BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. spalio 16 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Paramos stabilumui Kipre programa – Euro grupės deklaracija dėl bankų sektoriaus restruktūrizacijos Kipre – Ieškinyje klaidingai nurodytas atsakovas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑327/13
Konstantinos Mallis, gyvenantis Larnakoje (Kipras),
Elli Konstantinou Malli, gyvenantis Larnakoje,
atstovaujami advokatų E. Efstathiou, K. Efstathiou ir K. Liasidou,
ieškovai,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Smulders, J.‑P. Keppenne ir M. Konstantinidis,
ir
Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą A. Sáinz de Vicuña Barroso, N. Lenihan ir F. Athanasiou, padedamų advokatų W. Bussian, W. Devroe ir D. Arts,
atsakovus,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Euro grupės deklaraciją dėl, be kita ko, bankų sektoriaus restruktūrizacijos Kipre
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
ESM sutartis
1 2012 m. vasario 2 d. Briuselyje (Belgija) buvo sudaryta sutartis, kuria įsteigiamas Europos stabilumo mechanizmas tarp Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos (toliau – ESM sutartis). Pagal jos 1 ir 2 straipsnius ir 32 straipsnio 2 dalį šios sutarties Susitariančiosios Šalys, t. y. valstybės narės, kurių valiuta yra euro, kartu įsteigia tarptautinę finansinę instituciją, Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kuris yra juridinis asmuo. ESM sutartis įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d.
2 ESM sutarties 1 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad euro zonos valstybės narės turi įsteigti nuolatinį stabilumo mechanizmą. [ESM] perims Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFPSP) funkcijas prireikus teikti finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms.“
3 ESM sutarties 3 straipsnyje šio mechanizmo tikslas apibūdintas taip:
„ESM siekiama sutelkti finansinius išteklius ir laikantis griežtų sąlygų, pritaikytų pasirinktam finansinės pagalbos instrumentui, savo narėms, kurios yra susidūrusios ar joms iškilo pavojus susidurti su sunkiomis finansavimosi problemomis, teikti paramą stabilumui, jei tai būtina išsaugoti euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansinį stabilumą. Šiuo tikslu leidžiama padidinti lėšas išleidžiant finansinius instrumentus ar sudarant finansinio ar kitokio pobūdžio sutartis ar susitarimus su jo narėmis, finansinėmis institucijomis ar kitais trečiaisiais asmenimis.“
4 ESM sutarties 4 straipsnyje nustatyta:
„1. ESM turi valdytojų tarybą, valdybą, generalinį direktorių bei būtiną personalą.
<…>
3. Sprendimai bendru sutarimu priimami vienbalsiai balsavus visiems balsavime dalyvavusiems nariams. Susilaikymai netrukdo priimti sprendimo bendru sutarimu.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies skubi balsavimo procedūra naudojama, kai Komisija ir [Europos Centrinis Bankas] kartu mano, kad, skubiai nepriėmus sprendimo dėl finansinės pagalbos, kaip ji apibrėžta 13–18 straipsniuose, suteikimo ar įgyvendinimo, kiltų pavojus euro zonos ekonominiam ir finansiniam tvarumui. <...>“
5 ESM sutarties 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus, [Europos Centrinio Banko] pirmininkas bei Euro grupės pirmininkas (jei jis pats nėra pirmininkas ar valdytojas) gali dalyvauti [ESM] valdytojų tarybos susirinkimuose stebėtojais.“
6 ESM sutarties 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus, ir [Europos Centrinio Banko] pirmininkas gali paskirti stebėtoją [į ESM valdybą]“.
7 ESM sutarties 12 straipsnyje apibrėžiami principai, taikomi paramai stabilumui, ir jo 1 dalyje numatyta:
„Jei tai būtina euro zonos kaip visumos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui išsaugoti, ESM gali suteikti ESM narei paramą stabilumui taikant griežtas sąlygas, pritaikytas pasirinktam finansinės pagalbos instrumentui. Šios sąlygos gali būti nustatytos makroekonomikos koregavimo programos ar pareigos toliau laikytis iš anksto nustatytų tinkamumo finansuoti sąlygų forma.“
8 Paramos stabilumui suteikimo ESM narei procedūra apibrėžiama EMS sutarties 13 straipsnyje:
„1. ESM narė gali pateikti prašymą dėl paramos stabilumui valdytojų tarybos pirmininkui. Šiame prašyme nurodomas svarstytinas finansinės paramos instrumentas ar instrumentai. Gavęs šį prašymą valdytojų tarybos pirmininkas paveda Europos Komisijai, palaikant ryšį su [Europos Centriniu Banku]:
a) įvertinti, ar esama rizikos euro zonos kaip visumos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui, nebent [Europos Centrinis Bankas] jau pateikė analizę pagal 18 straipsnio 2 dalį;
b) įvertinti, ar viešoji skola yra patvari. Kai tai naudinga ir įmanoma, tikimasi, kad šis vertinimas bus atliktas bendradarbiaujant su [Tarptautiniu valiutos fondu];
c) įvertinti realius ar potencialius atitinkamos ESM narės finansavimo poreikius.
2. Remdamasi ESM narės prašymu ir 1 dalyje numatytu vertinimu valdytojų taryba gali nuspręsti atitinkamai ESM narei iš esmės suteikti paramą stabilumui finansinės pagalbos priemonės forma.
3. Jei valdytojų taryba priima sprendimą pagal 2 dalį, ji paveda Europos Komisijai, palaikant ryšį su [Europos Centriniu Banku], ir, kai tai įmanoma, kartu su [Tarptautiniu valiutos fondu] susitarti su atitinkama ESM nare dėl susitarimo memorandumo, kuriame aiškiai būtų apibrėžtos sąlygos, taikomos šiai finansinės paramos priemonei. Susitarimo memorandumo turinyje atsižvelgiama į sunkumus, patiriamus dėl silpnų vietų, su kuriomis reikia susidoroti, ir į pasirinktą finansinės paramos instrumentą. Kartu ESM generalinis direktorius parengia susitarimo dėl finansinės paramos priemonės projektą, kuriame tiksliai pateikiama finansinės paramos tvarka ir sąlygos bei pasirinkti instrumentai ir kurį priima valdytojų taryba.
Susitarimo memorandumas turi būti visiškai suderinamas su [ESV sutartyje] numatytomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, be kita ko, su visais Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant visas nuomones, įspėjimus, rekomendacijas ar sprendimus, skirtus atitinkamai ESM narei.
4. Europos Komisija pasirašo susitarimo memorandumą ESM vardu, jei juo laikomasi 3 dalyje įtvirtintų sąlygų ir jį patvirtino valdytojų taryba.
5. Valdyba patvirtina susitarimą dėl finansinės paramos priemonės, kuriame tiksliai nurodomi numatomos suteikti paramos stabilumui finansiniai aspektai ir prireikus pirmos pagalbos dalies pervedimo tvarka.
<…>
7. Europos Komisijai pavedama palaikant ryšį su [Europos Centriniu Banku] ir, kai tai įmanoma, kartu su TVF kontroliuoti, kaip laikomasi finansinės pagalbos priemonės sąlygų.“
Kipro Respublikos finansiniai sunkumai ir iš pradžių priimtos priemonės
9 Pirmaisiais 2012 m. mėnesiais bankrutavo kai kurie Kipre įsteigti bankai, tarp kurių Cyprus Popular Bank Public Co Ltd (Laïki). Kipro Respublika nusprendė, kad reikia juos rekapitalizuoti, ir pateikė Euro grupės pirmininkui prašymą dėl finansinės pagalbos iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFPSP) arba ESM.
10 2012 m. birželio 27 d. deklaracijoje Euro grupė nurodė, kad prašomą finansinę pagalbą teiks EFPSP arba ESM, vykdydami makroekonomikos koregavimo programą, kol Europos Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), viena šalis, ir Kipro institucijos, kita šalis, tai nustatys susitarimo memorandume, dėl kurio vyksta derybos.
11 Kipro Respublika ir kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, 2013 m. kovą pasiekė politinį susitarimą dėl susitarimo memorandumo projekto. 2013 m. kovo 16 d. deklaracijoje Euro grupė džiaugėsi šiuo susitarimu ir priminė tam tikras numatytas koregavimo priemones, tarp jų mokesčio už bankų indėlius įvedimą. Euro grupė nurodė, kad, atsižvelgdama į aplinkybes, ji mano, jog finansinės pagalbos suteikimas, galintis užtikrinti Kipro Respublikos ir euro zonos finansinį stabilumą, iš principo yra pateisinamas, ir paragino suinteresuotąsias šalis paspartinti vykstančias derybas.
12 2013 m. kovo 18 d. Kipro Respublika nurodė uždaryti bankus 2013 m. kovo 19 ir 20 d. (tai buvo darbo dienos). Tos pačios dienos deklaracijoje Euro grupės pirmininkas nurodė, kad mokestis už bankų indėlius kartu su prašoma finansine pagalba bus taikomas atkuriant Kipro bankų sektoriaus gyvybingumą, taigi užtikrinant Kipro finansinį stabilumą. Tačiau jis nurodė, kad Euro grupė mano, jog mažieji indėlininkai turėtų būti vertinami kitaip nei didieji, ir pabrėžė svarbą neribotai garantuoti mažesnius kaip 100 000 EUR indėlius. Galiausiai Euro grupės pirmininkas jos vardu paragino Kipro institucijas ir parlamentą greitai įgyvendinti sutartas priemones.
13 Kipro institucijos nusprendė pratęsti bankų uždarymo laiką iki 2013 m. kovo 28 d., kad būtų išvengta žmonių antplūdžio prie langelių.
14 2013 m. kovo 19 d. Kipro parlamentas atmetė Kipro vyriausybės įstatymo dėl mokesčio už visus Kipro bankų indėlius įvedimo projektą. Todėl Kipro vyriausybė parengė naują projektą, kuriame buvo numatyta tik dviejų bankų – Trapeza Kyprou Dimosia Etairia Ltd (BoC) ir Laïki – restruktūrizacija.
15 2013 m. kovo 22 d. Kipro parlamentas priėmė Įstatymą dėl kredito ir kitų įstaigų sanavimo (O peri exiyiansis pistotikon kai allon idrimaton nomos, toliau – 2013 m. kovo 22 d. Įstatymas, EE, I(I) priedas, Nr. 4379, 2013 m. kovo 22 d., p. 117). Pagal šio įstatymo 3 (1) ir 5 (1) punktus, Kipro centrinis bankas (CBC) kartu su Finansų ministerija įpareigotas sanuoti šiame įstatyme nurodytas įstaigas. Šiuo tikslu 2013 m. kovo 22 d. įstatymo 12 (1) punkte numatyta, pirma, kad CBC, išleisdamas dekretą, gali restruktūrizuoti įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, skolas ir obligacijas, įskaitant nominaliojo kapitalo arba bet kokio egzistuojančių arba būsimų reikalavimų šiai įstaigai likučio sumažinimo, pakeitimo, atidėjimo arba novacijos atvejus arba konvertuojant skolą į nuosavas lėšas. Antra, šiame punkte numatyta, kad „garantuotiems indėliams“, kaip jie suprantami 2013 m. kovo 22 d. įstatymo 2 punkto penktoje pastraipoje, šios priemonės netaikomos. Šalys sutaria, kad kalbama apie mažesnius nei 100 000 EUR indėlius.
Ginčijama deklaracija
16 2013 m. kovo 25 d. deklaracijoje (toliau – ginčijama deklaracija) Euro grupė nurodė, kad su Kipro institucijomis pasiekė politinį susitarimą dėl esminių būsimos makroekonomikos koregavimo programos, kurią remia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, ir Komisija, ECB ir TVF, elementų. Be to, Euro grupė džiaugėsi šios deklaracijos priede nurodytais finansų sektoriaus restruktūrizacijos planais.
17 Ginčijamo sprendimo priedas suformuluotas taip:
„Po to, kai [Kipro Respublikos] institucijos pateikė politinius projektus, kuriais labai džiaugėsi Euro grupė, susitarta:
1. Laïki nedelsiant išardomas – dalyvaujant visiems akcininkams, obligacijų turėtojams ir negarantuotų indėlių savininkams – pertvarkant [CBC], kai taikoma naujai priimta bankų pertvarkymo procedūra.
2. Laïki suskaidomas į bankrutavusią struktūrą ir sanuotą banką. Bankrutavusi struktūra turi laipsniškai išnykti.
3. Sanuotas bankas integruojamas į [BoC] pertvarkant bankus ir pasikonsultavus su BoC ir Laïki valdybomis. Jis suteiks [devynių] milijardų eurų [skubią pagalbą mokumo krizės atveju (ELA)]. Tik negarantuoti BoC indėliai paliekami įšaldyti, kol bus atliktas rekapitalizavimas, ir paskui jiems galės būti taikomos tinkamos sąlygos.
4. ECB valdytojų taryba likviduoja BoC laikydamasi taikytinų taisyklių.
5. BoC rekapitalizuojamas konvertuojant negarantuotus indėlius į nuosavas lėšas dalyvaujant visiems akcininkams ir obligacijų turėtojams.
6. Konvertuojama taip, kad programos pabaigoje būtų apsaugota 9 % kapitalo dalis.
7. Visiems garantuotų indėlių visuose bankuose savininkams suteikiama visiška apsauga pagal reikšmingus [Sąjungos] teisės aktus.
8. Programos paketas (iki [dešimt] milijardų eurų) nenaudojamas rekapitalizuojant Laïki arba [BoC].“
Kipre priimtos bankų restruktūrizacijos priemonės
18 2013 m. kovo 25 d. CBC valdytojas nurodė taikyti BoC ir Laïki sanavimo procedūrą. 2013 m. kovo 29 d. šiuo klausimu buvo paskelbti du dekretai pagal 2013 m. kovo 22 d. įstatymą, t. y.:
– 2013 m. Dekretas dėl sanavimo BoC nuosavomis lėšomis, administracinis nutarimas Nr. 103 (to peri diasosis me idia mesa tis Trapezas Kyprou Dimosias Etaireias Ltd Diatagma tou 2013, Kanonistiki Dioikitiki Praxi Nr. 103, toliau – Dekretas Nr. 103, EE, III(I) priedas, Nr. 4645, 2013 m. kovo 29 d., p. 769–780);
– 2013 m. Dekretas dėl tam tikros Laïki veiklos pardavimo, administracinis nutarimas Nr. 104 (to Peri tis Polisis Orismenon Ergasion tis Cyprus Popular Bank Public Co Ltd Diatagma tou 2013, Kanonistiki Dioikitiki Praxi Nr. 104, toliau – Dekretas Nr. 104, EE, III(I) priedas, Nr. 4645, 2013 m. kovo 29 d., p. 781–788).
19 Dekrete Nr. 103 numatytas BoC rekapitalizavimas, be kita ko, jo negarantuotų indėlių savininkų, akcininkų ir obligacijų kreditorių lėšomis, kad jis galėtų toliau teikti banko paslaugas. Taigi negarantuoti indėliai konvertuoti taip: 37,5 % kiekvieno negarantuoto indėlio į BoC akcijas, 22,5 % kiekvieno negarantuoto indėlio į BoC į akcijas arba į indėlius konvertuojamus vertybinius popierius ir 40 % kiekvieno negarantuoto indėlio į CBC indėlius. Dekretas Nr. 103, remiantis jo 10 punktu, įsigaliojo 2013 m. kovo 29 d. 6 val.
20 Dekreto Nr. 104 kartu aiškinamose 2 ir 5 punktų nuostatose numatyta, kad 2013 m. kovo 29 d. 6 val. 10 min. tam tikri Laïki aktyvų ir pasyvų elementai pervedami BoC, įskaitant mažesnius negu 100 000 EUR indėlius. Didesni kaip 100 000 EUR indėliai paliekami Laïki iki likvidacijos.
21 Dekretų Nr. 103 ir 104 įsigaliojimo momentu ieškovai K. Mallis ir E. Malli turėjo indėlių Laïki.
22 Dekrete Nr. 104 numatytų priemonių taikymas lėmė esminį indėlių vertės sumažėjimą. Ieškovai tvirtina, kad jie prarado daugiau kaip 100 000 EUR, ir skaičiuoja tikslius patirtus nuostolius.
23 Priėmus dekretus Nr. 103 ir 104, Komisija pradėjo naujas diskusijas su Kipro institucijomis dėl susitarimo memorandumo finalizavimo.
Finansinės pagalbos skyrimas Kipro Respublikai
24 Per 2013 m. balandžio 24 d. susirinkimą ESM valdytojų taryba:
– patvirtino, pirma, kad Komisija ir ECB turėjo atlikti ESM sutarties 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus ir, antra, kad Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir TVF, turėjo derėtis dėl susitarimo memorandumo su Kipro Respublika;
– nusprendė skirti paramą stabilumui Kipro Respublikai finansinės pagalbos priemonės forma (toliau – FPP) pagal EMS generalinio direktoriaus pasiūlymą;
– patvirtino susitarimo memorandumo projektą ir
– įpareigojo Komisiją pasirašyti šį memorandumą ESM vardu.
25 Susitarimo memorandumą 2013 m. balandžio 26 d. pasirašė Kipro Respublikos finansų ministras, CBC valdytojas ir Komisijos vardu – O. Rehn, jos pirmininko pavaduotojas.
26 2013 m. gegužės 8 d. ESM valdyba patvirtino susitarimą dėl FPP ir pasiūlymą dėl pirmosios pagalbos dalies išmokėjimo Kipro Respublikai būdų. Ši dalis buvo padalyta į du mokėjimus, atitinkamai atliktus 2013 m. gegužės 13 d. išmokant du milijardus eurų ir 2013 m. birželio 26 d. išmokant milijardą eurų. Antroji dalis pagalbos, pusantro milijardo eurų, buvo išmokėta 2013 m. rugsėjo 27 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
27 2013 m. birželio 4 d. Bendrajam Teismui pareikštame ieškinyje ieškovai prašo:
– panaikinti ginčijamą deklaraciją, „kuri galutinai suformuluota [CBC] valdytojo kaip [Europos centrinių bankų sistemos] atstovo [Dekretu Nr. 104], kuriuo buvo nuspęsta „parduoti tam tikrą [Laïki] veiklą“ ir kuris iš esmės yra bendras [ECB] ir Komisijos sprendimas;
– nepatenkinus šio reikalavimo, pripažinti, kad ginčijama deklaracija iš esmės yra „[ECB] ir (arba) Komisijos bendras sprendimas“, neatsižvelgiant į jos formą ir pobūdį;
– nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti ginčijamą deklaraciją, „neatsižvelgiant į jos formą ir pobūdį“;
– nepatenkinus taip pat ir šio reikalavimo, „panaikinti Euro grupės priimtą bendrą [ECB] ir (arba) Komisijos sprendimą <…>, neatsižvelgiant į jo formą ir pobūdį“;
– priteisti iš ECB ir (arba) Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Atskirais dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2013 m. spalio 1 ir 9 d., Komisija ir ECB, remdamiesi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pateikė prieštaravimus dėl priimtinumo. Jie Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną;
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
29 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovai pateikė pastabas dėl Komisijos ir ECB prieštaravimų dėl priimtinumo.
Dėl teisės
30 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės, jei šalis to prašė. Pagal šio straipsnio 3 dalį tolesnė proceso dalis vyksta žodžiu, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai. Pagal šio straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.
31 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra užtektinai informacijos ir žodinė proceso dalis nebūtina.
32 Pirmiausia reikia nagrinėti pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų, o paskui antrojo reikalavimo priimtinumo klausimą.
Dėl pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų priimtinumo
33 Reikia konstatuoti, kad pateikdami pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus ieškovai prašo panaikinti ginčijamą deklaraciją.
34 Komisija ir ECB tvirtina, kad šis prašymas yra nepriimtinas, ir pateikia kelis argumentus šiuo klausimu, ieškovai juos ginčija.
35 Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies b punktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas.
36 Ieškinyje per klaidą nurodytas kitas atsakovas nei ginčijamo sprendimo autorius nesukelia ieškinio nepriimtinumo, jeigu jame yra elementų, kuriais remiantis galima aiškiai identifikuoti šalį, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas, nustatyti ginčijamą aktą ir jo autorių. Tokiu atveju ginčijamo akto autorius laikomas atsakovu, net jeigu jis nenurodytas ieškinio įžanginėje dalyje. Tačiau šį atvejį reikia skirti nuo tokio, kai ieškovas toliau vis nurodo ieškinio įžanginėje dalyje nurodytą atsakovą, visiškai suvokdamas, kad šis nėra ginčijamo sprendimo autorius. Šiuo atveju reikia turėti omenyje ieškinyje nurodytą atsakovą ir prireikus apie ieškinio priimtinumą spręsti atsižvelgiant į šį nurodymą (2006 m. spalio 16 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Aisne ir Nature / Komisija, T‑173/06, neskelbiamos Rinkinyje, 17 ir 18 punktai ir nurodyta teismų praktika; taip pat šiuo klausimu žr. 1990 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mommer / Parlamentas, T‑162/89, Rink. p. II‑679, 19 ir 20 punktus).
37 Ginčijama deklaracija yra dokumentas, kuriame Euro grupė mini, pirma, susitarimą, kurį ji sudarė su Kipro institucijomis, ir, antra, pateikia tam tikrų pastabų šiuo klausimu. Ieškovai nepateikė ieškinio Euro grupei, bet jie pabrėžė šį punktą Komisijai ir ECB pateiktose pastabose dėl prieštaravimų dėl priimtinumo. Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina ieškovai, ginčijama deklaracija gali būti veiksmingai priskiriama Komisijai ir ECB, ir todėl jie gali būti laikomi jos autoriais ir dėl to šalimis, prieš kurias turėjo būti nukreiptas ieškinys.
38 Taigi reikia išanalizuoti Euro grupės požymius ir jos santykius su Komisija ir ECB dėl ginčijamos deklaracijos turinio.
39 Euro grupė minima SESV 137 straipsnyje, kuriame numatyta, kad valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole Nr. 14 dėl euro.
40 Šio protokolo nuostatos suformuluotos taip:
„1 straipsnis
Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai susitinka neformaliai. Tokie susitikimai rengiami prireikus aptarti klausimus, susijusius su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima dėl bendros valiutos. Susitikimuose dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengia ministrų, atsakingų už valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansų sritį, atstovai ir Komisijos atstovai, kviečiamas dalyvauti [ECB].
2 straipsnis
Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai balsų dauguma renka pirmininką dvejų su puse metų kadencijai.“
41 Pirmiausia iš to, kas išdėstyta anksčiau, matyti, kad Euro grupė yra diskusijų forumas ministrų – valstybių narių, kurių valiuta yra euro, atstovų – lygmeniu, o ne sprendimų priėmimo organas. Šis neformalus forumas, kurio tikslas yra palengvinti pasikeitimą požiūriais dėl tam tikrų specifinių valstybių narių bendrojo intereso klausimų, turi tam tikrą institucinę struktūrą, nes turi terminuotam laikui renkamą pirmininką. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad ši struktūra yra integruota į Komisijos arba ECB struktūrą.
42 Antra, pažymėtina, kad net jeigu Protokolo dėl Euro grupės 1 straipsnyje numatytas Komisijos ir ECB dalyvavimas susitikimuose ir tai, kad Komisija taip pat gali prisidėti prie šių susitikimų rengimo, Euro grupė yra neformalus atitinkamų valstybių narių ministrų susitikimas.
43 Trečia, priešingai, nei teigia ieškovai, iš normų dėl Euro grupės nematyti, kad šiam dariniui Komisija arba ECB delegavo kompetenciją arba kad šios institucijos gali jį kontroliuoti arba jam teikti rekomendacijų ir juo labiau privalomų instrukcijų.
44 Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovai, negalima teigti, kad Euro grupę kontroliuoja Komisija arba ECB ir kad ji veikia kaip šių institucijų įgaliotinė.
45 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Euro grupės priimtos deklaracijos, kaip antai ginčijama deklaracija, negali būti priskiriamos Komisijai arba ECB. Reikia pridurti, kad byloje nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ginčijama deklaracija turi būti laikoma būtent Komisijos ir ECB priimta deklaracija.
46 Be to, pažymėtina, kad ieškovų argumentus taip pat galima aiškinti taip, kad jais remiantis ginčijama deklaracija bet kuriuo atveju priskiriama ESM ir kad todėl, jog jį neva kontroliuoja Komisija ir ECB, ginčijama deklaracija galiausiai priskiriama šioms institucijoms.
47 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš 4, 5, 6 ir 8 punktų, ESM sutartyje Komisijai ir ECB nustatomos tam tikros užduotys, susijusios su joje numatytų tikslų siekimu. Tačiau nė viena ESM sutarties nuostata neleidžia manyti, kad šios institucijos delegavo kompetenciją ESM ir kad jos gali vykdyti jo kontrolę arba teikti jam nurodymus.
48 Tai, kas išdėstyta, patvirtina Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, pirma, pagal ESM sutartį Komisijai ir ECB skirtomis funkcijomis nesuteikiama kompetencija priimti sprendimus ir, antra, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM (2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pringle, C‑370/12, 161 punktas).
49 Todėl net darant prielaidą, kad ginčijama deklaracija gali būti priskiriama ESM, o ne Euro grupei, dėl tokios aplinkybės negalima manyti, kad Komisija arba ECB priėmė šią deklaraciją.
50 Iš visų išdėstytų argumentų matyti, kad ginčijamos deklaracijos negalima priskirti atsakovams. Taigi remiantis 36 punkte nurodyta teismo praktika pirmasis, trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
51 Antra, papildomai reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą galima pareikšti tik dėl aktų, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM / Komisija, 60/81, Rink. 2639, 9 punktas ir 1998 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija ir kt. / Komisija, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375 62 punktas; 2003 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Kronoply / Komisija, T‑130/02, Rink. p. II‑4857 43 punktas).
52 Pagal nustatytą teismo praktiką tam, kad būtų nustatyta, ar teisės aktas arba sprendimas sukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį, reikia įvertinti jo turinį (1991 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Sunzest / Komisija, C‑50/90, Rink. p. I‑2917 12 punktas ir 2009 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties US Steel Košice / Komisija, T‑22/07, neskelbiamos Rinkinyje, 41 punktas).
53 Dėl ginčijamos deklaracijos turinio svarbu priminti, kad Euro grupė negali būti laikoma sprendimų priėmimo organu. Jos veikimą reglamentuojančiomis nuostatomis jai nesuteikiama teisė priimti teisiškai privalomus aktus. Taigi iš principo Euro grupės deklaracija negali būti laikoma aktu, kuriuo sukeliama teisinių pasekmių tretiesiems asmenims (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija / Komisija, C‑301/03, Rink. p. I‑10217, 28 punktą; 2008 m. lapkričio 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Srinivasan / Ombudsmenas, T‑196/08, neskelbiamos Rinkinyje, 11 ir 12 punktus ir 2008 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties RSA Security Ireland / Komisija, T‑210/07, neskelbiamos Rinkinyje, 53–55 punktus).
54 Ginčijamos deklaracijos, aiškinamos atsižvelgiant į šias aplinkybes, turinys rodo, kad ši deklaracija negali sukelti tokių teisinių pasekmių.
55 Šioje deklaracijoje Euro grupė:
– nurodė, kad pasiekė susitarimą su Kipro institucijomis dėl tam tikrų būsimos koregavimo programos elementų (ginčijamos deklaracijos pirma pastraipa);
– džiaugėsi dėl kelių priemonių, dėl kurių, jos nuomone, susitarta su šiomis institucijomis (ginčijamos deklaracijos trečia, penkta ir šešta pastraipos);
– konstatavo konkrečius šių institucijų prisiimtus įsipareigojimus (ginčijamos deklaracijos devinta ir dešimta pastraipos);
– paragino nedelsiant vykdyti Graikijos Respublikos ir Kipro Respublikos susitarimą (ginčijamos deklaracijos septinta pastraipa);
– paprašė Kipro institucijų ir Komisijos finalizuoti susitarimo memorandumą (ginčijamos deklaracijos aštunta pastraipa);
– patvirtino, kaip ji tai nurodė 2013 m. kovo 16 d., kad, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas, Kipro Respublikai iš principo galėtų būti suteikta FPP (ginčijamos deklaracijos vienuolikta pastraipa);
– patikslino, kad tikėjosi, jog ESM valdytojų taryba galės formaliai parvirtinti FPP pasiūlymą 2013 m. balandžio trečią savaitę, jeigu bus užbaigtos „nacionalinės procedūros“ (ginčijamos deklaracijos dvylikta pastraipa);
– išvardijo priemones, dėl kurių, jos nuomone, ji susitarė, Kipro institucijoms pateikus planus (ginčijamos deklaracijos priedas, žr. šio sprendimo 17 punktą).
56 Taigi Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika siekiant stabilizuoti jos finansinę situaciją, paskelbė galimas vėlesnes derybas ir paragino pradėti kitas derybas bei imtis veiksmų, kuriuos jis manė esant būtinus arba pageidaujamus. Tačiau šioje deklaracijoje Euro grupė neišreiškė jokios galutinės pozicijos dėl FPP skyrimo Kipro Respublikai ir dėl sąlygų, kurias ši valstybė narė turi įvykdyti, kad gautų prašomą pagalbą.
57 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad, pirma, Euro grupė nenurodė, kad ši pagalba bus suteikiama Kipro Respublikai tik tuo atveju, jeigu ji įgyvendins dekretuose Nr. 103 ir 104 numatytas bankų restruktūrizacijos priemones.
58 Antra, nors Euro grupė ginčijamos deklaracijos trečioje pastraipoje džiaugėsi šios deklaracijos priede nurodytais finansų sektoriaus restruktūrizacijos planais, nenurodė, kad šie planai laikyti makroekonomikos koregavimo programos, kurios Kipro Respublika galėtų laikytis, kad gautų finansinę paramą pagal ESM sutarties 12 straipsnio 1 dalį, dalimi.
59 Galiausiai, iš ginčijamos deklaracijos netiesiogiai, bet neišvengiamai matyti, kad Euro grupė, nesinaudodama galimybe suteikti arba atsisakyti suteikti prašomą finansinę pagalbą, konstatavo, kad šis sprendimas priklauso ne jos, o ESM valdytojų tarybos kompetencijai. Pirma, Euro grupė nepatvirtino, ar FPP bus skirta, ar ne, ji tik nurodė, kad tikisi, jog ESM valdytojų taryba galės formaliai patvirtinti skyrimą. Antra, Euro grupė iš esmės pažymėjo, kad šį patvirtinimą turi ratifikuoti ESM valstybės narės pagal savo vidaus procedūras.
60 Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijama deklaracija yra visiškai informacinio pobūdžio, nes Euro grupė informavo visuomenę apie konkrečius politiniu lygiu priimtus susitarimus, išreiškė savo nuomonę dėl galimybės ESM skirti FPP, bet nepriėmė akto, kuris galėtų sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims šiuo klausimu.
61 Todėl, nors ginčijamos deklaracijos priede iš tiesų yra formuluočių, kurios gali pasirodyti kategoriškos, pavyzdžiui, tos, pagal kurias, pirma, Laïki nedelsiant išardomas dalyvaujant visiems akcininkams, obligacijų turėtojams ir negarantuotų indėlių savininkams ir, antra, BoC rekapitalizuojamas konvertuojant negarantuotus indėlius į nuosavas lėšas dalyvaujant visiems akcininkams ir obligacijų turėtojams (žr. 17 punktą), šie teiginiai negali būti aiškinami izoliuotai, priešingai – jie turi būti grąžinami į tą kontekstą, iš kurio aiškiai matomas visiškai informatyvus ginčijamos deklaracijos turinys.
62 Kadangi ginčijama deklaracija negali sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus taip pat reikia atmesti kaip nepriimtinus dėl 51–61 punktuose išdėstytų priežasčių.
Dėl antrojo reikalavimo priimtinumo
63 Pateikdami antrąjį, papildomą, reikalavimą ieškovai iš esmės prašo Bendrojo Teismo deklaratyviai konstatuoti, kad ginčijamos deklaracijos autoriai yra ECB ir Komisija, o ne Euro grupė.
64 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad Bendrasis Teismas neturi kompetencijos priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimų vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2003 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo nutarties Italija / Komisija, C‑224/03, Rink. p. I‑14751, 20–22 punktus).
65 Taigi reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai tvirtino ECB, antrasis reikalavimas yra nepriimtinas.
66 Iš visų išdėstytų argumentų darytina išvada, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai bylą pralaimėjo, reikia jiems nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija ir ECB.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Priteisti iš K. Mallis ir E. Malli atlyginti savo, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. spalio 16 d. Liuksemburge.