Byla T‑169/20
Marina Yachting Brand Management Co. Ltd.
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą
2021 m. rugsėjo 22 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Sprendimų panaikinimo arba įrašų registre anuliavimo procedūra – Įrašo registre anuliavimas dėl akivaizdžios EUIPO klaidos – Į nemokumo procedūrą įtrauktas prekių ženklas – Prekių ženklo perleidimo registravimas – Galimybė remtis prieš trečiuosius asmenis bankroto arba analogiškose procedūrose – EUIPO kompetencija – Rūpestingumo pareiga – Reglamento (ES) 2017/1001 20, 24, 27 ir 103 straipsniai – Reglamento (ES) 2015/848 3, 7 ir 19 straipsniai“
1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklas kaip nuosavybės objektas – Perleidimas – Perleidimo įrašymas į registrą – Į nemokumo procedūrą įtrauktas prekių ženklas – Galimybė remtis prieš trečiuosius asmenis – Tarnybos kompetencija – Rūpestingumo pareiga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2015/848 36 konstatuojamoji dalis, 3, 7 ir 19 straipsniai ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 20, 24 ir 27 straipsniai; Komisijos reglamento 2018/626 13 straipsnis)
(žr. 58–69, 71–74, 84, 85 punktus)
2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklas kaip nuosavybės objektas – Galimybė remtis prieš trečiuosius asmenis – Bankroto byla
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 27 straipsnis)
(žr. 100, 101 punktus)
3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Anuliavimas arba panaikinimas – Sąlyga – Akivaizdi klaida – Sąvoka – Prekių ženklo savininko nemokumo procedūros neįtraukimas į registrą – Prekių ženklo perleidimo įregistravimas nepaisant nemokumo procedūros – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 20, 24, 27 ir 103 straipsniai)
(žr. 110–112, 114–119 punktus)
Santrauka
2014 m. rugsėjo 28 d. bendrovės Industries Sportswear Co. Srl vardu buvo įregistruotas žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MARINA YACHTING. 2017 m. spalio 13 d. Tribunale di Venezia (Venecijos teismas, Italija) sprendimu buvo paskelbtas šios bendrovės bankrotas.
2017 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) registre buvo įregistruotas šio prekių ženklo perleidimas bendrovei Spring Holding Sarl. 2017 m. spalio 25 d. paskirtas bendrovės Industries Sportswear likvidatorius pranešė EUIPO apie paskelbtą šios bendrovės bankrotą ir paprašė anuliuoti įrašą apie nagrinėjamo prekių ženklo perleidimą bendrovei Spring Holdings, nes bankrutuojanti bendrovė neturi teisės disponuoti savo turtu nuo jos nemokumo paskelbimo dienos. EUIPO informavo likvidatorių apie šio prašymo patenkinimą, tačiau jo neįtraukė į savo duomenų bazę.
2018 m. balandžio 16 d. bendrovė Marina Yachting Brand Management Co. Ltd, kuriai vadovavo tos pačios šeimos nariai, kaip ir bendrovei Industries Sportswear, pateikė prašymą įregistruoti nagrinėjamo prekių ženklo perleidimą jai. Ji nurodė, kad šis prekių ženklas 2014 m. birželio 26 d. buvo perleistas bendrovei Spring Holdings, o vėliau 2017 m. gruodžio 15 d. – jai. Tą pačią dieną nuosavybės teisių perleidimai buvo įregistruoti EUIPO registre.
Likvidatorius paprašė anuliuoti įrašus apie šiuos perleidimus, todėl 2019 m. sausio 30 d. už EUIPO registro tvarkymą atsakingas departamentas priėmė du sprendimus atgaline data anuliuoti šiuos įrašus. Apeliacinė taryba patvirtino šiuos sprendimus ir nusprendė, kad EUIPO padarė akivaizdžią klaidą, kai į registrą įtraukė paeiliui atliktus nagrinėjamo prekių ženklo perleidimus, nors jai buvo pranešta, kad 2017 m. spalio 13 d. buvo paskelbtas bendrovės Industries Sportswear bankrotas.
Bendrasis Teismas atmetė bendrovės Marina Yachting Brand Management ieškinį ir įvertino įrašų registre apie prekių ženklo perleidimus, padarytų po to, kai nebuvo įregistruotas teismo sprendimas paskelbti bankrotą, anuliavimą.
Bendrojo Teismo vertinimas
Visų pirma, Bendrasis Teismas patikslino EUIPO kompetenciją registruoti prekių ženklo perleidimą.
Bendrasis Teismas pažymėjo, kad EUIPO turi nagrinėti tik formalias prašymo įregistruoti prekių ženklo perleidimą galiojimo sąlygas(1), o tai neapima klausimų dėl esmės, kurių gali kilti pagal taikytiną nacionalinę teisę, vertinimo. Vis dėlto EUIPO turi tinkamai atsižvelgti į faktus, kurie gali turėti teisinių pasekmių prašymui įregistruoti tokį perleidimą, įskaitant bankroto procedūros būvimą.
Ši rūpestingumo yra dar svarbesnė tais atvejais, kai, prieš gavusi prašymą įregistruoti prekių ženklo perleidimą, ankstesniu prašymu įregistruoti(2) EUIPO buvo informuota apie šio prekių ženklo įtraukimą į nemokumo procedūrą. Tokiu atveju EUIPO turi atsižvelgti į tikslą „užtikrinti nemokumo bylų veiksmingumą“(3), visų pirma jeigu likvidatorius ginčija tokio perleidimo faktą, galiojimą ar konkrečią datą.
Iš tiesų prekių ženklo perleidimais prieš trečiuosius asmenis galima remtis tik juos įrašius į registrą(4), o tai reiškia, kad toks įregistravimas negalioja atgaline data. Be to, galimybę remtis nemokumo procedūromis prieš trečiuosius asmenis reglamentuoja nacionalinė teisė(5). Pagal taikytiną Italijos teisę dėl nagrinėjamos nemokumo procedūros formalumai, būtini tam, kad skolininko veiksmais būtų galima remtis prieš trečiuosius asmenis, tapo negaliojantys, nes buvo įvykdyti po bankroto paskelbimo. Todėl EUIPO turėjo sustabdyti ginčijamų perleidimų įtraukimą į registrą.
Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad buvo įvykdytos sąlygos, būtinos norint anuliuoti registro įrašą, kuriame yra padaryta akivaizdi klaida(6). Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad ieškovės prašymu 2018 m. balandžio 16 d. įtraukusi į registrą ginčijamus perleidimus po to, kai neįtraukė į jį nagrinėjamo prekių ženklo savininkei pradėtos nemokumo procedūros, EUIPO padarė akivaizdžią klaidą. Taigi ji turėjo kuo greičiau anuliuoti 2018 m. balandžio 16 d. registro įrašus.
Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad vienų metų termino, skaičiuojamo nuo įtraukimo į registrą dienos(7), buvo tinkamai laikomasi priimant 2019 m. sausio 30 d. du sprendimus anuliuoti 2018 m. balandžio 16 d. padarytus įrašus apie perleidimus.