Byla T‑38/05

Agroexpansión, SA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Ispanijos žaliavinio tabako pirkimo ir pirminio perdirbimo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkos padalijimas – Baudos – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Maksimali 10 % nuo apyvartos riba – Atgrasomasis poveikis – Vienodas požiūris – Lengvinančios aplinkybės – Bendradarbiavimas“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms, prezumpcija

(EB 81 straipsnis)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

3.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Komisijai taikomas reikalavimas paisyti vienodo požiūrio principo

(EB 81 straipsnis)

4.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Dukterinės bendrovės savarankiškumas

(EB 81 straipsnis)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka

(EB 230 ir 253 straipsniai)

6.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

7.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Pažeidimo nutraukimas Komisijai įsikišus

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto 3 įtrauka)

8.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo

(Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)

1.      Konkurencijos srityje atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nenustato savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į šių dviejų teisės subjektų ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius.

Iš tiesų tokioje situacijoje patronuojanti bendrovė ir dukterinė bendrovė yra vienas ūkio subjektas ir todėl viena įmonė. Taigi ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, ir juo labiau ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o todėl, kad jos sudaro vieną įmonę pagal EB 81 straipsnį, Komisija gali patronuojančiai bendrovei adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos.

Komisija negali tik konstatuoti, jog patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, bet ir turi patikrinti, ar ši įtaka realiai padaryta.

Konkrečiu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % jos Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, pirma, patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui ir, antra, egzistuoja prezumpcija, kad minėta patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės prekybos politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamų įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.

Prezumpcija, susijusi su viso kapitalo valdymu, gali būti taikoma ne tik tada, kai yra tiesioginis ryšys tarp patronuojančios bendrovės ir dukterinės bendrovės, bet ir tada, kai šis ryšys netiesioginis, t. y. tarp jų įsiterpia kita dukterinė bendrovė.

(žr. 102–106, 108 punktus)

2.      Remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi Komisija gali priimti sprendimą EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą padariusioms įmonėms skirti baudas, kurios negali viršyti 10 % kiekvienos iš darant pažeidimą dalyvavusių įmonių praėjusių ūkinių metų apyvartos. Tokia pati nuostata išdėstyta Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje.

Šiose nuostatose nurodyta apyvarta susijusi su bendra nagrinėjamos bendrovės apyvarta, t. y. bendrovės, kuriai buvo skirta bauda ir kuri dėl tos priežasties buvo pripažinta atsakinga.

Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „praėjusieji ūkiniai metai“ turi būti suprantama kaip reiškianti ūkinius metus, ėjusius prieš Komisijos sprendimo priėmimą, išskyrus ypatingus atvejus, kai remiantis paskutinių ūkinių metų apyvarta negalima nustatyti nagrinėjamos įmonės realios ekonominės padėties ir šiai įmonei skirtinos baudos dydžio.

Kai Komisija nusprendžia, kad patronuojanti bendrovė ir dukterinė bendrovė sudaro vieną ūkio subjektą, todėl tą patronuojančiąją bendrovę pripažįsta solidariai atsakinga už pažeidimą ir baudos sumokėjimą ir ją nurodo kaip vieną iš ginčijamo sprendimo adresatų, Komisija gali remtis paskutinių metų iki sprendimo priėmimo patronuojančios bendrovės konsoliduota apyvarta, kad apskaičiuotų Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą 10 % nuo apyvartos ribą. Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kad patronuojanti bendrovė negali būti pripažinta atsakinga už pažeidimą laikotarpiu iki tos dienos, kai ji įsigijo dukterinę bendrovę.

(žr. 109–111, 174, 175, 195 punktus)

3.      Tais atvejais, kai byloje, kurioje nagrinėjamas kelių atskirų įmonių padarytas Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimas, Komisija remdamasi teismų praktika nustato tam tikrą metodą, kad išsiaiškintų, ar reikia taikyti atsakomybę tiek realiai šį pažeidimą padariusioms dukterinėms bendrovėms, tiek jų patronuojančioms bendrovėms, ji privalo, išskyrus ypatingas aplinkybes, remtis tais pačiais kriterijais visų įmonių atžvilgiu. Komisija privalo laikytis vienodo požiūrio principo, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.

(žr. 133 punktą)

4.      Konkurencijos srityje dukterinės bendrovės savarankiškumas patronuojančios bendrovės atžvilgiu neturi būti vertinamas tik pagal jos veiklą, susijusią su prekėmis, dėl kurių buvo daromas pažeidimas. Aiškinantis, ar dukterinė bendrovė savo elgesį rinkoje nustato savarankiškai, reikia atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, susijusias su dukterinę įmonę ir patronuojančią bendrovę siejančiais ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais, kurie kiekvienu atveju gali skirtis, todėl neturi būti išsamiai išvardyti.

Taigi aplinkybės, kad jokia grupės įmonė nedaro įtakos su pažeidimu susijusiai dukterinės bendrovės veiklai, nepakanka įrodyti, kad ta dukterinė bendrovė rinkoje veikia savarankiškai. Tą patį reikia pasakyti ir dėl dukterinės bendrovės nesikonsultavimo su patronuojančiąja bendrove ar kita grupės įmone dėl su pažeidimu susijusių prekių pirkimo politikos.

(žr. 164, 168 punktus)

5.      Kai nagrinėjamas ieškinys dėl panaikinimo, pagrindas, susijęs su teisės akto nemotyvavimu ar nepakankamu jo motyvavimu, yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ir net privalo iškelti savo iniciatyva ir kurį dėl šios priežasties šalys gali nurodyti bet kurioje proceso stadijoje.

(žr. 182 punktą)

6.      Kai pažeidžiamos Sąjungos konkurencijos taisyklės, nagrinėjamos įmonės dydis ir ekonominis pajėgumas yra veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti apskaičiuojant baudą ir nustatant dauginimo koeficientą atgrasymo tikslams. Tai, kad atsižvelgiama į nagrinėjamos įmonės dydį ir bendrus išteklius siekiant užtikrinti atgrasomąjį baudos poveikį, galima paaiškinti siekiu paveikti tą įmonę, nes sankcija neturi būti pernelyg menka, atsižvelgiant, be kita ko, į tos įmonės finansinius pajėgumus.

Todėl kai Komisija, taikydama dauginimo koeficientą atgrasymo tikslams, naudoja nagrinėjamos įmonės dydį ir bendrus išteklius kaip vertinimo kriterijų, ta įmonė gali faktiškai apimti Bendrijos konkurencijos taisykles pažeidusios bendrovės patronuojančią bendrovę tik tuo atveju, jei ji tikrai daro lemiamą įtaką minėtos bendrovės veiksmams.

Įmonė, į kurios dydį ir bendrus išteklius atsižvelgiama, dažniausiai painiojama su teismų praktikoje apibrėžta įmone pagal EB 81 straipsnį. Tai, kad atsižvelgiama į šiuos kriterijus siekiant užtikrinti pakankamą baudos atgrasomąjį poveikį, galima paaiškinti siekiu paveikti įmonę, kuriai skirta bauda. Siekiama tikslo užtikrinti baudos veiksmingumą nustatant jos dydį atsižvelgus į tokios įmonės bendruosius išteklius ir jos pajėgumą surinkti lėšų baudai sumokėti. Jei pažeidimą padariusi bendrovė rinkoje veikia savarankiškai ir viena sudaro atskirą įmonę, toks tikslas, atsižvelgiant į šį savarankiškumą, logiškai gali būti taikomas tik tai bendrovei, o ne ir kitoms grupės, kuriai ji priklauso, bendrovėms. Jei tokiu atveju Komisija, priimdama sprendimą taikyti dauginimo koeficientą atgrasymo tikslams, privalėtų atsižvelgti į tokios grupės dydį ir ekonominį pajėgumą, ne tik siekiamas atgrasomasis poveikis faktiškai būtų daromas kitam subjektui, ir ne vien už pažeidimą atsakingai įmonei, bet ir bauda galėtų tapti pernelyg didelė, ypač atsižvelgiant į tos įmonės finansinius pajėgumus, o tai pažeistų proporcingumo principą.

(žr. 207, 208, 214 ir 215 punktus)

7.      Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju pažeidimo nutraukimas Komisijai ėmusis pirmųjų veiksmų logiškai galėtų būti lengvinanti aplinkybė, tik jeigu būtų priežasčių manyti, kad nagrinėjamos įmonės šiais veiksmais buvo paskatintos nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, nes Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečia įtrauka netaikoma, kai pažeidimas jau buvo nutrauktas iki pirmųjų Komisijos veiksmų.

Net jei Komisija mano, kad pažeidimas nutrūko tą pačią dieną, kai ji atliko pirmus patikrinimus, ji gali pagrįstai neatsižvelgti į tokį nutraukimą kaip į lengvinančią aplinkybę. Bauda negali būti savaime sumažinama dėl pažeidimo nutraukimo Komisijai įsikišus, o priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių vertinimo, kurį Komisija atlieka naudodamasi savo diskrecija. Šiuo atveju gairių 3 punkto trečią įtrauką rekomenduojama taikyti įmonei tada, kai nagrinėjamų veiksmų antikonkurencinis pobūdis nėra akivaizdus. Ir, atvirkščiai, iš esmės jos nereikėtų taikyti, jei nagrinėjamas elgesys, jeigu įrodytas, yra aiškiai antikonkurencinis.

(žr. 229, 231 punktus)

8.      Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju Komisija turi didelę diskreciją taikydama baudų nustatymo metodą, todėl gali atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra nagrinėjamų įmonių bendradarbiavimas per šios institucijos tarnybų atliekamą tyrimą. Komisija šiuo klausimu turi didelę diskreciją vertinti įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudą, visų pirma palyginti su kitų įmonių įnašu.

Kad būtų galima pagrįsti baudos sumažinimą už bendradarbiavimą, įmonės veiksmai turi padėti Komisijai įvykdyti užduotį nustatyti ir užkirsti kelią konkurencijos teisės pažeidimams ir įrodyti siekį tikrai bendradarbiauti.

Taigi dokumentų pateikimas Komisijai atsakyme į prašymą suteikti informacijos pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį yra teisinė pareiga ir į juos negali būti atsižvelgiama taikant pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais, net jei galima jais pasinaudoti nustatant juos pateikusios ar kitos įmonės antikonkurencinį elgesį.

(žr. 252, 253, 268 punktus)