BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. vasario 3 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės palikimas sąraše – Tarybos pareiga patikrinti, ar trečiosios valstybės institucijos sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą“
Byloje T‑258/20,
Oleksandr Viktorovych Klymenko, gyvenantis Maskvoje (Rusija), atstovaujamas advokatės M. Phelippeau,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Vitro ir P. Mahnič,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2020 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/373, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 71, 2020, p. 10), ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/370, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 71, 2020, p. 1), tiek, kiek šiais aktais ieškovo pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann, teisėjai O. Spineanu-Matei ir R. Mastroianni (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ši byla yra susijusi su ginču dėl ribojamųjų priemonių, kurios buvo nustatytos tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje 2014 m. vasario mėn. Nepriklausomybės aikštėje Kijeve (Ukraina) numalšinus demonstracijas.
2 Ieškovas Oleksandr Viktorovych Klymenko ėjo Ukrainos pajamų ir mokesčių ministro pareigas.
3 2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).
4 Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„1) 2014 m. vasario 20 d. Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė bet kokį smurto naudojimą Ukrainoje. Ji paragino nedelsiant nutraukti smurtą Ukrainoje ir visapusiškai gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Ji paragino Ukrainos Vyriausybę kuo labiau susilaikyti nuo veiksmų, o opozicijos lyderius – atsiriboti nuo tų asmenų, kurie griebiasi radikalių veiksmų, įskaitant smurtą;
2) 2014 m. kovo 3 d. Taryba sutarė daugiausia dėmesio, nustatant ribojamąsias priemones, skirti asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, ir asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, turto įšaldymui ir susigrąžinimui, siekiant įtvirtinti ir remti teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms Ukrainoje“.
5 Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintais [pripažintiems] atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenų, atsakingų [asmenims, atsakingiems] už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
2. Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“
6 Šio lėšų įšaldymo tvarka nustatyta Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 3–6 dalyse.
7 Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama nustatyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones ir apibrėžta jų taikymo tvarka, iš esmės analogiška minėtame sprendime įtvirtintai tvarkai.
8 Asmenų, kuriems taikomi Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014, pavardės nurodytos minėto sprendimo priede ir šio reglamento I priede esančiame sąraše (toliau – sąrašas), nurodant, be kita ko, jų įtraukimo motyvus. Iš pradžių ieškovo pavardės sąraše nebuvo.
9 Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014 buvo iš dalies pakeisti 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119 (OL L 111, 2014, p. 91), ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 111, 2014, p. 33) (toliau – 2014 m. balandžio mėn. aktai).
10 2014 m. balandžio mėn. aktais ieškovo pavardė buvo įtraukta į sąrašą kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“ ir šiais motyvais:
„Asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas Ukrainoje dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“
11 2014 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑494/14) dėl 2014 m. balandžio mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
12 2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).
13 Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. buvo patikslinti asmenų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas, įtraukimo į sąrašą kriterijai. Konkrečiau Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalis pakeista šiuo tekstu:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
Šio sprendimo tikslais, asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:
a) dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus; arba
b) dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui, arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus.“
14 Reglamentu 2015/138 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014, atsižvelgiant į Sprendimą 2015/143.
15 2015 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 62, 2015, p. 25), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai). Sprendimu 2015/364, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d., ir, antra, buvo iš dalies pakeistas to sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu 2015/357 buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.
16 2015 m. kovo mėn. aktais ieškovo pavardė palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“ ir nurodyti nauji motyvai:
„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo ir dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui.“
17 2015 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑245/15) dėl 2015 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
18 2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).
19 2016 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas, kiek tai susiję su ieškovu, iki 2017 m. kovo 6 d., o jo įtraukimo į sąrašą motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2015 m. kovo mėn. aktuose.
20 2016 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį byloje T‑245/15, prašydamas, kad būtų panaikinti ir 2016 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.
21 2016 m. birželio 10 d. Nutartimi Klymenko / Taryba (T‑494/14, EU:T:2016:360), priimta remiantis Procedūros reglamento 132 straipsniu, Bendrasis Teismas patenkino šio sprendimo 11 punkte nurodytą ieškinį ir pripažino jį akivaizdžiai pagrįstu, todėl panaikino 2014 m. balandžio mėn. aktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu.
22 2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1) (toliau kartu – 2017 m. kovo mėn. aktai).
23 2017 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, nebuvo pakeisti.
24 2017 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas dar kartą patikslino ieškinį byloje T‑245/15, prašydamas, kad būtų panaikinti ir 2017 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.
25 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792) Bendrasis Teismas atmetė visus šio sprendimo 17, 20 ir 24 punktuose nurodytus ieškovo prašymus.
26 2018 m. sausio 5 d. ieškovas Teisingumo Teismui pateikė apeliacinį skundą (įregistruotas numeriu C‑11/18 P) dėl 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792).
27 2018 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/333, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 63, 2018, p. 48), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/326, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 63, 2018, p. 5) (toliau kartu – 2018 m. kovo mėn. aktai).
28 2018 m. kovo mėn. aktais aptariamų ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, nebuvo pakeisti.
29 2018 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑274/18) dėl 2018 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
30 2019 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 64, 2019, p. 7), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/352, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 64, 2019, p. 1) (toliau kartu – 2019 m. kovo mėn. aktai),
31 2019 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 6 d., o ieškovo pavardė palikta sąraše tai grindžiant tais pačiais motyvais, kurie nurodyti šio sprendimo 16 punkte, patikslinant, kad vykstant baudžiamajam procesui, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
32 2019 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑295/19) dėl 2019 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
33 2019 m. liepos 11 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑274/18, EU:T:2019:509) Bendrasis Teismas panaikino 2018 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.
34 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendime Klymenko / Taryba (C‑11/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:786) Teisingumo Teismas panaikino 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792) (žr. šio sprendimo 25 punktą), taip pat 2015 m. kovo mėn., 2016 m. kovo mėn. ir 2017 m. kovo mėn. aktus., kiek jie susiję su ieškovu.
35 Nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Taryba ir ieškovas pasikeitė keliais raštais dėl galimo aptariamų ribojamųjų priemonių pratęsimo ieškovui. Konkrečiai kalbant, Taryba perdavė kelis ieškovui skirtus Ukrainos generalinės prokuratūros (toliau – GP) raštus dėl jam iškeltų baudžiamųjų bylų; šiais raštais Taryba rėmėsi, ketindama pratęsti priemonių taikymą.
36 2020 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/373, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 71, 2020, p. 10), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/370, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 71, 2020, p. 1) (toliau kartu – ginčijami aktai).
37 Ginčijamais aktais aptariamų ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 6 d., o ieškovo pavardė palikta sąraše, nurodant tokius pačius motyvus kaip šio sprendimo 16 punkte ir pateikiant tokią pastabą:
„Baudžiamasis procesas dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo tebevyksta. Iš Tarybos turimos informacijos galima spręsti, kad baudžiamajame procese, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta O. Klymenko teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą. Tai įrodo visų pirma 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas vykdyti specialų tyrimą in absentia, 2017 m. vasario 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai, kuriais patvirtinama prevencinė priemonė, t. y. suėmimas, ir vykstantis gynybos susipažinimo su baudžiamojo proceso medžiaga procesas.“
38 2020 m. kovo 6 d. rašte Taryba ieškovui pranešė, kad jam taikomos ribojamosios priemonės paliekamos galioti. Ji atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas 2020 m. sausio 23 d. korespondencijoje, ir persiuntė jam ginčijamus aktus. Be to, ji nurodė ieškovui terminą pastaboms pateikti prieš priimant sprendimą dėl galimo jo pavardės palikimo sąraše.
Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo
39 2020 m. birželio 25 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287) Bendrasis Teismas panaikino 2019 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.
Procesas ir šalių reikalavimai
40 Ieškovas pateikė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gegužės 4 d.
41 2020 m. liepos 17 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį.
42 2020 m. liepos 29 d. raštu ieškovui pagal Procedūros reglamento 83 straipsnio 3 dalį buvo pasiūlyta pateikti dubliką dėl Tarybos argumentų, susijusių su antruoju ieškinio pagrindu, grindžiamu, be kita ko, vertinimo klaida, kartu atsižvelgiant į Bendrojo Teismo vertinimą, pateiktą 2020 m. birželio 25 d. Sprendime Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287).
43 2020 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dubliką.
44 2020 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas triplikas. Tą pačią dieną buvo užbaigta rašytinė proceso dalis.
45 Pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, bylos šalims nepateikus prašymo surengti teismo posėdį per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio, nerengdamas žodinės proceso dalies. Nagrinėjamu atveju nepateikus tokio prašymo, Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą, nerengdamas žodinės proceso dalies.
46 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su juo susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
47 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– subsidiariai, jei ginčijami aktai būtų panaikinti, kiek jie susiję su ieškovu, įpareigoti palikti galioti Sprendimo 2020/373 padarinius, kol įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2020/370 dalinis panaikinimas,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
48 Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo penkis pagrindus, susijusius su, pirma, pareigos motyvuoti nevykdymu, antra, akivaizdžia vertinimo klaida ir piktnaudžiavimu įgaliojimais, trečia, iš esmės, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, ketvirta, teisinio pagrindo nebuvimu ir, penkta, teisės į nuosavybę pažeidimu.
49 Visų pirma reikia kartu išnagrinėti antrąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, kiek jais, be kita ko, Tarybai priekaištaujama dėl to, kad ji nepatikrino, ar Ukrainos valdžios institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, todėl priimant ginčijamus aktus buvo padaryta vertinimo klaida.
50 Pateikdamas šiuos pagrindus ieškovas, be kita ko, teigia, kad Taryba nepatikrino, ar su juo susiję baudžiamieji procesai, atitinkamai 42017000000000113 (toliau – byla 113) ir 42014000000000521 (toliau – byla 521), kuriais ji rėmėsi nuspręsdama toliau jam taikyti ribojamąsias priemones, buvo pradėti paisant jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
51 Ieškovo teigimu, GP nepateikė patenkinamų atsakymų į Tarybos klausimus dėl jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymo, su juo susijusių baudžiamųjų bylų eigos, įvairių tyrimo institucijų kompetencijos, santykių tarp šių institucijų ir bylų perdavimo iš vienos institucijos kitai. Todėl jis iš esmės kaltina Tarybą, kad ji neatliko išsamių patikrinimų ir neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus dėl Ukrainos valdžios institucijų padarytų procedūrinių pažeidimų ir šių institucijų nepriklausomumo.
52 Pirma, ieškovas teigia, kad, kaip matyti iš Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolas) rinkmenų kontrolės komisijos sekretoriato išduotų pažymų, 2019 m. birželio 20 d. jo pavardės Interpolo rengiamame asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąraše (toliau – Interpolo ieškomų asmenų sąrašas) nebuvo.
53 Antra, ieškovas kaltina Tarybą tuo, kad ši nepatikrino, ar buvo paisoma jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų, kurie jau buvo užbaigti, perdavimu Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui, juo labiau kad buvo praėję šešeri metai nuo tų tyrimų pradžios.
54 Trečia, jis teigia, kad 2018 m. spalio 5 d. Kijevo Pečersko rajono teismo (toliau – Pečersko teismas) ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas (toliau – 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas), kuriuo suteiktas leidimas jo atžvilgiu vykdyti specialų tyrimą in absentia, buvo priimtas nepaisant jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
55 Ketvirta, ieškovas mano, kad Ukrainoje pradėto jo baudžiamojo persekiojimo trukmė nėra pagrįsta, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį, ir kad akivaizdu, jog vienintelis Ukrainos valdžios institucijų siekiamas tikslas – pateisinti tolesnį nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymą, nes beveik kiekvienais metais GP nurodo kitą procesą, kurio numeris skiriasi, bet jis sistemiškai susijęs su tais pačiais teisės pažeidimais. Be to, dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės galima kaltinti tik už juos atsakingas institucijas, kurios nepriėmė jokio sprendimo perduoti bylą teismui.
56 Galiausiai Taryba neįvykdė pareigos patikrinti, ar buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nors ieškovas kelis kartus pranešė apie jų pažeidimą.
57 Be to, dublike ieškovas teigia, kad 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Ukrainos Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo apeliacinių skundų kolegija (toliau – 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas) panaikino 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, kuriuo jam buvo patvirtinta kardomoji priemonė – sulaikymas (toliau – 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas), motyvuodama tuo, kad nebuvo įvykdyta viena iš sąlygų, kurios turi būti įvykdytos pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – baudžiamojo proceso kodeksas) siekiant priimti tokį sprendimą, t. y. kad atitinkamo asmens pavardė būtų įtraukta į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą.
58 Taryba teigia, kad iš susirašinėjimo su ieškovu matyti, jog ji atsižvelgė į jo pastabas, patikrino jų pagrįstumą, tuo tikslu pateikė konkrečius klausimus ir gavo paaiškinimus iš Ukrainos valdžios institucijų, ir kad, atsižvelgdama į šių institucijų gautą informaciją, ji nusprendė, jog ieškovo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą nebuvo pažeistos ir buvo pakankamai motyvų palikti ieškovo pavardę sąraše.
59 Be to, pirma, ieškovas pasinaudojo savo teise jam iškeltose bylose būti atstovaujamam advokato Ukrainoje ir taip veiksmingai pasinaudojo teisėmis, kad tam tikrais atvejais jo ieškiniai buvo patenkinti. Antra, iš ieškovo susirašinėjimo su Taryba nematyti, kad jis būtų pasinaudojęs Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis galimybėmis teikti prieštaravimų ar skundų dėl tam tikrų procesinių veiksmų, kaip antai tyrimo sustabdymo ar dėl to, kad šie veiksmai nebuvo užbaigti per numatytą terminą.
60 Taryba taip pat primena, kad dėl ieškovo buvo priimta įvairių teismo sprendimų. Turimi omenyje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. sprendimai, kuriais leista in absentia pradėti specialų tyrimą atitinkamai byloje 113 ir byloje 521, taip pat 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, kuriuo patvirtinta prevencinė sulaikymo priemonė byloje 113. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, kad apie įtarimus buvo tinkamai pranešta 2014 m. ir kad 2019 m. birželio 10 d. ieškovo pavardė buvo įtraukta į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą. Šiuo klausimu Taryba mano, kad ieškovo pateikti liudijimai, kad jis nėra įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, nėra galutiniai, nes pateikti vėliau nei buvo nurodyta, kad ieškovo pavardės minėtame sąraše nėra, t. y. 2018 m. spalio 10 d.
61 Galiausiai Taryba mano, kad turėjo galimybę įsitikinti, jog kai kurie vykstant baudžiamajam procesui dėl ieškovo priimti sprendimai buvo priimti paisant ieškovo teisių į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą.
62 Dėl ieškovo argumentų, susijusių su pernelyg ilga tyrimų trukme ir kaltinimų jam nepateikimu, Taryba pažymi, kad buvo paprašiusi Ukrainos valdžios institucijų pateikti paaiškinimų šiuo klausimu ir juos gavo, o tyrimo veiksmai byloje 113 ir byloje 521 buvo užbaigti atitinkamai 2017 m. ir 2018 m. spalio mėn., ir kad gynyba šiuo metu susipažįsta su bylos dokumentais, o tai liudija apie pokyčius byloje.
63 Galiausiai dėl 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Taryba teigia, kad į jį negali būti atsižvelgiama vertinant ginčijamų aktų teisėtumą, nes jis priimtas vėliau nei šie aktai. Be to, bet kuriuo atveju, pirma, šis sprendimas susijęs tik su byla 113 ir, antra, jame savo ruožtu patvirtinama, kad ieškovas galėjo įgyvendinti savo teises.
64 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, vykdydami ribojamųjų priemonių kontrolę, Europos Sąjungos teismai iš principo privalo užtikrinti visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, atsižvelgdami į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis ir prie kurių priskiriamos, be kita ko, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisės į gynybą, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
65 Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reiškia, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti minėtus aktus, yra pagrįsti (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
66 Ribojamųjų priemonių, kaip antai numatytų iš dalies pakeistuose Sprendime 2014/119 ir Reglamente Nr. 208/2014, nustatymas ir tolesnis jų taikymas asmeniui, kuris pripažintas atsakingu už trečiosios valstybės lėšų pasisavinimą, iš esmės grindžiamas tos valstybės šioje srityje kompetentingos institucijos sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą prieš šį asmenį dėl nusikaltimų, kvalifikuotinų kaip valstybės lėšų pasisavinimas (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
67 Be to, nors pagal šio sprendimo 13 punkte atkartojamą įtraukimo į sąrašą kriterijų Taryba gali pagrįsti ribojamąsias priemones trečiosios valstybės sprendimu, Tarybai nustatyta pareiga paisyti teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą reiškia pareigą įsitikinti, ar šį sprendimą priėmusios trečiosios valstybės institucijos paisė minėtų teisių (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
68 Reikalavimu, kad Taryba patikrintų, ar trečiųjų valstybių sprendimai, kuriais ji ketina remtis, buvo priimti paisant šių teisių, siekiama užtikrinti, kad lėšų įšaldymo priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas būtų pagrįstas tik pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir kad taip būtų apsaugoti atitinkami asmenys ar subjektai. Taigi Taryba gali konstatuoti, kad tokių priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas pagrįstas pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis, tik kai pati patikrina, ar, priimant atitinkamos trečiosios valstybės sprendimą, kuriuo ji ketina remtis, buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
69 Be to, nors iš tiesų aplinkybė, kad trečioji valstybė yra viena iš valstybių, prisijungusių prie EŽTK, reiškia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) atlieka pagal EŽTK garantuojamų pagrindinių teisių, kurios, vadovaujantis ESS 6 straipsnio 3 dalimi, priklauso bendriesiems Sąjungos teisės principams, kontrolę, dėl tokios aplinkybės šio sprendimo 68 punkte primintas reikalavimas patikrinti netampa perteklinis (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
70 Pagal jurisprudenciją, Taryba, teikdama pareiškimą dėl motyvų, susijusių su ribojamųjų priemonių nustatymu ar tolesniu jų taikymu asmeniui arba subjektui, privalo glaustai nurodyti priežastis, kodėl ji mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Taigi, kad įvykdytų pareigą motyvuoti, Taryba sprendime, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, turi parodyti, kad patikrino, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji grindžia šias priemones, buvo priimtas paisant šių teisių (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Galiausiai, jeigu nustatydama arba palikdama galioti tokias ribojamąsias priemones, kaip nagrinėjamos šioje byloje, Taryba remiasi trečiosios valstybės sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl atitinkamam asmeniui inkriminuojamo valstybės lėšų ar turto pasisavinimo, ji turi, pirma, įsitikinti, ar priimdamos tą sprendimą šios trečiosios valstybės institucijos paisė asmens, dėl kurio vykdomas nagrinėjamas baudžiamasis procesas, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir, antra, sprendime, kuriame nustatomos ribojamosios priemonės, nurodyti, dėl kokių priežasčių mano, kad tas trečiosios valstybės sprendimas buvo priimtas paisant šių teisių (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 66 punktą).
72 Atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus, reikia nagrinėti, ar Taryba laikėsi šių pareigų.
73 Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors ginčijamuose aktuose Taryba iš tikrųjų nurodė (žr. šio sprendimo 37 punktą) priežastis, kodėl manė, kad Ukrainos valdžios institucijų sprendimas ieškovo atžvilgiu pradėti ir vykdyti baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, vis dėlto reikia patikrinti, ar Taryba teisingai manė, kad per procesus, kuriais pagrįsti ginčijami aktai, minėtos institucijos paisė šių ieškovo teisių.
74 Iš tiesų motyvavimo pagrįstumo nagrinėjimas, kuris yra susijęs su ginčijamų aktų teisėtumu iš esmės ir reiškia, kad nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar Tarybos nurodytos aplinkybės yra nustatytos ir ar jos įrodo, kad ji patikrino, kaip Ukrainos valdžios institucijos paisė šių teisių, turi būti atskirtas nuo motyvavimo, kaip esminio procedūrinio reikalavimo, ir yra tik Tarybos pareigos iš anksto įsitikinti, kad minėtų teisių paisoma, pasekmė (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
75 Ieškovui taikomos naujos ribojamosios priemonės, kurios buvo nustatytos ginčijamais aktais, remiantis įtraukimo į sąrašą kriterijumi, įtvirtintu Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalyje, patikslintoje Sprendime 2015/143, ir Reglamento Nr. 208/2014 3 straipsnyje, patikslintame Reglamente 2015/138 (žr. šio sprendimo 13 ir 14 punktus). Pagal šį kriterijų numatyta įšaldyti asmenų, pripažintų atsakingais už viešųjų lėšų pasisavinimą, įskaitant asmenis, dėl kurių Ukrainos institucijos atlieka tyrimus, lėšas.
76 Reikia konstatuoti, kad, priimdama sprendimą dėl ieškovo pavardės palikimo sąraše, Taryba rėmėsi aplinkybe, kad prieš jį „Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo“, ir šią aplinkybę patvirtina GP raštai, kurių kopijas ieškovas gavo (žr. šio sprendimo 35 punktą).
77 Taigi tolesnis ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių taikymas, kaip ir bylose, kuriose priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (C‑11/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:786) ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287), buvo grindžiamas Ukrainos valdžios institucijų sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainos viešųjų lėšų pasisavinimo.
78 Taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamais aktais, iš dalies pakeisdama Sprendimo 2014/119 priedą ir Reglamento Nr. 208/2014 I priedą, Taryba įrašė, kaip pirmą kartą padarė 2019 m. kovo mėn. aktuose, naują skirsnį, skirtą tik teisei į gynybą ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą; šį skirsnį sudaro dvi dalys.
79 Pirmoje dalyje tiesiog apskritai užsiminta apie teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Konkrečiai kalbant, pirmiausia nurodytos įvairios procesinės teisės, kuriomis pagal Baudžiamojo proceso kodekso 42 straipsnį vykstant baudžiamajam procesui naudojasi kiekvienas įtariamas ar kaltinamas asmuo. Tada, viena vertus, nurodyta, kad pagal to paties kodekso 306 straipsnį bet kurį skundą dėl tyrėjo ar prokuroro sprendimų, veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo teisėjas arba vietos teismas turi nagrinėti dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui, jo advokatui ar teisėtam atstovui. Kita vertus, be kita ko, pažymėtina, kad minėto kodekso 309 straipsnyje nurodyta, kokius ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus galima skųsti. Galiausiai patikslinta, kad tam tikri tyrimo veiksmai, kaip antai turto areštas ir sulaikymo priemonės, gali būti atliekami tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimą.
80 Antra skirsnio dalis skirta teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą taikymui kiekvienam į sąrašą įtrauktam asmeniui. Konkrečiai kalbant apie ieškovą, pažymėtina, kad, remiantis Tarybos bylos medžiagoje esančia informacija, vykstant baudžiamajam procesui, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą; tai matyti, be kita ko, pirma, iš 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų ir, antra, iš 2017 m. vasario 8 d. bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų, taip pat iš aplinkybės, kad vyko gynybos susipažinimo su baudžiamojo proceso medžiaga procesas (žr. šio sprendimo 37 punktą).
81 Taip pat reikia pažymėti, kad 2020 m. kovo 6 d. rašte (žr. šio sprendimo 38 punktą) Taryba, pirma, tik nurodė, kad GP liudijimuose buvo teigiama, jog ieškovas buvo toliau persekiojamas byloje 113 ir byloje 521 dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo, ir kad, atitinkamai 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d., šios bylos buvo perduotos Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui. Antra, kiek tai susiję su ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymu, Taryba pažymėjo, kad iš šio sprendimo 80 punkte paminėtų teismo sprendimų matyti, jog minėtų teisių buvo paisoma. Konkrečiai dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo, priimto byloje 113, galima pasakyti, kad pranešimai apie įtarimus ieškovui buvo įteikti 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d., kad kaltintojai įrodė, jog įtarimai yra pagrįsti, kad 2019 m. birželio 10 d. ieškovo pavardė buvo įtraukta į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą, kad buvo įrodyta, jog ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, ir kad buvo pakankamai priežasčių manyti, jog jis tai darys ir ateityje.
82 Taigi, kartu aiškinant ginčijamuose aktuose ir minėtame 2020 m. kovo 6 d. rašte išdėstytus motyvus, matyti, kad Taryba aiškiai nurodė, kad abiejose šio sprendimo 81 punkte paminėtose bylose patikrino, ar buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nors išsamesnę informaciją pateikė tik apie bylą 113, kurioje ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 19 d.
83 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Taryba vis dar neįrodė, kiek visuose šio sprendimo 80 punkte paminėtuose Pečersko teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimuose, kurie yra tik procesinio pobūdžio aktai, patvirtinama, jog bylose 113 ir 521 buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Iš tikrųjų, kaip priminta šio sprendimo 65–67 punktuose, nagrinėjamu atveju, prieš priimdama sprendimą palikti galioti aptariamas ribojamąsias priemones, Taryba turėjo patikrinti, ar Ukrainos teisminių institucijų sprendimas pradėti ir vykdyti ikiteisminio tyrimo procedūras dėl nusikalstamų veikų, susijusių su viešųjų lėšų ar turto pasisavinimu ir valstybės pareigūno piktnaudžiavimu įgaliojimais, buvo priimtas paisant minėtų ieškovo teisių (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 78 punktą).
84 Tokiomis aplinkybėmis minėti teismo sprendimai, bent jau formaliai, negali būti laikomi sprendimais pradėti ir vykdyti tyrimo procedūrą, kuriais būtų galima pagrįsti tolesnį ribojamųjų priemonių taikymą. Taigi galima pripažinti, kad materialinės teisės požiūriu, kadangi sprendimus, bent jau laiko atžvilgiu svarbų 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, priėmė teismas, Taryba iš tikrųjų atsižvelgė į šiuos sprendimus, kaip į faktinį pagrindą, pateisinantį tolesnį nagrinėjamų priemonių taikymą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 79 punktą).
85 Reikia patikrinti, ar Taryba galėjo pagrįstai manyti, kad šie sprendimai ir aplinkybė, jog priimant ginčijamus aktus vyko ieškovo gynybos susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga procesas, rodo, kad jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą buvo paisoma.
86 Visų pirma, vertinant 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, reikia pažymėti, kad, kitaip nei teigia Taryba, kyla abejonių, ar nagrinėjamu atveju ieškovui buvo užtikrinta teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Nors tiesa, kad, kaip 2020 m. kovo 6 d. rašte teigia Taryba (žr. šio sprendimo 81 punktą), Pečersko teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo padaryti išvadą, kad byloje 113, su kuria susijęs šis sprendimas, ieškovas buvo įtariamasis, kad jis buvo įtrauktas į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą, kad prokuroras buvo įrodęs, jog ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir buvo pakankamai priežasčių manyti, kad jis tai darys ir ateityje, vis dėlto iš bylos medžiagos nematyti, kad Taryba iš tikrųjų atsižvelgė į informaciją, kurią ieškovas jai buvo pateikęs 2020 m. sausio 23 d. rašte ir ankstesniuose 2018 m. gruodžio 19 d. bei 2019 m. vasario 4 d. raštuose.
87 Iš tikrųjų ieškovas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, buvo nurodęs, kad jo pavardė nėra įtraukta į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, ir kad dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo priimti tam tikrų sprendimų, kuriais, Tarybos nuomone, buvo patvirtinta, kad ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą buvo paisoma.
88 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog Taryba patikrino informaciją, kuria ikiteisminio tyrimo teisėjas rėmėsi nuspręsdamas, kad ieškovo pavardė buvo įtraukta į „asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą“. Be to, Taryba nenurodė priežasčių, dėl kurių rėmėsi tik paprasčiausiais GP ir ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais šiuo klausimu, neatsižvelgdama į dokumentus, kuriais buvo įrodyta, jog 2019 m. birželio 20 d. ieškovo pavardės Interpolo ieškomų asmenų sąraše nebuvo.
89 Šis aspektas yra svarbus vertinant, kaip paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso 193‑6 straipsnį, pagal kurį, kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo, įtraukimas į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą yra viena iš sąlygų, kurias prokuroras turi įrodyti, kai prašo patvirtinti kardomąją priemonę – kalinimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 87 punktą).
90 Šiame sprendime ikiteisminio tyrimo teisėjas, remdamasis 2019 m. birželio 10 d. prokuroro rezoliucija, nusprendė, kad ieškovo pavardė įtraukta į tokį sąrašą, tačiau nenurodė, kokį įrodymą pateikė prokuroras. Dėl GP reikia konstatuoti, kad abiejose lentelėse, pridėtose prie 2019 m. lapkričio 1 d. rašto, kuriose apibendrinta informacija apie bylos 113 ir bylos 521 eigą ir kuriose, be kita ko, turėjo būti paaiškinta, kaip buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, tebuvo nurodyta, kad „įtariamasis [buvo] įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“.
91 Šių išvadų negalima paneigti Tarybos argumentu, kad Interpolo bylų kontrolės komisijos sekretoriato išduoti liudijimai nebuvo galutiniai. Iš tikrųjų GP informacija apie ieškovo pavardės įtraukimą į „ieškomų asmenų sąrašą“ bet kuriuo atveju Tarybai neturėjo tapti pagrindu tikrinti, ar prokuroras paisė su įtraukimu į šį sąrašą susijusios sąlygos, taigi, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas savo sprendimą, paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (žr. šio sprendimo 89 punktą). Šiomis aplinkybėmis Taryba negalėjo pasitenkinti turėta glausta arba netikslia informacija ir bent jau turėjo pareikalauti, kad Ukrainos valdžios institucijos pateiktų paaiškinimų.
92 Galiausiai, nors tai neturi įtakos šiai bylai, nes, kaip teisingai pažymi Taryba, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas priimtas vėliau nei ginčijami aktai, vis dėlto reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo matyti, jog, pirma, vien to, kad prokuroras priėmė tokį procesinį sprendimą kaip nutarimas įtraukti tam tikrą asmenį į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, nepakanka, nes taip pat reikalaujama, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių tokiam nutarimui įgyvendinti, o to prokuroras niekaip neįrodė, ir, antra, tokį Baudžiamojo proceso kodekso 193-6 straipsnio išaiškinimą Ukrainos Aukščiausiojo Teismo kovos su korupcija skyriaus apeliacinių skundų kolegija buvo pateikusi keliose nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. priimtose bylose.
93 Toliau, kalbant apie 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus ir 2017 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą – abu pirmieji susiję su specialaus tyrimo vykdymu in absentia, o pastarasis – su kardomosios priemonės – sulaikymo – patvirtinimu, reikia pažymėti, kad jie buvo priimti gerokai anksčiau nei ginčijami aktai. Darytina išvada, kad jų nepakanka įrodyti, jog Ukrainos teisminės institucijos sprendimas, kuriuo Taryba ketina remtis, kad nagrinėjamas ribojamąsias priemones ieškovui paliktų galioti nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn., buvo priimtas paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, Bendrasis Teismas jau turėjo progą priimti sprendimą tiek dėl 2017 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo, tiek dėl 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo byloje, kurioje priimtas 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287, 78–88 ir 91 punktai), kurio Taryba neginčijo, ir nusprendė, kad, remiantis šiais sprendimais, nebuvo galima įrodyti, jog nagrinėjant minėtas bylas buvo paisoma minėtų ieškovo teisių.
94 Bet kuriuo atveju taip pat reikia pažymėti, kad visi pirmiau nurodyti teismo sprendimai susiję su ikiteisminiais tyrimais, kuriais remiantis ieškovo pavardė buvo įtraukta į sąrašą ir jame palikta, ir yra tik šalutiniai, palyginti su šiais procesais, nes yra procesinio pobūdžio. Tokie sprendimai, kuriais gali būti remiamasi nustatant pakankamai tvirtų faktinių aplinkybių buvimą, būtent to, kad, remiantis įtraukimo kriterijumi, ieškovui buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl, be kita ko, Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo, patys savaime negali įrodyti, jog Ukrainos teisminės institucijos sprendimas pradėti ir vykdyti tokius baudžiamuosius procesus, kuriais iš esmės grindžiamas tolesnis ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui, buvo priimtas paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 92 punktą).
95 Kol kas Taryba nenurodė nė vieno proceso, per kurį buvo priimti ginčijami aktai, dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ji išnagrinėjo teismų sprendimus, kuriais remtasi, ir kad dėl to galėjo padaryti išvadą, jog iš esmės buvo paisoma ieškovo procesinių teisių.
96 Galiausiai, kalbant apie gynybos susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga procesą, kuris vis dar vyko tuo metu, kai buvo priimti ginčijami aktai, reikia pažymėti, kad, pirma, GP nepateikė jokios informacijos apie šio proceso pobūdį ir trukmę ir, antra, kad iš vienintelės jo pateiktos informacijos matyti, jog tas procesas vyksta nuo 2017 m. balandžio 21 d., t. y. nuo ikiteisminio tyrimo byloje 113 pabaigos datos, ir nuo 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. dienos, kai buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas byloje 521.
97 Tačiau, priešingai, nei teigia, Taryba neįrodė, kiek jos turima informacija apie minėtą gynybos susipažinimo su bylos medžiaga procesą bylose 113 ir 521 ir su jomis susijusius teismo sprendimus tapo pagrindu manyti, kad ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą buvo paisoma, nors, kaip ji teigė, minėtose bylose, kuriose nagrinėtos 2011 – 2014 m. susiklosčiusios faktinės aplinkybės, vis dar vyko ikiteisminis tyrimas, be to, 2019 m. lapkričio mėn. jau užbaigtos bylos buvo perduotos kitoms tyrimo institucijoms, taigi šios bylos dar nebuvo pateiktos Ukrainos teismui, kuris turėjo jas nagrinėti iš esmės.
98 Chartijos, kuri yra dokumentas, į kurį atsižvelgdama Taryba vertina, ar laikomasi teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, 47 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad bet kuris asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
99 Kadangi Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka EŽTK garantuojamas teises, pavyzdžiui, numatytas 6 straipsnyje, pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jų esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta EŽTK.
100 Šiuo klausimu reikia priminti, kad aiškindamas EŽTK 6 straipsnį EŽTT pažymėjo, jog pagrįsto termino principo tikslas yra, be kita ko, apsaugoti kaltinamąjį nuo pernelyg ilgo proceso ir išvengti situacijos, kai jo likimas bus pernelyg ilgai neaiškus, taip pat nuo delsimo, galinčio pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui ir patikimumui (žr. 2015 m. liepos 7 d. EŽTT sprendimo Rutkowski ir kt. prieš Lenkiją, CE:ECHR:2015:0707JUD007228710, 126 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, EŽTT nusprendė, kad šio principo pažeidimas gali būti nustatytas, be kita ko, tuomet, kai ikiteisminio tyrimo stadijoje yra tam tikrų neveiklumo etapų, dėl kurių yra kaltos atlikti šį tyrimą privalančios kompetentingos institucijos (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 6 d. EŽTT sprendimo Rouille prieš Prancūziją, CE:ECHR:2004:0106JUD005026899, 29–31 punktus; 2007 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimo Reiner ir kiti prieš Rumuniją, CE:ECHR:2007:0927JUD000150502, 57–59 punktus ir 2012 m. sausio 12 d. EŽTT sprendimo Borisenko prieš Ukrainą, CE:ECHR:2012:0112JUD002572502, 58–62 punktus).
101 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad jeigu asmeniui kelerius metus taikomos ribojamosios priemonės dėl to paties GP vykdomo baudžiamojo proceso, Taryba turi išsamiau išnagrinėti klausimą dėl Ukrainos valdžios institucijų galbūt padaryto šio asmens pagrindinių teisių pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo Stavytskyi / Taryba, T‑290/17, EU:T:2019:37, 132 punktą).
102 Taigi nagrinėjamu atveju Taryba turėjo bent jau nurodyti priežastis, kodėl, nepaisydama šio sprendimo 97 punkte nurodytų ieškovo argumentų, ji galėjo manyti, kad Ukrainos teisminėse institucijose buvo paisoma, kiek tai susiję su tuo, ar ieškovo byla išnagrinėta per pagrįstą terminą, jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kuri, akivaizdu, yra pagrindinė teisė (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 100 punktą).
103 Taigi, atsižvelgiant į bylos medžiagą, negalima daryti išvados, kad informacija, kurią Taryba turėjo priimdama ginčijamus aktus, leido jai patikrinti, ar Ukrainos teisminių institucijų sprendimas buvo priimtas paisant ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir to, kad jo byla būtų išnagrinėta per pagrįstą terminą.
104 Be to, šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad jurisprudencija, pagal kurią tuo atveju, kai priimamas sprendimas dėl lėšų įšaldymo, kaip antai su ieškovu susijęs sprendimas, Taryba ar Sąjungos teismas turi patikrinti ne tai, ar Ukrainoje atliekami tyrimai dėl asmens, kuriam taikomos šios priemonės, yra pagrįsti, o tik sprendimo įšaldyti lėšas pagrįstumą, atsižvelgiant į vieną ar kelis dokumentus, kuriais grindžiamas tas sprendimas, negali būti aiškinama taip, kad Taryba neprivalo tikrinti, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, kai nustato ribojamąsias priemones, priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
105 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neįrodyta, jog prieš priimdama ginčijamus aktus, Taryba įsitikino, kad Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą baudžiamosiose bylose, kuriomis ji rėmėsi. Taigi, nusprendusi palikti ieškovo pavardę sąraše, Taryba padarė vertinimo klaidą.
106 Tokiomis aplinkybėmis reikia panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, ir nereikia nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų ir argumentų.
Dėl Sprendimo 2020/373 padarinių palikimo galioti
107 Subsidiariai Taryba prašo, kad jei Įgyvendinimo reglamentas 2020/370 būtų iš dalies panaikintas, Bendrasis Teismas nuspręstų dėl teisinio saugumo priežasčių palikti Sprendimo 2020/373 padarinius galioti, kol įsigalios dalinis Reglamento 2020/370 panaikinimas.
108 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas. Tačiau pagal šio straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.
109 Šioje byloje Įgyvendinimo reglamentas 2020/374 yra reglamentas, nes jame numatyta, kad jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o tai atitinka reglamento sukeliamus padarinius, kaip numatyta SESV 288 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C‑200/13 P, EU:C:2016:284, 121 punktą).
110 Taigi Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antra pastraipa taikytina šioje byloje (2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C‑200/13 P, EU:C:2016:284, 122 punktas).
111 Galiausiai, kalbant apie Sprendimo 2020/373 panaikinimo galiojimą laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.
112 Šioje byloje skirtingos Įgyvendinimo reglamento 2020/370 ir Sprendimo 2020/373 panaikinimo padarinių datos galėtų labai pakenkti teisiniam saugumui, nes abiem šiais aktais ieškovui nustatomos identiškos priemonės (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 21 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑731/15, EU:T:2018:90, 263 punktą). Todėl Sprendimo 2020/373 padariniai, susiję su ieškovu, turi likti galioti iki Įgyvendinimo reglamento 2020/370 panaikinimo įsigaliojimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
113 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2020 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/373, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/370, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tiek, kiek Oleksandr Viktorovych Klymenko pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše.
2. Sprendimo 2020/373 1 straipsnio padariniai lieka galioti V. Klymenko atžvilgiu iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, o jeigu apeliacinis skundas bus paduotas per šį terminą, iki jo atmetimo dienos.
3. Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Spielmann | Spineanu-Matei | Mastroianni |
Paskelbta 2021 m. vasario 3 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.