Sujungtos bylos T‑479/11 ir T‑157/12
Prancūzijos Respublika
ir
IFP Énergies nouvelles
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Moksliniai tyrimai naftos srityje – Numanoma ir neribota valstybės garantija, kurią Institut français du pétrole (IFP) gavo dėl pramoninės ir komercinės viešosios įstaigos subjekto (PKVĮ) statuso suteikimo – Pranašumas – Pranašumo prezumpcija“
Santrauka – 2016 m. gegužės 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Valstybės garantija įmonei, kuriai netaikomos įprastos restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūros – Pranašumo įrodymas, kurį turi pateikti Komisija – Vertinimas atsižvelgiant į visus reikšmingus aspektus – Pranašumas pasireiškiantis per tą garantiją gaunančios įmonės ir jos kreditorių santykius
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Valstybės garantija įmonei, kuriai netaikomos įprastos restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūros – Pranašumo įrodymas, kurį turi pateikti Komisija – Visiškai hipotetinis samprotavimas – Argumentai, kuriais neįvykdoma įrodinėjimo pareiga
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
3. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Rūpestingas ir nešališkas tyrimas – Atsižvelgimas į kuo išsamesnius ir patikimesnius įrodymus – Pareigos apimtis
(SESV 108 straipsnio 2 dalis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais įrodymais – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Nemotyvavimo ištaisymas per teismo procesą – Nepriimtinumas
(SESV 296 straipsnis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Būtinybė atsižvelgti į priemonės poveikį, kad būtų nustatytas pagalbos gavėjo pranašumas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Valstybės garantija įmonei, kuriai netaikomos įprastos restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūros – Pranašumo įrodymas pasitelktus prezumpciją, kad pagerėjo šios įmonės finansinė padėtis – Ribos
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
8. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos schemos kaip visumos tyrimas – Leistinumas – Bendrųjų pagal pagalbos schemą suteiktos pagalbos, apie kurią turi būti pranešta, savybių tyrimas – Neleistinumas
(SESV 108 straipsnis)
9. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Valstybės garantija įmonei, kuriai netaikomos įprastos restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūros – Pranašumo įrodymas pasitelktus prezumpciją, kad pagerėjo šios įmonės finansinė padėtis – Šios prezumpcijos paneigimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
1. Pagalbos sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, apima ne tik pozityviąsias išmokas, bet ir priemones, įvairiais būdais mažinančias įmonei paprastai tenkančias finansines prievoles, kurios, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra panašaus pobūdžio ir turi tokį pat poveikį. Taigi pagalba laikoma valstybės priemonė, kad ir kokia būtų jos forma, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti įmonėms pranašumą arba kuri turi būti laikoma ekonomine nauda, kurios ją gaunanti įmonė nebūtų gavusi normaliomis rinkos sąlygomis.
Komisija, siekdama įvertinti, ar įmonė įgijo ekonominį pranašumą, kurio nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis, privalo atlikti visapusišką visų ginčijamo sandorio ypatumų ir jo aplinkybių, įskaitant pagalbą gavusios įmonės padėtį ir atitinkamą rinką, vertinimą.
Tokiu atveju metodas, kurį Komisija pasirinko, kad nustatytų viešosios mokslinių tyrimų įstaigos ekonominio pranašumo, kuriuo ji pasinaudojo dėl suteikto pramoninės ir komercinės viešosios įstaigos, kuriai taikoma numanoma ir neribota valstybės garantija, statuso, buvimą, ir kurio esmė – pranašumo, atsirandančio šios įstaigos santykiuose su kreditoriais, nagrinėjimas, teisiškai nėra klaidingas.
Pranašumas, kylantis iš valstybės garantijos, neatsiejamos nuo įmonės, kuri ta garantija naudojasi, statuso, pasireiškia šios įmonės santykiuose su kreditoriais. Tam, kad būtų padaryta išvada dėl pranašumo buvimo konkrečiu atveju, vis dėlto reikia, kad šis palankesnis kreditorių vertinimas, taikomas garantija besinaudojančiai įmonei, ir dėl šio vertinimo šios įmonės palengvinta našta ir padidėjusios pajamos būtų nustatyti atsižvelgiant į visas ginčijamo sandorio aplinkybes ir jo kontekstą, įskaitant įmonės, kuri naudojasi garantija, ir atitinkamos rinkos situaciją.
(žr. 70, 71, 82, 83, 87, 88 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 71, 94-108, 114, 115 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 72 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 73–75 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126, 130 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 129 punktą)
7. Nors 2014 m. balandžio 3 d. Sprendime Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P Teisingumo Teismas patvirtino, kad egzistuoja paprasta prielaida, jog dėl suteiktos numanomos ir neribotos valstybės garantijos įmonei, kuriai netaikomos įprastos restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūros, pagerėja jos finansinė padėtis, sumažinus naštą, paprastai tenkančią įmonės biudžetui, vis dėlto galimybė pasinaudoti prezumpcija kaip įrodymu priklauso nuo šią prezumpciją pagrindžiančių prielaidų įtikinamumo.
Todėl minėtame sprendime įtvirtinta prezumpcija grindžiama dviem prielaidomis, kurių įtikinamumą pripažįsta Teisingumo Teismas ir pagal kurias, pirma, valstybės narės valdžios institucijų garantijos buvimas turi teigiamos įtakos tam, kaip kreditoriai vertina šios garantijos gavėjo įsipareigojimų neįvykdymo riziką, ir, antra, ši teigiama įtaka pasireiškia mažesne kredito kaina. Tačiau Komisijos nurodytos prielaidos, kad teigiama valstybės narės valdžios institucijų garantijos buvimo įtaka tam, kaip kreditoriai vertina šios garantijos gavėjo įsipareigojimų neįvykdymo riziką, pasireiškia kainų, kurias šiam gavėjui siūlo šie tiekėjai, mažinimu, įtikinamumas nėra akivaizdus.
Kad ir kaip būtų, Komisija negali remtis šia paprasta minėtame Teisingumo Teismo sprendime įtvirtinta prezumpcija, kad įrodytų pranašumo buvimą santykiuose tarp, pirma, viešosios mokslinių tyrimų įstaigos, gaunančios numanomą ir neribotą valstybės garantiją, ir, antra, jos tiekėjų ir klientų, nes ši prezumpcija taikytina tik santykiams, susijusiems su tam tikra finansavimo operacija, paskola arba, kalbant bendriau, tokios viešosios įstaigos kreditoriaus suteiktu kreditu, be kita ko, šios įstaigos santykiams su bankais ir finansų įstaigomis.
(žr. 136–139, 142, 160 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 165–173 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 187–195 punktus)