BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. kovo 30 d.(1)

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 – Pagalbos už plotą schema – Daugiametės ganyklos sąvoka – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas – Fiksuoto dydžio finansinė korekcija – Atskaitymas iš ankstesnės korekcijos“

Byloje T‑112/15

Graikijos Respublika, iš pradžių atstovaujama I. Chalkias, G. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou, vėliau – M. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą D. Triantafyllou ir A. Marcoulli, vėliau – M. Triantafyllou,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo dėl 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 369, 2014, p. 71) panaikinimo

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjos M. Kancheva ir N. Półtorak (pranešėja),

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. rugsėjo 15 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2008 m. rugsėjo 26–29 d. ir 2009 m. vasario 23–27 d. Europos Bendrijų Komisija atliko tyrimus AA/2008/012/GR ir AA/2009/031/GR dėl Graikijos Respublikos išlaidų, patirtų atitinkamai dėl pagalbos už plotą ir dėl kaimo plėtros priemonių iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

2        2008 m. lapkričio 21 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. raštais Komisija pateikė savo pastabas Graikijos Respublikai. Graikijos Respublika į juos atsakė atitinkamai 2009 m. sausio 21 d. ir 2009 m. liepos 13 d. raštais.

3        Dvišalis posėdis įvyko 2010 m. balandžio 8 d. 2010 m. birželio 2 d. Komisija pateikė Graikijos Respublikai savo išvadas; į jas ši valstybė narė atsakė 2010 m. rugpjūčio 2 d.

4        2013 m. gegužės 31 d. raštu Komisija pranešė Graikijos Respublikai, kad laikosi savo pozicijos dėl 104 758 550,31 euro neto sumos, kurią ji ketina nustatyti Graikijos Respublikai, ir šių korekcijų motyvų.

5        Graikijos Respublika 2013 m. liepos 11 d. raštu, kuriame, be kita ko, ginčijo pasiūlytų korekcijų sumą, kreipėsi į taikinimo komisiją.

6        Taikinimo komisija 2014 m. sausio 31 d. išvadoje konstatavo, kad nebuvo galima suderinti skirtingų šalių pozicijų, tačiau paragino šalis imtis kitų veiksmų siekiant suderinti savo atitinkamas pozicijas.

7        2014 m. kovo 26 d. Komisija, remdamasi taikinimo komisijos išvada, priėmė savo galutinę poziciją, kurioje konstatavo žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir geografinės informacinės sistemos (toliau – sistemos) veikimo trūkumus, kurie daro poveikį kryžminiams ir administraciniams patikrinimams, trūkumus atliekant patikrinimus vietoje ir klaidingus mokesčių ir sankcijų apskaičiavimus. Be to, Komisija pabrėžė, kad šios išvados kartojasi. Galutinė Graikijos Respublikai nustatytos korekcijos neto suma buvo 86 007 771,11 euro.

8        2014 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė sprendimą 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir EŽŪFKP (OL L 369, 2014, p. 71, toliau – skundžiamas sprendimas).

9        Skundžiamame sprendime Komisija taikė, kiek tai susiję su Graikijos Respublika, fiksuoto dydžio korekcijas už 2008 paraiškų teikimo metus pagalbos už plotą srityje dėl iš viso 61 012 096,85 euro, iš kurių ji atskaitė 2 135 439,32 euro. Komisija taip pat nustatė fiksuoto dydžio korekcijas už 2008 paraiškų teikimo metus kaimo plėtros srityje dėl iš viso 10 504 391,90 euro, iš kurių ji atskaitė 2 588 231,20 euro. Iš jų susidariusios finansinio poveikio sumos atitinkamai yra 58 876 657,53 euro ir 7 916 160,70 euro.

10      Komisija pagrindė fiksuoto dydžio korekcijų nustatymą tokiais motyvais, išdėstytais prie skundžiamo sprendimo pridėtoje suvestinėje ataskaitoje (toliau – suvestinė ataskaita):

–        dėl sistemų: Komisijos tarnybos laikėsi nuomonės, kad jos neatitinka iš dalies pakeisto 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų; t. y:

–        nustatytos klaidos dėl referencinių sklypų ribų ir jų leistino maksimalaus ploto, kadangi šie duomenys iš esmės buvo netikslūs; konkrečiai kalbant, šios klaidos nustatytos dėl plotų, naudotų kaip ganykla, kurie remiantis patikrinimais ne visuomet galėjo būti laikomi tinkamais pagalbai gauti pagal iš dalies pakeisto 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243), 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 ir 2a punktus; todėl žemdirbiai nebuvo tinkamai informuoti apie sklypų, kuriuos jie ketino deklaruoti, atitikimą; be to, kryžminiai patikrinimai, kuriais siekiama, kad ta pati pagalba nebūtų netinkamai suteikta kelis kartus už tą patį sklypą, neįtikino, nors buvo atlikti patikrinimai vietoje, per kuriuos nustatyta neteisinga sklypų vieta ir jų tinkamumas,

–        nuo 2009 m. sistemose naudojama nauja informacija deklaruojant ir atliekant kryžminius patikrinimus; vadinasi, kryžminių patikrinimų rezultatai negali būti naudojami vertinant fondo riziką 2008 m.; iš tiesų, 2008 m. žemdirbiai deklaravo savo sklypus pagal senąsias sistemas; taigi, jeigu sistemos tinkamai veikė 2008 m., dalis šių sklypų turėjo būti atmesti kaip netinkami, o jų didelė dalis buvo daugiametės ganyklos, kurias Graikijos institucijos laikė tinkamomis pagalbai gauti ir kurių netinkamumą dėl svarbių teisės nuostatų nesilaikymo Komisija jau nurodė ankstesniame susirašinėjime,

–        patikrinimai vietoje 2008 m. neatitiko Reglamento Nr. 796/2004 23 ir 30 straipsniuose nustatytų reikalavimų; t. y.:

–        dėl ganyklų: nustatyta, kad neišmatuotos ganyklos kėlė ypatingą susirūpinimą; daugeliu atvejų plotai, tinkami pagalbai gauti, buvo apaugę medingaisiais augalais, kiti sklypai iš dalies buvo apaugę žoliniais pašarais, todėl neatitiko daugiamečių ganyklų kriterijų pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą; deklaruoti plotai dažnai buvo nutolusiose zonose, be matomų ribų ir sunkiai prieinami; konstatuota, kad inspektoriai neišmatavo plotų pagal Reglamento Nr. 796/2004 30 straipsnio reikalavimus; o Graikijos Respublika kelis kartus nurodė, kad ginčijami plotai visuomet naudoti kaip ganyklos, ir Komisija neginčijo jų tinkamumo pagalbai gauti; šie plotai taip pat buvo netinkami atsižvelgiant į normas, taikytas iki 2006 m., ir Žemės ūkio generalinis direktoratas taip pat kritikavo jų tinkamumą (tyrimas AP/2001/06),

–        dėl nuotolinių patikrinimų vietoje: taikyta procedūra neatitiko reikalavimų; todėl pagalba sumokėta už sklypus, kurie netinkami pagalbai gauti pagal Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnį,

–        dėl klasikinių patikrinimų vietoje: „permatavimas“ atskleidė skirtumų, bet vis tiek neįrodė šios rūšies patikrinimų sisteminių trūkumų, išskyrus ganyklas; 2008 m. siekdama įvesti naujas sistemas Graikijos Respublika į jas neįtraukė sklypų, kuriems taikomi klasikiniai patikrinimai vietoje, koordinačių; todėl nebuvo jokio grafinio vaizdo, leidžiančio aptikti daugkartines deklaracijas,

–        konstatuotos spragos buvo nuolatinis pagrindinių ir papildomų patikrinimų trūkumas ir kėlė pavojų fondui dėl pagalbos už plotą; be to, šios išvados kartojosi,

–        konstatuotos spragos kartojosi dėl papildomos „susietosios“ pagalbos už plotą.

11      Komisija, atsižvelgusi į nustatytus sistemų ir patikrinimų vietoje trūkumus, taikė atskiras korekcijas pagal tokią klasifikaciją:

–        žemdirbiams, kurie deklaruoja tik ganyklas, buvo nustatyta fiksuota 10 % korekcija dėl problemiškos sistemų ir patikrinimų vietoje situacijos, atskleidusios daug klaidų ir kartu didelių pažeidimų; nors, kaip mano Komisija, pagal 1997 m. gruodžio 23 d. dokumentą Nr. VI/5330/97 „Finansinių pasekmių apskaičiavimo gairės rengiant sprendimą dėl (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus sąskaitų patikrinimo“ (toliau – Dokumentas VI/5330/97) gali būti pagrįsta 25 % korekcija, fiksuotos 10 % korekcijos taikymas atrodo labiau tinkamas dėl „rezultato poveikio“,

–        žemdirbiams, kurie nedeklaruoja ganyklų, buvo nustatyta fiksuota 2 % korekcija siekiant „rezultato poveikio“, siekiant pagerinti klasikinius patikrinimus vietoje ir dėl to, kad šioje žemdirbių kategorijoje nustatytų pažeidimų lygis buvo žemesnis, o klasikiniai patikrinimai vietoje sudarė esminę patikrinimų dalį,

–        papildomai pagalbai už plotą buvo nustatyta fiksuota 5 % korekcija dėl pavėluotų patikrinimų vietoje atlikimo neigiamo poveikio šiai pagalbai ir dėl „rezultato poveikio“ nebuvimo,

–        visoms kaimo plėtros priemonėms, pagrįstoms plotu, buvo nustatyta fiksuota 5 % korekcija.

 Procesas ir šalių reikalavimai

12      2015 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Graikijos Respublikos ieškinį.

13      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

14      Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė Komisijos pateikti du dokumentus. Ji šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

15      Per 2016 m. rugsėjo 15 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Per šį posėdį Graikijos Respublika pateikė tam tikrus dokumentus, kurie jau buvo byloje.

16      Graikijos Respublika Bendrojo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek pagal jį Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos išlaidos, patirtos dėl pagalbos už plotą 2008 paraiškų teikimo metais ir sudarančios 10 % visos išlaidų, patirtų dėl pagalbos už ganyklas, sumos, 5 % visos išlaidų, patirtų dėl papildomos susietosios pagalbos, sumos ir 5 % visos išlaidų, patirtų kaimo plėtros srityje, sumos.

17      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

18      Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia tris panaikinimo pagrindus. Ieškinio pirmasis pagrindas, susijęs su fiksuota 10 % finansine korekcija pagalbai už plotą, grindžiamas neteisingu Reglamento Nr. 796/2004 2 dalies pirmos pastraipos 2 punkto aiškinimu ir taikymu, nepakankamu motyvavimu, taip pat proporcingumo principo ir Komisijai suteiktos vertinimo diskrecijos ribų pažeidimu. Ieškinio antrasis pagrindas, susijęs su fiksuota 5 % finansine korekcija papildomai susietajai pagalbai, grindžiamas fakto klaida, nepakankamu motyvavimu ir proporcingumo principo pažeidimu. Ieškinio trečiasis pagrindas, susijęs su fiksuota 5 % finansine korekcija pagalbai pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrąjį ramstį, skirtą kaimo plėtrai, grindžiamas motyvavimo stoka, fakto klaida ir proporcingumo principo pažeidimu.

19      Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Europos žemės ūkio fondai finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Sąjungos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje (2013 m. vasario 27 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑241/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:96, 20 punktas).

20      Kai Komisija atsisako padengti tam tikras išlaidas iš fondų dėl valstybei narei taikomų Sąjungos teises nuostatų pažeidimo, Komisijai nereikia išsamiai įrodyti, kad nacionalinių valdymo institucijų atlikti patikrinimai buvo nepakankami ar kad jų pateikiami skaičiai neteisingi; jai pakanka pateikti įrodymų, kurie sukelia pakankamai rimtų ir pagrįstų abejonių dėl tokių patikrinimų ar skaičių. Komisijos įrodinėjimo našta sumažinama, nes renkant ir tikrinant Europos žemės ūkio fondų sąskaitoms patvirtinti reikalingus duomenis valstybės narės padėtis yra geresnė, todėl ji ir turi pateikti kuo detalesnių bei išsamesnių įrodymų, kad šie patikrinimai iš tiesų buvo atlikti, ar įrodymų dėl šių skaičių ir, jei reikia, įrodymų, kad Komisijos teiginiai nepagrįsti (2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑247/98, EU:C:2001:4, 7–9 punktai ir 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 21 punktas).

21      Todėl reikia patikrinti, ar atitinkama valstybė narė įrodė, kad Komisijos vertinimai nepagrįsti, ir ar nėra nuostolių ar pažeidimų rizikos fondams, taikant patikimą ir veiksmingą sistemą (2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, EU:T:2013:261, 22 punktas; šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C-300/02, EU:C:2005:103, 95 punktą).

22      Atsižvelgiant į šiuos svarstymus reikia išnagrinėti Graikijos Respublikos išdėstytus ieškinio pagrindus, susijusius su trijų rūšių finansinėmis korekcijomis, kurios pritaikytos skundžiamu sprendimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su fiksuota 10 % finansine korekcija pagalbai už plotą

23      Dėl fiksuotos 10 % finansinės korekcijos pagalbai už plotą Graikijos Respublika pateikia tris kaltinimus, grindžiamus atitinkamai neteisingu Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto, kuriame nustatyta ganyklos apibrėžtis, aiškinimu ir taikymu, motyvavimo stoka ir proporcingumo principo pažeidimu.

 Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su neteisingu Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto aiškinimu ir taikymu

24      Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte pateikta „daugiametės ganyklos“ apibrėžtis turi būti aiškinama kaip apimanti plotus, apaugusius brūzgais ir medingaisiais augalais, būdingais vadinamajam Viduržemio tipo ganykloms.

25      Pirmiausia reikia nurodyti, kad pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1) 31 straipsnį Komisija Sąjungos lėšomis nefinansuoja išlaidų, patirtų pažeidžiant Sąjungos teisės normas. Iš to matyti, kad Komisija turi siekti teisės aktų leidėjo tikslo laikydamasi atitinkamuose reglamentuose nustatytų ribų ir kad parama žemės ūkio pajamoms suteikiama ne remiantis diskrecija, o tik tuomet, kai ji atitinka taikytinuose tekstuose nustatytas sąlygas.

26      Kadangi bylos šalys ginčijasi dėl „daugiametės ganyklos“, už kurią galėjo būti skiriama pagalba pagal 2008 paraiškų teikimo metais galiojusius teisės aktus, apibrėžties, visų pirma reikia nustatyti normas, svarbias „daugiametės ganyklos“ apibrėžčiai ir jos aiškinimui, ir paskui išnagrinėti, ar Komisija nepadarė klaidos, kai nustatė ginčijamą finansinę korekciją remdamasi atliktu konstatavimu.

27      Pirma, reikia nurodyti, kad, siekiant nustatyti teises į pagalbos išmokas, klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnyje buvo numatyta, kad suteikiama teisė į išmokas už hektarą; pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą hektarų skaičiui priskiriamas visas pašarų plotas referenciniu laikotarpiu. Šis plotas buvo apibrėžtas Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią jam buvo priskiriamas „plotas <…> naudojamas gyvuliams auginti“, išskyrus, be kita ko, pastatus, miškus, tvenkinius ir kelius.

28      Pagal klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnį visos teisės į išmokas susietos su hektaru, suteikiančiu teisę gauti pagalbos išmoką. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, hektarą, suteikiantį teisę gauti pagalbą, reikėjo suprasti kaip „žemės ūkio paskirties žemę, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus <…> miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus“.

29      Iš to matyti, kad pagal schemą, nustatytą taikant klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamentą Nr. 1782/2003, pagalba už plotą buvo suteikiama tik žemės ūkio paskirties plotams, kitaip tariant, visiems plotams, kuriuose vyko žemės ūkio gamyba, siekiant išvengti, kad pagalba negalėtų būti suteikta dėl plotų, kuriuose iš tikrųjų nevykdyta žemės ūkio veikla.

30      Antra, klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte daugiametė ganykla buvo apibrėžta kaip „žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai arba ji [jie] yra auginama (t. y. pasėta) [auginami (t. y. pasėti)] ir kuri penkeriems ar daugiau metų nėra įtraukta [įtraukti] į ūkio sėjomainą“.

31      Be to, klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2a punkte „žolė ar kitokie žoliniai pašarai“ apibrėžti kaip „visi žoliniai augalai, kurie paprastai valstybėje narėje natūraliai auga ganykloje arba kurių paprastai dedama į sėklų mišinius žolei ganyklose arba pievose (kurios naudojamos arba nenaudojamos gyvuliams ganyti) auginti“.

32      Klostantis faktams galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 796/2004 8 straipsnio 1 dalyje dar buvo nustatyta, kad „pagalbos už plotą schemų atžvilgiu sklypas, kuriame yra medžių, laikomas žemės ūkio paskirties sklypu, jei Reglamento <…> Nr. 1782/2003 51 straipsnyje nurodytos žemės ūkio veiklos rūšys arba, kai taikoma, numatoma žemės ūkio gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip ir to paties ploto sklypuose, kuriuose medžių nėra“.

33      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, remiantis Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos 2 punkte pateikta „daugiametės ganyklos“ apibrėžtimi, „daugiametės ganyklos“ nebūtinai aiškiai suprantamos tik kaip žemė, skirta žolei ir kitiems žoliniams pašarams auginti.

34      Todėl, nors kiti augalai nei žolė ir kiti žoliniai pašarai nėra aiškiai neįtraukti į šią apibrėžtį, joje implicitiškai atskiriami, pirma, žolė ir žoliniai pašarai ir, antra, kaip priešingi pastariesiems visi nežoliniai augalai, t. y. medingieji augalai. Iš formuluotės „žolės ir kitokių žolinių pašarų auginimas“ matyti, kad pagal minėtą apibrėžtį pagalba iš principo gali būti suteikiama tik už žolę ir žolinius pašarus.

35      Taigi, kalbant apie pagalbą ganykloms, Reglamento Nr. 796/2004 kriterijus, nustatytas siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų skiriama už plotus, kuriuose nevykdoma žemės ūkio veikla, buvo nagrinėjamame plote augančių augalų rūšis. Kitų nei žolinių augalų vyravimas reiškė, kad nagrinėjamame plote (šiuo atveju – ganykloje) žemės ūkio veikla nebevykdoma. Todėl „daugiametės ganyklos“ apibrėžtį taikant tik plotams, apaugusiems žole ir žoliniais pašarais, kai pastarieji yra natūralus pašaras, siekta užkirsti kelią rizikai, kad pagalba gali būti suteikta plotams, kuriuose vykdoma ne žemės ūkio paskirties veikla ir kurie iš tikrųjų nenaudojami gyvuliams auginti. Vis dėlto medingieji augalai (medžiai ir krūmai) galėjo būti leidžiami, jeigu jie netrukdė plėstis žolinių pašarų resursams ir kartu veiksmingai eksploatuoti sklypų kaip ganyklų.

36      Todėl iš Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto formuluotės ir iš reglamento tikslų bei priėmimo aplinkybių matyti, kad „daugiametės ganyklos“ apibrėžtis turi būti aiškinama taip, kad miškai ir sklypai, apaugę medingaisiais augalais, iš principo nesuteikia teisės gauti pagalbą.

37      Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos jungtinis tyrimų (JTC) centras paskelbė vadovą, kuriame valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip geriausiai laikytis teisės nuostatų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP).

38      Remiantis vadovo redakcija, taikyta 2008 m., Komisijos pateikta atsakant dėl proceso organizavimo priemonės:

„Komisijos tarnybos mano, kad „miškai“ turi būti aiškinami kaip plotai žemės ūkio paskirties sklype, apaugę medžiais (įskaitant brūzgus ir kt.), trukdančiais augti ganyklai skirtiems žemesniesiems augalams; pagal Reglamento Nr. 796/2004 8 straipsnio 1 dalį žemės ūkio paskirties sklype esantys plotai, kuriuose yra medžių, kurių tankis yra daugiau negu 50 medžių hektare, pagal bendrą taisyklę turi būti laikomi netinkamais gauti pagalbą[;] gali būti numatytos valstybių narių iš anksto pagrįstos išimtys mišrioms kultūrinių augalų klasėms, pavyzdžiui, vaismedžiams, dėl ekologinių arba aplinkos apsaugos priežasčių; <…> dėl brūzgų, uolų ir kt. sąlygos, kuriomis šie elementai gali būti laikomi žemės ūkio paskirties sklypo dalimi, turi būti apibrėžtos įprastose atitinkamos valstybės narės arba regiono normose“.

39      Iš šio vadovo ištraukos matyti, kad dėl riboto medžių skaičiaus, t. y. mažiau nei 50 medžių hektare, negali būti nesuteikiama pagalba dėl žemės ūkio paskirties sklypų, nes toks ribinis medžių skaičius netrukdo šiuose sklypuose veiksmingai eksploatuoti žemės ūkio. Remiantis vadovu, taip pat buvo galima numatyti kitas išimtis dėl netaikymo medžiams ir kitiems medingiesiems augalams su sąlyga, kad jos iš anksto apibrėžtos ir pagrįstos.

40      Taip pat reikia nurodyti, kad šioje byloje, kalbant apie pagalbai ganykloms taikomą fiksuoto dydžio korekciją, Komisija savo sprendimą pagrindė toliau išdėstytais teiginiais. Pirmame, 2008 m. lapkričio 21 d., laiške Graikijos Respublikai Komisija nurodė, kad per patikrinimus vietoje, atliktus vykdant nagrinėjamus tyrimus, įrodyta, kad tam tikri plotai, dėl kurių galėjo būti suteikta pagalba, neatitiko Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnyje numatytų tinkamumo kriterijų. Komisija paminėjo šiuos pavyzdžius:

–        642-526-7231-031B: iš 18 deklaruotų arba patvirtintų hektarų tik 10 % galėjo būti laikomi tinkamais; žemėlapyje nurodytas sklypas negalėjo būti lokalizuotas savivaldybės ganykloje,

–        665-522-0095-039B: 35 deklaruoti arba patvirtinti hektarai; žemdirbio deklaruoto sklypo dalis buvo ant smėlingo jūros kranto su trupučiu žolės ir iš dalies įrengta kaip bandymų trasa; Graikijos institucijos patvirtino plotą kaip ganyklą, nes per ją eidavo gyvuliai, o tai nebuvo laikoma priimtinu kriterijumi,

–        585-559-2915-001B: 3,1 deklaruoto arba patvirtinto hektaro; blokais padalytas sklypas yra 38,4 hektaro, iš kurių 37,7 savivaldybė laikė tinkama ganykla; kadangi sklypas buvo savivaldybės ganykloje, jo nebuvo galima lokalizuoti; remiantis komandiruotės pabaigoje pateikta fotografija, bent pusė bloko buvo apaugusi tankiais krūmais arba mišku,

–        522-528-2317-401B: 20 deklaruotų arba patvirtintų hektarų; blokais padalytas sklypas yra 33,69 hektaro, iš kurių 32,75 savivaldybė laikė tinkama ganykla; visas blokas buvo apaugęs medžiais ir faktiškai buvo miškas; institucijos teigė, kad gyvūnai galėjo į jį įeiti; naujose sistemose blokas, remiantis vietovės nuotraukomis, laikomas mišku,

–        513-526-3201-401B: 7 deklaruoti arba patvirtinti hektarai; blokais padalytas sklypas yra 9,3 hektaro, iš kurių 8,8 savivaldybė laikė tinkama ganykla; blokas faktiškai buvo kalno šlaitas, kurio 80 % apaugę tankias krūmais ir medžiais; naujose sistemose blokas, remiantis ortografinėmis nuotraukomis, laikomas 100 % tinkamu, o tai buvo laikoma neteisinga; prie bloko yra ganykla, ir žemdirbys, kuris deklaravo šį bloką, ganė savo gyvulius tikroje ganykloje už bloko ribų,

–        512-526-9460-402B: 18 deklaruotų arba patvirtintų hektarų; blokais padalytas sklypas yra 42 hektarų, iš kurių 41,2 savivaldybė laikė tinkama ganykla; blokas buvo ant stataus kalno šlaito, apaugęs medžiais arba krūmais ir brūzgais; naujose sistemose blokas, remiantis vietovės nuotraukomis, laikomas mišku.

41      Iš vėlesnio Komisijos ir Graikijos Respublikos susirašinėjimo matyti, kad Graikijos institucijos negalėjo pateisinti Komisijos konstatuotų trūkumų. Todėl Komisija suvestinėje ataskaitoje konstatavo, kad „žemdirbiams, kurie deklaruoja tik ganyklas: situacija sukėlė daug klaidų ir kartu didelių pažeidimų“. Be to, suvestinėje ataskaitoje nurodyta, kad daugeliu atvejų tinkami sklypai buvo apaugę ne žoliniais, o medingaisiais augalais ir kad kartais sklypų dalys buvo apaugusios žoliniais augalais, todėl neatitiko daugiamečių ganyklų kriterijų pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą. Remiantis suvestine ataskaita dar buvo pakankamai aktualu, kad deklaruoti plotai buvo nutolusiose vietose (viešosiose arba visuomeninėse), kurios ne visuomet buvo akivaizdžiai atskirtos ir lengvai prieinamos. Todėl konstatuota, kad inspektoriai neišmatavo deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų pagal Reglamento Nr. 796/2004 30 straipsnį, nes kartais buvo nurodytas tik referencinis punktas, o plotas nebuvo iš tikrųjų nustatytas.

42      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, remiantis 20 punkte nurodyta jurisprudencija, Komisijos tarnybų konstatuoti pažeidimai galėjo būti įrodymai, leidžiantys jai rimtai ir pagrįstai abejoti sumokėta pagalba, skirta ganykloms.

43      Remiantis 21 punkte nurodyta jurisprudenicja, Graikijos Respublika nepateikia jokio įrodymo dėl Komisijos vertinimų ir sprendimo nustatyti fiksuoto dydžio korekciją daugiametėms ganykloms neteisingumo.

44      Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad nebūtų nei logiška, nei pagrįsta dėl „Viduržemio tipo“ ganyklų neteikti BŽŪP pagalbos, ir savo teiginį grindžia keletu argumentų, kuriais siekia įrodyti, kad Komisija padarė klaidą, nes nustatė ginčijamą korekciją, kadangi dėl plotų, apaugusių medingaisiais augalais, kuriuose įprastai ganomi Viduržemio zonos gyvuliai, turėjo būti teikiama pagalba kaip dėl ganyklų.

45      Visų pirma reikia nurodyti, kad šiuo kaltinimu Graikijos Respublika nesiekia ginčyti Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte pateiktos „daugiametės ganyklos“ sąvokos.

46      Be to, pirma, Graikijos Respublika teigia, kad BŽŪP tikslas visuomet buvo remti Viduržemio tipo ganyklas, kurios užima didelę Graikijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos teritorijų dalį. Be to, anot Graikijos Respublikos, Viduržemio ganyklų neįtraukimas į „daugiametės ganyklos“ apibrėžtį prieštarautų Sąjungos nuostatoms aplinkos apsaugos srityje.

47      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika apsiriboja abstrakčiu teiginiu, jog BŽŪP tikslas visuomet buvo teikti paramą Viduržemio tipo daugiametėms ganykloms, o šį teiginį pagrindžia tik bendro pobūdžio nuoroda į 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimą Graikija / Komisija (T‑632/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:934) be paaiškinimų apie jo svarbą.

48      Dėl tariamo BŽŪP tikslo remti Viduržemio tipo daugiametes ganyklas visų pirma reikia nurodyti, kad tokio tikslo tarp SESV 39 straipsnyje nurodytų BŽŪP tikslų nėra ir jis nekyla iš Reglamento Nr. 1782/2003, kurio 4 konstatuojamojoje dalyje tik numatyta: „kadangi daugiametės ganyklos daro teigiamą poveikį aplinkai, reikėtų patvirtinti priemones, skatinančias išlaikyti esamas daugiametes ganyklas, kad būtų išvengta masinio jų pavertimo ariamąja žeme“, nuostatų.

49      Be to, reikia konstatuoti, kad nors Graikijos Respublika tvirtina, jog skundžiamas sprendimas turi atitikti Sąjungos nuostatas aplinkos apsaugos srityje, ji nenurodo tariamai pažeistų nuostatų.

50      Antra, Graikijos Respublika tvirtina, kad Viduržemio šalyse „daugiamečių ganyklų“ sąvoka reiškia natūraliais, medingaisiais augalais arba medžiais apaugusius plotus, skirtus fermų gyvuliams ganyti. Graikijos Respublika taip pat remiasi kartojamu Pietų Europos augintojų reikalavimu dėl Viduržemio tipo ganyklų tinkamumo pripažinimo pagal BŽŪP, nepriklausomai nuo jose esančios augalijos.

51      Visų pirma reikia nurodyti, kad Graikijos Respublika negali naudingai remtis tariama nacionaline ganyklų sąvoka, pagal kurią būtų leidžiami plotai, kuriuose kaip pašarų ištekliai vyrauja medingieji augalai, nes pagal klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusią Sąjungos apibrėžtį leistas tik ribinis medingųjų augalų kiekis (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T-86/08, EU:T:2012:345, 68 punktą).

52      Be to, grįsdama savo argumentą dėl aktualaus reikalavimo pripažinti Viduržemio tipo ganyklų tinkamumą pagal BŽŪP, Graikijos Respublika tik pateikia nuorodą į nemažą skaičių priedų, kurių seniausias yra 2011 m., bet nepateikia paaiškinimų ir nenurodo jų svarbių pastraipų.

53      Iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, turėtų būti bent trumpai išdėstytos pačiame ieškinyje ir dėl to nepakanka jame pateikti tik nuorodos į ieškinio priede išdėstytas tokio pobūdžio aplinkybes. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo, remdamasis ieškinio priedais, ieškoti ir nustatyti pagrindų, kuriuos būtų galima laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 94, 97 ir 100 punktus). Todėl Graikijos Respublikos bendra nuoroda į pateiktus priedus gali būti tik atmesta kaip nepriimtina.

54      Vis dėlto reikia nurodyti, kad 2014–2020 m. BŽŪP reformos darbai prasidėjo 2010 m. balandį viešomis diskusijomis dėl BŽŪP ateities, tikslų ir principų. Be to, 2011 m. spalį Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymų rinkinį dėl, be kita ko, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), priėmimo. Šiame reglamente apibrėžtos „daugiametės ganyklos“ apima ir plotus, kuriuose auga medingieji augalai. Vadinasi, remiantis dokumentų, kuriais nori remtis Graikijos Respublika, turiniu, galima daryti išvadą, kad jie parengti ir paskelbti vykdant kampaniją, kurios tikslas – daryti įtaką teisės aktų leidėjui dėl ginčijamos nuostatos, susijusios su daugiametėmis ganyklomis. Net ir darant prielaidą, kad Graikijos Respublikos nurodyti priedai gali būti reikšmingi ginčijant Reglamento Nr. 796/2004 teisėtumą, dėl kurio šioje byloje nekeliamas klausimas, nes jame į daugiamečių ganyklų apibrėžtį neįtrauktos Viduržemio tipo ganyklos, jie vis tiek nėra reikšmingi grindžiant platesnį šioje byloje ginčijamos nuostatos aiškinimą.

55      Trečia, Graikijos Respublika teigia, kad ginčijami plotai visuomet buvo ganyklos, o Komisija neginčijo jų tinkamumo.

56      Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Komisija iš Europos žemės ūkio fondų neturi padengti išlaidų, kurias valstybė patyrė dėl objektyviai neteisingo, bet gera valia priimto Sąjungos teisės išaiškinimo, nebent neteisingas Sąjungos teisės išaiškinimas gali būti priskirtas Sąjungos institucijai (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 19 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑369/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:213, 67 punktą).

57      Taigi reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2008 m. atliktas ganyklų sąvokos išaiškinimas buvo priskirtas Komisijos veiksmams. Ji tik dar kartą pateikia Komisijos ginčijamą argumentą, kad neginčijamas plotų, kuriuose įprastai ganoma, tinkamumas, kurį Graikijos Respublika jau nurodė per ikiteisminę procedūrą, tačiau nepateikė jį pagrindžiančių įrodymų. Šiuo klausimu iš suvestinės ataskaitos matyti, kad pagal 2006 m. galiojusias normas šie plotai buvo laikomi netinkamais ir kad Komisija ginčijo jų tinkamumą. Todėl šis argumentas gali būti tik atmestas.

58      Ketvirta, Graikijos Respublika tvirtina, kad jos pateikiamą nagrinėjamos sąvokos aiškinimą patvirtina, pirma, Komisijos rekomendacijos, kuriomis remtasi 2012 m. rengiant Graikijos veiksmų planą dėl ganyklų tinkamumo vertinimo remiantis žemės ūkio paskirties plotų palydovinių vaizdų fotoanalize, ir, antra, Reglamente Nr. 1307/2013 pakeista nagrinėjama sąvoka.

59      Dėl Reglamente Nr. 1307/2013 pakeistos „daugiametės ganyklos“ sąvokos reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika savo argumentą sieja su vėlesniais teisės aktais, kuriais grindžia šioje byloje taikytinų teisės aktų aiškinimą.

60      Akivaizdu, kad reikšmingos naujojo Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatos taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d., ir nebuvo numatytas joks taikymas atgaline data. Reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas, kuris vykdydamas savo įgaliojimus naudojasi didele vertinimo diskrecija, turi įvertinti situaciją ir prireikus nuspręsti dėl galimybės pakeisti galiojančią nuostatą, vien remiantis vėlesniu ginčijamos apibrėžties pakeitimu Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas neturi būti aiškinamas taip, kaip padarytas pakeitimas (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Deutsche Bahn / Komisija, T‑351/02, EU:T:2006:104, 112 punktą). Taigi šį kaltinimą galima tik atmesti kaip nepagrįstą.

61      Dėl rekomendacijų ir 2012 m. veiksmų plano iš Graikijos Respublikos pateiktos šių rekomendacijų ištraukos matyti, kad jeigu medžių skaičius ganyklos hektare buvo mažesnis negu 50, visas sklypas buvo iškart laikomas ganykla. Tačiau jeigu medžių skaičius referencinio sklypo hektare viršijo 50, visas sklypas nebuvo laikomas ganykla. Buvo nustatyta tokia sklypų, kuriuose augo pavienių krūmų, klasifikacija:

–        kai ploto tinkamumas ganyti, remiantis fotoanalize, buvo vertinamas 0 %–25 %, reikėjo manyti, kad 0 % viso ploto yra tinkama finansuoti,

–        kai ploto tinkamumas ganyti, remiantis fotoanalize, buvo vertinamas 25 %–50 %, reikėjo manyti, kad 37,5 % viso ploto yra tinkama finansuoti,

–        kai ploto tinkamumas ganyti, remiantis fotoanalize, buvo vertinamas 50 %–75 %, reikėjo manyti, kad 62,5 % viso ploto yra tinkama finansuoti,

–        kai ploto tinkamumas ganyti, remiantis fotoanalize, buvo vertinamas 75 %–100 %, reikėjo manyti, kad 100 % viso ploto yra tinkama finansuoti.

62      Šios rekomendacijos buvo grindžiamos JTC vadovo, kuriame valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip geriausiai laikytis galiojančių teisės nuostatų dėl BŽŪP, 2012 m. taikyta redakcija (žr. šio sprendimo 37–39 punktus). Remiantis šio vadovo ištrauka, pridėta prie nurodytų rekomendacijų ir identiška 2008 m. galiojusiam tekstui:

„Komisijos tarnybos mano, kad „miškai“ turi būti aiškinami kaip plotai žemės ūkio paskirties sklype, apaugę medžiais (įskaitant brūzgus ir kt.), trukdančiais augti ganyklai skirtiems žemesniesiems augalams[;] dėl sklypų, kuriuose yra medžių, Komisijos tarnybos mano, kad dėl to plotai žemės ūkio paskirties sklype, apaugę medžiais, kurių tankis yra daugiau negu 50 medžių hektare, pagal bendrą taisyklę turi būti laikomi netinkamais pagalbai gauti[;] gali būti numatytos valstybių narių iš anksto pagrįstos išimtys mišrioms kultūrinių medžių klasėms, pavyzdžiui, vaismedžiams, dėl ekologinių arba aplinkos apsaugos priežasčių; <…> dėl brūzgų, uolų ir kt. sąlygos, kuriomis šie elementai gali būti laikomi žemės ūkio paskirties sklypo dalimi, turi būti apibrėžtos įprastose atitinkamos valstybės narės arba regiono normose“.

63      Skirtingai nuo 2008 m. galiojusios redakcijos, 2012 m. redakcijoje buvo nustatyta, kad, siekdamos įvertinti ploto, esančio žemės ūkio paskirties sklype, tinkamumą ganyti, valstybės narės gali naudoti sumažinimo koeficientą tokiais būdais: „ - pro rata sistema <…>“.

64      Iš bylos medžiagos ir informacijos, kurią Komisija pateikė per posėdį, matyti, kad veiksmų planas, grindžiamas Graikijos Respublikos nurodomomis Komisijos rekomendacijomis, buvo rengiamas 2012 m., atsižvelgiant į galiojantį Reglamentą Nr. 1307/2013, kuriame pakeista „daugiametės ganyklos“ apibrėžtis. Iš bylos medžiagos nematyti, kad šis veiksmų planas ir jį pagrindžiančios rekomendacijos buvo taikomos iki plano rengimo metų, t. y. 2012 m. Todėl net darant prielaidą, kad veiksmų planas ir minėtos rekomendacijos leido remtis išplėstu ganyklų sąvokos aiškinimu, pagal kurį pagalba galėjo būti suteikta plotams, kuriuose auga medingieji augalai, kai hektare yra daugiau negu 50 medžių, Graikijos Respublika negalėjo remtis šio veiksmų plano rengimu ir šiomis rekomendacijomis ginčydama nagrinėjamos fiksuoto dydžio korekcijos nustatymą remiantis 2008 m. paraiškų teikimo metais atliktu konstatavimu.

65      Todėl reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika neįrodė Komisijos vertinimų neteisingumo.

66      Galiausiai dar reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į konstatuotus trūkumus, susijusius su normų dėl ganyklų taikymu ir patikrinimų sistemų funkcionavimu ir nurodytus šio sprendimo 40 ir 41 punktuose, atitinkami plotai buvo tinkami, taikyta apibrėžtis atitiko Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto tekstą arba Komisija taikė aiškinimą, kylantį iš 2012 m. veiksmų plano ar net pateiktąjį Reglamente Nr. 1307/2013.

67      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį Graikijos Respublikos kaltinimą dėl neteisingo Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte pateiktos „daugiametės ganyklos“ apibrėžties aiškinimo.

 Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo motyvavimo stoka

68      Graikijos Respublika teigia, kad Komisijos sprendime trūko motyvų, nes ji neatsižvelgė į įrodymus, kuriuos Graikijos Respublika pateikė siekdama pagrįsti kaltinimą dėl neteisingo ganyklų apibrėžties, suprantamos plačiau, remiantis BŽŪP tikslais, aiškinimo ir taikymo.

69      Visų pirma reikia nurodyti, kad vien dėl to, kad Komisija nesutinka su Graikijos Respublika, nereiškia, jog skundžiamame sprendime trūksta motyvų.

70      Be to, reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑159/01, EU:C:2004:246, 65 punktas).

71      Komisijos sprendimai dėl fondų sąskaitų patvirtinimo priimami remiantis suvestine ataskaita ir susirašinėjimu tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės (2002 m. kovo 14 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑132/99, EU:C:2002:168, 39 punktas). Šiomis aplinkybėmis sprendimo nefinansuoti dalies deklaruotų išlaidų motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš fondo (žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑263/98, EU:C:2001:455, 98 punktą ir 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 94 punktą).

72      Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Graikijos Respublika dalyvavo rengiant skundžiamą sprendimą ir kad deklaruotų plotų netinkamumas dėl neatitikties Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto „daugiametės ganyklos“ apibrėžčiai, kaip matyti iš Komisijos ir Graikijos Respublikos raštų, taikinimo komisijos nuomonės ir suvestinės ataskaitos, buvo aiškiai nurodytas pirminiame susirašinėjime, vykdant taikinimo procedūrą ir Komisijos priimtoje galutinėje pozicijoje.

73      Iš 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. Komisijos raštų, taikinimo komisijos nuomonės ir suvestinės ataskaitos, pridėtos prie skundžiamo sprendimo, aiškiai matyti, kad Graikijos Respublika žinojo apie pažeidimus, kuriais motyvuotos paskirtos korekcijos. Komisijos tarnybos, remdamosi pažeidimų pavyzdžiais, aiškiai ginčijo būdą, kuriuo Graikijos institucijos nustatė ganyklų plotus, kurie tinkami pagalbai gauti, taip pat konstatavo ir išvardijo sistemų ir patikrinimų vietoje veikimo trūkumus.

74      Galiausiai suvestinėje ataskaitoje Komisija padarė tokią išvadą:

„Žemdirbiams, kurie deklaruoja tik ganyklas: situacijos [sukėlė] daug klaidų ir kartu didelių pažeidimų[;] todėl pagal Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatas 11 ir 12 puslapiuose gali būti pagrįsta 25 % korekcija[;] tačiau atsižvelgiant į tai, kad daug žemdirbių turi daugiau žemės nei teisių („rezultato poveikis“) [tik dalis deklaruotų daugiamečių ganyklų naudojamos aktyvuoti teises į išmokas], fiksuotos 10 % korekcijos taikymas atrodo labiau tinkamas“.

75      Iš to matyti, kad Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo rengiant skundžiamą sprendimą, žinojo priežastis, dėl kurių Komisija manė neturinti iš fondo finansuoti ginčijamos sumos, ir kad Komisija per procedūrą aiškiai nurodė Graikijos Respublikai 2008 m. už plotą, susijusį su daugiametėmis ganyklomis, sumokėtos pagalbos fiksuotos 10 % korekcijos nustatymo motyvus.

76      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamas sprendimas motyvuotas pagal SESV 296 straipsnio reikalavimus. Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo kaltinimo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

77      Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad skundžiamame sprendime nustatytos 10 % korekcijos dydis yra neproporcingas ir negali viršyti 5 %.

78      Pagal jurisprudenciją Komisijos korekcija, nustatyta pagal jos priimtas gaires siekiant išvengti, kad iš fondų būtų finansuojamos sumos, kurios nebuvo skirtos atitinkamo Sąjungos teisės akto siekiamam tikslui finansuoti, nėra sankcija (žr. 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑214/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:130, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Jurisprudencijoje taip pat nustatyta, kad gairėse nurodyti korekcijų dydžiai suteikia galimybę laikytis Sąjungos teisės ir gero Sąjungos išteklių administravimo ir kartu išvengti to, kad Komisija naudotųsi savo vertinimo diskrecija valstybėms narėms nustatydama dideles ir neproporcingas korekcijas (2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑181/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:331, 234 punktas).

79      Kalbant apie finansinės korekcijos dydį reikia priminti, kad Komisija netgi gali atsisakyti apmokėti iš Europos žemės ūkio fondų visas patirtas išlaidas, jei konstatuoja, kad neegzistuoja pakankami patikrinimų mechanizmai (2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑33/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:195, 140 punktas). Tačiau Komisija turi paisyti proporcingumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, EU:C:1984:183, 25 punktas ir 1997 m. birželio 19 d. Sprendimo Air Inter / Komisija, T‑260/94, EU:T:1997:89, 144 punktas).

80      Pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Sąjungos teisės normos, o nustačius šį pažeidimą valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo ekonomines pasekmes (2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑266/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:37, 105 punktas ir 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑86/08, EU:T:2012:345, 196 punktas).

81      Dėl šioje byloje taikytos korekcijos pobūdžio reikia pažymėti, kad pagal Komisijos gaires, pateiktas Dokumente Nr. VI/5330/97, kai nėra įmanoma tiksliai įvertinti Sąjungos patirtų nuostolių, gali būti nustatyta fiksuoto dydžio korekcija (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑346/00, EU:C:2003:474, 53 punktą).

82      Remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97, kai patikrinimų sistema visiškai nevykdoma arba yra labai ydinga ir kai pažeidimai labai dažni ir yra aplaidumo kovojant su pažeidimais arba sukčiavimu įrodymų, reikia taikyti 25 % išlaidų dydžio korekciją, nes fondams yra rizika patirti ypač didelių nuostolių.

83      Kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti taip blogai ar yra tokie reti, kad yra neveiksmingi nustatant paraiškos tinkamumą arba užkertant kelią pažeidimams, taikytina 10 % korekcija, nes Europos žemės ūkio fondams yra didelė rizika patirti didelių nuostolių.

84      Dėl Komisijos konstatuotų trūkumų pirmiausia reikia nurodyti, kad Graikijos Respublika ginčija ne jų tikrumą, o tik nustatytos korekcijos dydį, t. y. 10 %.

85      Šioje byloje aišku, kad patikrinimų sistema nebuvo visiškai nevykdoma. Todėl remiantis 82 punkte nurodytais kriterijais reikia patikrinti, ar Komisija galėjo teisėtai laikytis nuomonės, kad, atsižvelgiant į konstatuotus trūkumus, patikrinimų sistemos vykdymas buvo labai ydingas.

86      Iš suvestinės ataskaitos matyti, kad Komisija nustatė sistemų spragų, susijusių su leistinų referencinių sklypų ribų ir maksimalių plotų inventorinėmis klaidomis. Todėl kryžminiai patikrinimai siekiant, kad ta pati pagalba nebūtų netinkamai suteikta kelis kartus už tą patį sklypą, nebuvo įtikinami, nebent būtų atlikti patikrinimai vietoje, per kuriuos būtų nustatyta neteisinga sklypų vieta ir jų netinkamumas.

87      Kalbant konkrečiau, Komisija nustatė rimtų problemų, susijusių su plotais, deklaruotais kaip daugiametės ganyklos, kuriuos Graikijos Respublika laikė tinkamais, bet Komisija daug kartų juos atmetė dėl neatitikimo reikšmingoms nuostatoms.

88      Bylos šalių nuomonės, kaip nustatyti „ganyklas, už kurias gali būti suteikiama pagalba“, skiriasi. Tačiau iš šio ieškinio pagrindo pirmojo kaltinimo analizės matyti, kad, nepaisant šioje byloje taikomos „daugiametės ganyklos“ apimties, dėl konstatuotų pažeidimų Komisija vis tiek būtų turėjusi nustatyti pritaikytą fiksuoto dydžio korekciją.

89      Konkrečiau kalbant, Komisija suvestinėje ataskaitoje nurodė, kad atnaujinus sistemas dalis 2008 m. deklaruotų plotų buvo pašalinti iš sistemos nuo 2009 m. Taigi, jeigu sistemos gerai veikė 2008 m., ši plotų dalis neturėjo būti laikoma tinkama. Ši spraga susijusi su didele plotų, neteisingai laikomų tinkamais daugiametėms ganykloms, remiantis neteisinga apibrėžtimi, proporcija.

90      Be to, 2008 m. Komisija konstatavo, kad sistemos veikė neteisingai, nes įvesdama naujas sistemas 2009 m. Graikijos Respublika į jas neįtraukė sklypų, kuriems taikomi klasikiniai patikrinimai vietoje, duomenų. Todėl nebuvo grafinio vaizdo, pagal kurį būtų galima aptikti daugkartines deklaracijas. Pagal Sąjungos teisės normas dėl fondų valstybės narės turi organizuoti veiksmingą patikrinimų ir priežiūros sistemą. Toks reikalavimas reiškia, kad referencinių sklypų ribos ir maksimalus plotas, už kurį gali būti suteikiama pagalba, turi būti tiksliai apibrėžti. Ši informacija iš tikrųjų yra esminė tam, kad būtų užtikrinamas kryžminių administracinių patikrinimų patikimumas, kad galėtų būti atliekami patikrinimai vietoje ir kad žemdirbiai turėtų teisingą informaciją, kad galėtų pateikti teisingas deklaracijas (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Bulgarija / Komisija, T‑335/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:262, 29 punktą).

91      Be to, Komisija suvestinėje ataskaitoje konstatavo, kad patikrinimai vietoje nebuvo atlikti pagal 2008 m. galiojusias teisės normas.

92      Pirma, dėl patikrinimų vietoje kokybės Komisija konstatavo, kad susirūpinimą ypač kėlė tai, kad ganyklos nebuvo išmatuotos. Be to, kad plotai neatitiko „daugiametės ganyklos“ sąvokos pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą, deklaruoti plotai dažnai buvo nutolusiose zonose, be matomų ribų ir sunkiai prieinami; buvo nustatyta, kad inspektoriai neišmatavo plotų pagal Reglamento Nr. 796/2004 30 straipsnį, nes kartais buvo nurodytas tik vienas referencinis punktas ir veiksmingai nenustatytas plotas.

93      Antra, kalbant apie nuotolinius patikrinimus, taikyta procedūra neatitiko reikalavimų. Kaskart atliekamas auditas parodė, kad kodas T-4 (debesimis uždengtas sklypas) per dažnai buvo suteikiamas sklypams, kurių tinkamumas buvo abejotinas. Šiuo klausimu Komisija atkreipė dėmesį į technines specifikacijas, pagal kurias šie kodai negali būti suteikiami sklypams, kurių tinkamumas kelia abejonių remiantis kompiuterizuota fotoanalize.

94      Trečia, kalbant apie paprastus patikrinimus vietoje, Komisija suvestinėje ataskaitoje nurodė, kad jie nebuvo atlikti dėl visų sklypų pagal 2008 m. galiojusias teisės normas, šių patikrinimų duomenys nebuvo užregistruoti ir dėl to nebuvo galima identifikuoti daugkartinių deklaracijų.

95      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kiek tai susiję su išlaidomis, siejamomis su ganyklomis, patikrinimų sistemos trūkumai susiję su Graikijos institucijų leidimu gauti pagalbą už ganyklas, kurių plotas neatitiko galiojančių teisės normų. Šios Komisijos išvados negalima ginčyti, net atsižvelgiant į platų Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto aiškinimą. Taigi šie patikrinimų sistemos trūkumai kartu su kitais konstatuotais ir Graikijos Respublikos neginčytais trūkumais reiškia labai ydingą patikrinimų sistemos vykdymą ir daug jo klaidų, liudijančių bendro pobūdžio pažeidimus, tikriausiai sukėlusius ypač didelių nuostolių fondams (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C-175/03, nepaskelbtas Rink., EU:C:2005:643, 79 punktą). Vis dėlto Komisija atsižvelgė į mažesnę nuostolių riziką fondams dėl „rezultato poveikio“, kuriuo remiantis aktyvuojant teises į išmokas atsižvelgta tik į dalį deklaruotų plotų.

96      Atsižvelgiant į pateiktus svarstymus reikia konstatuoti, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo taikyti fiksuotą 10 % korekciją šioms išlaidoms.

97      Graikijos Respublika nepateikė jokio argumento šiai išvadai užginčyti.

98      Pirma, Graikijos Respublika remiasi klasikinių patikrinimų patobulinimais, bet savo argumento nepagrindžia arba nenurodo, kokius patobulinimus turėjo omenyje.

99      Šiuo klausimu, kalbant apie patikrinimus vietoje, iš suvestinės ataskaitos matyti, kad Komisija veiksmingai nustatė vis didėjantį žemdirbių patikrinimų vietoje lygį (didesnis negu 10 %) 2007 ir 2008 paraiškų teikimo metais, į kurį atsižvelgė apskaičiuodama fiksuoto dydžio korekcijas. Taip pat reikia konstatuoti, kad, kalbant apie patikrinimų vietoje kokybę, suvestinėje ataskaitoje Komisija Graikijos Respublikai nurodė spragas ir trūkumus, bet nenustatė su ganyklomis susijusių patobulinimų.

100    Vadinasi, nesant duomenų, leidžiančių patikrinti Graikijos Respublikos teiginius, argumentas dėl konstatuotų patobulinimų turi būti atmestas.

101    Antra, kalbant apie 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP (OL L 102, 2011, p. 33), kuriuo Komisija, remdamasi tokiomis pačiomis išvadomis kaip skundžiamame sprendime, nustatė Graikijos Respublikai fiksuotą 5 % korekciją už 2007 m., reikia nurodyti, kad Komisijos išvadų dėl ankstesnių paraiškos teikimo metų negali pakakti, kad būtų paneigtos Komisijos išvados dėl nagrinėjamų paraiškų teikimo metų, nes pastarosiomis gali būti grindžiami reikalavimai ir nustatyta fiksuoto dydžio korekcija. Be to, Komisija suvestinėje ataskaitoje pabrėžė, kad jos konstatuoti trūkumai kartojasi.

102    Galiausiai reikia nurodyti, kad, Komisijos nuomone, daugiamečių ganyklų plotai buvo sumažinti iki 1,5 milijono hektarų, nepaisant nuo 2012 m. taikytos platesnės „daugiamečių ganyklų“ apibrėžties, apimančios medinguosius augalus. Komisija teisingai tvirtina, kad toks tinkamų plotų sumažėjimas 50 % vietoj laukto jų padidėjimo išplėtus ginčijamą apibrėžtį rodo pradinės problemos, susijusios su plotų, kurie bet kokiu atveju neatitiko net išplėstos ganyklų apibrėžties, apimtį.

103    Nors į ganyklų plotų, už kuriuos suteikiamos teisės į išmokas, ir faktiškai deklaruotų ganyklų plotų skirtumą, kuriuo remiasi Graikijos Respublika, buvo tinkamai atsižvelgta ir dėl to, remiantis „rezultato poveikiu“, sumažinta taikyta fiksuota 10 % korekcija, tai neturi poveikio 2008 m. nustatytai problemai, susijusiai su pradinėmis deklaracijomis. Graikijos Respublika negali naudingai teigti, kad tai nesukėlė jokios rizikos fondams, net atsižvelgiant į tinkamų plotų sumažinimą iki 1,5 milijono hektarų. Tai, kad ganyklų plotai, dėl kurių suteikiamos teisės į išmokas už plotą, yra tik deklaruotų ganyklų plotų dalis, nekelia klausimo dėl nustatytų trūkumų, susijusių su sistemų veikimu ir pagrindiniais patikrinimais, kuriais remiantis šie plotai, kuriems buvo suteikta pagalba, ne visuomet buvo visiškai tinkami pagalbai gauti, nes neatitiko Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 204 punktą).

104    Todėl reikia laikytis nuomonės, kad, atsižvelgiant į rimtas ir pagrįstas Komisijos abejones dėl sistemų veikimo ir patikrinimų, Graikijos Respublikai nepavyko įrodyti Komisijos vertinimų neteisingumo arba nuostolių ar pažeidimų rizikos fondams nebuvimo.

105    Iš to matyti, kad Komisija teisingai manė, jog sistemų trūkumų ir pagrindinių patikrinimų spragų atsirado vykdant labai ydingą patikrinimų sistemą, kurioje daug klaidų, liudijančių bendro pobūdžio pažeidimus. Atsižvelgusi į mažesnę riziką fondams dėl „rezultato poveikio“, ji teisingai pritaikė 10 % finansinę korekciją.

106    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šį kaltinimą, taigi ir visą ieškinio pagrindą dėl ganykloms taikomos fiksuotos 10 % korekcijos.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su papildomos pagalbos už plotą fiksuota 5 % finansine korekcija

107    Pateikdama ieškinio antrąjį pagrindą, susijusį su papildomos pagalbos fiksuota 5 % finansine korekcija, Graikijos Respublika nurodo kaltinimus, grindžiamus atitinkamai fakto klaida, nepakankamu motyvavimu ir proporcingumo principo pažeidimu.

108    Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad pateikdama šį ieškinio pagrindą Graikijos Respublika tik išvardija minėtus kaltinimus ir dar prideda painius ir iš dalies nepagrįstus argumentus dėl tariamai pažeistų principų. Vis dėlto iš Graikijos Respublikos rašytinių pareiškimų matyti, kad ji iš esmės remiasi procedūrinių garantijų per ikiteisminę procedūrą ir proporcingumo principo pažeidimais.

 Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo esminių procedūrinių garantijų per ikiteisminę procedūrą pažeidimu

109    Pateikdama šį kaltinimą Graikijos Respublika siekia, kad būtų konstatuota, jog jai nebuvo suteiktos Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006, p. 90), 11 straipsnyje numatytos procedūrinės garantijos, nes Komisijai jai nesuteikė teisės pareikšti prieštaravimą dėl pavėluotų patikrinimų, kurie turi būti atlikti laiku.

110    Reikia priminti, kad galutinis sprendimas dėl sąskaitų patikrinimo turi būti priimamas per specialią rungimosi procedūrą, kurioje atitinkamos valstybės narės turi turėti visas garantijas, reikalingas savo pozicijai pateikti (2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑245/97, EU:C:2000:687, 47 punktas).

111    Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija su valstybėmis narėmis turi laikytis taikymo reglamentais nustatytų sąlygų. Nesilaikant šių sąlygų, nelygu mastas, valstybėms narėms pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnį suteiktos procedūrinės garantijos gali netekti esmės (pagal analogiją žr. 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T‑50/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:206, 27 punktą).

112    Be to, pirma, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje ir, antra, Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje numatytas tas pats sąskaitų patikrinimo etapas, t. y. pirmojo Komisijos pranešimo pateikimas valstybei narei remiantis Komisijos atliktais patikrinimais (žr. 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑259/13, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2015:250, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

113    Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje apibrėžti įvairūs sąskaitų patvirtinimo procedūros etapai. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pirmojo rašytinio pranešimo, kuriuo Komisija praneša apie savo patikrinimų rezultatus valstybėms narėms iki dvišalio posėdžio, turinys. Pagal šią nuostatą pirmajame pranešime valstybei narei turi būti pateikti Komisijos patikrinimų rezultatai ir nurodytos korekcinės priemonės, kurių galima imtis ateityje siekiant užtikrinti nagrinėjamų Sąjungos teisės normų laikymąsi (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑184/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:120, 40 punktas).

114    Be to, reikia priminti, kad jau yra nuspręsta, jog Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas rašytinis pranešimas turi leisti valstybei narei išsamiai susipažinti su Komisijos abejonėmis, dėl to jis galėtų atlikti jam priskiriamą įspėjamąją funkciją (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T‑50/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:206, 39 punktą).

115    Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalyje nurodytame pirmajame pranešime Komisija gana tiksliai turi nurodyti jos tarnybų atlikto tyrimo dalyką ir per šį tyrimą nustatytus trūkumus, kurie gali būti vėliau pateikti kaip rimtų ir pagrįstų abejonių, kilusių jai dėl nacionalinės administracijos atliktų patikrinimų ar jų pateiktų skaičių, įrodymas, ir pagrįsti galutiniame sprendime, kuriame atsisakoma Sąjungos lėšomis iš fondo finansuoti tam tikras valstybės narės patirtas išlaidas, nustatytas finansines korekcijas (2009 m. birželio 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T‑50/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:206, 40 punktas).

116    Todėl, siekiant pranešimo įspėjamosios funkcijos, be kita ko, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnį, Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnyje numatytame pranešime visų pirma turi būti pakankamai tiksliai nustatyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė ir kuriais galiausiai buvo grindžiama atlikta finansinė korekcija. Tik toks pranešimas gali užtikrinti, kad aiškiai žinoma apie Komisijos abejones, ir gali būti referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje numatytą 24 mėnesių terminą (2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑24/11 P, EU:C:2012:266, 31 punktas ir 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑259/13, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2015:250, 106 punktas).

117    Remiantis nurodyta jurisprudencija, reikia išnagrinėti, ar pranešimas apie rezultatus atitinka Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio reikalavimus ir todėl yra tinkamas pranešimas pagal šią nuostatą.

118    Reikia konstatuoti, kad taip ir yra. Komisija tvirtina, kad pranešdama apie tyrimų rezultatus 2008 m. lapkričio 21 d. raštu ir 2013 m. gegužės 31 d. rašte, parengtame remiantis Reglamento Nr. 885/2006 16 straipsnio 1 dalimi, aiškiai nurodė problemą, susijusią su vėlavimu atlikti patikrinimus vietoje, ir pažymėjo, kad vėlavimas turėjo įtakos patikrinimų vietoje, susijusių su susietąja pagalba už plotą, kokybei. Paskui spragos, atsiradusios dėl neigiamo poveikio patikrinimų vietoje kokybei, susijusio su vėlavimu juos atlikti, buvo aiškiai nurodytos Komisijos galutinėje pozicijoje (žr. 2014 m. kovo 26 d. raštą).

119    Todėl reikia konstatuoti, kad ir rezultatų pranešimas, ir Graikijos Respublikai pateiktas pranešimas per taikinimo procedūrą rodo, kaip tai suprantama pagal nurodytą jurisprudenciją, vėlavimą atlikti patikrinimus, kuriuo kaltinama valstybė narė ir kuris turėjo reikšmės grindžiant finansinę korekciją šioje byloje, susijusią su papildoma pagalba už plotą.

120    Atsižvelgiant į tai, kad apie kaltinimą vėlavimu atlikti patikrinimus, turinčiu įtakos jų kokybei ir galinčiu sukelti nuostolių fondui ir pagrįsti finansinės korekcijos nustatymą, Graikijos Respublikai per ikiteisminę procedūrą buvo pranešta bent du kartus, ši valstybė narė negali pagrįstai teigti, kad Komisija pažeidė pareigą surengti dvišalį posėdį dėl bet kurio patikrinimų rezultato, kuris galėjo būti motyvas padidinti korekciją.

121    Vadinasi, pirmasis Graikijos Respublikos kaltinimas turi būti atmestas.

 Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

122    Pateikdama šį kaltinimą Graikijos Respublika tvirtina, kad atsižvelgiant į išvadas dėl kitų nei ganyklos plotų ir į nustatytus patobulinimus, palyginti su ankstesniais metais, korekciją reikia apriboti daugiausia 2 %.

123    Visų pirma reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika neginčija, jog klasikiniai patikrinimai vietoje buvo atlikti pavėluotai.

124    Iš minėto Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo matyti, kad sistemų veikimo ir patikrinimų vietoje trūkumai susiję su pagrindiniais patikrinimais (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Bulgarija / Komisija, T‑335/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:262, 92 punktą).

125    Iš Dokumento Nr. VI/5330/97 taip pat matyti, kad kai visi pagrindiniai patikrinimai yra atlikti, tačiau nesilaikyta teisės aktuose nustatyto skaičiaus, dažnumo ar griežtumo ir kai galima padaryti pagrįstą išvadą, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų teisingumo garantijos, reikia taikyti 5 % korekciją, nes yra didelė rizika, kad fondas patirs didelių nuostolių.

126    Kaip jau nurodyta nagrinėjant ieškinio pirmojo pagrindo trečiąjį kaltinimą ir ieškinio antrojo pagrindo pirmąjį kaltinimą, Komisija suvestinėje ataskaitoje nustatė sistemų, kuriose buvo neteisingos inventorinės informacijos dėl tinkamų sklypų ribų ir maksimalių plotų, trūkumų. Nors šie trūkumai susiję konkrečiai su ganyklomis, jie buvo nustatyti dėl visų rūšių sklypų.

127    Be to, dėl patikrinimų vietoje Komisija suvestinėje ataskaitoje konstatavo, kad jie nebuvo atlikti pagal 2008 m. galiojusias teisės normas, nors tai buvo svarbu siekiant teisingai patikrinti deklaruotų plotų tinkamumą ir taip užtikrinti Reglamento Nr. 796/2004 23 ir 30 straipsnių laikymąsi. Kalbant apie nuotolinius patikrinimus, pažymėtina, kad taikyta procedūra neatitiko reikalavimų. Kaskart atliekamas auditas parodė, kad kodas T-4 (debesimis uždengtas sklypas) per dažnai buvo suteikiamas sklypams, kurių tinkamumas buvo abejotinas. Dėl paprastų patikrinimų vietoje Komisija nurodė, kad jie nebuvo atlikti dėl visų sklypų pagal 2008 m. galiojusias teisės normas, duomenys, dėl kurių atliekami šie patikrinimai, nebuvo užregistruoti ir dėl to nebuvo galima identifikuoti daugkartinių deklaracijų.

128    Būtent dėl klasikinių patikrinimų vietoje Komisija suvestinėje ataskaitoje nurodė, kad nors „permatavimas“ parodė skirtumų, jais nebuvo galima pagrįsti išvados, kad atliekant šiuos patikrinimus buvo sisteminių trūkumų.

129    Galiausiai dėl papildomos susietosios pagalbos už plotą Komisija nurodė, kad patikrinimams vietoje neigiamos įtakos turėjo vėlavimas juos atlikti.

130    Komisija padarė išvadą, kad konstatuotos spragos yra nuolatinis pagrindinių ir papildomų patikrinimų atlikimo trūkumas. Kalbant konkrečiau, ji konstatavo, kad nagrinėjamais metais sistemų trūkumai nebuvo ištaisyti, kaip tai buvo padaryta ankstesniais paraiškų teikimo metais (2007 m.).

131    Iš to, kas išdėstyta, kiek tai susiję su susietąja pagalba už plotą, matyti, kad Komisija, nepadarydama klaidos, pagal Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatas galėjo šiai pagalbai taikyti fiksuotą 5 % korekciją.

132    Graikijos Respublika teigia, kad klasikinių patikrinimų vietoje patobulinimai ir nuolatinis sistemų tobulinimas išsklaido rimtas ir pagrįstas Komisijos abejones, kurios, kaip Komisija manė, pagrindžia 5 % korekcijos nustatymą papildomai pagalbai už plotą. Be to, Graikijos Respublikos nuomone, dėl kitų nei ganyklos plotų suteiktai pagalbai turėjo būti taikoma 2 % korekcija.

133    Vadinasi, argumentą dėl pagrįstų ir rimtų abejonių, susijusių su sistemų patobulinimais, pagrįstumo reikia atmesti. Iš ieškinio 4 punkto ir ieškinio 4 priedo matyti, kad Graikijos Respublikos nurodyti sistemų patobulinimai 2008 m. paraiškų teikimo metais nebuvo taikomi. Taigi paskutiniai sistemų patobulinimai neturėtų paneigti per ginčijamą laikotarpį konstatuotų trūkumų (pagal analogiją žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 206 punktą).

134    Be to, nustatytų klasikinių patikrinimų vietoje sistemos patobulinimų savaime nepakanka, kad būtų paneigtas fondo rizikos vertinimas, atliktas dėl visų pirmiau išvardytų trūkumų, nustatytais per nagrinėjamus metus.

135    Galiausiai reikia atmesti Graikijos Respublikos argumentą, kad vertindama fondo riziką Komisija turėjo remtis papildomos pagalbos už plotą rūšimis ir taikyti jai 2 % korekciją, kurią ji taikė kitiems nei ganyklos plotams suteiktai pagalbai.

136    Be to, kad Graikijos Respublika, grįsdama savo argumentą, nurodė tik papildomą susietosios pagalbos už plotą pobūdį, iš suvestinės ataskaitos matyti, kad dėl kitų nei ganyklos plotų (ariama žemė) suteiktos pagalbos korekcija sumažinta nuo 5 % iki 2 % taikant „rezultato poveikį“. Kaip tvirtina Komisija, toks pats sumažinimas dėl „rezultato poveikio“ negali būti taikomas papildomai pagalbai už plotą, kuriai „rezultato poveikis“ neturi jokios reikšmės. Dėl šios pagalbos, kuri siejama su gamyba, rūšies nesinaudojama „teisėmis į išmokas“, nes šios teisės aktyvinamos dėl leistinų plotų, kurių skaičius gali būti mažesnis už visus žemdirbio deklaruotus plotus. Taigi papildomos pagalbos už plotą atveju tik deklaruotas iš tikrųjų kultivuojamas plotas pagrindžia atitinkamą pagalbą.

137    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šį kaltinimą, taigi ir visą ieškinio pagrindą dėl papildomos pagalbos už plotą 5 % korekcijos.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su paramos kaimo plėtrai 5 % finansine korekcija

138    Pateikdama ieškinio pagrindą, susijusį su paramos kaimo plėtrai 5 % finansine korekcija, Graikijos Respublika nurodo kaltinimus, grindžiamus atitinkamai motyvavimo stoka, fakto klaida ir proporcingumo principo pažeidimu. Be to, ji teigia, kad korekcija taikyta du kartus dėl to paties pagrindo.

139    Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad pateikdama šį ieškinio pagrindą Graikijos Respublika tik vėl išvardija minėtus kaltinimus ir dar prideda painius ir iš dalies nepagrįstus argumentus dėl tariamai pažeistų principų. Vis dėlto, apgailestaujant dėl nurodyto dviprasmiškumo, tai netrukdo Komisijai pateikti gynybos argumentų, o Bendrajam Teismui – priimti sprendimo dėl ieškinio (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija, T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674, 21 punktą). Iš Graikijos Respublikos rašytinių pareiškimų matyti, kad ji iš esmės remiasi kaltinimu dėl motyvavimo stokos ir kaltinimu dėl dvigubo nustatytos korekcijos apmokestinimo tuo pačiu pagrindu (kalbant apie kaimo plėtros programos priemonę Nr. 214).

 Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo papildomo motyvavimo stoka

140    Visų pirma, kaip jau nurodyta, Komisijos sprendimai dėl fondų sąskaitų patvirtinimo priimami remiantis suvestine ataskaita ir Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susirašinėjimu (2002 m. kovo 14 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑132/99, EU:C:2002:168, 39 punktas). Šiomis aplinkybėmis sprendimo nefinansuoti iš fondo dalies deklaruotų išlaidų motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš fondo (žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑263/98, EU:C:2001:455, 98 punktą ir 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 94 punktą).

141    Antra, pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1) 73 straipsnį bendro valdymo atveju siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą pagal EB 274 straipsnį Komisija taiko Reglamento Nr. 1290/2005 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones ir vykdo kontrolę.

142    Pagal Reglamento Nr. 1290/2005 9 straipsnio 2 dalį Komisija, be kita ko, užtikrina patikimą valdymo sistemų ir kontrolės veikimą valstybėse narėse.

143    Be to, reikia nurodyti, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, ir to neginčijo Graikijos Respublika, šioje byloje nagrinėjama parama kaimo plėtrai yra pagalba, susijusi su deklaruotu žemės ūkio paskirties plotu.

144    Iš to matyti, kad integruota valdymo ir kontrolės sistema taikoma tiesioginei paramai ir kaimo plėtros priemonėms, kurios skiriamos pagal hektarų skaičių.

145    Šiuo aspektu reikia priminti apie jau nurodytą sistemų diegimo svarbą pagalbos už plotą schemos veikimui. Iš tikrųjų žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas yra esminis sistemos, susijusios su žemės plotais, tinkamo taikymo elementas. Dėl patikimos sklypų identifikavimo sistemos nebuvimo savaime padidėja nuostolių Sąjungos biudžetui rizika (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑214/07, neskelbtas Rink., EU:T:2011:130, 57 punktą ir 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑86/08, EU:T:2012:345, 122 punktą).

146    Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Graikijos Respublika dalyvavo rengiant skundžiamą sprendimą ir kad, kaip matyti iš Komisijos ir Graikijos Respublikos raštų, taikinimo komisijos nuomonės ir suvestinės ataskaitos, Komisija nurodė sistemų veikimo ir patikrinimų vietoje trūkumus pirminiame susirašinėjime, per taikinimo procedūrą ir galutinėje pozicijoje. Nustatyti trūkumai susiję su visomis pagalbos už plotą rūšimis.

147    Iš 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. Komisijos raštų ir jos galutinės pozicijos aiškiai matyti, kad Graikijos Respublika žinojo apie pažeidimus, kuriais motyvuotos nustatytos korekcijos. Komisijos tarnybos atvirai priekaištavo Graikijos institucijoms dėl sistemų ir patikrinimų vietoje trūkumų.

148    Galiausiai Komisija suvestinėje ataskaitoje padarė išvadą, kad „visoms antrojo ramsčio priemonėms, grindžiamoms plotu, remiantis išvadomis ir Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatomis, siūloma nustatyti fiksuotą 5 % korekciją“.

149    Iš to matyti, kad Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo rengiant skundžiamą sprendimą, žinojo priežastis, dėl kurių Komisija manė neturinti iš fondo finansuoti ginčijamos sumos, ir kad Komisija per procedūrą aiškiai nurodė nagrinėjamos fiksuoto dydžio korekcijos nustatymo motyvus.

150    Šiuo aspektu Graikijos teiginys, beje, nepagrįstas, kad Komisija, vertindama nustatytų trūkumų keliamą riziką, neatsižvelgė į patikrinimų vietoje padidinimą įgyvendinant nagrinėjamą kaimo plėtros priemonę, yra nesvarbus. Net jei jis pasitvirtintų, patikrinimų vietoje padidinimas negalėtų ištaisyti nustatytų šių patikrinimų atlikimo trūkumų (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑294/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:261, 205 punktą).

151    Be to, kaip paminėta 133 punkte, reikia nurodyti, kad net darant prielaidą, jog Graikijos Respublika, pabrėždama nuolatinius sistemų patobulinimus, remiasi patobulinimais nuo 2009 m. pagal tam skirtą veiksmų planą, po 2008 m. atlikti patobulinimai, net darant prielaidą, kad jie realūs, negali paneigti pirmiau pateiktų argumentų. Todėl pirmąjį kaltinimą, susijusį su papildomo motyvavimo stoka, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo korekcijos taikymu du kartus tuo pačiu pagrindu

152    Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad paramai kaimo plėtrai nustatyta korekcija turi būti panaikinta, nes ji antrą kartą taikoma kaimo plėtros priemonei Nr. 214.

153    Kalbant konkrečiau, Graikijos Respublika pirmiausia tvirtina, kad pagal Komisijos taikomas gaires, nustatytas Dokumente Nr. VI/5330/97, kai keli trūkumai išryškėja toje pačioje sistemoje, fiksuoto dydžio korekcijos ne taikomos kumuliatyviai, o atsižvelgiama tik į didžiausią trūkumą, remiantis visai kontrolės sistemai atsiradusia rizika.

154    Kaip nurodyta dublike ir per teismo posėdį, Graikijos Respublika ginčija šioje byloje nustatytos korekcijos apskaičiavimo būdą.

155    Graikijos Respublika tvirtina, kad, nors buvo atskaityta 2 318 055,75 euro, Komisija nustatė korekciją du kartus tuo pačiu pagrindu kaip anksčiau nustatytą korekciją. Konkrečiai kalbant, Graikijos Respublika mano, kad atliekant nagrinėjamą atskaitymą neatsižvelgiama į visą korekciją, nustatytą pagal 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP (OL L 123, 2013, p. 11). Graikijos Respublika tvirtina, kad ji negali suprasti 2 318 055,75 euro sumos, į kurią vieną tebuvo atsižvelgta dėl pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/214 nustatytos korekcijos, kuri sudarė 3 328 030,09 euro, apskaičiavimo metodo.

156    Visų pirma iš suvestinės ataskaitos, į kurią pateikiama nuoroda Įgyvendinimo sprendime 2013/214, matyti, kad Komisijos nustatyti patikrinimų trūkumai buvo susiję su nustatytų įsipareigojimų laikymusi ir su patikrinimų ataskaitų dėl, be kita ko, paramos kaimo plėtrai priemonės Nr. 214 už 2008 m. paraiškų teikimo metus išsamumu ir atsekamumu. Tačiau nustatyti trūkumai nebuvo susiję su sklypų plotais (tinkamos ribos ir maksimalūs plotai), dėl kurių buvo atliktas tyrimas, po kurio buvo priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas dėl, be kita ko, tos pačios paramos kaimo plėtrai priemonės Nr. 214.

157    Todėl reikia konstatuoti, kad dvi fiksuotos dydžio korekcijos paeiliui buvo nustatytos dėl įvairių trūkumų, išryškėjusių per du Komisijos paeiliui atliktus tyrimus dėl tos pačios paramos kaimo plėtrai priemonės. Šiuo klausimu Komisija rašytiniame atsakyme dėl proceso organizavimo priemonės ir per teismo posėdį teigė, kad privalėjo sumažinti ginčijamos korekcijos sumą siekdama išvengti korekcijų sudėjimo, tačiau tvirtina, kad 2 318 055,75 euro atskaitymas šiuo tikslu yra teisingas.

158    Kalbant apie Įgyvendinimo sprendimą 2013/214 pažymėtina, jog iš šio sprendimo priedo dalies, skirtos biudžeto 6711 punktui, matyti, kad Komisija nustatė, pirma, fiksuotą 2 % korekciją už 2009 m. dėl patikrinimų vietoje, susijusių su antruoju BŽŪP ramsčiu, trūkumų, kurią sudarė 959 020,82 euro, ir, antra, fiksuotą 5 % korekciją už 2009 m. dėl patikrinimų vietoje, susijusių su antruoju BŽŪP ramsčiu, trūkumų, kurią sudarė 2 369 009,27 euro. Visa korekcijos, nustatytos už 2009 m. dėl su kaimo plėtra (antrasis BŽŪP ramstis) susijusių patikrinimų vietoje trūkumų, suma buvo 3 328 030,09 euro.

159    Kalbant apie skundžiamu sprendimu nustatytų korekcijų sumas, iš minėto sprendimo priedo dalies, skirtos biudžeto 6711 punktui, matyti, kad Komisija nustatė fiksuotą 5 % korekciją dėl sistemų ir patikrinimų vietoje, susijusių su kaimo plėtra (antrasis BŽŪP ramstis), trūkumų. Remiantis tuo pačiu priedu, pradinė šios korekcijos suma buvo 5 007 867,36 euro, iš kurių Komisija atskaitė 2 318 055,75 euro, remdamasi anksčiau pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/214 nustatyta korekcija. Atsižvelgiant į šį atskaitymą, ginčijama korekcija sumažėjo iki 2 689 811,61 euro.

160    Dėl minėto 2 318 055,75 euro atskaitymo iš Komisijos paaiškinimų, išdėstytų jos atsiliepime į ieškinį ir triplike, matyti, kad 2 318 055,75 euro suma, atitinkanti ankstesnės korekcijos sumą, atimtą iš šioje byloje nagrinėjamos korekcijos, už 2008 m. paraiškų teikimo metus buvo įtraukta į fiksuotą 2 369 009,27 euro korekciją, susijusią su dvejais paraiškų teikimo metais, t. y. 2008 ir 2009 m.

161    Paklausta dėl 2 318 055,75 euro sumos, atskaitytos iš ginčijamos korekcijos, apskaičiavimo būdo, Komisija atsakydama dėl proceso organizavimo priemonės ir paskui per teismo posėdį paaiškino, kad 2009 m. nustatyta ankstesnė korekcija už 2008 m. buvo 3 745 694,27 euro iš visos 134 518 285,02 euro išlaidų sumos. Remiantis Komisijos paaiškinimais, ši korekcija vis dėlto buvo susijusi su kaimo plėtros priemonėmis (nurodytomis žymint kodu, kuris baigiasi skaičiais 001). Anot Komisijos, tiesioginės išmokos už tą patį laikotarpį sudarė 83 247 820,42 euro. Todėl, Komisijos teigimu, su plotu susijusių tiesioginių išmokų ir visų išlaidų, susijusių su žemės ūkio ir aplinkos apsaugos priemonėmis, santykis buvo 61 %.

162    Komisija taip pat tvirtina, kad, kadangi, siekdama išvengti korekcijos taikymo du kartus, turėjo atskaityti tik ankstesnės korekcijos sumą, susijusią su parama kaimo plėtrai, kuri atitinka šios pagalbos už plotą procentinį dydį, ji taikė ankstesnei korekcijai 61 % dydį, atsižvelgdama į 161 punkte nurodytą santykį. Taip ji gavo 2 318 055,75 euro sumą ir ją atskaitė.

163    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Komisijos rašytiniuose dokumentuose, pateiktuose siekiant pagrįsti atskaitytos 2 318 055,75 euro sumos apskaičiavimo būdą, tas būdas bet kokiu atveju nepagrindžiamas. Iš tiesų sumos lentelėse, kurias Komisija pateikė savo atsiliepimo į ieškinį VIa priede, neatitinka sumų lentelėse, kurias Komisija pateikė atsakymo dėl proceso organizavimo priemonės priede. Konkrečiau kalbant, pirma, nustatytų korekcijų apskaičiavimo pagrindai neatitinka pateiktųjų Komisijos dokumentuose ir, antra, ji negali paaiškinti, iš kur atsirado 134 518 285,02 euro suma ir ankstesnio atskaitymo 2009 m. už 2008 m. paraiškų teikimo metus suma, 3 745 694,27 euro, kurios nenurodytos jokiame kitame bylos dokumente. Be to, Komisija negali paaiškinti šių skaičių svarbos apskaičiuojant ginčijamą atskaitymą ir panaikinant dvigubą korekciją pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/214 ir skundžiamą sprendimą.

164    Be to, reikia nurodyti, kad „tiesioginė pagalba“, į kurią Komisija pateikia nuorodą atsakyme dėl proceso organizavimo priemonės, priskiriama pirmajam BŽŪP ramsčiui. Taigi ir ginčijama korekcija, ir ankstesnė, pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/214 nustatyta, korekcija, kuri turėjo būti atskaityta, yra susijusios su kaimo plėtra (antrasis BŽŪP ramstis). Iš to matyti, kad Komisijos atsakymas dėl proceso organizavimo priemonės yra dviprasmiškas ir gali suklaidinti, nes jame nurodyta, kad neteisingas plotų apskaičiavimas būdingas ir tiesioginėms išmokoms, ir paramai kaimo plėtrai, bet nenurodyta, kaip tai pagrindžia toliau pateiktus paaiškinimus.

165    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją motyvavimas pagal SESV 296 straipsnį turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑384/14, EU:T:2016:298 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

166    Reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime tik nurodytos nustatytos korekcijos ir atskaitymo sumos ir nėra nuorodų, paaiškinančių jų apskaičiavimą. Be to, kaip matyti iš 163 punkto, argumentai, kuriais remdamasi Komisija manė, kad 2 318 055,75 euro sumos atskaitymas yra pakankamas norint atsižvelgti į ankstesnę korekciją, nustatytą pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/214, yra dviprasmiški ir silpni.

167    Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į 165 punkte primintą jurisprudenciją, skundžiamame sprendime trūksta motyvavimo, kiek tai susiję su korekcijų neapskaičiavimu. Todėl trečiasis Graikijos Respublikos ieškinio pagrindas turi būti patenkintas, o skundžiamas sprendimas – panaikintas, kiek jis susijęs su 5 007 867,36 euro korekcijos sumos, 2 318 055,75 euro atskaitymo sumos ir 2 689 811,61 euro finansinio poveikio sumos, susijusių su išlaidomis dėl paramos kaimo plėtrai (antrasis ramstis) ir nustatytų už 2009 m. dėl sistemų ir patikrinimų vietoje trūkumų 2008 paraiškų teikimo metais, apskaičiavimu.

168    Iš visų svarstymų matyti, kad reikia, pirma, dėl motyvavimo stokos panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo nuspręsta Sąjungos lėšomis dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir patikrinimų vietoje (antrasis ramstis, 2008 paraiškų teikimo metai) trūkumų nefinansuoti Graikijos Respublikos išlaidų, patirtų kaimo plėtros Feader Axe 2 (2007–2013 m. priemonės, susijusios su plotu) sektoriuje 2009 veiklos metais, ir, antra, atmesti likusią ieškinio dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

169    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama. Tačiau, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų.

170    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika nereikalavo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

171    Todėl kadangi Graikijos Respublika nereikalavo padengti bylinėjimosi išlaidų, o jos ieškinys patenkintas tik iš dalies, Graikijos Respublika turi padengti savo pačios ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, remiantis pastarosios reikalavimais.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek jis susijęs su 5 007 867,36 euro korekcijos suma, 2 318 055,75 euro atskaitymo suma ir 2 689 811,61 euro finansinio poveikio suma, kurios susijusios su Graikijos Respublikos išlaidomis, patirtomis kaimo plėtros Feader Axe 2 (2007–2013 m. priemonės, susijusios su plotu) sektoriuje 2009 biudžetiniais metais, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir patikrinimų vietoje (antrasis ramstis, 2008 paraiškų teikimo metai) trūkumų.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Graikijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Gratsias Kancheva Półtorak

Paskelbta 2017 m. kovo 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su fiksuota 10 % finansine korekcija pagalbai už plotą

Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su neteisingu Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto aiškinimu ir taikymu

Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo motyvavimo stoka

Dėl trečiojo kaltinimo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su papildomos pagalbos už plotą fiksuota 5 % finansine korekcija

Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo esminių procedūrinių garantijų per ikiteisminę procedūrą pažeidimu

Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su paramos kaimo plėtrai 5 % finansine korekcija

Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo papildomo motyvavimo stoka

Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo korekcijos taikymu du kartus tuo pačiu pagrindu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1* Proceso kalba: graikų.