Byla T‑258/09

i-content Ltd Zweigniederlassung Deutschland

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo BETWIN paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris – EB 49 straipsnis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie gali būti naudojami prekių savybėms žymėti

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Atskiras atmetimo pagrindų nagrinėjimas kiekvienos registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos atveju – Pareiga motyvuoti atsisakymą registruoti – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalis ir 75 straipsnis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Teisėtumas – Bendrijos teismo nagrinėjimas – Kriterijai – Taikymas ieškinio pagrindui, susijusiam su nediskriminavimo principo pažeidimu Tarnybos sprendimuose

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnis ir 76 straipsnio 1 dalis)

1.      Anglakalbės visuomenės požiūriu žodinis žymuo BETWIN apibūdina, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktą, Nicos sutarties 41 klasei priklausančias paslaugas: „spektaklių, žaidimų, loterijų, varžybų, pobūvių, atsitiktinių atrankų, konkursų kūrimą ir plėtrą; žaidimų, loterijų, varžybų, pobūvių, atsitiktinių atrankų, konkursų bet kokia tema prodiusavimą, organizavimą ir rengimą; žaidimų salių [siūlymą]; kazino eksploatavimą; sporto, žaidimų, lažybų ir loterijos įstaigų paslaugas, įskaitant teikiamas internete ir per internetą; suteikimą naudotis sporto, žaidimų, lažybų ir loterijos įranga, įskaitant internete ir per internetą; žaidimo salių eksploatavimą, interaktyvių kompiuterinių žaidimų teikimą žaisti; kazino, azartinių žaidimų, žaidimų kortomis, lažybų, sportinių lažybų, įgūdžių žaidimų rengimą ir organizavimą; žaidimų automatų [siūlymą]; kazino eksploatavimą; žaidimų salių eksploatavimą; bet kokios srities lažybų ir loterijos centrų eksploatavimą“, ir šios sutarties 35 klasei priklausančias paslaugas: „spektaklių, žaidimų, loterijų, varžybų, pobūvių, atsitiktinių atrankų, konkursų kūrimą ir plėtrą verslo, organizavimo ir reklamos klausimais“.

Dviejų anglų kalbos žodžių „bet“ (lažintis, lažybos) ir „win“ (laimėti, laimėjimas) derinį, nurodantį galimybę „lažintis ir laimėti“, atitinkama visuomenė supranta tiesiogiai. Be to, tarp abiejų žodžių reikšmių yra glaudus ryšys: lažinamasi, kad būtų laimima, ir tam, kad būtų laimima, iš pradžių reikia lažintis. Žodžio „and“ nebuvimas niekaip nesusilpnina aiškios sudurtinio termino „betwin“ reikšmės. Kad ir kaip jis būtų suprantamas – kaip dviejų daiktavardžių, dviejų bendračių ar dviejų liepiamosios nuosakos veiksmažodžių derinys, – tai nėra neįprastas ar išgalvotas derinys, kurio reikšmė nutolusi nuo paprastos jį sudarančių elementų visumos. Sąveikaudami tarpusavyje žodžiai „bet“ ir „win“ aiškiai informuoja apie aptariamų paslaugų paskirtį ir apie jų naudojimo aplinkybes, vadinasi, jie šias paslaugas apibūdina.

(žr. 26, 32–35, 40 punktus)

2.      Absoliučių atmetimo pagrindų vertinimas turi būti atliekamas dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, o sprendimas, kuriuo Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) atsisako registruoti prekių ženklą, iš esmės turi būti motyvuotas kiekvienos iš šių prekių ar paslaugų atžvilgiu. Tuo atveju, kai tas pats atmetimo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei, Tarnyba gali pateikti tik bendrus visoms nurodytoms prekėms ar paslaugoms motyvus. Vis dėlto ši galimybė negali pažeisti esminio reikalavimo, kad dėl kiekvieno sprendimo, kuriuo atsisakoma pripažinti Sąjungos teisės pripažįstamą teisę, būtų galima atlikti teisminę kontrolę, skirtą veiksmingai šios teisės apsaugai užtikrinti ir dėl to turinčią apimti šio atsisakymo motyvų teisėtumą.

Apeliacinės tarybos galimybė pateikti grupei prekių ar paslaugų bendrus motyvus gali apimti tik tas prekes ir paslaugas, kurios tarpusavyje pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios, t. y. sudaro gana homogenišką kategoriją, leidžiančią, kad visi aptariamo sprendimo motyvus sudarantys faktiniai ir teisiniai paaiškinimai, pirma, pakankamai aiškiai atspindėtų Apeliacinės tarybos argumentus kiekvienos iš šių prekių ir paslaugų, priklausančių šiai kategorijai, atžvilgiu ir, antra, galėtų būti neišskiriant taikomi kiekvienai iš atitinkamų prekių ir paslaugų. Konkrečiai kalbant, net tuo atveju, jei nagrinėjamos prekės ar paslaugos priklauso tai pačiai Nicos sutarties klasei, šios aplinkybės nepakanka išvadai, kad yra pakankamas homogeniškumas, padaryti, nes šios klasės dažnai apima labai skirtingas prekes ar paslaugas, kurios nebūtinai taip pakankamai tarpusavyje tiesiogiai ir konkrečiai susijusios.

(žr. 42–45 punktus)

3.      Sprendimai dėl žymens registracijos kaip Bendrijos prekių ženklo, kuriuos turi priimti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos pagal Reglamentą Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo reglamentu, kaip jis išaiškintas Sąjungos teismo, o ne ankstesniais jų sprendimais.

Kalbant apie Bendrijos teisme nurodytą pagrindą, kad atsisakydama įregistruoti atitinkamą žymenį, nors anksčiau panašų žymenį įregistravo, Tarnyba pažeidė nediskriminavimo principą, pažymėtina, kad egzistuoja dvi prielaidos.

Jei ankstesnėje byloje pripažindama žymens tinkamumą būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui Apeliacinė taryba tinkamai pritaikė atitinkamas Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, o vėlesnėje byloje, panašioje į pirmąją, Apeliacinė taryba priėmė priešingą sprendimą, Bendrijos teismas turės panaikinti šį sprendimą dėl atitinkamų Reglamento Nr. 207/2009 nuostatų pažeidimo. Vadovaujantis pirmąja prielaida, ieškinio pagrindas, susijęs su nediskriminavimo principo pažeidimu, yra netinkamas. Atvirkščiai, jei ankstesnėje byloje pripažindama žymens tinkamumą būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, o vėlesnėje byloje, panašioje į pirmąją, Apeliacinė taryba priėmė priešingą sprendimą, pirmuoju sprendimu negali būti tinkamai remiamasi prašant panaikinti pastarąjį sprendimą. Iš tikrųjų vienodo požiūrio principo laikymasis turi būti suderintas su teisėtumo principo laikymusi; pagal teisėtumo principą niekas negali savo naudai remtis kito atžvilgiu padarytu neteisėtumu. Dėl to, remiantis antrąja prielaida, ieškinio pagrindas, susijęs su nediskriminavimo principo pažeidimu, taip pat netinkamas.

Be to, iš Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio matyti, kad Tarnybos ekspertai, o apeliacijos atveju – Tarnybos apeliacinės tarybos turi nagrinėti faktus savo iniciatyva, kad nustatytų, ar prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas kuris nors iš to paties reglamento 7 straipsnyje išdėstytų atsisakymo registruoti pagrindų. Atsižvelgiant į ribotą kompetenciją ir į teisėtumo principą, nagrinėjant šį klausimą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas minėto reglamento 7 straipsnio taikymo sąlygoms ir iš šio nagrinėjimo negalima padaryti išvados, kad Tarnybos instancijos saistomos ankstesnių prekių ženklų registracijos sąlygų.

(žr. 77–79, 81 punktus)