2013 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė prieš ECB
(Byla T-93/13)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Jungtinė Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Karalystė, atstovaujama QC K. Beal ir E. Jenkinson
Atsakovas: Europos centrinis bankas
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Centrinio Banko sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2007/7 dėl TARGET2-ECB sąlygų (ECB/2012/31) (OL L 13, 2013, p. 8),
iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (ECB/2012/27) (OL L 30, 2013, p. 1),
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.
Pirmuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad atsakovas visiškai neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą aktą ar jos neturėjo nesiekdamas, kad teisės instrumentas būtų priimtas kaip Tarybos arba paties ECB priimtas reglamentas.
Antruoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamame akte de jure arba de facto įtvirtintas rezidavimo reikalavimas pagrindinių sandorių šalių kliringo sistemoms (CCP), kurios nori atlikti kliringo ar atsiskaitymo operacijas euro valiuta ir kurių apyvarta per dieną viršija tam tikrą dydį. Taip pat jais gali būti ribojamas paslaugų ar kapitalo, kuris gali būti tiekiamas CCP, esančioms ne euro zonos valstybėse narėse, pobūdis ar apimtis ar jie iš viso draudžiami. Ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš SESV 48, 56 ir (ar) 63 straipsnių, nes:
ne euro zonos valstybių narių, kaip antai Jungtinė Karalystė, CCP turės perkelti savo administravimo ir kontrolės centrus į valstybes nares, kurios yra Eurosistemos narės. Jos taip pat turės tapti juridiniais asmenimis pagal kitos valstybės narės vidaus teisę;
jei tokios CCP nebūtų perkeltos, kaip reikalaujama, joms būtų iš viso neleista dalyvauti Eurosistemos valstybių narių finansinėse rinkose ar bent dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šiose teritorijose esančioms CCP;
tokios CCP nerezidentės negalės iš viso naudotis ECB ar Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų (toliau - NCB) teikiamomis lengvatomis arba jomis naudotis tomis pačiomis sąlygomis ir;
taip tokių CCP galimybė siūlyti kliringo ar atsiskaitymų paslaugas euro valiuta Sąjungos klientams bus apribota ar iš viso panaikinta.
Trečiuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiamas SESV 101 straipsnis ir (ar) 102 straipsnis, kartu su SESV 106 straipsniu ir ESS 13 straipsniu, nes:
juose faktiškai reikalaujama, kad visos kliringo operacijos euro valiuta, viršijančios tam tikrą dydį, būtų atliekamos euro zonos valstybės narės CCP;
jame faktiškai nurodoma ECB ir (ar) euro zonai ir (ar) NCB neteikti euro valiutos rezervų ne euro zonos valstybių narių CCP, jei jos viršijo sprendime nurodytą ribą.
Ketvirtuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad reikalavimas ne Euro zonos valstybių narių CCP pakeisti juridinio asmens formą ar buveinę yra tiesioginis arba netiesioginis diskriminavimas dėl pilietybės. Juo taip pat pažeidžiamas pagrindinis ES lygybės principas, nes skirtingų valstybių narių CCP vertinamos skirtingai be jokio objektyvaus pateisinimo.
Kaip penktasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad ginčijamais aktais pažeidžiamos atitinkamo 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, p. 1), nuostatos.
Šeštuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš Bendrojo susitarimo dėl prekybos ir paslaugų (GATS) 2, 11, 16 ir 17 straipsnių.
Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad neprisiimdama pareigos įrodyti, kad tokie apribojimai negali būti pateisinti viešojo intereso pagrindu (ECB turėtų, jei norėtų, prašyti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas), Jungtinė Karalystė tvirtina, kad bet koks ECB nurodytas viešosios politikos pagrindas neatitiktų proporcingumo reikalavimo, nes Sąjungos, tačiau ne euro zonos, finansų institucijoms galima taikyti mažiau ribojančias kontrolės priemones.
____________