TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. spalio 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 20 straipsnio 1 ir 2 dalys – Medicininis gydymas gautas kitoje nei apdraustojo asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje – Išankstinis leidimas – Sąlygos – Reikalavimas pateikti valstybinei sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo parengtą ataskaitą, kurioje skiriamas gydymas – Alternatyvus gydymas, skirtas antroje medicininėje nuomonėje, parengtoje kitoje nei apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kuris yra pranašesnis, nes nesukelia neįgalumo – Visiškas medicinos išlaidų, susijusių su šiuo alternatyviu gydymu, kompensavimas – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis“
Byloje C‑538/19
dėl Curtea de Apel Constanţa (Konstancos apeliacinis teismas, Rumunija) 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2019 m. liepos 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
TS,
UT,
VU
prieš
Casa Naţională de Asigurări de Sănătate,
Casa de Asigurări de Sănătate Constanţa
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai N. Piçarra (pranešėjas), D. Šváby, S. Rodin ir K. Jürimäe,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– TS, UT ir VU, atstovaujamų advokato T. Haşotti,
– Casa Naţională de Asigurări de Sănătate, atstovaujamos V. Ciurchea,
– Casa de Asigurări de Sănătate Constanţa, atstovaujamos I. Constantin, M. Ciobanu ir M. Lipici,
– Rumunijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos E. Gane, R. I. Haţieganu, A. Rotăreanu ir C.‑R. Canţăr, vėliau E. Gane, R. I. Haţieganu ir A. Rotăreanu,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin, C. Gheorghiu ir A. Szmytkowska,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 56 straipsnio ir dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas OL L 188, 2013, p. 10), iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009 (OL L 284, 2009, p. 43) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), 20 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant TS, UT ir VU, kurie yra ZY įpėdiniai, ginčą su Casa Naţională de Asigurări de Sănătate (Valstybinė ligonių kasa, Rumunija) ir Casa de Asigurări de Sănătate Constanţa (Konstancos ligonių kasa, Rumunija) dėl to, kad pastaroji atsisakė jiems atlyginti visas ZY Austrijoje suteikto medicininio gydymo išlaidas.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 883/2004
3 Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnyje nustatyta:
„Šiame reglamente:
<…>
j) „gyvenamoji vieta“ – vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena;
k) „buvimo vieta“ – laikinoji gyvenamoji vieta;
l) „teisės aktai“ – kiekvienos atskiros valstybės narės įstatymai, reglamentai ir kitos [teisės] nuostatos bei visos kitos įgyvendinimo priemonės, susijusios su socialinės apsaugos sritimis, kurioms taikoma 3 straipsnio 1 dalis;
<…>
p) „įstaiga“ – kiekvienos atskiros valstybės narės įstaiga ar valdžios institucija, atsakinga už visų ar tam tikrų teisės aktų įgyvendinimą;
q) „kompetentinga įstaiga“ –
i) įstaiga, kurioje atitinkamas asmuo yra apdraustas prašymo gauti išmoką pateikimo metu; <…>
<…>
s) „kompetentinga valstybė narė“ – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsikūrusi kompetentinga įstaiga;
<…>
v a) „išmokos natūra“:
i) taikant III antraštinės dalies 1 skyrių (ligos, motinystės ir lygiavertės tėvyst[ė]s išmokos) – išmokos natūra, teikiamos pagal valstybės narės teisės aktus ir skirtos užtikrinti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų teikimą, prieinamumą, tiesiogiai apmokėti ar kompensuoti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų išlaidas. Tai apima ilgalaikės priežiūros išmokas natūra;
<…>“
4 Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:
a) ligos išmokas;
<…>“
5 Minėto reglamento 20 straipsnis „Išvykimas į kitą valstybę narę siekiant gauti išmokas natūra [paslaugas]. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės narės ribų“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, apdraustasis, vykstantis į kitą valstybę narę, kad buvimo joje metu gautų išmokas natūra [paslaugas], turi gauti kompetentingos įstaigos leidimą.
2. Apdraustasis, dėl sveikatos būklės gavęs kompetentingos įstaigos leidimą vykti į kitą valstybę narę gydytis, gauna išmokas natūra [paslaugas], kurias kompetentingos įstaigos vardu moka [suteikia] buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus, tartum jis būtų apdraustas pagal minėtus teisės aktus. Leidimas išduodamas tuomet, kai atitinkamas gydymas yra numatytas tarp kitų išmokų [paslaugų] tos valstybės narės, kurioje gyvena atitinkamas asmuo, teisės aktuose, ir jeigu toje šalyje toks gydymas, atsižvelgiant į jo esamą sveikatos būklę ir numanomą ligos eigą, jam negali būti suteiktas per mediciniškai pateisinamą laiką.“
Reglamentas (EB) Nr. 987/2009
6 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1), 26 straipsnio „Planinis gydymas“ 4 dalyje numatyta:
„Vykstant leidimo suteikimo procedūrai, kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas buvimo vietos ar gyvenamosios vietos valstybėje narėje.“
Rumunijos teisė
Įsakymas Nr. 592/2008
7 2008 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakyme Nr. 592/2008 (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 648, 2008 m. rugsėjo 11 d.) nustatyta formų, išduotų taikant 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistą ir atnaujintą 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (OL L 74, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 83), naudojimo Rumunijos socialinėje ir sveikatos draudimo sistemoje tvarka. Ši naudojimo tvarka pateikta šio įsakymo priede.
8 Šio priedo 40 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 dalyje nustatyta:
„1. E 112 formos pažyma skirta:
<…>
b) pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, kurie turi kompetentingos įstaigos leidimą vykti į kitą valstybę narę gauti medicininį gydymą.
<…>
3. 1 dalies b punkte nurodytu atveju kompetentinga įstaiga negali atsisakyti išduoti E 112 formos pažymą, jei atitinkamas gydymas priskiriamas prie pagal valstybės narės, kurioje gyvena pareiškėjas, teisės aktus numatytų paslaugų ir jei šis gydymas, atsižvelgiant į esamą asmens sveikatos būklę ir tikėtiną ligos eigą, negali jam būti suteiktas jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje per paprastai tokiam gydymui suteikti reikalingą laikotarpį.“
9 Minėto priedo 45 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje numatyta:
„1. 40 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju [susijusiu su pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančiais asmenimis ir jų šeimos nariais, kurie turi kompetentingos įstaigos leidimą vykti į kitą nei jų gyvenamosios vietos valstybę narę gauti medicininį gydymą] kartu su prašymu [išduoti E 112 formos pažymą] turi būti pateikti šie dokumentai:
<…>
b) medicininė kortelė, kurioje, be gydytojo užpildytų dokumentų, pateikiama priede Nr. 10A numatyta medicininė išvada, kurioje nustatyta diagnozė bei gydytojo rekomendacija skirti gydymą;
<…>
4. Medicininę išvadą turi parengti universitetinės ligoninės arba tam tikrais atvejais apskrities ligoninės, sudariusios sutartį su Rumunijos valstybine ligonių kasa, gydytojas.“
10 Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 46 straipsnis suformuluotas taip:
„1. E 112 formos pažyma išduodama iki paslaugų gavėjo išvykimo.
2. Pažyma gali būti išduota ir paslaugų gavėjui išvykus, jei dėl force majeure priežasčių ji negalėjo būti išduoda anksčiau. Pažyma išduodama tik jeigu nebuvo sumokėta už medicinos paslaugas. Nuo sumokėjimo momento pažyma nebesukelia teisinių pasekmių, dėl kurių ją buvo prašoma išduoti.
3. 2 pastraipoje numatytu atveju ligonių kasa parengia ataskaitą, joje pateikia force majeure situaciją pagrindžiančius motyvus ir pateisinimus; ja remiantis išduodama E 112 formos pažyma.
4. Rengiant 3 dalyje numatytą ataskaitą reikia detaliai nurodyti išorines išskirtines aplinkybes, kurių visiškai negalima numatyti ir išvengti, įskaitant medicininio pobūdžio aplinkybes, lėmusias force majeure situaciją.“
Įsakymo Nr. 729/2009
11 2009 m. liepos 17 d. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakyme Nr. 729/2009 (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 545, 2009 m. rugpjūčio 5 d.) numatyta sveikatos priežiūros išlaidų, suteiktų pagal sveikatos priežiūros srityje priimtus tarptautinius susitarimus, kurių šalis yra Rumunija, kompensavimo ir susigrąžinimo tvarka.
12 Šio įsakymo priedo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nurodyta:
„1. Tuo atveju, kai pagal Rumunijos socialinio sveikatos draudimo sistemą apdraustas asmuo tam, kad gautų medicininį gydymą, vyksta į kitą Europos Sąjungos valstybę narę be išankstinio jį apdraudusios ligonių kasos leidimo, už suteiktas medicinos paslaugas susimoka pats.
2. Gavusi apdrausto asmens, jo šeimos nario <…> arba jų įgalioto asmens rašytinį prašymą kartu su pateisinamaisiais dokumentais ligonių kasa kompensuoja pagal 1 dalį suteiktų medicinos paslaugų išlaidas, kurias sumokėjo minėtas apdraustas asmuo, remdamasi 5 dalyje nurodytais tarifais.
<…>
6. Išlaidos kompensuojamos, kaip numatyta [2] dalyje, tik tada, jei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje suteikta medicinos paslauga, už kurią sumokėjo apdraustas asmuo, priskiriama prie pagal Rumunijos sveikatos draudimo sistemą numatytų bazinių paslaugų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 2013 m. kovo 28 d. ZY, kuris gyveno Rumunijoje ir buvo apdraustas pagal valstybinę sveikatos draudimo sistemą, vienoje iš šios valstybės narės ligoninių buvo diagnozuotas liežuvio vėžys. Gydančio gydytojo siuntimu jam buvo skirtas skubus chirurginis gydymas, per kurį turėjo būti pašalinti du trečdaliai liežuvio.
14 2013 m. balandžio mėn. ZY atvyko į Vieną (Austrija), kur kreipėsi į privačią kliniką dėl antros medicininės nuomonės. Jam buvo patvirtinta diagnozė, tačiau, atsižvelgiant į pažengusią vėžio stadiją, chirurginė operacija nebuvo laikoma tinkama. Rekomenduotas gydymas ligoninėje taikant radioterapiją, chemoterapiją ir imunoterapiją. Šis gydymas buvo laikytas tokiu pat veiksmingu kaip chirurginė operacija, tačiau turinčiu pranašumą, nes nesukelia neįgalumo.
15 Per kompetentingoje įstaigoje vykusį pokalbį, siekiant gauti E 112 formos pažymą tam, kad tos įstaigos sąskaita būtų padengtos Austrijos klinikoje ZY rekomenduoto gydymo išlaidos, jam buvo nurodyta, kad, jei vyktų į Austriją be išankstinio leidimo, ten suteikto gydymo išlaidos nebūtų visiškai kompensuotos pagal Reglamentą Nr. 883/2004, bet jos būtų atlygintos pagal Įsakymo Nr. 729/2009 priedo 8 straipsnį taikant Rumunijos tarifus. Iš tiesų pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus šią pažymą galima gauti tik atsižvelgiant į kompetentingos įstaigos nurodyto gydytojo rekomendaciją dėl gydymo. Vis dėlto ta įstaiga paprašė ZY pateikti medicininę nuomonę, iš kurios būtų matyti, kad jis negalėjo būti gydomas Rumunijoje.
16 ZY tokios nuomonės nepateikė; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. dviejose Austrijos klinikose jam buvo suteiktas medicininis gydymas, t. y. radioterapija, chemoterapija ir imunoterapija, 2013 m. rugsėjo mėn. ir 2014 m. birželio mėn. jis kreipėsi į kompetentingą įstaigą su prašymu kompensuoti su tuo susijusias išlaidas.
17 2016 m. lapkričio 14 d. ši įstaiga ZY įpėdiniams po jo mirties iš viso grąžino 38 370,70 Rumunijos lėjos (RON) (apie 8240 EUR) sumą, atitinkančią Austrijoje suinteresuotajam asmeniui suteikto medicininio gydymo ir tyrimų išlaidas, apskaičiuotas pagal Įsakymo Nr. 729/2009 priedo 8 straipsnį, taikant Rumunijos valstybinio sveikatos draudimo sistemos tarifus.
18 ZY įpėdiniai pareiškė Tribunalul Constanța (Konstancos apygardos teismas, Rumunija) ieškinį dėl visų išlaidų, susijusių su ZY medicininiu gydymu Austrijoje, kompensavimo pagal Reglamentą Nr. 883/2004.
19 2018 m. spalio 24 d. sprendimu šis teismas atmetė ieškinį, nusprendęs, kad, nepateikus prašymo dėl išankstinio leidimo, išlaidos, susijusios ZY suteiktu medicininiu gydymu kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, negali būti atlygintos pagal šį reglamentą.
20 Gavęs šių įpėdinių apeliacinį skundą dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad siekdamas priimti sprendimą dėl šio apeliacinio skundo jis privalo nustatyti, ar, nepaisant to, kad ZY negavo išankstinio leidimo, kurį išduoti prašė kompetentingos įstaigos pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 dalį, ši įstaiga galėjo jam kompensuoti Austrijoje patirtų gydymo išlaidų sumą, atitinkančią tą, kurią būtų privalėjusi padengti, jeigu jis būtų gavęs išankstinį leidimą pagal šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį.
21 Šis teismas patikslina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl būtinybės apdraustam asmeniui skubiai gauti medicininį gydymą yra įvykdyta, kaip tai, be kita ko, matyti iš pirmojoje instancijoje pateiktos medicininės išvados. Vis dėlto siekdamas nustatyti, ar įvykdyta sąlyga, susijusi su galimybe šiam asmeniui suteikti pasirinktą medicininį gydymą Rumunijoje per mediciniškai priimtiną laikotarpį, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir numanomą ligos eigą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pirmiausia jis turi nustatyti, ar išankstinis leidimas gauti gydymo paslaugas, kurios šiam asmeniui buvo suteiktos Austrijoje, jam nebuvo išduotas dėl išimtinių aplinkybių, kaip šios suprantamos pagal 2010 m. spalio 5 d. Sprendimą Elchinov (C‑173/09, EU:C:2010:581); šis klausimas yra pateiktų prejudicinių klausimų pagrindas.
22 Šiuo atžvilgiu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reikia remtis prielaida, kad, pirma, ZY galėjo pasirinkti Austrijoje skirtą gydymą, atsižvelgiant visų pirma į jo teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir į fizinę neliečiamybę, ir, antra, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus jis negalėjo gauti nei išankstinio leidimo šiam gydymui, nei visiško jo išlaidų kompensavimo Rumunijoje, nes minėtą gydymą paskyrė ne kompetentingos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausantis gydantis gydytojas, o gydytojas kitoje valstybėje narėje, kuris, atsižvelgdamas į pirmojo gydytojo nustatytą diagnozę, pateikė antrą medicininę nuomonę. Taigi ZY vyko į valstybę narę, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, nes atitinkamas gydymas jam buvo paskirtas tik šioje kitoje valstybėje narėje, todėl negalėjo būti suteiktas kompetentingoje valstybėje narėje, net jeigu toks gydymas yra įtrauktas į pastarosios valstybės narės teisės aktuose numatytas paslaugas.
23 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad pagal Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 45 straipsnio 4 dalį apdraustas asmuo neturi teisės reikalauti, kad gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į kitoje nei Rumunija valstybėje narėje pateiktą antrą medicininę nuomonę, iš tikrųjų persvarstytų iš pradžių paskirtą gydymą. Vis dėlto, kadangi Austrijoje ZY rekomenduojamas gydymas nesukelia neįgalumo, jis turėjo teisę jį pasirinkti vadovaudamasis valios autonomijos principu, kuris yra tiek teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įtvirtintos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, dalis, tiek šios Chartijos 3 straipsnyje garantuojamos teisės į fizinę neliečiamybę dalis.
24 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ZY negrįžo į Rumuniją pas savo gydantį gydytoją, kad jam pateiktų skirtingą Austrijos gydytojų nuomonę ir pabandytų jį įtikinti šios nuomonės teisingumu, neatrodo turinti lemiamą reikšmę, nes nacionalinės teisės aktuose nenumatyta jokios kitoje valstybėje narėje nei Rumunija išduotos antros medicininės nuomonės nagrinėjimo procedūros, kuri apdraustam asmeniui veiksmingai užtikrintų teisę į tai, kad jį gydantis gydytojas persvarstytų iš pradžių pateiktą rekomendaciją ir galbūt ją pakeistų.
25 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl jo nagrinėjamoje byloje taikytinų nacionalinės teisės nuostatų atitikties SESV 56 straipsniui ir Reglamentui Nr. 883/2004. Visų pirma jam kyla klausimas, ar dėl šių nuostatų apdraustas asmuo, turintis tik kitos valstybės narės nei ta, kurioje gyvena, gydytojo parengtą medicininę nuomonę, kurioje skiriamas gydymas skiriasi nuo iš pradžių rekomenduotojo, turi būti laikomas asmeniu, kuris dėl objektyvių priežasčių, analogiškų nurodytosioms 2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov (C‑173/09, EU:C:2010:581) 45 punkte, negalėjo gauti leidimo kompensuoti su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių išlaidų toje kitoje valstybėje narėje.
26 Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Constanţa (Konstancos apeliacinis teismas, Rumunija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar gali būti prilyginta skubos situacijai aplinkybė, kaip tai suprantama pagal 2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov (C‑173/09, EU:C:2010:581) 45 punktą, arba ar tai yra atvejis, kai objektyviai neįmanoma prašyti leidimo, numatyto Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 bei 2 dalyse, kuris gali būti pagrindas kompensuoti visas tinkamo medicininio gydymo (stacionarinio gydymo), gauto kitoje nei apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje, išlaidas, kai terapinį gydymą, dėl kurio apdraustas asmuo sutiko, paskyrė tik kitos nei apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės gydytojas, atsižvelgiant į tai, jog diagnozę ir būtinybę nedelsiant taikyti gydymą patvirtino gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausantis gydytojas, bet jis nurodė taikyti kitokį terapinį gydymą nei tas, dėl kurio sutiko apdraustas asmuo dėl tinkamomis laikomų priežasčių ir kuris yra bent jau toks pat veiksmingas, tik pranašesnis, nes nesukelia neįgalumo?
2. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, jei, gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausančiam gydytojui nustačius apdrausto asmens diagnozę ir paskyrus terapinį gydymą, toks asmuo dėl tinkamomis laikomų priežasčių su juo nesutinka ir vyksta į kitą valstybę narę, kad gautų kito gydytojo nuomonę, o šis rekomenduoja taikyti kitokį terapinį gydymą, kuris yra bent jau toks pat veiksmingas, tik pranašesnis, nes nesukelia neįgalumo, taip pat dėl kurio apdraustas asmuo sutinka ir kuris atitinka Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatytus reikalavimus, ar norėdamas, kad jam būtų kompensuotos terapinio gydymo išlaidos, apdraustas asmuo taip pat privalo prašyti minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo?
3. Ar pagal SESV 56 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 ir 2 dalis draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, viena vertus, kompetentingos įstaigos leidimui gauti tinkamą gydymą (stacionarinį gydymą) kitoje nei apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje reikia pateikti tik draudėjo gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo medicininę išvadą, patvirtintą tokios valstybės kompetentingos įstaigos vadovo, taip pat ir tada, kai terapinį gydymą, dėl kurio apdraustas asmuo sutiko dėl tinkamomis laikomų priežasčių, atsižvelgiant į tai, jog toks gydymas pranašesnis, nes nesukelia neįgalumo, paskyrė tik kitos valstybės narės gydytojas, kaip antrą nuomonę pateikęs gydytojas, ir, kita vertus, vadovaujantis prieinama ir nuspėjama procedūra ir atsižvelgiant į gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemą negarantuojama, kad medicininiu požiūriu bus iš tikrųjų išanalizuota galimybė vadovautis antra gydytojo nuomone, pateikta kitoje valstybėje narėje?
4. Teigiamai atsakius į pirmąjį ir trečiąjį klausimus, ar apdraustas asmuo arba atitinkamai jo įpėdiniai, įvykdę Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytus abu reikalavimus, turi teisę apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos įstaigos reikalauti kompensuoti visas kitoje valstybėje narėje suteikto terapinio gydymo išlaidas?“
Dėl prejudicinių klausimų
27 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnis, siejamas su SESV 56 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad apdraustas asmuo, kuris kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje gavo gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktuose numatytas paslaugas, turi teisę į visišką šio gydymo išlaidų kompensavimą pagal šiame reglamente numatytas sąlygas, jeigu negalėjo gauti šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje numatyto kompetentingos įstaigos leidimo, motyvuojant tuo, kad ligos diagnozę ir būtinybę nedelsiant taikyti gydymą patvirtinęs jo gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausantis gydytojas vis dėlto nurodė taikyti kitokį gydymą nei tas, kurį pasirinko minėtas asmuo, atsižvelgdamas į kitoje valstybėje narėje pateiktą antrą gydytojo nuomonę, nes, priešingai nei pirmasis gydymas, toks gydymas nesukelia neįgalumo.
28 Pirmiausia reikia priminti, jog tam, kad tokia situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, galėtų patekti į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį, medicininis gydymas turi būti suteiktas pagal valstybės narės, kurioje jis buvo suteiktas, socialinės apsaugos teisės aktus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 36 ir 37 punktus).
29 Pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 dalį, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, apdraustas asmuo, kuris atvyksta į kitą valstybę narę nei ta, kurioje gyvena, tam, kad toje valstybėje jam būtų suteiktos paslaugos, turi prašyti kompetentingos įstaigos leidimo.
30 Pagal šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį kompetentinga įstaiga privalo išduoti tokį leidimą, jeigu įvykdytos abi jame numatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Tam, kad būtų įvykdyta pirmoji iš šių sąlygų, reikia, kad atitinkamas gydymas būtų įtrauktas į sveikatos priežiūros paslaugas pagal apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktus. Antroji sąlyga įvykdoma tik tada, jei šis gydymas, atsižvelgiant į esamą apdrausto asmens sveikatos būklę ir galimą ligos eigą, negali būti jam suteiktas šioje valstybėje per mediciniškai priimtiną laikotarpį.
32 Kadangi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio taikymas nagrinėjamai situacijai nereiškia, kad ši situacija negali patekti į nuostatų, susijusių su laisve teikti paslaugas, šiuo atveju SESV 56 straipsnio, taikymo sritį (2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov, C‑173/09, EU:C:2010:581, 38 punktas), šis 20 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į SESV 56 straipsnį ir į su juo susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
33 Iš šios jurisprudencijos matyti, kad laisvė teikti paslaugas apima ne tik paslaugų teikėjo laisvę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įsisteigęs, įsisteigusiems gavėjams, bet ir laisvę kaip gavėjui gauti ar naudotis kitoje valstybėje narėje įsteigto teikėjo paslaugomis, ir tai daryti be apribojimų (žr., be kita ko, 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑211/08, EU:C:2010:340, 49 punktą).
34 Už mokestį suteikta medicinos paslauga, įskaitant atvejus, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ligoninėje, nepraranda paslaugų teikimo statuso, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį, dėl to, kad pacientas, sumokėjęs už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje įsteigtam paslaugų teikėjui, prašo nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigos jas atlyginti (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Watts, C‑372/04, EU:C:2006:325, 86 ir 89 punktus).
35 Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad paprastas reikalavimas gauti išankstinį leidimą tam, kad kompetentinga įstaiga pagal valstybėje narėje, kuriai ji priklauso, galiojančią draudimo sistemą padengtų kitoje valstybėje narėje suteikto medicininio gydymo išlaidas, tiek pacientų, tiek paslaugų teikėjų atžvilgiu laikytinas laisvės teikti paslaugas, įtvirtintos SESV 56 straipsnyje, apribojimu, nes dėl tokio reikalavimo šie pacientai yra atgrasomi nuo galimybės (ar netgi jiems sudaromos kliūtys) kreiptis į kitoje nei jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje įsisteigusius medicinos paslaugų teikėjus tam, kad ten gautų aptariamas paslaugas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Nors pagal SESV 56 straipsnį iš principo nedraudžiama, kad paciento teisė jį apdraudusios valstybės narės sistemos sąskaita gauti stacionarų ar medicininį gydymą, susijusį su labai specializuota ir brangia medicinos įranga, kitoje valstybėje narėje priklausytų nuo to, ar buvo išduotas išankstinis leidimas, vis dėlto būtina, kad tokio leidimo išdavimo sąlygos būtų pateisinamos atsižvelgiant į bendrojo intereso reikalavimus, įskaitant tikslą išvengti pavojaus, kad bus rimtai pažeista socialinės apsaugos sistemos finansinė pusiausvyra, išlaikyti subalansuotas ir visiems prieinamas stacionaraus gydymo ir medicinos priežiūros paslaugas, sudaryti galimybę planavimui, kuriuo siekiama, kad, pirma, atitinkamos valstybės teritorijoje būtų užtikrinta pakankama ir nuolat prieinama kokybiško stacionaraus gydymo paslaugų subalansuota įvairovė, ir, antra, būtų kontroliuojamos išlaidos, taip pat kiek įmanoma išvengta bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo, ir jos neviršytų to, kas objektyviai būtina šiam tikslui, be to, šio rezultato nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Taip pat tokia sistema turi būti pagrįsta iš anksto žinomais objektyviais, nediskriminuojančiais kriterijais, taip apribojant nacionalinės valdžios institucijų diskreciją, kad ja nebūtų savavališkai naudojamasi (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov, C‑173/09, EU:C:2010:581, 41–44 punktus ir 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 59, 61 ir 62 punktus).
37 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nustatęs du atvejus, kada apdraustasis, net neturėdamas išduoto leidimo iki planuojamo gydymo valstybėje narėje, į kurią vyksta, pradžios, turi teisę, kad kompetentinga įstaiga jam tiesiogiai kompensuotų tokią gydymo išlaidų sumą, kokią jis įprastai gautų, jeigu turėtų tokį leidimą (2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 46 punktas).
38 Pirmuoju atveju apdraustas asmuo turi teisę gauti tokią kompensaciją, jei kompetentinga įstaiga atmetė prašymą suteikti leidimą, o vėliau ta pati įstaiga arba teismas pripažino tokį sprendimą nepagrįstu (2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
39 Antruoju atveju apdraustas asmuo turi teisę, kad kompetentinga įstaiga jam tiesiogiai kompensuotų tokią gydymo išlaidų sumą, kurią jis įprastai gautų, jeigu turėtų leidimą, kai dėl priežasčių, susijusių su sveikatos būkle ar būtinybe skubiai gydytis ligoninėje, jis neturėjo galimybių pateikti prašymą suteikti leidimą arba negalėjo laukti kompetentingos įstaigos sprendimo dėl pateikto prašymo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl teisės aktų, pagal kuriuos bet kuriuo atveju draudžiama apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto stacionaraus gydymo išlaidas be leidimo, apdraustas asmuo netenka teisės į tokio gydymo išlaidų apmokėjimą, net jei visos kitos sąlygos įvykdytos. Tokių nuostatų negalima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais ir bet kuriuo atveju jos neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl tai laikytina nepateisinamu laisvės teikti paslaugas apribojimu (2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Vas Megyei Kormányhivatal (Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos), C‑777/18, EU:C:2020:745, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
40 Nagrinėjamu atveju pagal Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 40 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį leidimo suteikimas pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 dalį siejamas su dviejų sąlygų, iš esmės atitinkančių šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatytas sąlygas, įvykdymu. Be to, šio įsakymo priedo 45 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje numatyta, kad pagal Rumunijos valstybinę sveikatos draudimo sistemą apdraustas asmuo prie prašymo dėl leidimo gauti tinkamą gydymą ne Rumunijoje privalo pridėti medicininę išvadą, kurioje būtų patvirtinta ligos diagnozė ir skirtas jos gydymas, o šią išvadą turi parengti universitetinės ligoninės arba tam tikrais atvejais apskrities ligoninės, sudariusios sutartį su Rumunijos valstybine ligonių kasa, gydytojas.
41 Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad nors Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje neįtvirtinta jokio aiškaus reikalavimo pateikti medicininę išvadą, klausimas, ar tenkinamos ankstesniame punkte minėtos sąlygos, reiškia, kad, kaip pažymėjo atsakovai pagrindinėje byloje, Rumunijos ir Lenkijos vyriausybės bei Europos Komisija Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose ir atsakymuose į jo raštu pateiktus klausimus, reikia, viena vertus, įvertinti apdrausto asmens sveikatos būklę, tikėtiną jo ligos raidą bei jam pritaikytą gydymą, ir, kita vertus, atsižvelgti į tai, ar toks gydymas yra prieinamas šio asmens gyvenamosios valstybės narės socialinės apsaugos sistemoje, ir į laikotarpį, per kurį toks gydymas gali būti suteiktas šioje valstybėje narėje.
42 Be to, nors vertinant du paskutinius aspektus paprastai reikalingos žinios, kurias gali turėti tik gydytojas arba sveikatos priežiūros specialistas, priklausantis apdraustojo gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai, to negalima pasakyti apie pirmųjų dviejų aspektų, susijusių su sveikatos būklės diagnoze ir jai pritaikytu gydymu, vertinimą.
43 Šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 987/2009 26 straipsnis, kuriame nustatytos Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio taikymo taisyklės ir kurio 4 dalyje numatyta, kad kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo leidimo išdavimo procedūros etapu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas, buvimo vietos ar gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Taigi, pagal šią nuostatą kompetentingos įstaigos pasirinkimas neapribojamas gydytojų, priklausančių apdrausto asmens gyvenamosios valstybės narės valstybinio sveikatos draudimo sistemai.
44 Darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 987/2009 26 straipsnio 4 dalimi, nereikalaujama, kad medicininė išvada, kuria grindžiamas prašymas išduoti išankstinį leidimą gydytis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje nuolat gyvena apdraustas asmuo, būtų pateikta gydytojo, priklausančio šio asmens gyvenamosios vietos valstybės narės valstybinio sveikatos draudimo sistemai, ir kartu neužkertamas kelias tam, kad per leidimo išdavimo procedūrą būtų atsižvelgta į antrą nuomonę, pateiktą gydytojo toje valstybėje narėje, į kurią minėtas asmuo planuoja vykti, kad ten gautų šį gydymą.
45 Taigi nacionalinės teisės aktuose, pagal kuriuos reikalaujama, kad prie prašymo išduoti leidimą gydytis ne gyvenamosios vietos valstybėje narėje būtų pateikta nacionalinei sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo parengta medicininė išvada, kurioje patvirtinta ligos diagnozė bei skirtas jos gydymas, nustatoma sąlyga, kurios nėra tarp numatytųjų Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnyje.
46 Be to, dėl tokios sąlygos apdraustas asmuo, turintis tik kitoje nei gyvenamosios vietos valstybėje narėje pateiktą medicininę nuomonę, kurioje numatytas alternatyvus gydymas, gali prarasti galimybę gauti išankstinį kompetentingos įstaigos leidimą tokiam gydymui. Iš tiesų, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokia leidimo išdavimo procedūra neužtikrina, kad į šią nuomonę būtų iš tikrųjų atsižvelgta ir kad kompetentinga įstaiga galėtų nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatytos sąlygos, primintos šio sprendimo 30 punkte.
47 Antra, reikia pažymėti, kad tokiose nacionalinės teisės nuostatose, kokios yra Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 45 straipsnio 1 dalies b punktas ir 4 dalis, leidimo išdavimui pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 dalį keliamas reikalavimas yra papildoma atgrasomoji priemonė, kiek tai susiję tarpvalstybiniu sveikatos priežiūros paslaugų gavimu, palyginti su reikalavimu gauti išankstinį leidimą, kuris pats, kaip priminta šio sprendimo 35 punkte, laikytinas laisvės teikti paslaugas apribojimu.
48 Iš tiesų, nors nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, tiesiogiai netrukdo asmenims, apdraustiems pagal valstybinio sveikatos draudimo sistemą, kreiptis į kitoje valstybėje narėje įsisteigusį medicinos paslaugų teikėją, tai, kad nėra garantijos, kad per leidimo išdavimo procedūrą bus iš tikrųjų atsižvelgta į tokio paslaugų teikėjo pateiktą antrą medicininę nuomonę, kurioje numatytas alternatyvus gydymas, ir tai, kad egzistuoja finansinių nuostolių galimybė dėl sprendimo atsisakyti kompensuoti šio alternatyvaus gydymo išlaidas iš nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos, turi akivaizdų atgrasomąjį poveikį gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas (pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑255/09, EU:C:2011:695, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su laisvės teikti paslaugas apribojimo, kylančio iš reikalavimo pateikti medicininę išvadą, parengtą gydytojo, priklausančio apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės valstybinei sveikatos draudimo sistemai, pateisinimu, Rumunijos vyriausybė tvirtina, pirma, kad šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad įvykdytos Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatytos sąlygos.
50 Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 44 punkto, nei ši nuostata, nei Reglamento Nr. 987/2009 26 straipsnio 4 dalis netrukdo kompetentingai įstaigai per leidimo išdavimo procedūrą atsižvelgti į antrą medicininę nuomonę, pateiktą gydytojo, praktikuojančio kitos nei apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje.
51 Antra, ši vyriausybė nurodo būtinybę užtikrinti nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos finansinę pusiausvyrą ir išlaidų kontrolę ir kiek įmanoma išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo. Vis dėlto net darant prielaidą, kad reikalavimas, numatytas Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 45 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, stacionaraus ir nestacionaraus gydymo, kuriam reikalinga brangi medicinos įranga, aplinkybėmis gali būti laikomas tinkamu šiems bendrojo intereso tikslams užtikrinti, bet kuriuo atveju neatrodo, kad jis atitinka proporcingumo principą, primintą šio sprendimo 36 punkte.
52 Nurodytas tikslas gali būti pasiektas nustatant leidimo išdavimo procedūrą, kuri užtikrintų, kad apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybės narės valstybinei sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo rengiamoje medicininėje ataskaitoje, kurioje nustatyta ligos diagnozė ir rekomenduojamas jos gydymas, būtų iš tikrųjų atsižvelgta į kitoje valstybėje narėje parengtą antrą medicininę nuomonę, kurioje rekomenduojamas alternatyvus gydymas, taip pat atitinkantis šio asmens sveikatos būklę, bet neturintis pirmojo gydymo trūkumų.
53 Pirma išdėstytų argumentų nepaneigia atsakovių pagrindinėje byloje ir Rumunijos vyriausybės argumentas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamam atvejui taikoma Įsakymo Nr. 592/2008 priedo 46 straipsnio 2 dalis, pagal kurią atitinkamas apdraustas asmuo galėjo a posteriori gauti leidimą, kuriam išduoti nereikalaujama įvykdyti šio priedo 45 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje numatyto reikalavimo.
54 Darant prielaidą, kad šis 46 straipsnis, pagal kurį minėto leidimo išdavimas siejamas, pirma, su „force majeure situacija“, atsiradusia dėl „išorinių išskirtinių aplinkybių, kurių visiškai negalima numatyti ir išvengti, įskaitant medicininio pobūdžio aplinkybes“, kurios turi būti detalizuotos kompetentingos įstaigos parengtoje ataskaitoje, ir, antra, su sąlyga, kad tokiomis aplinkybėmis gautų medicinos paslaugų kaina nebuvo sumokėta, yra taikomas tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai atitinkamas apdraustas asmuo atvyksta į kitą nei jo gyvenamosios vietos valstybė narė planinio gydymo tikslais, kaip konstatavo pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ši aplinkybė visiškai nekeičia išvados, pagal kurią Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnyje nustatyta leidimo išdavimo sąlyga pateikti apdrausto asmens valstybės narės valstybinei sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo parengtą medicininę ataskaitą yra neproporcingas laisvės teikti paslaugas, įtvirtintos SESV 56 straipsnyje, apribojimas, kuris, be kita ko, praktiškai lemia tai, kad kompetentinga įstaiga negali patikrinti, ar įvykdytos šio privalomo leidimo išdavimo sąlygos, kaip konstatuota šio sprendimo 45 ir 46 punktuose.
55 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 2 dalis, siejama su SESV 56 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidimo gydytis kitoje nei pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybėje narėje išdavimas priklauso nuo valstybinei sveikatos draudimo sistemai priklausančio gydytojo parengtos medicininės ataskaitos, kurioje nustatoma ligos diagnozė ir skiriamas jos gydymas, ir pagal kuriuos neužtikrinama, kad kompetentinga įstaiga atsižvelgs į antrą kitoje valstybėje narėje pateiktą medicininę nuomonę, kurioje skiriamas alternatyvus gydymas.
56 Trečia, šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apdraustas asmuo, negalėjęs gauti leidimo pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnio 1 dalį dėl tokių teisės aktų, kaip nurodyti ankstesniame šio sprendimo punkte, taikymo, tačiau turėjęs kitoje nei jo gyvenamosios valstybėje narėje išduotą medicininę ataskaitą, kurioje nustatyta ligos diagnozė ir būtinybė skubiai taikyti gydymą, skirtingai nuo gyvenamosios vietos valstybėje narėje paskirto gydymo, nesukeliantį neįgalumo, ir tokį gydymą gavęs toje kitoje valstybėje narėje, patenka į vieną iš šio sprendimo 37–39 punktuose nurodytų atvejų.
57 Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu šioje byloje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, leidimo išdavimo pagal Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnį sąlygos, primintos šio sprendimo 30 punkte, ZY atveju buvo įvykdytos, tačiau toks leidimas nebuvo gautas tik dėl to, kad medicininę ataskaitą, kurioje buvo skirtas jam taikytas gydymas, parengė kitos nei jo gyvenamosios vietos valstybės narės gydytojas, ZY įpėdiniai turi teisę į tai, kad Rumunijos kompetentinga įstaiga jiems kompensuotų tokią gydymo išlaidų sumą, kurią ZY įprastai būtų gavęs, jeigu būtų turėjęs tokį leidimą.
58 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 883/2004 20 straipsnis, siejamas su SESV 56 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad apdraustas asmuo, kuris kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje gavo gydymą, įtrauktą į jo gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktuose numatytas paslaugas, turi teisę į visišką šio gydymo išlaidų kompensavimą pagal šiame reglamente numatytas sąlygas, jeigu negalėjo gauti kompetentingos įstaigos leidimo pagal minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad ligos diagnozę ir būtinybę nedelsiant taikyti gydymą patvirtinęs jo gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausantis gydytojas vis dėlto paskyrė kitokį gydymą nei tas, kurį pasirinko minėtas asmuo, atsižvelgdamas į kitoje valstybėje narėje pateiktą antrą medicininę nuomonę, nes, priešingai nei pirmasis gydymas, toks gydymas nesukelia neįgalumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, 20 straipsnis, siejamas su SESV 56 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad apdraustas asmuo, kuris kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje gavo gydymą, įtrauktą į jo gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktuose numatytas paslaugas, turi teisę į visišką šio gydymo išlaidų kompensavimą pagal šiame reglamente numatytas sąlygas, jeigu negalėjo gauti kompetentingos įstaigos leidimo pagal minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad ligos diagnozę ir būtinybę nedelsiant taikyti gydymą patvirtinęs jo gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos draudimo sistemai priklausantis gydytojas vis dėlto paskyrė kitokį gydymą nei tas, kurį pasirinko minėtas asmuo, atsižvelgdamas į kitoje valstybėje narėje pateiktą antrą medicininę nuomonę, nes, priešingai nei pirmasis gydymas, toks gydymas nesukelia neįgalumo.
Parašai.