Byla T‑324/10

Firma Léon Van Parys NV

prieš

Europos Komisiją

„Muitų sąjunga – Bananų iš Ekvadoro importas – Importo muitų išieškojimas išleidus prekes – Prašymas atsisakyti išieškoti importo muitus – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 239 straipsnis – Muitinės klaida – Akivaizdus suinteresuotojo asmens aplaidumas“

Santrauka – 2013 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas)

2.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos – Pačių kompetentingų institucijų klaida – Aktyvių veiksmų reikalavimas

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas)

3.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 4 straipsnio 3, 13 ir 14 punktai ir 220 straipsnio 2 dalies b punktas)

4.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Kreipimasis į Komisiją dėl prašymo atsisakyti išieškojimo – Prieštaravimų pateikimas pareiškėjui – Galimybė susipažinti su dokumentais – Apimtis

(Tarybos reglamentas Nr. 2913/92)

5.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Aplinkybės, kurios susidarė ne dėl suinteresuotojo asmens „akivaizdaus aplaidumo ir apgaulės“ – Akivaizdaus aplaidumo sąvoka – Griežtas aiškinimas – Importo sertifikatų gavimas pasinaudojus tarpininko paslaugomis, neatliekant kreipimąsi į sertifikatų turėtojus apimančios patikros – Neįtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)

6.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje ir įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnyje įtvirtinta teisingumo išlyga– Komisijos diskrecija – Taikymo tvarka

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis)

7.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Aplinkybės, kurios susidarė ne dėl suinteresuotojo asmens „akivaizdaus aplaidumo ir apgaulės“ – Įrodinėjimo pareiga

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnio 1 dalis)

1.      Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkte nacionalinės valdžios institucijų atsisakymas atlikti paskesnį importo ar eksporto muitų išieškojimą siejamas su trimis kumuliacinėmis sąlygomis. Įvykdęs šias tris sąlygas, mokesčio mokėtojas įgyja teisę į tai, kad išieškojimas nebūtų vykdomas.

Pirma, muitai turi būti nesurinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos. Antra, jų padarytos klaidos turi būti neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam mokesčio mokėtojui, nepaisant jo turimos profesinės patirties ir rūpestingumo, kurį jis turi parodyti. Galiausiai, šis mokesčių mokėtojas turi būti paisęs visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracijos pateikimu.

Tai, ar šios sąlygos tenkinamos, reikia vertinti atsižvelgiant į šio reglamento 220 straipsnio 2 dalies b punkto tikslą apsaugoti mokesčio mokėtojo teisėtą lūkestį, kad visos sprendime dėl muitų išieškojimo nurodytos aplinkybės būtų teisingos.

(žr. 34–36 punktus)

2.      Tik aktyvus nacionalinių valdžios institucijų elgesys suteikia teisę į tai, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punktu, nebūtų vykdomas paskesnis importo ar eksporto muitų išieškojimas.

(žr. 53 punktą)

3.      Iš Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4 straipsnio 3 dalies matyti, kad „muitinė“ yra institucija, atsakinga, be kita ko, už muitų teisės aktų taikymą. Darytina išvada, kad taip apibrėžtos valstybių narių arba trečiųjų šalių administracinės valdžios institucijos, kurioms pavesta taikyti muitų teisės aktuose numatytas muitinės priežiūros ir muitinės tikrinimo priemones, kaip jos apibrėžtos Reglamento Nr. 2913/92 4 straipsnio 13 ir 14 punktuose. Šiuo požiūriu Komisijos negalima laikyti muitinės institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 2913/92. Taigi, jos galimos šios srities klaidos negali būti pagrindas taikyti šio reglamento 220 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą atsisakymo išieškoti importo ar eksporto muitą išleidus prekes mechanizmą.

(žr. 60 punktą)

4.      Pagal teisės į gynybą apsaugos principą ne vien Komisija turėtų spręsti, kurie dokumentai suinteresuotajam asmeniui yra naudingi, kai vykdoma atsisakymo išieškoti muitus išleidus prekes procedūra. Į administracinės procedūros medžiagą gali būti įtraukti dokumentai, kuriuose yra palankių atsisakymui išieškoti muitus duomenų, kurie suinteresuotajam asmeniui gali būti naudingi grindžiant savo prašymą, net jei Komisija jais nesirėmė. Todėl pareiškėjas turi turėti galimybę susipažinti su visais nekonfidencialiais į procedūros medžiagą įtrauktais dokumentais, įskaitant tuos, kurie nebuvo panaudoti Komisijos prieštaravimams pagrįsti.

Tačiau dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, nebuvimas preziumuojamas, jei atitinkama institucija taip teigia. Vis dėlto tai yra paprastoji prezumpcija, kurią pareiškėjas gali paneigti bet kokiomis priemonėmis, remdamasis reikšminga ir neprieštaringa informacija.

(žr. 70, 72 punktus)

5.      Iš Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 905 straipsnio matyti, kad importo muitų grąžinimui taikomos dvi kumuliacinės sąlygos, t. y., pirma, ypatingos situacijos buvimas ir, antra, suinteresuotojo asmens akivaizdaus aplaidumo ir apgaulės nebuvimas. Todėl pakanka neįvykdyti vienos sąlygos, kad būtų atsisakyta grąžinti muitus.

Šiuo atžvilgiu siekiant nustatyti, ar yra akivaizdaus aplaidumo požymių, reikia visų pirma atsižvelgti į nuostatų, dėl kurių nevykdymo atsiranda skola muitinei, sudėtingumą ir į ūkio subjekto profesinę patirtį bei rūpestingumą. Be to, importo muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti priemonė, galinti būti pritaikyta tik esant tam tikroms sąlygoms ir specialiai numatytais atvejais, yra normalios importo ir eksporto procedūros išimtis, todėl tokį grąžinimą ar atsisakymą išieškoti įtvirtinančios priemonės aiškintinos griežtai. Konkrečiai tariant, kadangi akivaizdaus aplaidumo nebuvimas yra būtina sąlyga, kad būtų galima pretenduoti į importo muitų grąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti, darytina išvada, kad šią sąvoką reikia aiškinti taip, kad grąžinimo arba atsisakymo išieškoti atvejų skaičius būtų ribotas.

Todėl negalima pritarti, kad į Sąjungą prekes importuojantis ūkio subjektas, kuris naudojasi tarpininko paslaugomis, kad įgytų teisę naudotis importo sertifikatais, pagal bendrąją taisyklę būtų vertinamas kaip aplaidus arba nepakankamai atidus, jei neatlieka kreipimąsi į sertifikatų turėtojus apimančios patikros. Naudojimasis tokio tarpininko paslaugomis yra importuotojo diskrecijai priskiriamos importo veiklos praktinis modelis, kuriuo siekiama palengvinti šios veiklos vykdymą, jei importuotojas mano, kad tam tikromis ekonominėms sąlygoms tarpininkas geriau nei jis pats gali surasti naujų ūkio subjektų, kuriems išduoti sertifikatai ir kurie norėtų perleisti teisę jais naudotis, visų pirma tais atvejais, kai importuotojui reikia gauti daug sertifikatų per pakankamai trumpą laiką. Nesant kitos faktais pagrįstos informacijos, kuri ūkio subjektui galėjo sukelti abejonių dėl naudotų importo sertifikatų autentiškumo, negalima manyti, kad tvarkant importuotų prekių išleidimo į laisvą apyvartą formalumus buvo būtina susisiekti su importo sertifikatų turėtojais.

(žr. 77, 79, 80, 102 punktus)

6.      Nors taikydama Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 239 straipsnį Komisija turi diskreciją, ji negali nepaisyti savo pareigos nustatyti pusiausvyrą tarp, pirma, Sąjungos intereso užtikrinti muitų teisės aktų nuostatų laikymąsi ir, antra, sąžiningo importuotojo intereso nepatirti žalos, viršijančios įprastą verslo riziką.

(žr. 81 punktą)

7.      Muitinei nusprendus, jog ūkio subjekto veiksmuose nenustatyta apgaulės ar akivaizdaus aplaidumo požymių, Komisija, norėdama nukrypti nuo nacionalinės valdžios institucijų pozicijos, privalo įrodyti, remdamasi reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kad egzistuoja akivaizdžiai aplaidus šio subjekto elgesys.

(žr. 86 punktą)