BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. kovo 27 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo EQUITER paraiška – Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas EQUINET – Santykinis atmetimo pagrindas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑47/12
Intesa Sanpaolo SpA, įsteigta Turine (Italija), atstovaujama advokatų P. Pozzi, G. Ghisletti ir F. Braga,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Bullock,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis,
equinet Bank AG, įsteigta Frankfurte prie Maino (Vokietija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. spalio 6 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2101/2010‑1), susijusio su protesto procedūra tarp equinet Bank AG ir Intesa Sanpaolo SpA,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai N. J. Forwood (pranešėjas) ir E. Bieliūnas,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. sausio 27 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. gegužės 8 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. rugpjūčio 27 d.,
įvykus 2013 m. lapkričio 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2008 m. vasario 28 d. ieškovė Intesa Sanpaolo SpA, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, dėl kurių pateikta registracijos paraiška, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 16, 35, 36, 38, 41 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 9 klasė: „Moksliniai, navigaciniai, geodeziniai, fotografiniai, kinematografiniai, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizacijos, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo ir mokymo aparatai ir prietaisai; elektros praleidimo, perjungimo, transformavimo, akumuliavimo, reguliavimo ir valdymo aparatai ir prietaisai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašomieji diskai; pardavimo automatai ir monetinių aparatų mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų apdorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; ugnies gesinimo aparatai“,
– 16 klasė: „Popierius, kartonas ir prekės iš šių medžiagų, nepriskirtos prie kitų klasių; spaudiniai; knygų įrišimo medžiagos, fotonuotraukos; raštinės reikmenys; klijai raštinės arba buities reikmėms; dailininkų medžiagos; dažų teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga (išskyrus aparatus); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); spaustuvinis šriftas; spaustuvinės klišės“,
– 35 klasė: „Reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“,
– 36 klasė: „Draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos“,
– 38 klasė: „Telekomunikacijos“,
– 41 klasė: „Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla“,
– 42 klasė: „Mokslo ir technologijų paslaugos ir su tuo susiję tyrimai ir projektavimas; pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; kompiuterių programinės ir aparatinės įrangos projektavimas ir tobulinimas“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2008 m. liepos 28 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 30/2008.
5 2008 m. spalio 27 d. equinet Bank AG, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
6 Protestas pirmiausia buvo grindžiamas žodiniu Bendrijos prekių ženklu EQUINET, kurio paraiška pateikta 2000 m. balandžio 10 d. ir kuris 2003 m. kovo 19 d. buvo įregistruotas 35, 36 ir 38 klasių paslaugoms, pagal kiekvieną iš šių klasių atitinkančioms šį aprašymą:
– 35 klasė: „Reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; mugių ir parodų rengimas verslo sumetimais; laikinųjų samdos agentūrų paslaugos; statistinių duomenų rengimas, buhalterinė apskaita; pardavimo aukcionuose paslaugos; verslo analizė; rinkodara; su rinka susiję tyrimai ir rinkos analizė; parduotuvių vitrinų puošimas; verslo konsultacijos ar konsultacijos verslo organizavimo klausimais; verslo konsultacijos ir verslo patarėjų paslaugos; asmeninės konsultacijos; biuro mašinų ir įrenginių nuoma; komercinių sandorių parengimas ir sudarymas kitiems; prekių pirkimo ir pardavimo sutarčių parengimas; prekių platinimas reklamos sumetimais; dokumentų dauginimas; reklama; radijo ir televizijos reklama; reklama kino teatruose; išskyrus prieigos prie interneto teikimo paslaugas“,
– 36 klasė: „Draudimas ir finansai; pardavimų finansavimas ir faktoringas; kredito kortelių išleidimas; skolinimas už vertybinius popierius; skolų inkasavimo agentūrų paslaugos; finansavimas ir kelionių čekių išleidimas; su vertybiniais popieriais susijusios tarpininkavimo paslaugos; pinigų keitimas; kapitalo investavimas; patarėjų kredito klausimais paslaugos; kredito agentūrų paslaugos; tyrimai finansų sektoriuje; saugojimas seifuose; nekilnojamojo turto valdymas; nekilnojamojo turto agentūrų ir hipotekos maklerio paslaugos; nuoma; nekilnojamojo turto vertinimas; draudimo maklerio paslaugos; finansų valdymas; draudimas; butų nuoma“,
– 38 klasė: „Ryšiai ir telekomunikacijos; radijo ir televizijos transliavimas; telekso paslaugos; telefono ryšys (telefono ryšio tinklo eksploatavimas); radijo ryšio paslaugos (pranešimų siuntimas); naujienų agentūrų paslaugos; garso ir vaizdo perdavimas satelitu; modemų, telefonų ir kitų telekomunikacijų įrenginių nuoma“.
7 Grindžiant protestą buvo remiamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytais pagrindais.
8 Protestas buvo grindžiamas visomis paslaugomis, kurios žymimos ankstesniu prekių ženklu, ir pateiktas dėl dalies prekių ir paslaugų, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, būtent 9, 35, 36 ir 38 klasėms priklausančių prekių ir paslaugų. 2009 m. gegužės 11 d. raštu ieškovė paprašė, kad protestą padavęs asmuo pateiktų įrodymų, jog ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, yra naudojamas iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį.
9 2010 m. rugsėjo 10 d. Protestų skyrius atmetė protestą remdamasis tuo, kad nors protestą padavusio asmens įrodymai tenkina su ankstesnio prekių ženklo naudojimo vieta, periodu ir apimtimi susijusius reikalavimus, vis dėlto jie neatitinka su tokio prekių ženklo naudojimo pobūdžiu susijusio reikalavimo.
10 2010 m. spalio 26 d. protestą padavęs asmuo, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
11 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (toliau − ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją, panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti šiam skyriui.
12 Iš esmės Apeliacinė taryba nusprendė, kad protestą padavęs asmuo pateikė patikrintas 2005 ir 2007 m. ataskaitas, iš kurių matyti, kad equinet grupė, kurią sudarė patronuojančioji įmonė equinet Bank AG ir kelios patronuojamosios įmonės, kurių buveinė yra Europos Sąjungoje ir kurių pavadinime yra žodis „equinet“, gavo dideles pajamas iš finansinių paslaugų sektoriaus. Be to, šias ataskaitas patvirtina įvairios atitinkamos įvairiems tos grupės klientams adresuotos sąskaitos. Apeliacinė taryba taip pat pažymėjo, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kuri nepakeitė jo skiriamųjų požymių. Be to, protestą padavęs asmuo įrodė, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų grupei equinet priklausančių įmonių pavadinimuose taip, kad tarp šių pavadinimų ir teikiamų paslaugų buvo matomas ryšys. Šiuo atveju iš protestą padavusio asmens pateiktų ištraukų iš interneto puslapių ir spaudos leidinių matyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas finansinėms paslaugoms. Taigi, protestą padavęs asmuo įrodė, kad ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas finansinėms, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių ir patarėjų verslo klausimais paslaugoms žymėti.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Savo ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalių, aiškinamų kartu su to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktu, pažeidimu.
16 Ieškovės teigimu, Apeliacinės tarybos vertinime padaryta klaidų, susijusių su ankstesnio prekių ženklo naudojimo vieta, trukme, svarba ir pobūdžiu, jo naudojimo ryšiu su paslaugomis, kurioms jis įregistruotas, ir galiausiai ankstesnio prekių ženklo (tokio, koks įregistruotas) ryšiu su naudojamu prekių ženklu.
17 Šiuo atžvilgiu pirmiausia primintina, jog Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „pareiškėjo prašymu padavęs protestą ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymus, kad penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo ankstesnis Bendrijos prekių ženklas Bendrijoje iš tikrųjų buvo naudojamas žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas ir kurias savininkas mini pagrįsdamas protestą, arba kad buvo rimtų priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu tą dieną ankstesnis Bendrijos prekių ženklas yra buvęs registruotas ne mažiau kaip penkerius metus. Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, protestas atmetamas. Jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo naudojamas žymint tiktai dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis yra įregistruotas, nagrinėjant protestą prekių ženklas laikomas įregistruotu tiktai tai prekių ar paslaugų daliai.“
18 Iš šios nuostatos matyti, kad tuo atveju, kai Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo paduoda atitinkamą prašymą, protestą padavęs asmuo privalo įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remiamasi, naudojamas žymėti prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kuriomis grindžiamas protestas.
19 Iš tiesų, viena vertus, ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų yra išankstinis klausimas, kuris, kai jį iškelia prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, turi būti išspręstas prieš priimant sprendimą dėl paties protesto (2007 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Saint-Gobain Pam prieš VRDT – Propamsa (PAM PLUVIAL), T‑364/05, Rink. p. II‑757, 37 punktas).
20 Kita vertus, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiama protesto procedūra siekiama suteikti VRDT teisę įvertinti, ar yra galimybė supainioti, kuri prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo atveju reiškia, kad reikia išnagrinėti šiais prekių ženklais žymimų prekių ir paslaugų panašumą. Šiomis aplinkybėmis pabrėžtina, kad, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo naudojamas žymėti tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis yra įregistruotas, nagrinėjant protestą prekių ženklas laikomas įregistruotu tik tai prekių ar paslaugų daliai. Apeliacinė taryba taip pat turi įvertinti, ar tuo atveju, kai naudojimo įrodymų pateikta tik dėl dalies prekių ar paslaugų, priklausančių prekių ar paslaugų kategorijai, kuriai ankstesnis prekių ženklas yra įregistruotas ir kuria grindžiamas protestas, šią kategoriją sudaro atskiros pakategorės, kurioms reikėtų priskirti prekes ar paslaugas, kurių naudojimas buvo įrodytas, ir būtina laikyti, kad tokių įrodymų pateikta tik dėl šios prekių ar paslaugų kategorijos, ar, atvirkščiai, tokių pakategorių neįmanoma išskirti (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Armour Pharmaceutical prieš VRDT – Teva Pharmaceutical Industries (GALZIN), T‑483/04, Rink. p. II‑4109, 26 ir 27 punktus).
21 Todėl užduotį patikrinti, ar prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, iš tiesų naudojamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, sudaro dvi neatskiriamos dalys. Pirma, reikia nustatyti, ar aptariamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas Sąjungoje, įskaitant naudojimą tokia forma, kuri skirtųsi tam tikrais aspektais, tačiau nedarytų poveikio šio prekių ženklo skiriamiesiems požymiams, atsižvelgiant į formą, kuria šis prekių ženklas buvo įregistruotas. Antra, reikia nustatyti, kokių konkrečiai prekių ar paslaugų, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas ir kuriomis grindžiamas protestas, atžvilgiu įrodytas naudojimas iš tikrųjų.
22 Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad nors ieškinio 14 ir 17 punktuose ieškovė nurodė, jog naudojimą iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, reikia įrodyti paslaugų, kurioms ankstesnis prekių ženklas įregistruotas, atžvilgiu, vis dėlto formaliai ji nesirėmė pagrindu, kuris būtų grindžiamas motyvavimo nebuvimu. Tačiau motyvavimo nebuvimas ar stoka reiškia esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kuriuo Sąjungos teismas gali ar net privalo remtis savo iniciatyva (2009 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Airiją ir kt., C‑89/08 P, Rink. p. I‑11245, 34 punktas).
23 Kadangi per teismo posėdį šalys pateikė savo nuomonę dėl skundžiamo sprendimo pakankamo motyvavimo, susijusio su paslaugų, dėl kurių Apeliacinė taryba nusprendė, kad buvo įrodyta, jog ankstesnis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas joms žymėti, atitiktimi paslaugoms, kurioms toks prekių ženklas buvo įregistruotas ir kuriomis grindžiamas protestas, šiuo pagrindu reikia remtis savo iniciatyva. Iš tiesų, jeigu ginčijamame sprendime nepateikti su Apeliacinės tarybos užduoties, kuri nurodyta šio sprendimo 21 punkte, dviem dalimis susiję pagrindai, Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar teisinga šios tarybos išvada dėl ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimo iš tikrųjų.
24 Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtintos pareigos motyvuoti apimtis atitinka SESV 296 straipsniu nustatytą apimtį ir kad ja siekiama suteikti galimybę, pirma, suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priimtos priemonės pagrindžiamuosius motyvus, kad galima būti ginti savo teises, ir, antra, teismui vykdyti savo kontrolę. Nustatant, ar akto motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą ir visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Safariland prieš VRDT – DEF-TEC Defense Technology (FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR), T‑262/09, Rink. p. II‑1629, 90 ir 91 punktus).
25 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 19 punkte nurodyta, kad Apeliacinėje taryboje protestą pateikęs asmuo tvirtino, kad ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas finansinėms, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių ir patarėjų verslo klausimais paslaugoms žymėti.
26 Nurodžiusi motyvus, susijusius su įrodymais, pateiktais naudojimui iš tikrųjų pagrįsti, ginčijamo sprendimo 45 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad „vis dėlto [toks naudojimas] įrodytas ne visų aptariamų prekių ir paslaugų, o tik finansinių, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių ir patarėjų verslo klausimais paslaugų atžvilgiu“.
27 Vis dėlto finansinių, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių paslaugų neapima paslaugos, kurioms ankstesnis prekių ženklas buvo įregistruotas. Kaip matyti iš šio sprendimo 20 ir 21 punktų, tuo atveju, kai Apeliacinė taryba nagrinėja klausimą, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, ji turi konkrečiai nurodyti prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, kuriomis grindžiamas protestas ir kurių atžvilgiu įrodytas naudojimas iš tikrųjų. To nepadarius nepakankamai motyvuojamas sprendimas, kuriame, pirma, daroma išvada, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, ir, antra, nurodomos prekės ar paslaugos, kurios nesutampa su prekėmis ar paslaugomis, kurioms šis prekių ženklas buvo įregistruotas. Iš tiesų pagal šias nuostatas, kuriose įtvirtintos konkretų klausimą reglamentuojančios taisyklės, reikalaujama, kad prekės ar paslaugos, dėl kurių Apeliacinė taryba mano, kad įrodyta, jog prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas joms žymėti, atitiktų visas prekes ar paslaugas, kurioms minėtas prekių ženklas įregistruotas, ar tokių prekių ar paslaugų dalį tam, kad galima būtų atlikti vėlesnį galimybės supainioti vertinimą, kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte.
28 Į šį klausimą, raštu užduotą ėmusis proceso organizavimo priemonių, VRDT atsakė 2013 m. balandžio 10 d. raštu. Konkrečiai ji nurodė, kad neturėjo galimybės nustatyti, ar paslaugos, dėl kurių laikyta, kad ankstesnis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas joms žymėti, atitinka paslaugas, kurioms šis prekių ženklas buvo įregistruotas. Iš tiesų ginčijamas sprendimas priimtas tik dėl paslaugų, kurioms žymėti buvo naudojamas ankstesnis prekių ženklas, o klausimą, ar šios paslaugos priklauso paslaugoms, kurioms šis prekių ženklas buvo įregistruotas, nagrinėja Protestų skyrius, kuriam byla buvo grąžinta.
29 Vis dėlto šis atsakymas pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, kurioje naudojimas iš tikrųjų apibrėžiamas kaip naudojimas prekėms ar paslaugoms, kurioms prekių ženklas įregistruotas ir kuriomis grindžiamas protestas; taigi, atmetama galimybė išvadą dėl tokio naudojimo grįsti remiantis kitomis prekėmis ar paslaugomis. Be to, dėl VRDT pozicijos atsirastų daugiau procedūrų, skirtų nustatyti, ar yra naudojimas iš tikrųjų, o tai prieštarauja ir minėtų nuostatų turiniui, ir prasmei.
30 Be to, VRDT bylos medžiaga nesuteikia daugiau informacijos apie tai, ar finansinės, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių paslaugos atitinka paslaugas, kurioms prekių ženklas buvo įregistruotas. Kaip matyti iš VRDT bylos medžiagos 159 puslapio, atrodo, kad Apeliacinė taryba tiesiog pakartojo jai pateiktoje apeliacijoje išdėstytų motyvų tekstą.
31 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nepateikta pakankamai motyvų, susijusių su Apeliacinės tarybos išvada, kad buvo įrodyta, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalį, ir kartu teigiama, kad šis naudojimas skirtas finansinėms, vertinimo ir tyrimų, viešųjų ryšių paslaugoms, kurių neapima paslaugos, kurioms šis prekių ženklas buvo įregistruotas (žr. šio sprendimo 27 punktą).
32 Reikia pridurti, kad aplinkybė, jog kai kurios šio sprendimo 6 punkte nurodytos 36 klasės paslaugos gali būti suprantamos kaip finansinės paslaugos, nepanaikina ginčijamo sprendimo motyvavimo dėl šios rūšies paslaugų stokos. Šiuo klausimu, pirma, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nenurodo, kad žodžių junginiu „finansinės paslaugos“ ji vadina visas 36 klasei priklausančias paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, ar tokių paslaugų dalį. Toks vertinimas patvirtinamas 2013 m. balandžio 10 d. VRDT raštu (žr. šio sprendimo 28 punktą). Antra, dėl tokios tikslumo stokos neįmanoma taikyti Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio, kuriame numatyta, kad „jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo naudojamas žymint tiktai dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis yra įregistruotas, nagrinėjant protestą prekių ženklas laikomas įregistruotu tiktai tai prekių ar paslaugų daliai“, ir prireikus atlikti šio sprendimo 20 punkto paskutiniame sakinyje aprašytos analizės. Šiuo atžvilgiu per teismo posėdį VRDT patikslino, kad kai kurių šio sprendimo 6 punkte nurodytų prie 36 klasės priskiriamų paslaugų, kaip antai nekilnojamojo turto valdymo, negalima laikyti finansinėmis paslaugomis; taip atmetama galimybė aiškinti, kad ginčijamame sprendime daroma nuoroda į visas šias paslaugas. Todėl, kai nėra galimybės žinoti, ar Apeliacinės tarybos nuoroda „finansinės paslaugos“ apima visas 36 klasės paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, arba jų dalį, praktiškai neįmanoma nustatyti, kokioms paslaugoms ankstesnį prekių ženklą reikia laikyti įregistruotu, kai norima pateikti protestą, o tai užkerta kelią vėliau įvertinti, ar yra galimybė supainioti.
33 Dėl šio sprendimo 6 punkte nurodytų prie 35 klasės priskiriamų patarėjų verslo klausimais paslaugų pažymėtina, kad nors ginčijamo sprendimo 45 punkte Apeliacinė taryba daro išvadą, kad ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas joms žymėti, vis dėlto Apeliacinė taryba nenurodo įrodymų, pateiktų tokiam naudojimui patvirtinti.
34 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 29, 30, 40 ir 42 punktų, tam, kad motyvuotų savo išvadą, Apeliacinė taryba rėmėsi toliau nurodytais įrodymais.
35 Pirmiausia tai buvo finansinės ataskaitos ir ankstesnio prekių ženklo savininko sąskaitos. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 29 ir 31 punktų, šie įrodymai patvirtina naudojimą iš tikrųjų finansinėms paslaugoms.
36 Tas pats pasakytina ir apie ankstesnio prekių ženklo savininko pateiktas ištraukas iš interneto puslapio ir spaudos leidinių, iš kurių, kaip teigia Apeliacinė taryba, matyti, kad šis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas finansinėms paslaugoms žymėti (žr. ginčijamo sprendimo 40 ir 42 punktus).
37 Be to, kadangi ginčijamo sprendimo 33–39 punktuose aptariama forma, kuria ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas, taip pat nagrinėjamas klausimas, ar prekių ženklo nurodymas įmonės pavadinime gali būti laikomas naudojimu, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime nepateikta motyvų, kurie pagrįstų jame daromą išvadą, kad ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas patarėjų verslo klausimais paslaugoms žymėti.
38 Taigi, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas stokoja motyvų, nes, pirma, iš jo negalima suprasti, kurioms konkrečiai paslaugoms iš tų, kurioms prekių ženklas buvo įregistruotas ir kuriomis grindžiamas protestas, šis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, ir, antra, jame nenurodyti motyvai, dėl kurių Apeliacinė taryba nusprendė, kad buvo įrodyta, jog ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas prie 35 klasės priskiriamoms patarėjų verslo klausimais paslaugoms žymėti.
39 Šiomis aplinkybėmis ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. spalio 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2101/2010‑1).
2. VRDT padengia savo ir Intesa Sanpaolo SpA bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Forwood | Bieliūnas |
Paskelbta 2014 m. kovo 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.