EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 13 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Administracijos vadovo postas – Trečiosios šalys – Neigiama medicinos tarnybos išvada“
Byloje F‑95/05
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
N, Europos Bendrijų Komisijos sutartininkas, gyvenantis Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujamas advokato K. H. Hagenaar, vėliau advokatų J. van Drooghenbroeck ir T. Demaseure ir galiausiai advokato I. Kletzlen,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir K. Herrmann
atsakovę,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch, teisėjai I. Boruta ir H. Kanninen (pranešėjas),
posėdžio sekretorius S. Boni, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. birželio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo kanceliarija fakso aparatu gavo 2005 m. spalio 5 d. (dokumento originalas gautas 2005 m. spalio 11 d.), ieškovas prašo panaikinti 2005 m. balandžio 15 d. Europos Bendrijų Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktoriaus sprendimą, kuriuo ieškovas informuojamas, kad nebus įdarbintas Komisijos delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovu, ir priteisti iš Komisijos jo tariamai patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.
Teisinis pagrindas
2 Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies d punkte nurodoma:
„Asmuo gali būti įdarbintas laikinuoju tarnautoju tik tuo atveju, jei jis:
<...>
d) yra fiziškai tinkamas atlikti savo pareigas;
<...>“ (Pataisytas vertimas)
3 Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad „prieš įdarbinant laikinojo tarnautojo sveikatą patikrina vienas iš institucijos medicinos pareigūnų, kad institucija galėtų įsitikinti, jog jis atitinka 12 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus“.
4 Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio antrojoje pastraipoje paaiškinama, kad „pagal analogiją taikomas Pareigūnų nuostatų 33 straipsnis.“
5 Remiantis Europos Bendrijų pareigūnų nuostatų (toliau – Nuostatai) 33 straipsnio antrąja pastraipa, „jeigu atlikus pirmojoje pastraipoje numatytą sveikatos patikrinimą pateikiama neigiama išvada, kandidatas per 20 dienų nuo tos dienos, kai institucija jam pranešė apie tą išvadą, gali prašyti perduoti jo bylą medicinos komitetui, sudarytam iš trijų gydytojų, kuriuos Paskyrimų tarnyba parenka iš institucijų medicinos pareigūnų. Medicinos komitetas išklauso pradinę neigiamą išvadą pateikusį medicinos pareigūną. Kandidatas medicinos komitetui gali perduoti jo paties pasirinkto gydytojo pateiktą išvadą. Jeigu medikų komisija patvirtina pirmojoje pastraipoje numatyto sveikatos patikrinimo išvadas, kandidatas apmoka 50 % mokesčių ir nenumatytų išlaidų.“
Faktinės bylos aplinkybės
6 Nuo 1993 m. birželio mėn. iki 1994 m. gegužės mėn. ieškovas Komisijoje dirbo pagalbiniu darbuotoju, vėliau – laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 31 d. – laikinuoju tarnautoju, numatytu Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte. Šiuo pastaruoju laikotarpiu ieškovas iš pradžių dirbo Finansų kontrolės generaliniame direktorate, vėliau, nuo 2003 m. kovo 1 d., Teisingumo ir vidaus reikalų generaliniame direktorate.
7 Laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ieškovas buvo nedarbingumo atostogose. Nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2004 m. liepos 31 d. Privačių išmokų administravimo ir mokėjimų biure (PMO) jis dirbo kaip laikinasis tarnautojas, o vėliau, nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d., – kaip sutartininkas.
8 Paskelbus pranešimą apie laisvas pareigybes KOM/2004/2982/F, 2004 m. liepos 7 d. ieškovas pateikė savo kandidatūrą užimti Komisijos delegacijos Konge administracijos vadovo postą.
9 2005 m. sausio 5 d. Išorės santykių generalinis direktoratas ieškovui pranešė, kad jis sėkmingai praėjo atrankos etapą, ir paklausė, ar sutiktų dirbti kitoje nei Konge esančioje delegacijoje. Teigiamo atsakymo atveju ieškovas buvo prašomas keturias delegacijas išvardyti pirmumo tvarka.
10 2005 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku ieškovas Išorės santykių generaliniam direktoratui pranešė, kad patvirtina suinteresuotumą dirbti Konge ir išreiškia tokį patį suinteresuotumą dirbti Gvinėjoje esančioje delegacijoje.
11 Pranešime apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F, susijusiame su Komisijos delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovo postu, buvo nurodyta, kad „pareigūno paskyrimas <...> priklauso nuo išankstinės teigiamos medicinos tarnybos išvados <...>“.
12 2005 m. vasario 15 d. ieškovas atvyko į pranešime apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F reikalaujamą atlikti sveikatos patikrinimą.
13 2005 m. vasario 17 d. Išorės santykių generalinis direktoratas išsiuntė raštą Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui, kad institucija, turinti teisę sudaryti darbo sutartis, laikinuosius tarnautojus, nurodytus Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte, kuo greičiau įdarbintų delegacijų administracijos vadovais iš sąrašo, kuriame yra ir ieškovo pavardė.
14 2005 m. vasario 28 d. ieškovas gavo sveikatos patikrinimo, atlikto siekiant jį paskirti į delegaciją, rezultatus.
15 2005 m. kovo 1 d. gydytojas A, kuris yra Komisijos medicinos pareigūnas, ieškovui išreiškė abejonių dėl to, ar jis gali vykti į Afriką. Kaip nurodo Komisija, gydytojas A paprašė, kad ieškovas susisiektų su gydytoju B, t. y. nuo Komisijos nepriklausomų sveikatos specialistų sąraše esančiu psichiatru, tam, kad būtų parengtas nepriklausomas tyrimas.
16 2005 m. kovo 2 d. ieškovas susitiko su gydytoju B, kurio ataskaitą gydytojas A gavo 2005 m. kovo 7 dieną. Savo išvadoje gydytojas B išreiškė abejonių dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės tinkamumo atsakingam postui Afrikoje užimti.
17 2005 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku Išorės santykių generalinis direktoratas ieškovui pranešė, jog laukia medicinos tarnybos sutikimo, kad galėtų tęsti jo įdarbinimo delegacijos administracijos vadovu procedūrą.
18 2005 m. kovo 9 d. ieškovas vėl susitiko su gydytoju A, kuris, remdamasis gydytojo B ataskaita, pakartojo abejones dėl jo galėjimo vykti į Gvinėją.
19 2005 m. kovo 17 d. raštu gydytojas A informavo Išorės santykių generalinį direktoratą apie tai, kad ieškovas nėra fiziškai tinkamas delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovo pareigoms atlikti.
20 2005 m. kovo 22 d. gydytojas A išsiuntė ieškovui, pastarojo prašymu, faksimilinį pranešimą su trijų psichiatrų, esančių Komisijos gydytojų specialistų sąraše, pavardėmis ir adresais. Ieškovas nesikreipė nė į vieną iš šių trijų gydytojų.
21 2005 m. balandžio 4 d. ieškovas pateikė gydytojui A keturių psichiatrų, į kuriuos jis kreipėsi savo iniciatyva, ekspertizės ataskaitas. Tai buvo 2005 m. kovo 10 d. gydytojo C pažyma, 2005 m. kovo 31 d. gydytojo D ataskaita ir 2005 m. balandžio 4 d. gydytojų E ir F kartu pasirašyta medicininės psichologinės ekspertizės ataskaita.
22 2005 m. balandžio 15 d. raštu Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktorius ieškovui pranešė, kad „atsižvelgiant į 2005 m. kovo 17 d. medicinos tarnybos pateiktus neigiamus rezultatus 2005 m. vasario 17 d. Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui išsiųstas prašymas dėl aptariamo jo įdarbinimo negali būti patenkintas ir jam negali būti pasiūlyta sudaryti laikinojo tarnautojo, nurodyto Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte, sutartį, todėl jis negali eiti pareigų Gvinėjoje“ (toliau – ginčijamas sprendimas).
23 2005 m. balandžio 18 d. gydytojas E išsiuntė laišką gydytojui A, kuriame nurodė gydytojo B ataskaitą ir, be kita ko, gydytojo F pasirašytą ataskaitą. Savo laiške gydytojas E konstatavo, kad gydytojas B „vadovaujasi atsargumo principu, remdamasis praeities faktais ir asmeninėmis savybėmis“, o gydytojas F ir jis pats „nei medicininiame psichologiniame tyrime, nei psichometriniuose vertinimuose nemato psichikos patologijos, trukdančios užimti ieškovo pageidaujamą postą“.
24 2005 m. balandžio 19 d. rašte, skirtame Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktoriui, ieškovas tvirtino:
„<...> priešingai nei nurodyta <...> kovo 17 d. medicinos pareigūno rašte, galiu patvirtinti, jog medicinos tarnybos pateikti sveikatos patikrinimo rezultatai, kurių kopiją aš gavau, yra teigiami ir todėl jie prilygsta sveikatos būklės tinkamumo „patvirtinimui“.
Remiantis Nuostatų 33 straipsniu, „prieš paskiriant į tarnybą atrinkto kandidato sveikatą tikrina vienas iš institucijos sanitarijos inspektorių, siekiant įrodyti institucijai, kad jis atitinka 28 straipsnio e punkto reikalavimus“. 28 straipsnio e punkte nurodyta: „<...> paskirti galima tik su sąlyga, kad (jis) yra fiziškai tinkamas savo pareigoms atlikti“. Taigi mane stebina 2005 m. kovo 17 d. gydytojo A pateikta informacija apie mano „sveikatos būklės tinkamumą“, kaip tai nurodyta jūsų laiške. Jeigu pageidaujate, galiu pateikti atliktų testų rezultatų kopiją.“
25 Ieškovas nusiuntė Personalo ir administracijos generalinio direktorato C padalinio „Socialinė politika, Liuksemburge dirbantis personalas, sveikata ir higiena“ direktoriui 2005 m. balandžio 20 d. raštą, kuris iš esmės tapatus minėtam 2005 m. balandžio 19 d. raštui.
26 2005 m. balandžio 26 d. raštu, kuris parašytas Personalo ir administracijos generalinio direktorato C padalinio „Socialinė politika, Liuksemburge dirbantis personalas, sveikata ir higiena“ direktoriaus prašymu, minėto direktorato medicinos tarnybos padalinio vadovas atsakė į 2005 m. balandžio 20 d. ieškovo raštą. Minėtame rašte paaiškinama, kad „visi asmenys, pretenduojantys išvykti dirbti į delegaciją, privalo atlikti išankstinį sveikatos patikrinimą; pagal šį, o ne pagal Nuostatų 33 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą medicinos pareigūnas pateikė neigiamą išvadą dėl galimo ieškovo įdarbinimo Gvinėjoje“; ši išvada skirta Išorės santykių generalinio direktorato paskyrimų tarnybai, kuri turi priimti galutinį sprendimą, o minėta išvada yra tik viena iš aplinkybių, į kurias ji turi atsižvelgti priimdama tokį sprendimą“.
27 2005 m. gegužės 19 d. ieškovas, remdamasis Nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo.
28 2005 m. liepos 5 d. Sprendimu Paskyrimų tarnyba skundą atmetė.
Procesas ir šalių reikalavimai
29 Iš pradžių šis ieškinys Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje buvo įregistruotas numeriu T‑377/05.
30 2005 m. gruodžio 15 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 1994, p. 7), 3 straipsnio 3 dalimi, persiuntė šią bylą Tarnautojų teismui. Šio teismo kanceliarijoje ieškinys buvo įregistruotas numeriu F‑95/05.
31 2007 m. gegužės 24 d. Nutartimi Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininkas leido ieškovui pasinaudoti teisine pagalba.
32 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– laikinai ir nepažeidžiant proceso reikalavimų, priteisti iš Komisijos sumokėti jam, kaip patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, laikinai nustatytą 1 EUR sumą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
33 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– vadovaujantis teisės normomis nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl prašymo panaikinti sprendimą
Dėl ieškovo nurodytų pagrindų apimties
34 Grįsdamas prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškinyje ieškovas nurodo kelis pagrindus. Pirmasis susiję su tuo, kad Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktorius buvo nekompetentingas priimti ginčijamą sprendimą. Antrasis pagrindas susijęs su Išorės santykių generalinio direktorato gydytojo A ir Paskyrimų tarnybos piktnaudžiavimu įgaliojimais. Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad gydytojas A pažeidė pareigą motyvuoti išvadą.
35 Komisijos nuomone, ieškovas pirmiausia rėmėsi pagrindu, susijusiu su Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktoriaus kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą nebuvimu. Antrasis pagrindas susijęs su Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktoriaus piktnaudžiavimu įgaliojimais priimant ginčijamą sprendimą. Pagaliau trečiasis pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir motyvų, kuriais grindžiama gydytojo A pateikta išvada, nepateikimu.
36 Savo dublike ieškovas patikslino antrojo ir trečiojo pagrindų, kuriuos nurodė Komisija, pagrindimą. Pirma, jis nurodo, kad antrasis pagrindas grindžiamas Nuostatų 25 straipsnio antrojoje pastraipoje numatytos pareigos pateikti sprendimą pagrindžiančias priežastis pažeidimu, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažiedimu. Antra, jis nurodo, kad trečiasis pagrindas grindžiamas pareigos pateikti motyvus, teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir rūpestingumo principo pažeidimu.
37 Iš šalių pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovas iš esmės nurodo tris pagrindus. Pirma, jis nurodo Išorės santykių generalinio direktorato K direktorato „Išorės tarnyba“ direktoriaus kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą nebuvimą. Antra, ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes vykstant procedūrai nebuvo atsižvelgta į gydytojų, į kuriuos jis kreipėsi savo iniciatyva, ataskaitas ir ekspertizes. Be to, ieškovas nurodo, jog, remiantis Nuostatų 33 straipsnio antrąja pastraipa, gavęs neigiamą gydytojo A išvadą jis galėjo prašyti perduoti jo bylą medicinos komitetui. Trečia, ieškovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas ir gydytojo A parengta išvada neatitinka reikalavimo pateikti motyvus. Be to, ieškovo argumentais siekiama įrodyti piktnaudžiavimo įgaliojamais ir akivaizdžios vertinimo klaidos buvimą.
38 Taip ieškovo nurodyti pagrindai pateikiami parengiamajame teismo posėdžio pranešime, apie kurį šalims buvo pranešta 2007 m. gegužės 24 dieną. Nei ieškovas, nei Komisija pastabų dėl minėto pranešimo nepateikė. Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
39 Pirma, ieškovo nuomone, Išorės santykių generalinio direktorato gydytojas A ir Paskyrimų tarnyba neatsižvelgė į gydytojo C pažymą, gydytojo D ataskaitą bei aiškią ir teigiamą gydytojų E ir F išvadą, taip pat 2005 m. balandžio 18 d. gydytojo E parašytą laišką.
40 Todėl akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas kitais nei nurodomais tikslais. Neatsižvelgdama į minėtus sveikatos patikrinimo dokumentus administracija ieškovo atžvilgiu elgėsi nepalankiai. Jokia nuostata nedraudžia atsižvelgti į nepriklausomų ekspertų išvadas.
41 Ieškovas priduria, kad gydytojas A neperdavė administracijai specialistų, į kuriuos jis kreipėsi, išvadų. Šiuo atžvilgiu jis nurodo, kad ypač stebina tai, jog šis bendrosios praktikos gydytojas, susipažinęs su itin išsamiomis keturių psichiatrijos ir psichologijos specialistų parengtomis ataskaitomis, nepakeitė jo paties nustatytos trumpos, su fizinės sveikatos būkle susijusios diagnozės. Ieškovas mano, kad jis teisingai pasielgė nesikreipdamas į gydytojo A rekomenduotus gydytojus.
42 Antra, ieškovas nurodo, kad, remiantis Nuostatų 33 straipsnio antrąja pastraipa, gavęs neigiamą gydytojo A išvadą jis galėjo prašyti perduoti jo bylą medicinos komitetui. Tačiau ieškovas pažymi, kad išsiuntęs 2005 m. balandžio 20 d. raštą jis gavo 2005 m. balandžio 26 d. Personalo ir administracijos generalinio direktorato laišką, kuriame jam nurodoma, jog Nuostatų 33 straipsnyje numatyta procedūra šiuo atveju netaikoma. Taigi Komisija jį suklaidino dėl galimybės pasinaudoti šia procedūra.
43 Komisija nurodo, kad šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo pranešta apie 2005 m. kovo 17 d. medicinos tarnybos išvadą, kurioje konstatuojamas ieškovo fizinis netinkamumas pareigoms Gvinėjoje atlikti.
44 Komisija pažymi, kad išankstinės teigiamos medicinos tarnybos išvados buvo reikalaujama pranešime apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F. Iš tikrųjų visi asmenys, pretenduojantys išvykti dirbti į delegaciją trečiojoje šalyje, privalo atvykti į Komisijos medicinos pareigūno atliekamą išankstinį sveikatos patikrinimą, siekiant įrodyti Paskyrimų tarnybai, kad jie yra fiziškai tinkami atlikti visas galimas eiti pareigas, atsižvelgiant į funkcijų pobūdį ir sąlygas toje vietoje, kur minėtos funkcijos bus vykdomos.
45 Šiuo atžvilgiu išvada dėl tinkamumo, pateikta atlikus ieškovo sveikatos patikrinimą pagal Nuostatų 28 straipsnį ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnį, siekiant įdarbinti jį kaip laikinąjį tarnautoją Briuselyje, negalėjo iš anksto lemti jo tinkamumo po daugelio metų būti įdarbintam kitur.
46 Specialus sveikatos patikrinimas juo labiau pateisinamas, kai delegacijoje trečiojoje šalyje vykdomų funkcijų specifika išplaukia iš Nuostatų X priedo specialių ir išimtinių nuostatų ir kai sveikatos priežiūros, klimato ir saugumo sąlygos bei izoliacijos laipsnis gali skirtis nuo Bendrijoje įprastų sąlygų taip, kad jos gali pateisinti kompensacinių išmokų mokėjimą.
47 Taigi reikalavimą pateikti išvadą dėl sveikatos būklės priimant sprendimą dėl tokio įdarbinimo visiškai pateisina tarnybos interesai. Ši išvada turi apimti net tik kandidato fizinės, bet ir psichinės sveikatos būklę, be to, joje turi būti nustatomi galimi būsimi sutrikimai netolimoje ateityje, kurie trukdytų normaliai vykdyti numatytas funkcijas ir (arba) dėl kurių pareigūnui ar tarnautojui gali tekti grįžti anksčiau laiko.
48 Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo, kad ieškovas 2005 m. vasario 28 d. raštą, kuriuo jam buvo pranešta apie sveikatos patikrinimo, atlikto siekiant jį įdarbinti delegacijoje trečiojoje šalyje, rezultatus, klaidingai laiko teigiama išvada, kurios reikalaujama pranešime apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F. Šiuo raštu ieškovui buvo tik pranešta apie sveikatos patikrinimo rezultatus, kurie, išskyrus kelis, laikomi normaliais. Be to, iš šio rašto turinio matyti, kad tai nėra minėtame pranešime apie laisvas pareigybes reikalaujama išvada. Be kita ko, ir, paties ieškovo nuomone, šis raštas nėra aptariama išvada dėl sveikatos būklės, nes savo ieškinyje jis tvirtina, jog 2005 m. kovo 3 d. Išorės santykių generalinis direktoratas jį informavo, kad vis dar laukia medicinos tarnybos sutikimo.
49 Dėl ataskaitų ir ekspertizių, kurias atliko ieškovo pasirinkti gydytojai specialistai, Komisija mano, jog, kalbant apie suinteresuotojo asmens įdarbinimą, jos neprivalomos Išorės santykių generaliniam direktoratui ir Paskyrimų tarnybai, nes nebuvo pateiktos peržiūrint gydytojo A pateiktą išvadą.
50 Komisija neginčija, kad tarnautojas, gavęs neigiamą išvadą dėl sveikatos būklės, gali ją ginčyti. Be to, ji tvirtina, jog norėdamas, kad ieškovas pasinaudotų šia galimybe, gydytojas A nurodė jam trijų psichiatrų koordinates siekdamas, kad per įdarbinimo delegacijoje procedūrą ieškovas gautų priešingą išvadą. Šiuo atžvilgiu per posėdį Komisija pažymėjo, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas nenumatė išvados dėl sveikatos būklės ginčijimo procedūros tuo atveju, kai kalbama apie paskyrimą į tarnybą trečiojoje šalyje.
51 Vieno iš nepriklausomų ekspertų, kuriuos nurodė gydytojas A, papildoma išvada būtų lemiama vertinant prieštaringas gydytojo B ir gydytojų E ir F ekspertizes. Taigi nesuvokiama, kodėl ieškovas nesikreipė į šiuos ekspertus, nors prašė pateikti jų pavardes.
52 Komisija priduria, kad aplinkybė, jog ieškovas nesilaikė išvykti į delegaciją numatytos procedūros, jam nesuteikia teisės į tai, kad būtų atsižvelgta į jo paties iniciatyva gautas išvadas. Komisijos nuomone, pareigūnas arba tarnautojas negali pakeisti gydytojo pagal teisės aktus išduotos reikalaujamos išvados gydytojų, į kuriuos jis kreipėsi savo iniciatyva, išvada. Vienintelis būdas ieškovui ginčyti gydytojo A išvadą buvo pasikonsultuoti su vienu iš medicinos pareigūnų, kuriuos gydytojas A nurodė 2005 m. kovo 22 d. faksimiliniame pranešime.
53 Komisijos nuomone, pranešime apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F numatyta teigiama medicinos tarnybos išvada turėjo būti pateikta tokiomis aplinkybėmis, kurios skiriasi nuo su įdarbinimu susijusio sveikatos patikrinimo pagal Nuostatų 33 straipsnį ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnį. Taigi minėtos nuostatos netaikytinos šioje byloje. Be to, joks teisės aktas nereglamentuoja sveikatos patikrinimo procedūros įdarbinimo trečiojoje šalyje atveju. Todėl Komisija laikėsi nepriklausomos procedūros, kuri buvo vykdoma remiantis pranešimu apie laisvas pareigybes ir kurios reikalavo tarnybos interesai.
54 Per posėdį Komisija patikslino, kad Nuostatų 59 straipsnyje numatyta procedūra taip pat netaikoma skyrimo į postą trečiojoje šalyje atveju.
55 Be to, Komisija pažymi, kad net darant prielaidą, jog gydytojo A išvada yra panaši į su įdarbinimu susijusią išvadą dėl sveikatos būklės, numatytą Nuostatų 33 straipsnyje, reikia konstatuoti, jog ieškovas neprašė peržiūrėti gydytojo A išvados pagal Nuostatų 33 straipsnio antrojoje pastraipoje numatytą procedūrą.
56 Iš to išplaukia, kad jeigu nepateikiama išvada, priešinga gydytojo A išvadai, pagal šiuo tikslu numatytą procedūrą, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais dėl to, kad jis grindžiamas tik gydytojo A išvada.
57 Dėl gydytojo A tariamo piktnaudžiavimo įgaliojimais Komisija nurodo, kad pastarajam buvo leista pateikti neigiamą išvadą atsižvelgiant į tai, kad, pirma, jis žinojo apie ieškovo sveikatos būklės įrašus ir gydytojo B atliktą ekspertizę ir, antra, nebuvo priešingos išvados. Taigi gydytojas A priėmė profesionalų sprendimą. Be to, ieškovas netvirtino ir neįrodė, kad gydytojas veikė remdamasis kitais motyvais.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
58 Pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 10 straipsnio ketvirtąją pastraipą Nuostatų VIIIa antraštinė dalis dėl specialių ir išimtinių nuostatų, taikomų trečiojoje šalyje dirbantiems pareigūnams, pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams, dirbantiems trečiojoje šalyje. Pagal Nuostatų 101a straipsnį, kuris yra vienintelis minėtos antraštinės dalies straipsnis, „nepažeidžiant kitų Nuostatų, X priede nustatomos trečiojoje šalyje tarnaujantiems pareigūnams taikomos specialios ir išimtinės nuostatos“.
59 Reikia nurodyti, kad Nuostatų X priede nėra specialių ar išimtinių nuostatų dėl sveikatos patikrinimo įdarbinant.
60 Tačiau kaip Nuostatų 33 straipsnio pirmojoje pastraipoje, susijusioje su pareigūnais, taip ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad prieš įdarbinant laikinojo tarnautojo sveikatą patikrina vienas iš institucijos medicinos pareigūnų, kad institucija galėtų įsitikinti, jog jis atitinka Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus būti fiziškai tinkamam atlikti savo pareigas.
61 Be to, Nuostatų 33 straipsnio antrojoje pastraipoje, kuri remiantis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio antrąja pastraipa pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams, nustatyta vidaus institucijos medicinos pareigūno pateiktos išvados apskundimo procedūra.
62 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad Nuostatų 33 straipsnio antrąja pastraipa įsteigdamas apeliacinį medicinos komitetą, teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti papildomą garantiją kandidatams ir taip sustiprinti jų teisių apsaugą (1994 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo A prieš Komisiją, T‑10/93, RinkFP p. I‑A‑119 ir II‑387, 23 punktas).
63 Iš tikrųjų, pirma, medicinos komitetas, kurį sudaro trys gydytojai, tarp kurių nėra pradinę išvadą dėl netinkamos sveikatos būklės išdavusio medicinos pareigūno ir kurie parenkami iš institucijų, bet nebūtinai iš aptariamos institucijos, medicinos pareigūnų, yra papildoma reali garantija kandidatams (minėto sprendimo A prieš Komisiją 24 punktas). Antra, iš Nuostatų 33 straipsnio antrosios pastraipos matyti, kad kandidatas medicinos komitetui gali perduoti jo paties pasirinkto gydytojo pateiktą išvadą. Perduoti galima iki medicinos komiteto prašymo pateikimo (minėto sprendimo A prieš Komisiją 25 punktas). Trečia, iš Nuostatų 33 straipsnio antrosios pastraipos matyti, kad medicinos komitetas turi remtis institucijos viduje padarytais įrašais apie sveikatos būklę, išklausyti išvadą dėl sveikatos būklės netinkamumo pateikusį medicinos pareigūną bei prireikus remtis kandidato laisvai pasirinkto gydytojo pateikta išvada. Medicinos komitetas gali remtis ir pokalbiu su kandidatu ir (arba) jį gydančiu gydytoju bei visais dokumentais, kuriuos, kandidato nuomone, svarbu komitetui pateikti. Be to, medicinos komitetas gali, jei mano reikalinga, nurodyti kandidatui atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimą, skirdamas papildomus testus arba paprašydamas pateikti kitų gydytojų specialistų išvadas. Iš to išplaukia, kad medicinos komitetas gali iš naujo visiškai nešališkai išnagrinėti kandidato sveikatos būklę (minėto sprendimo A prieš Komisiją, 27 punktas).
64 Be to, reikia konstatuoti, kad Nuostatai kitokiose nei įdarbinimas situacijose taip pat numato mechanizmus, leidžiančius pareigūnui išdėstyti savo poziciją vykstant sveikatos patikrinimo procedūrai. Taigi Nuostatų 59 straipsnio 1 dalies penktoji, šeštoji ir septintoji pastraipos įtvirtina galimybę ginčą spręsti arbitraže, jeigu pareigūnas mano, kad sveikatos patikrinimo, kurį surengė Paskyrimų tarnyba dėl nedarbingumo atostogų, išvados nepateisinamos dėl medicinos priežasčių. Dėl invalidumo pašalpos skyrimo procedūros Nuostatų II priedo 7 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad pareigūnas gali nurodyti vieną iš trijų gydytojų, kurie sudaro invalidumą vertinantį komitetą.
65 Šiuo atveju reikia priminti, kad, kaip matyti iš Išorės santykių generalinio direktorato 2005 m. vasario 17d. rašto, kandidatūros į delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovo postą pateikimo momentu ieškovas dirbo Komisijos tarnyboje ir kad jis ketino minėtą postą užimti kaip laikinasis tarnautojas, nurodytas Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte.
66 Antra, remiantis pranešimu apie laisvas pareigybes KOM/2004/3510/F, kandidato paskyrimas į delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovo postą „priklauso nuo išankstinės teigiamos medicinos tarnybos išvados <...>“. Šiuo atveju medicinos tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovo sveikatos būklės netinkamumo užimti nagrinėjamą postą. Taigi ginčijamu sprendimu ieškovui buvo pranešta, kad jis nebus įdarbintas.
67 Komisijos nuomone, nė vienas teisės aktas nenumato galimybės ieškovui pasiekti, kad vykstant specialiai procedūrai būtų peržiūrėta medicinos pareigūno pateikta išvada dėl jo sveikatos būklės netinkamumo dirbti delegacijoje. Tačiau Komisija neginčija, kad asmuo, kuriam skirta neigiama išvada dėl sveikatos būklės, gali turėti galimybę tokia išvadą apskųsti medicinos požiūriu. Be kita ko, Komisija tvirtina, kad medicinos pareigūnas pateikė ieškovui trijų psichiatrų koordinates tam, kad jis galėtų gauti priešingą išvadą.
68 Ieškovas tvirtina, kad vykstant įdarbinimo procedūrai turėjo būti atsižvelgta į jo pasirinktų gydytojų išvadas. Be to, jis mano, kad galimybė kreiptis išvados į medicinos komitetą, numatyta Nuostatų 33 straipsnio antrojoje pastraipoje, yra taikytina jo atveju. Taigi ieškovo poziciją reikia suprasti kaip susijusią su teisių į gynybą užtikrinimu, nes jam nebuvo suteikta galimybė būti naudingai išklausytam iki ginčijamo sprendimo priėmimo, būtent išklausant jo pasirinktą gydytojui, kaip tai numatyta Nuostatų 33 straipsnio antrojoje pastraipoje.
69 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad per procedūrą, kurios laikėsi Komisija ir kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nebuvo užtikrintos Nuostatų 33 straipsnio antrojoje pastraipoje numatytos teisės į gynybą.
70 Iš tikrųjų, net jeigu šiuo atveju reikia pripažinti, kad išvados dėl sveikatos būklės parengimo procedūrai netrūko jokių ginčo tvarka vykstančiai procedūrai būdingų garantijų, nes ieškovas turėjo galimybę kreiptis į kitus nepriklausomus ekspertus, kad paneigtų arba patvirtintų gydytojo A išvadą ir gydytojo B ekspertizę, vis dėlto reikia konstatuoti, kad ji iš esmės skiriasi nuo procedūrų, nurodytų šio sprendimo 63 ir 64 punktuose, nes vykstant šiai procedūrai neužtikrinama tai, kad priimant galutinę išvadą dėl sveikatos būklės būtų atsižvelgta į kandidato laisvai pasirinkto gydytojo išvadą.
71 Taip pat svarbu nurodyti, kad iš Komisijos argumentų nematyti, jog procedūra, kurios šiuo atveju buvo laikytasi, numatyta teisės aktuose. Be kita ko, ši procedūra neišplaukia iš ankstesnės praktikos, kurią iš anksto žinotų suinteresuotieji asmenys.
72 Tačiau Komisija nurodo, kad dėl ypatingų sąlygų tam tikrose trečiosiose šalyse tarnybos interesai reikalauja, kad medicinos tarnyba savo išvadą pateiktų tokiomis sąlygomis, kurios skiriasi nuo laikinųjų tarnautojų sveikatos patikrinimo, numatyto Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnyje, bei Nuostatų 33 straipsnyje numatyto patikrinimo, susijusių tik su pirmuoju įdarbinimu, sąlygų. Komisijos nuomone, šiuo atveju taikyta procedūra yra nepriklausoma, ji buvo vykdoma remiantis pranešimu apie laisvas pareigybes ir jos reikalavo tarnybos interesai.
73 Tačiau per posėdį Komisija nepaaiškino priežasčių, dėl kurių per procedūrą, numatytą Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnyje bei Nuostatų 33 straipsnyje, negali būti atsižvelgiama į ypatingus reikalavimus dėl kandidato fizinio tinkamumo užimti trečiosiose šalyse esančius postus. Be to, ji nepatikslino, kodėl tarnybos interesų atžvilgiu pateisinama arba reikalaujama, kad minėtas įsidarbinti siekiantis kandidatas nesinaudotų tokiomis pačiomis garantijomis, kurios numatytos Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnyje ir Nuostatų 33 straipsnyje.
74 Pagaliau Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio bei Nuostatų 33 straipsnio nuostatos neleidžia daryti išvados, kad jose numatyta procedūra negali būti taikoma laikiniesiems tarnautojams, pirmą kartą įdarbinamiems Bendrijoje. Šiuo atžvilgiu Komisijos tvirtinimas, kad kandidatai, naujai įdarbinti Bendrijoje su tikslu dirbti trečiosiose šalyse, privalo atlikti du sveikatos patikrinimus, t. y. numatytus Nuostatų 33 straipsnyje ir pranešime apie laisvas pareigybes, nėra įtikinamas. Be kita ko, atsakyme į ieškovo pateiktą skundą Paskyrimų tarnyba aiškiai nurodo Nuostatų 33 straipsnio ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnio nuostatas.
75 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog, kalbant apie sveikatos patikrinimo procedūrą, Bendrijos teisės aktų leidėjas įtvirtino mechanizmus, kurie įsidarbinti siekiantiems kandidatams, pareigūnams arba tarnautojams suteikia galimybę naudingai išdėstyti savo nuomonę, visų pirma leisdami išklausyti jų pasirinktą gydytoją.
76 Atsižvelgiant į minėtų mechanizmų tikslą užtikrinti teises į gynybą ir nesant nuostatų, įtvirtinančių nepriklausomą procedūrą, kuri taikoma trečiosiose šalyse įdarbinamiems laikiniesiems tarnautojams, arba kitų atitinkamų motyvų bei priežasčių, kurios pateisintų Nuostatų 33 straipsnio antrosios pastraipos netaikymą šios bylos aplinkybėmis, reikia manyti, kad šių tarnautojų įdarbinimo procedūra turi vykti laikantis Nuostatų 33 straipsnio antrosios pastraipos. Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 69 ir 70 punktuose, procedūra buvo vykdoma neatsižvelgiant į Nuostatų 33 straipsnio antrosios pastraipos nuostatas.
77 Todėl reikia manyti, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeista Nuostatų 33 straipsnio antroji pastraipa.
78 Iš to išplaukia, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant būtinybės nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų, kuriais grindžiamas jo prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl prašymo atlyginti žalą
Šalių argumentai
79 Ieškovas nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo jis patyrė ypač didelę žalą, kuri kilo dėl prarastų galimybių ir akivaizdžiai neteisėto elgesio.
80 Jis prašo, kad būtų taikomas materialinės (pasirengimas išsikraustyti, nuoma ir t. t.) ir moralinės žalos atlyginimo principas. Dublike ieškovas prašo laikinai ir nepažeidžiant proceso reikalavimų sumokėti jam, kaip patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, laikinai nustatytą 1 EUR sumą.
81 Komisija tvirtina, pirma, kad jeigu žalą lėmė kiti nei sprendimas administracijos veiksmai, administracinė procedūra turi būti pradedama pateikiant prašymą pagal Nuostatų 90 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju ieškovas nesilaikė šios procedūros. Taigi jo prašymas dėl žalos atlyginimo yra nepriimtinas.
82 Antra, Komisija nurodo, kad ieškinyje ieškovas nenurodė patirtos žalos dydžio. Todėl jis nepatenkino Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Komisija patikslina, kad nors Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tam tikrais atvejais ieškinyje nebūtina nurodyti tikslaus patirtos žalos dydžio, šiuo atveju ieškovas neįrodė ir net nenurodė, kad egzistuoja tokį žalos dydžio nenurodymą pateisinančios aplinkybės.
83 Trečia, Komisija nurodo: kadangi ginčijamas sprendimas nėra neteisėtas, ieškovui žalos nereikia atlyginti.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
84 Remiantis Sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalimi, kol įsigaliojo Europos Sąjungos tarnautojų teismo procedūros reglamentas, arba iki 2007 m. lapkričio 1 d., šis teismas taikė mutatis mutandis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą.
85 Kadangi ieškinys 2005 m. spalio 5 d. buvo pateiktas Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai, šiuo atveju taikytinos minėto teismo Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos.
86 Remiantis šio straipsnio formuluote, ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Kad šie reikalavimai būtų patenkinti, ieškinyje, kuriuo siekiama Bendrijos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti veiksmus, dėl kurių ieškovas kaltina instituciją, ir priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kurią jis teigia patyręs, bei žalos pobūdis ir dydis. Atvirkščiai, jeigu prašoma atlyginti nenurodyto dydžio žalą, toks prašymas nėra pakankamai konkretus ir pripažintinas nepriimtinu (1971 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt prieš Tarybą, 5/71, Rink. p. 975, 9 punktas; 1994 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Osório prieš Komisiją, T‑505/93, Rink. VT p. I‑A‑179 ir II‑581, 33 punktas ir 1995 m. vasario 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Moat prieš Komisiją, T‑112/94, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑135, 32 punktas; 2007 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gordon prieš Komisiją, T‑175/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 42 punktas).
87 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškinyje prašydamas „leisti vėliau apskaičiuoti prašomos atlyginti Komisijos padarytos materialinės ir moralinės žalos sumą“ ieškovas nenurodė žalos, kurią jis tvirtina patyręs, dydžio. Aplinkybė, kad dublike jis prašė „laikinai ir nepažeidžiant proceso reikalavimų priteisti iš Komisijos sumokėti jam, kaip patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, laikinai nustatytą 1 EUR sumą“, neperteikia daugiau minėtoje teismų praktikoje reikalaujamų patikslinimų.
88 Be to, ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, leidžiančių įvertinti tariamai patirtos žalos dydį (minėtos nutarties Moat prieš Komisiją 35 punktas). Aišku, ieškovas Tarnautojų teismui paaiškino, kad materialinę žalą jis patyrė dėl atsisakius įdarbinti prarastų darbo užmokesčių ir pasirengimo išvykti, t. y. dėl trumpalaikės savo būsto nuomos, apmokymų, skiepų ir t. t. Tačiau šios trumpos nuorodos negali leisti tiksliai įvertinti žalos dydžio.
89 Taigi reikia manyti, kad materialinę žalą, jei ji būtų įrodyta, būtų galima lengvai apskaičiuoti nuo pat skundo pateikimo ir a fortiori pateikiant ieškinį, nes ši materialinė žala grindžiama atsisakius įdarbinti prarastais darbo užmokesčiais ir išlaidomis, kurių ieškovas patyrė rengdamasis išvykti į Afriką.
90 Be to, nors Bendrijos teismai pripažino, kad konkrečiomis aplinkybėmis ieškinyje nėra būtina tiksliai nurodyti žalos dydžio ar apskaičiuoti prašomos kompensacijos sumos (2004 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 62 punktas; minėtos nutarties Osório prieš Komisiją 35 punktas), šiuo atveju reikia nurodyti, kad ieškovas nei įrodė, nei nurodė, kad tokios aplinkybės egzistuoja (šiuo klausimu žr. minėtų nutarčių Osório prieš Komisiją 35 punktą ir Moat prieš Komisiją 37 punktą).
91 Dėl moralinės žalos reikia pažymėti, kad neįvertindamas šios žalos ieškovas neleido Pirmosios instancijos teismui nustatyti jos dydžio ir pobūdžio. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškovas prašo simbolinio, ar realaus moralinės žalos atlyginimo, ieškovas turi patikslinti nurodytos moralinės žalos pobūdį, veiksmų, dėl kurių Komisija kaltinama, atžvilgiu, ir nurodyti, net jeigu tik apytiksliai, visos šios žalos bendrą sumą (minėtos nutarties Moat prieš Komisiją 38 punktas; minėto sprendimo Gordon prieš Komisiją 45 punktas).
92 Iš to matyti, kad prašymas dėl žalos atlyginimo neatitinka priimtinumo sąlygų.
93 Be to, reikia pridurti, kad net darant prielaidą, jog ieškovas prašė tik simbolinės bausmės, reikia manyti, jog ginčijamo sprendimo panaikinimas šiuo atveju yra pakankamas ir tinkamas šios žalos atlyginimas (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vicente Nuñez prieš Komisiją, T‑10/99, Rink. VT p. I‑A‑47 ir II‑203, 48 punktą).
94 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinį tiek, kiek jis susijęs su ginčijamo sprendimo panaikinimu, reikia patenkinti, o tiek, kiek jis susijęs su prašymu atlyginti žalą, – atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95 Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento aštunto skyriaus antros dalies nuostatos dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų taikomos tik Tarnautojų teismo byloms po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
96 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Tačiau pagal to paties reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas. Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali pagal to paties reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą paskirstyti išlaidas šalims arba nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
97 Kadangi Komisija pralaimėjo šią bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2005 m. balandžio 15 d. Europos Bendrijų Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato K padalinio „Išorės tarnyba“ direktoriaus sprendimą, kuriuo ieškovas informuojamas, kad nebus įdarbintas Komisijos delegacijos Gvinėjoje administracijos vadovu.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Bendrijų Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.
Van Raepenbusch | Boruta | Kanninen |
Paskelbta 2007 m. gruodžio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Van Raepenbusch |
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu