraštinėje dalyje.

51      Iš to matyti, kad šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami klausimai, susiję su viena iš V antraštinėje dalyje nurodytų sričių, todėl jam gali būti taikoma sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra.

52      Kalbant apie skubos kriterijų, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad šis kriterijus tenkinamas, jei iš asmens, su kuriuo susijusi pagrindinė byla, prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo dieną atimta laisvė ir jo tolesnis sulaikymas priklauso nuo sprendimo šioje byloje (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo MV (Bausmių subendrinimas), C‑583/22 PPU, EU:C:2023:5, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53      Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad apeliantai pagrindinėje byloje buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis ir kad du iš jų – K. A. ir S.P. – atlieka atitinkamą bausmę.

54      Atsakydamas į prašymą pateikti paaiškinimus, kurį Teisingumo Teismas 2023 m. kovo 15 d. pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, šis nurodė, pirma, kad šie du apeliantai pagrindinėje byloje šiuo metu yra įkalinti vykdant jo 2020 m. birželio 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį Nr. 285/AP ir, antra, kad jų suėmimas būtų nutrauktas, jeigu jis nuspręstų patenkinti jam pateiktus specialiuosius skundus dėl jų apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo.

55      Be to, iš šio teismo pateiktų paaiškinimų matyti, kad apeliantų pagrindinėje byloje pateiktų specialiųjų skundų dėl panaikinimo baigtis priklauso nuo Teisingumo Teismo atsakymų į pateiktus klausimus.

56      Šiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi Procedūros reglamento 108 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo ketvirtoji kolegija, atsižvelgusi į teisėjo pranešėjo siūlymą ir susipažinusi su generalinio advokato nuomone, nusprendė savo iniciatyva šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

57      Be to, ši kolegija, remdamasi Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė perduoti šią bylą Teisingumo Teismui, kad ją paskirtų didžiajai kolegijai.

 Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

58      L.N. ir C.I. teigia, kad visas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas. L.N. šiuo klausimu būtent tvirtina, kad Sprendimas 2006/928 ir FIA direktyva nėra reikšmingi pagrindinės bylos aplinkybėmis.

59      Be to, Rumunijos vyriausybė kelia klausimą dėl pateikto trečiojo klausimo hipotetinio pobūdžio.

60      Galiausiai C.O., C.I. ir Rumunijos vyriausybė rėmėsi šio sprendimo 47 punkte nurodyto prašymo nepriimtinumu, motyvuodami tuo, kad pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui buvo pateiktas ne kasacinis skundas, o specialusis skundas dėl panaikinimo.

61      Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2023 m. kovo 21 d. Sprendimo Mercedes-Benz Group (Transporto priemonių su valdikliu gamintojų atsakomybė), C‑100/21, EU:C:2023:229, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62      Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. kovo 21 d. Sprendimo Mercedes-Benz Group (Transporto priemonių su valdikliu gamintojų atsakomybė), C‑100/21, EU:C:2023:229, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63      Nagrinėjamu atveju pirmiausia dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų trijų prejudicinių klausimų reikia pažymėti, kad šio teismo prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas gali lemti, kad šis teismas netaikys Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022 ir (arba) Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimo Nr. 67/2022, kuriais apeliantai pagrindinėje byloje rėmėsi siekdami, kad būtų pripažinta, jog suėjo jų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Todėl šie klausimai nėra hipotetiniai.

64      Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia pažymėti, kad, pirma, pagal FIA direktyvos, kurios 2 ir 12 straipsnius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti pirmajame prejudiciniame klausime, 16 straipsnį nuo 2019 m. liepos 6 d. ši direktyva pakeičia FIA konvenciją. Vis dėlto veikos, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, padarytos 2010 m. Taigi ši direktyva akivaizdžiai netaikytina šiai bylai, todėl jos išaiškinimas nėra būtinas šiai bylai išspręsti.

65      Antra, kadangi, remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija, pagrindinėje byloje nagrinėjamos veikos nėra korupcija, akivaizdu, kad Sprendimo 2006/928 išaiškinimas taip pat nėra svarbus atsakant į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus.

66      Trečia, dėl kitų Sąjungos teisės nuostatų, nurodytų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trijuose prejudiciniuose klausimuose, pakanka priminti, kad, kai nėra akivaizdu, jog Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, prieštaravimas, grindžiamas šios nuostatos netaikymu pagrindinei bylai, nėra susijęs su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o yra susijęs su klausimų esme (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Dobersberger, C‑16/18, EU:C:2019:1110, 21 punktas ir 2023 m. balandžio 27 d. Sprendimo M.D. (Draudimas atvykti į Vengriją), C‑528/21, EU:C:2023:341, 52 punktas).

67      Šio sprendimo 47 punkte nurodytu prašymu, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, siekiama nustatyti, ar pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad 30 dienų terminas pateikti kasacinį skundą prasideda tą dieną, kai Teisingumo Teismas priims sprendimą šioje byloje.

68      Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateiktas ne kasacinis skundas, o specialusis skundas dėl panaikinimo, kaip pažymėjo C.O., C.I. ir Rumunijos vyriausybė.

69      Vadinasi, šio sprendimo 47 punkte nurodytas klausimas susijęs su hipotetine problema, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 62 punkte primintą jurisprudenciją, todėl turi būti pripažintas nepriimtinu.

70      Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas, išskyrus, pirma, pirmąjį ir antrąjį klausimus, kiek jie susiję su FIA direktyvos ir Sprendimo 2006/928 išaiškinimu, ir, antra, šio sprendimo 47 punkte nurodytą klausimą.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

71      Pirmasis ir antrasis klausimai, kuriuos reikia nagrinėti kartu, pateikti dėl ESS 2 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, SESV 325 straipsnio 1 dalies, Chartijos 49 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2006/112 išaiškinimo.

72      Vis dėlto iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės, dėl kurių pateikti šie klausimai, iš esmės susijusios su, pirma, Sąjungos teisės nuostatų, pagal kurias valstybės narės įpareigojamos veiksmingai kovoti su neteisėtais veiksmais, kenkiančiais Sąjungos finansiniams interesams, ir, antra, garantijų, kylančių iš  principo nullum crimen, nulla poena sine lege, aiškinimu.

73      Šiomis aplinkybėmis pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia nagrinėti atsižvelgiant tik į SESV 325 straipsnio 1 dalį, Chartijos 49 straipsnio 1 dalį ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį.

74      Darytina išvada, kad šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės teismai privalo netaikyti, pirma, šios valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais nacionalinės teisės nuostata, reglamentuojanti senaties termino nutraukimo baudžiamosiose bylose pagrindus, pripažinta negaliojančia dėl principo nullum crimen, nulla poena sine lege pažeidimo, kiek tai susiję su reikalavimais dėl baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo ir aiškumo, ir, antra, minėtos valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimo, pagal kurį šiuos senaties termino nutraukimo pagrindus reglamentuojančios taisyklės, išplaukiančios iš šios konstitucinės jurisprudencijos, gali būti taikomos atgaline data kaip švelnesnis baudžiamasis įstatymas (lex mitior), siekiant užginčyti galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius, turint omenyje, kad dėl šių sprendimų daug baudžiamųjų bylų, įskaitant bylas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo stambiu mastu nusikaltimų, bus nutrauktos dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino.

75      Pirmiausia reikia pažymėti, kad tiksli taisyklių, reglamentuojančių Rumunijos senaties terminų nutraukimą baudžiamosiose bylose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., kai paskelbtas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 297/2018, iki 2022 m. gegužės 30 d., kai įsigaliojo OUG Nr. 71/2022, apimtis šalių aptarta tiek rašytinėse pastabose, tiek per teismo posėdį Teisingumo Teisme.

76      Šiuo klausimu reikia priminti, kad vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių konstatavimas bei vertinimas ir nacionalinės teisės aiškinimas bei taikymas priklauso tik nacionalinio teismo jurisdikcijai (2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Puig Gordi ir kt., C‑158/21, EU:C:2023:57, 61 punktas ir 2023 m. kovo 21 d. Sprendimo Mercedes-Benz Group (Transporto priemonių su valdikliu gamintojų atsakomybė), C‑100/21, EU:C:2023:229, 59 punktas).

77      Nagrinėjamu atveju, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, iš Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022, apibendrintų šio sprendimo 23–29 punktuose, matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Rumunijos teisėje nenumatyta jokia baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežastis. Taigi, siekiant atsakyti į pirmąjį ir antrąjį klausimus, reikia konstatuoti, kad šiuo laikotarpiu Rumunijos teisės padėtis buvo tokia.

78      Atsižvelgiant į šio sprendimo 76 punkte primintą jurisprudenciją, į šiuos klausimus reikia atsakyti taip pat remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktu Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimo Nr. 67/2022 aiškinimu, pagal kurį pastarojo teismo švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior) aiškinimas leistų, kad šio termino nutraukimo priežasčių nebuvimo Rumunijos teisėje pasekmės galiotų atgaline data procesiniams veiksmams, atliktiems iki 2018 m. birželio 25 d., t. y. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo datos.

 Dėl pareigos kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis pažeidimo

79      Kadangi iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinė byla susijusi, be kita ko, su stambiu sukčiavimu PVM srityje, reikia priminti, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų veiksmingą visų Sąjungos nuosavų išteklių, kuriuos sudaro pajamos, gaunamos suderintai PVM apmokestinimo bazei taikant vienodą tarifą, surinkimą (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 182 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

80      Atsižvelgiant į tai, baudžiamosios teisės sankcijų nustatymas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, būtent teisingą šių pajamų surinkimą, priskiriamas prie Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos, kaip ji suprantama pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 43 punktą).

81      Šiuo atveju klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms Sąjungos finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms taikomos senaties tvarkos Sąjungos teisės aktų leidėjas nebuvo suderinęs, ir tai iš dalies buvo padaryta tik vėliau, priėmus FIA direktyvą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 44 punktą), kuri, kaip jau pažymėta šio sprendimo 64 punkte, netaikytina pagrindinėje byloje.

82      Vadinasi, taisyklių, reglamentuojančių Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, priėmimas tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, priklausė valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto šios valstybės, įgyvendindamos minėtą kompetenciją, privalėjo laikytis įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 26 d. Sprendimo Rimšēvičs ir ECB / Latvija, C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139, 57 punktą ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 216 punktą).

83      Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad SESV 325 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis kovoti atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 181 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

84      Nors valstybės narės gali laisvai pasirinkti taikytinas sankcijas, kurios gali būti administracinės, baudžiamosios arba šių sankcijų rūšių kombinacija, pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį jos privalo užtikrinti, kad už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias didelio masto sukčiavimo ar kitas neteisėtas veikas būtų taikomos veiksmingos ir atgrasomos baudžiamosios sankcijos (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 191 punktą ir 2022 m. kovo 8 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė (Kova su sukčiavimu dėl nuvertinimo), C‑213/19, EU:C:2022:167, 219 punktą).

85      Antra, FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad už Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, įskaitant sukčiavimą PVM srityje, būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant laisvės atėmimo bausmes, bent jau sukčiavimo stambiu mastu atvejais, t. y. kurie susiję su minimalia suma, kurios valstybės narės negali nustatyti didesnės nei 50 000 EUR (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimo Scialdone, C‑574/15, EU:C:2018:295, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

86      Šiuo tikslu minėtos valstybės turi užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje numatytos senaties taisyklės leistų veiksmingai nubausti už nusikalstamas veikas, susijusias su tokiu sukčiavimu (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 36 punktą).

87      Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, apibendrintų šio sprendimo 23–32 punktuose, matyti, kad, pirma, pagal Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimus Nr. 297/2018 ir 358/2022 laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., šio sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo dienos, iki 2022 m. gegužės 30 d., kai įsigaliojo OUG Nr. 71/2022, Rumunijos teisėje nebuvo numatyta jokio atvejo, leidžiančio nutraukti baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, ir kad, antra, pagal Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimą Nr. 67/2022 šia konstitucine jurisprudencija galima remtis kaip švelnesniu baudžiamuoju įstatymu (lex mitior), taip pat ginčijant galutinius baudžiamuosius nuosprendžius.

88      Dėl konkrečių šios jurisprudencijos pasekmių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagrindinėje byloje dėl kaip švelnesnio baudžiamojo įstatymo (lex mitior) taikomos normos, įtvirtintos Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimuose Nr. 297/2018 ir 358/2022, pagal kurią per pirmesniame punkte nurodytą laikotarpį Rumunijos teisėje nenumatyta baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežastis, dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų numatytas dešimties metų senaties terminas būtų pasibaigęs prieš įsigaliojant apeliantų pagrindinėje byloje apkaltinamajam nuosprendžiui, todėl baudžiamoji byla būtų nutraukta ir jie negalėtų būti nuteisti.

89      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pabrėžė, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimai Nr. 297/2018 ir 358/2022 gali turėti įtakos „dideliam bylų skaičiui“, įskaitant bylas, užbaigtas paskelbus galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius, kurios galėtų būti ginčijamos specialiaisiais skundais, kaip antai nagrinėjamais pagrindinėje byloje.

90      Be to, nors, kaip pažymėta šio sprendimo 65 punkte, Sprendimas 2006/928 netaikomas sukčiavimo mokesčių srityje nusikalstamoms veikoms, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje, duomenys, kuriuos Komisija pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. Ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2022) 664 final), vykdant šio sprendimo 2 straipsnį, patvirtina, kad esama rizikos, jog daug Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo stambiu mastu atvejų nebegalės būti baudžiami dėl su tuo susijusios baudžiamosios atsakomybės senaties. Iš tiesų iš šios ataskaitos, kurią nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, matyti, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimai Nr. 297/2018 ir 358/2022 gali lemti „baudžiamosios bylos nutraukimą ir baudžiamosios atsakomybės panaikinimą daugelyje bylų“ ir kad susidariusi situacija kelia „riziką, jog tūkstančiai kaltinamųjų nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.

91      Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad dėl teisinės padėties, susidariusios taikant Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimus Nr. 297/2018 ir 358/2022, taip pat Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimą Nr. 67/2022, kyla sisteminė nebaudžiamumo už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo stambiu mastu nusikalstamas veikas rizika, ypač tais atvejais, kai dėl sudėtingumo baudžiamosios institucijos turi atlikti ilgesnį tyrimą.

92      Tokia sisteminė nebaudžiamumo rizika nesuderinama su SESV 325 straipsnio 1 dalies ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies reikalavimais, primintais šio sprendimo 83–86 punktuose (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 203 punktą).

93      Šiuo klausimu pirmiausia nacionalinės teisės aktų leidėjas turi imtis priemonių, būtinų šiems reikalavimams įvykdyti, be kita ko, priimdamas būtinas nuostatas ir prireikus pakeisdamas galiojančias nuostatas, kad būtų užtikrinta, jog baudžiamojo persekiojimo ir sankcijų už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo stambiu mastu nusikalstamas veikas tvarka, įskaitant taisykles, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, atitiktų SESV 325 straipsnio 1 dalies ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši tvarka turi būti parengta taip, kad dėl jai būdingų priežasčių nekiltų sisteminė rizika, jog tokios nusikalstamos veikos liktų nenubaustos, taip pat turi būti užtikrinta pagrindinių kaltinamųjų teisių apsauga (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 41 punktą ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 193 punktą).

94      Vis dėlto teisinė situacija, kai valstybės narės teisės aktai, reglamentuojantys baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą, šios valstybės narės Konstitucinio Teismo pripažinti negaliojančiais ir todėl neteko galios, nors nacionalinės teisės aktų leidėjas neištaisė šios situacijos beveik ketverius metus, yra nesuderinama su šio sprendimo 83–86 punktuose priminta pareiga užtikrinti, kad už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio didelio sukčiavimo atvejus nacionalinėje teritorijoje būtų taikomos veiksmingos ir atgrasomos baudžiamosios sankcijos. Iš tiesų tokia situacija, kuri turi įtakos visuotinai taikomai nuostatai, kuri buvo taikoma visiems baudžiamiesiems procesams ir kurios nekeitimo ją pripažinus prieštaraujančia Konstitucijai negalėjo numatyti nei už baudžiamąjį persekiojimą atsakingos institucijos, nei baudžiamieji teismai, kelia tam tikrą riziką, kad už daugelį sukčiavimo stambiu mastu atvejų, kuriais kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, nebus galima bausti dėl to, kad baigėsi šis terminas, ypač bylose, kurių sudėtingumas reikalauja ilgesnio baudžiamųjų institucijų tyrimo.

 Dėl nacionaliniams teismams tenkančių pareigų

95      Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą, nesant galimybės aiškinti nacionalinės teisės nuostatų taip, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių, net ir vėliau priimtų, tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 punktas; 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Popławski, C‑573/17, EU:C:2019:530, 61 ir 62 punktai, taip pat 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų poveikis), C‑430/21, EU:C:2022:99, 53 punktas).

96      Šiuo atveju SESV 325 straipsnio 1 dalis ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalis suformuluotos aiškiai ir tiksliai ir nėra taikoma jokia sąlyga, todėl jos turi tiesioginį poveikį (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 253 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97      Vadinasi, iš esmės nacionaliniai teismai turi visiškai įgyvendinti įsipareigojimus pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį ir netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kurios byloje dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sunkių sukčiavimo nusikaltimų kliudo taikyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas siekiant kovoti su tokiomis nusikalstamomis veikomis (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 194 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98      Taigi iš principo nacionaliniai teismai pagal šio 325 straipsnio 1 dalį ir šio 2 straipsnio 1 dalį privalo netaikyti Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., t. y. šio Sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo dienos, iki 2022 m. gegužės 30 d., OUG Nr. 71/2022 įsigaliojimo datos, Rumunijos teisėje nebuvo numatyta jokios baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežasties, nes dėl šių sprendimų daugeliu Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo stambiu mastu atvejų suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl, kaip konstatuota šio sprendimo 91 punkte, kyla sisteminė nebaudžiamumo už tokias nusikalstamas veikas rizika.

99      Be to, pagal šias nuostatas nacionaliniai teismai iš esmės privalo netaikyti Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimo Nr. 67/2022, kiek šiuo sprendimu leidžiama remtis baudžiamosios atsakomybės senatimi, vadovaujantis Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022 padariniais kaip švelnesniu baudžiamuoju įstatymu (lex mitior), Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio didelio sukčiavimo atvejais, taip didinant sisteminę nebaudžiamumo už tokias nusikalstamas veikas riziką.

100    Vis dėlto dar reikia patikrinti, ar pareiga netaikyti tokių sprendimų susiklosčius situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pažeidžiama pagrindinių teisių apsauga.

101    Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, pareiga užtikrinti veiksmingą Sąjungos išteklių surinkimą neatleidžia nacionalinių teismų nuo būtinybės laikytis Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių ir bendrųjų Sąjungos teisės principų, nes baudžiamosiomis bylomis, iškeltomis dėl nusikalstamų veikų PVM srityje, įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 17 d. Sprendimo Dzivev ir kt., C‑310/16, EU:C:2019:30, 33 punktas, taip pat šiuo klausimu 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 204 punktas).

102    Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad pagrindinėje byloje reikšminga nacionalinė jurisprudencija, apibendrinta šio sprendimo 23–32 punktuose, grindžiama dviem skirtingais principais, t. y. pirma, kalbant apie Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimus Nr. 297/2018 ir 358/2022, principu nullum crimen, nulla poena sine lege, kiek tai susiję su reikalavimais dėl baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo ir tikslumo, ir, antra, kalbant apie Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimą Nr. 67/2022, švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), įskaitant galutinius baudžiamuosius nuosprendžius, paskelbtus po 2018 m. birželio 25 d.

103    Sąjungos teisinėje sistemoje principas nullum crimen, nulla poena sine lege ir švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) įtvirtinti Chartijos 49 straipsnio 1 dalyje.

104    Pagal principą nullum crimen, nulla poena sine lege baudžiamosios teisės nuostatos turi užtikrinti galimybę susipažinti ir nuspėjamumą, kiek tai susiję su nusikalstamos veikos apibrėžtimi ir bausmės nustatymu (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 55 punktą ir 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Słupsku, C‑634/18, EU:C:2020:455, 48 punktą).

105    Be to, taikytino įstatymo tikslumo reikalavimas, kurį apima šis principas, reiškia, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jas taikomos bausmės. Ši sąlyga laikoma įvykdyta, jei teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus iš teismų pateikto išaiškinimo gali žinoti, kurie veiksmai ir neveikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 56 punktas, šiuo klausimu taip pat 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Słupsku, C‑634/18, EU:C:2020:455, 49 punktas).

106    Galiausiai, remiantis Chartijos 49 straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, pagal švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principą (lex mitior) reikalaujama, kad jeigu po nusikalstamos veikos padarymo įstatyme numatyta lengvesnė bausmė, ji turi būti taikoma.

107    Pirma, šio principo taikymas suponuoja teisinių sistemų kaitą laikui bėgant ir pagrįstas išvada, kad ši kaita atitinkamoje teisinėje sistemoje atspindi pozicijos pasikeitimą arba dėl faktinių aplinkybių kaip nusikalstamos veikos baudžiamojo kvalifikavimo, arba dėl bausmės, taikytinos už tokią nusikalstamą veiką (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo Clergeau ir kt., C‑115/17, EU:C:2018:651, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

108    Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad taisyklės, reglamentuojančios senaties terminą baudžiamosiose bylose, nepatenka į Chartijos 49 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Taricco ir kt., C‑105/14, EU:C:2015:555, 54–57 punktus).

109    Vadiansi, nacionalinių teismų pareiga netaikyti Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų Nr. 297/2018 ir 358/2022 ir Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimo Nr. 67/2022 negali pažeisti nei nuspėjamumo, tikslumo ir nusikaltimų ir bausmių negaliojimo atgaline data, nei švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo (lex mitior), įtvirtintų Chartijos 49 straipsnio 1 dalyje.

110    Antra, reikia priminti, kad kai, kaip nagrinėjamu atveju, valstybės narės teismo prašoma patikrinti, ar su pagrindinėmis teisėmis suderinama nacionalinės teisės nuostata ar priemonė, kuria, susiklosčius situacijai, kai valstybių narių veiksmai nėra visiškai reglamentuojami Sąjungos teisės, įgyvendinama ši teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, nacionalinės valdžios institucijos ir teismai gali taikyti nacionalinius pagrindinių teisių apsaugos standartus, jeigu toks taikymas nepažeidžia nei Chartijoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, numatyto apsaugos lygio, nei Sąjungos teisės viršenybės, vienovės ir veiksmingumo (2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, EU:C:2013:105, 29 punktas; 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 47 punktas, taip pat 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 211 punktas).

111    Nagrinėjamu atveju, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimai Nr. 297/2018 ir 358/2022 ir Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimas Nr. 67/2022 grindžiami prielaida, kad pagal Rumunijos teisę taisyklės, susijusios su baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimu, priskirtinos prie materialinės baudžiamosios teisės, todėl joms taikomas principas nullum crimen, nulla poena sine lege ir švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior), garantuojami pagal Rumunijos Konstituciją. Todėl šie principai turi būti laikomi nacionaliniais pagrindinių teisių apsaugos standartais, kaip tai suprantama pagal pirmesnį punktą.

112    Remiantis tuo, kas nurodyta šio sprendimo 108 ir 109 punktuose, matyti, kad šie nacionaliniai pagrindinių teisių apsaugos standartai tokiose bylose, kokios nagrinėjamos kaip pagrindinės bylos, negali pakenkti Chartijoje, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, numatytam apsaugos lygiui.

113    Šiuo klausimu reikia priminti, kokie svarbūs Sąjungos ir nacionalinėse teisinėse sistemose pagal principą nullum crimen, nulla poena sine lege kylantys reikalavimai, susiję su taikytino baudžiamojo įstatymo nuspėjamumu, apibrėžtumu ir negaliojimu atgaline data (2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B., C‑42/17, EU:C:2017:936, 51 punktas).

114    Šie baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo, tikslumo ir negaliojimo atgaline data reikalavimai yra konkreti teisinio saugumo principo išraiška. Iš tiesų pagal šį pagrindinį Sąjungos teisės principą reikalaujama, pirma, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, kad teisės subjektai galėtų numatyti jų taikymą, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Šis principas yra esminis teisinės valstybės elementas, kuris ESS 2 straipsnyje nustatytas tiek kaip pagrindinė Sąjungos vertybė, tiek kaip valstybėms narėms bendra vertybė (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 161 ir 162 punktus ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 136 ir 223 punktus).

115    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad nusprendęs, pirma, jog Rumunijos teisės aktų leidėjas pažeidė konstitucinį baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo ir tikslumo principą, kai leido, kad procesiniai veiksmai nutrauktų baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, nors apie šiuos veiksmus nebuvo pranešta įtariamajam ar kaltinamajam, Rumunijos Konstitucinis Teismas, remdamasis teisinio saugumo principu, taikė nacionalinį pagrindinių teisių apsaugos standartą, kuris papildo Sąjungos teisėje įtvirtintą apsaugą nuo savivalės baudžiamosiose bylose. Jis taip pat taikė tokį nacionalinį pagrindinių teisių apsaugos standartą, kai, antra, iš esmės konstatavo, kad dėl to, jog Rumunijos teisės aktų leidėjas nesiėmė veiksmų pakeisti Baudžiamojo kodekso nuostatą, susijusią su šio termino nutraukimu, pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai, susidarė nauja neaiški ir nenuspėjama situacija, pažeidžiant šį konstitucinį principą.

116    Atsižvelgdamas į šios apsaugos nuo savivalės svarbą tiek Sąjungos, tiek valstybių narių teisinėse sistemose, 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendimo M.A.S. ir M.B. (C‑42/17, EU:C:2017:936) 58–62 punktuose Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad nacionalinis apsaugos standartas, kuriuo siekiama įtvirtinti baudžiamojo įstatymo nuspėjamumo, tikslumo ir negaliojimo atgal reikalavimus, įskaitant senaties terminus, susijusius su nusikalstamomis veikomis, gali kliudyti pareigai, kuri byloje, dėl kurios teikiamas šis sprendimas, nagrinėjamomis aplinkybėmis teko nacionaliniams teismams pagal SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalis, netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, reglamentuojančių senaties terminą baudžiamosiose bylose, net jei taikant šias nacionalinės teisės nuostatas daugeliu stambaus sukčiavimo, kenkiančio Sąjungos finansiniams interesams, atvejų buvo užkirstas kelias skirti veiksmingas ir atgrasomas baudžiamąsias sankcijas.

117    Šiuo klausimu taip pat turėjo reikšmės tai, kad toje byloje nagrinėta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms taikoma senaties terminų skaičiavimo tvarka nebuvo, kaip šioje byloje, visiškai suderinta, kaip pažymėta šio sprendimo 81 punkte.

118    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 113–117 punktuose, ir į tai, ką Teisingumo Teismas nusprendė 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendime M.A.S. ir M.B. (C‑42/17, EU:C:2017:936), darytina išvada, kad byloje, kaip nagrinėjamoji pagrindinė byla, Rumunijos teismai neprivalo netaikyti šio sprendimo 111 punkte nurodytos nacionalinės jurisprudencijos pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, nepaisant sisteminės nebaudžiamumo už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias sunkias sukčiavimo nusikalstamas veikas rizikos, kiek šiame 111 punkte nurodyti sprendimai pagrįsti principu nullum crimen, nulla poena sine lege, saugomu pagal nacionalinę teisę, atsižvelgiant į jo reikalavimus, susijusius su baudžiamojo įstatymo nuspėjamumu ir tikslumu, įskaitant taisykles dėl nusikalstamų veikų senaties terminų.

119    Vis dėlto iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimas Nr. 67/2022 taip pat grindžiamas švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), įtvirtintu Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimuose Nr. 297/2018 ir 358/2022. Kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išaiškino Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimą Nr. 67/2022, minėtas teismas konstatavo, kad pagal šį principą baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimo priežasčių nebuvimo Rumunijos teisėje pasekmės, kylančios iš šių dviejų Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų, gali būti taikomos atgaline data procesiniams veiksmams, atliktiems iki 2018 m. birželio 25 d., t. y. šio teismo sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo dienos.

120    Taigi nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), taikymą reikia skirti nuo nacionalinio apsaugos standarto, Teisingumo Teismo nagrinėto 2017 m. gruodžio 5 d. Sprendime M.A.S. ir M.B. (C‑42/17, EU:C:2017:936).

121    Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad taikant šį pirmąjį nacionalinį apsaugos standartą gali padidėti sisteminė rizika, jog už stambaus sukčiavimo, kenkiančio Sąjungos finansiniams interesams, nusikalstamas veikas nebus taikoma jokia baudžiamoji sankcija, pažeidžiant SESV 325 straipsnio 1 dalį ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalį.

122    Iš tiesų, priešingai nei nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su baudžiamosios teisės nuspėjamumu, pagal kurį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, siekiama tik neutralizuoti procesinių veiksmų, įvykusių laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., kai buvo paskelbtas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 297/2018, iki 2022 m. gegužės 30 d., t. y. OUG Nr. 71/2002 įsigaliojimo dienos, nutraukiamąjį poveikį, nacionalinis apsaugos standartas, susijęs su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), leidžia bent jau tam tikrais atvejais neutralizuoti procesinių veiksmų, įvykusių net iki 2018 m. birželio 25 d., bet po Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo 2014 m. vasario 1 d., t. y. per daugiau nei ketverius metus, nutraukiamąjį poveikį.

123    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į būtinybę suderinti pastarąjį nacionalinį apsaugos standartą su SESV 325 straipsnio 1 dalies ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nacionalinio teismo atliekamas minėto standarto taikymas, siekiant užginčyti baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą procesiniais veiksmais, atliktais iki 2018 m. birželio 25 d., kai buvo paskelbtas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 297/2018, turi būti laikomas keliančiu grėsmę Sąjungos teisės viršenybei, vienovei ir veiksmingumui, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 110 punkte primintą jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 212 punktą).

124    Taigi reikia konstatuoti, kad nacionaliniai teismai, vykstant teismo procesams, kuriais siekiama baudžiamosios teisės srityje nubausti už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sunkaus sukčiavimo nusikalstamas veikas, negali taikyti nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), nurodytu šio sprendimo 119 punkte, siekdami užginčyti baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą procesiniais veiksmais, atliktais iki 2018 m. birželio 25 d., t. y. iki Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 297/2018 paskelbimo dienos.

125    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti: SESV 325 straipsnio 1 dalis ir FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės teismai neprivalo netaikyti šios valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais nacionalinės teisės nuostata, reglamentuojanti senaties termino nutraukimo pagrindus baudžiamosiose bylose, pripažinta negaliojančia, nes pažeistas nacionalinėje teisėje saugomas principas nullum crimen, nulla poena sine lege dėl reikalavimų, susijusių su baudžiamosios teisės nuspėjamumu ir tikslumu, net jei dėl šių sprendimų daug baudžiamųjų bylų, įskaitant bylas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių stambaus sukčiavimo nusikalstamų veikų, bus nutrauktos dėl baudžiamosios atsakomybės senaties. Vis dėlto minėtos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad šios valstybės narės teismai privalo netaikyti nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), kuris leidžia ginčyti baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą tokiose bylose dėl procesinių veiksmų, atliktų prieš tokį negaliojimo pripažinimą, taip pat nagrinėjant skundus dėl galutinių nuosprendžių.

 Dėl trečiojo klausimo

126    Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos valstybės narės bendrosios kompetencijos teismams privalomi Konstitucinio Teismo ir šios valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimai, ir dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į riziką, kad gali kilti atitinkamų teisėjų drausminė atsakomybė, jie negali savo iniciatyva netaikyti šiuose sprendimuose suformuotos jurisprudencijos, net jei, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo sprendimą, mano, kad ši jurisprudencija prieštarauja Sąjungos teisei.

127    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso jų kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių pareigų. Tas pats pasakytina ir apie teisėjų drausminę atsakomybę už Konstitucinio Teismo ir atitinkamos valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimų nevykdymą (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

128    Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija pagal Sąjungos teisės viršenybės principą Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Taigi pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 244 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

129    Kaip priminta šio sprendimo 95 punkte, viršenybės principas įpareigoja nacionalinį teismą užtikrinti visišką Sąjungos teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, jei būtina, savo iniciatyva atsisakant taikyti bet kokius, net ir vėlesnius, nacionalinės teisės aktus ar praktiką, kurie prieštarauja tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai, kaip antai SESV 325 straipsnio 1 daliai, ir jis neprivalo prašyti arba laukti šių nacionalinės teisės aktų ar praktikos panaikinimo teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis.

130    Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tuo atveju, jei neatitiktis Sąjungos teisei kiltų iš atsakymo į pirmąjį ir antrąjį klausimus, ir paaiškėjus, kad Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas, atsižvelgiant į jam pateiktus pagrindus, neįmanomas, iš jo galėtų būti reikalaujama netaikyti šio sprendimo 111 punkte nurodytoje nacionalinėje jurisprudencijoje priimtų sprendimų.

131    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Įstatymo Nr. 303/2022 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 271 ir 272 straipsniuose numatyta nauja drausminė tvarka leidžia skirti sankcijas teisėjams, kurie nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo pažeidė Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimus arba Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) sprendimus, nagrinėdami apeliacinius skundus įstatymo interesais.

132    Šiuo klausimu primintina, kad priimdamas sprendimą pagrindinėje byloje nacionalinio teismo teisėjas turi paisyti Teisingumo Teismo prejudicinėje byloje priimto sprendimo, kiek tai susiję su atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu (šiuo klausimu žr. 1977 m. vasario 3 d. Sprendimo Benedetti, 52/76, EU:C:1977:16, 26 punktą ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų poveikis), C‑430/21, EU:C:2022:99, 74 punktą).

133    Taigi nacionalinis teismas, pasinaudojęs jam SESV 267 straipsnio antroje pastraipoje suteikta galimybe, prireikus turi nesilaikyti aukštesnės instancijos nacionalinio teismo vertinimų, jeigu atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą mano, kad jie neatitinka Sąjungos teisės, ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės normos, įpareigojančios jį laikytis šio aukštesnės instancijos teismo sprendimų (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo spendimų poveikis), C‑430/21, EU:C:2022:99, 75 punktas).

134    Nacionaliniam teismui, kuris pasinaudojo galimybe ar įvykdė pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį, negali būti užkirstas kelias nedelsiant taikyti Sąjungos teisę pagal Teisingumo Teismo sprendimą ar jurisprudenciją, nes priešingu atveju sumažėtų šio straipsnio veiksmingumas. Reikia pridurti, kad įgaliojimai taikant Sąjungos teisę daryti viską, kas būtina siekiant nesilaikyti nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, galinčių kliudyti visiškam Sąjungos teisės normų veiksmingumui, yra sudedamoji Sąjungos teismo pareigų dalis, už kurią atsakingas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės normas pagal jam suteiktą jurisdikciją (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 257 punktą).

135    Vis dėlto nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos Konstitucinio Teismo ir atitinkamos valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimai yra privalomi bendrosios kompetencijos teismams, nors jie, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo priimtą prejudicinį sprendimą, mano, kad šiuose sprendimuose suformuota jurisprudencija prieštarauja Sąjungos teisei, gali kliudyti šiems teismams užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą; tokį kliudantį poveikį gali sustiprinti tai, kad pagal nacionalinę teisę šios jurisprudencijos galimas nesilaikymas gali būti kvalifikuojamas kaip drausminis nusižengimas (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 259 punktą).

136    Konkrečiai kalbant apie drausminę atsakomybę, kuri gali kilti teisėjams pagal valstybės narės teisės aktų nuostatas, jeigu nepaisoma Konstitucinio Teismo ir šios valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimų, tai, kad nacionalinis teismas vykdo Sutartimis jam pavestas užduotis ir paiso jam pagal jas tenkančių pareigų pagal Sąjungos teisės viršenybės principą užtikrindamas šios teisės nuostatos, kaip antai SESV 325 straipsnio 1 dalies ar FIA konvencijos 2 straipsnio 1 dalies, veiksmingumą ir atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išaiškinimą, pagal apibrėžimą negali būti laikoma tame teisme posėdžiaujančių teisėjų drausminiu pažeidimu, ipso facto nepažeidžiant šios nuostatos ir šio principo (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 260 punktą ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto atšaukimas ir nušalinimas), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

137    Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos valstybės narės nacionaliniams bendrosios kompetencijos teismams privalomi Konstitucinio Teismo ir šios valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimai, ir dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į riziką, kad gali kilti atitinkamų teisėjų drausminė atsakomybė, jie negali savo iniciatyva netaikyti šiuose sprendimuose suformuotos jurisprudencijos, net jei, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo sprendimą, mano, kad ši jurisprudencija prieštarauja tiesiogiai veikiančioms Sąjungos teisės nuostatoms.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

138    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      SESV 325 straipsnio 1 dalis ir 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytos ir prie 1995 m. liepos 26 d. Tarybos akto pridėtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

valstybės narės teismai neprivalo netaikyti šios valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais nacionalinės teisės nuostata, reglamentuojanti senaties termino nutraukimo pagrindus baudžiamosiose bylose, pripažinta negaliojančia, nes pažeistas nacionalinėje teisėje saugomas principas nullum crimen, nulla poena sine lege dėl reikalavimų, susijusių su baudžiamosios teisės nuspėjamumu ir tikslumu, net jei dėl šių sprendimų daug baudžiamųjų bylų, įskaitant bylas dėl Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių stambaus sukčiavimo nusikalstamų veikų, bus nutrauktos dėl baudžiamosios atsakomybės senaties.

Vis dėlto minėtos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip:

šios valstybės narės teismai privalo netaikyti nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (lex mitior), kuris leidžia ginčyti baudžiamosios atsakomybės senaties termino nutraukimą tokiose bylose dėl procesinių veiksmų, atliktų prieš tokį negaliojimo pripažinimą, taip pat nagrinėjant skundus dėl galutinių nuosprendžių.

2.      Sąjungos teisės viršenybės principas

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos valstybės narės nacionaliniams bendrosios kompetencijos teismams privalomi Konstitucinio Teismo ir šios valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimai, ir dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į riziką, kad gali kilti atitinkamų teisėjų drausminė atsakomybė, jie negali savo iniciatyva netaikyti šiuose sprendimuose suformuotos jurisprudencijos, net jei, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo sprendimą, mano, kad ši jurisprudencija prieštarauja tiesiogiai veikiančioms Sąjungos teisės nuostatoms.

Parašai.

*      Proceso kalba: rumunų.

i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.