Byla T‑343/08
Arkema France
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Natrio chlorato rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Neteisėto elgesio priskyrimas – Baudos – Sunkinanti aplinkybė – Pakartotinumas – Lengvinanti aplinkybė – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – Didelė papildomoji vertė“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnis)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisė į gynybą – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija – Atsižvelgimas į specialius pakartotinumo požymius – Įtraukimas – Senaties termino nenustatymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Atsižvelgimas į tos pačios įmonės anksčiau padarytus pažeidimus, už kuriuos Komisija jau yra skyrusi baudas, nustatant neteisėto įmonės elgesio pakartotinumą
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis Komisijos sprendimas, priimtas vėliau nei kitas tai pačiai įmonei skirtas Komisijos sprendimas – Naujo baudos padidinimo už pakartotinumą taikymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Galimybė padidinti baudas, siekiant sustiprinti jų atgrasomąjį poveikį
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamosios įmonės bendradarbiavimo – Elgesio, leidusio lengviau Komisijai konstatuoti pažeidimą, būtinybė
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Baudos sumažinimas dėl kaltinamosios įmonės bendradarbiavimo ne pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo – Sąlygos
(Komisijos pranešimų 2002/C 45/03 1 punktas ir 2006/C 210/02 29 punkto 4 įtrauka)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos sumažinimas, atsižvelgiant į kaltinamosios įmonės bendradarbiavimą – Sąlygos
(Komisijos pranešimų 2002/C 45/03 21 punktas, 2006/C 210/02 29 punkto 4 įtrauka ir 2008/C 167/01 5 punktas)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
1. Komisija įvykdo savo pareigą paisyti įmonių teisės būti išklausytoms, jei ji savo pranešime apie kaltinimus aiškiai nurodo, kad spręs klausimą, ar tam tikroms įmonėms turi būti skirtos baudos, ir pagrindžia baudos skyrimą galinčias lemti pagrindines faktines bei teisines aplinkybes, pavyzdžiui, tariamo pažeidimo sunkumą ir trukmę, taip pat tai, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo. Tai padariusi, ji suteikia įmonėms būtinus gynybos pagrindus ne tik dėl paties pažeidimo nustatymo, bet ir dėl baudos skyrimo.
(žr. 54 punktą)
2. Dėl baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymo pažymėtina, kad įmonių, kurioms skiriamas pranešimas apie kaltinimus, teises į gynybą Komisijoje užtikrina galimybė pateikti pastabas dėl pažeidimo trukmės, sunkumo ir galimybės numatyti antikonkurencinį pažeidimo pobūdį. Be to, įmonės turi papildomą garantiją dėl baudos dydžio nustatymo, nes Bendrajam Teismui suteikiama neribota jurisdikcija ir, svarbiausia, galimybė panaikinti arba sumažinti baudą pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį.
(žr. 55 punktą)
3. Kalbant apie sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, pažymėtina, kad vien tik tai, jog, nustatydama baudos dydį, Komisija savo ankstesniuose sprendimuose yra nusprendusi, kad tam tikri veiksniai nėra sunkinančioji aplinkybė, nereiškia, jog vėlesniuose sprendimuose jos vertinimas turi būti toks pats. Kitoje byloje įmonei suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl ketinimo jai inkriminuoti pakartotinumą visiškai nereiškia, kad Komisija privalo tai daryti visais atvejais ar kad nesuteikus tokios galimybės atitinkamai įmonei trukdoma visiškai pasinaudoti savo teise būti išklausytai.
(žr. 56 punktą)
4. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti. Apskaičiuojant baudas, pažeidimų sunkumo laipsnis turi būti nustatytas atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nė vienam iš šių veiksnių negalima suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisinamai.
(žr. 63 punktą)
5. Komisija turi diskreciją rinktis veiksnius, į kuriuos ji turi atsižvelgti nustatydama baudų dydį, kaip antai, be kita ko, konkrečios bylos aplinkybes, kontekstą, taip pat baudų atgrasomąjį poveikį, ir nėra reikalo numatyti privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos būtinai reikia atsižvelgti, sąrašo.
Pakartotinio pažeidimo konstatavimas ir specifinių požymių vertinimas priklauso Komisijos dikrecijai ir ji nėra saistoma tokiam konstatavimui taikytino senaties termino.
Iš tikrųjų, pakartotinumas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios akivaizdžiai linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius įrodymus, įskaitant, pavyzdžiui, laiką tarp nagrinėjamų pažeidimų. Vis dėlto, nors nėra senaties terminų, kurie neleistų Komisijai konstatuoti pakartotinumą, tačiau pagal proporcingumo principą Komisija negali atsižvelgti į vieną ar kelis ankstesnius sprendimus, kuriais numatomos sankcijos įmonei, be jokio apribojimo laiko atžvilgiu.
(žr. 64–66, 68 punktus)
6. Non bis in idem principas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, draudžiantis konkurencijos teisės srityje Komisijai dar kartą bausti arba persekioti įmonę už antikonkurencinius veiksmus, už kuriuos ji buvo nubausta arba dėl kurių pripažinta neatsakinga ankstesniu nebeskundžiamu sprendimu. Kad būtų taikomas non bis in idem principas, būtinos trys sąlygos: tos pačios faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas.
Non bis in idem principas nėra pažeidžiamas, kai Komisija sprendime, kuriame konstatuojamas įmonės dalyvavimas antikonkurencinio pobūdžio susitarimuose ir jai skiriama bauda, atsižvelgia į kitus ankstesnius tos pačios įmonės padarytus pažeidimus, už kuriuos Komisija ją jau yra nubaudusi, nes atsižvelgiant į minėtus ankstesnius pažeidimus siekiama ne nubausti už juos dar kartą, o tik nustatyti neteisėto atitinkamos įmonės elgesio pakartotinumą, kad vėliau būtų apskaičiuotas baudos dydis už naują pažeidimą.
Kita vertus, bet kuriuo atveju minėtos kumuliacinės non bis in idem principo taikymo sąlygos nebus įvykdytos, jei nesutaps faktinės aplinkybės.
(žr. 80–84 punktus)
7. Būtų pažeistas baudos atgrasymo tikslas, jei Komisija atsižvelgtų į tai, kad ankstesniame sprendime ji, vertindama pakartotinumą, atsižvelgė į pirmą pažeidimą, kad vėlesniame sprendime netaikytų pagrindinės baudos padidinimo dėl minėto pažeidimo. Dėl tokio sprendimo susidarytų situacija, kuri turėtų neigiamo poveikio baudos atgrasymo tikslui, kai pakartotinai nusikaltusiai įmonei skirta bauda ne progresyviai didėtų, atsižvelgiant į jos padarytų pažeidimų skaičių, o atvirkščiai – nedidelė jai skirtina bauda progresyviai mažėtų, atsižvelgiant į didėjantį sprendimų jos atžvilgiu skaičių.
Be to, tai, kad ankstesniuose sprendimuose, kuriuose atitinkamai įmonei buvo skirtos baudos, kalbama apie aplinkybes, nagrinėjamas ir ginčijamame sprendime, neturi jokios reikšmės, nes Komisija kitais ankstesniais sprendimais, priimtais dar iki baudžiamo pažeidimo pradžios, ginčijamame sprendime rėmėsi tik siekdama įrodyti minėtos įmonės neteisėto elgesio pakartotinumą.
(žr. 88–89 punktus)
8. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija sprendimu gali skirti baudas įmonėms, jei jos pažeidžia EB 81 straipsnį, ir šiuo tikslu atsižvelgti į pažeidimo sunkumą bei trukmę. Šios nuostatos yra tinkamas teisinis pagrindas atsižvelgti į pakartotinumą apskaičiuojant baudą.
Be to, Komisijos priimamos baudų apskaičiavimo gairės užtikrina įmonių teisinį saugumą, nes jose nustatomas metodas, kurio Komisija turi laikytis nustatydama baudas. Administracija konkrečiu atveju gali nuo jų nukrypti tik nurodydama priežastis, atitinkančias vienodo požiūrio principą.
Be to, ankstesni Komisijos sprendimai nėra baudų teisinis pagrindas konkurencijos srityje. Komisija, nustatydama baudų dydį, turi didelę diskreciją. Ji nėra saistoma ankstesnių savo vertinimų ir neprivalo taikyti konkrečių matematinių formulių.
Ši didelė diskrecija leidžia jai skatinti įmones organizuoti savo veiklą nepažeidžiant konkurencijos taisyklių.
Šiuo atžvilgiu tai, kad Komisija anksčiau už tam tikrus pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai, laikantis Reglamente Nr. 1/2003 nustatytų ribų, padidinti baudų lygio, jei to reikia norint užtikrinti Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimą.
Norint veiksmingai taikyti konkurencijos taisykles, atvirkščiai, būtina, kad Komisija galėtų bet kada pritaikyti baudų dydį prie šios politikos poreikių. Taigi, įmonei taikomas tam tikro lygio baudos padidinimas gali būti pagrįstas papildomu poreikiu atgrasinti šią įmonę, atsižvelgiant į jos polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių, o kitokio lygio kitai įmonei taikomas padidinimas gali būti pagrįstas poreikiu užtikrinti jai skirtinos baudos atgrasomąjį poveikį, atsižvelgiant į tai, jog dėl gerokai didesnės nei kitų kartelio dalyvių bendros apyvartos ji gali lengviau surinkti reikalingas lėšas baudai sumokėti.
(žr. 96, 98–101, 106 punktus)
9. Vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks požiūris negali būti objektyviai pagrįstas.
Vien tai, jog Komisija ankstesniuose sprendimuose yra taikiusi tam tikrą už konkurencijos taisyklių pažeidimą įmonei skirtinos pagrindinės baudos padidinimo lygį, nereiškia, kad priimdama kitą sprendimą ji neturi teisės padidinti šio lygio, laikydamasi gairėse nustatytų ribų, kad paskatintų atitinkamą įmonę keisti savo antikonkurencinį elgesį.
(žr. 108 ir 109 punktus)
10. Tokiais atvejais, kai Sąjungos institucijos naudojasi diskrecija, kad galėtų atlikti savo funkcijas, Sąjungos teisinės sistemos garantuojamų teisių paisymas administracinėse procedūrose yra dar svarbesnis. Tokios garantijos visų pirma apima kompetentingos institucijos pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus konkrečios bylos aspektus.
(žr. 111 punktą)
11. Komisija turi didelę diskreciją baudų apskaičiavimo metodo atžvilgiu ir šiuo klausimu gali atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra atitinkamų įmonių bendradarbiavimas per šios institucijos tarnybų atliekamą tyrimą. Tokioje situacijoje Komisija turi atlikti sudėtinį faktinių aplinkybių vertinimą, kaip antai vertinimą, susijusį su atitinkamu šių įmonių bendradarbiavimu.
Vertinant kartelio narių bendradarbiavimą gali būti taisoma tik akivaizdi Komisijos vertinimo klaida, nes ji turi didelę diskreciją vertinti įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudingumą, visų pirma palyginti su kitų įmonių indėliu.
Baudų sumažinimas dėl atliekant konkurencijos teisės pažeidimus dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimo pagrįstas tuo, kad toks bendradarbiavimas palengvina Komisijos užduotį nustatyti pažeidimą ir tam tikrais atvejais jį nutraukti. Atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios numatyta galimybė sumažinti baudą, Komisija negali nepaisyti pateiktos informacijos naudingumo, nes ji būtinai sudaro dalį jos jau turimų įrodymų.
Nors Komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad įmonių vykdant pranešimą dėl bendradarbiavimo pateikti įrodymai pateisina skirtos baudos sumažinimą arba jo nepateisina, įmonės, siekiančios užginčyti Komisijos sprendimą šiuo klausimu, turi įrodyti, kad ši institucija, neturėdama šių įmonių savanoriškai pateiktos informacijos, nebūtų galėjusi įrodyti pažeidimo esmės ir priimti sprendimo dėl baudų skyrimo.
Jei bendradarbiaudama įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir gali būti naudingas, negali būti vertinamas kaip prilygintinas pirmosios įmonės, kuri pateikė šią informaciją, bendradarbiavimui. Pareiškimas, kuris tik tam tikra dalimi patvirtina Komisijos jau turimą pareiškimą, iš esmės itin nepalengvina Komisijos užduoties ir atitinkamai negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo. Galiausiai įmonės bendradarbiavimas vykdant tyrimą nesuteikia jokios teisės sumažinti baudą, kai šis bendradarbiavimas neviršijo to, ką įmonė privalo daryti pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį.
(žr. 134–138 punktus)
12. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtoje įtraukoje Komisija įsipareigojo, vertindama lengvinančiąsias aplinkybes, į kurias ji turi atsižvelgti nustatydama baudas, sumažinti baudą, kai įmonė veiksmingai bendradarbiauja su Komisija kitoje nei pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju taikymo srityje ir plačiau, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti.
Vis dėlto gairių 29 punkto ketvirtos įtraukos taikymas negali panaikinti pranešimo dėl bendradarbiavimo veiksmingumo.
Pranešimo dėl bendradarbiavimo 1 dalyje numatyta, jog minėtu pranešimu „nustatomas pagrindas, pagal kurį įmonėms, dalyvaujančioms arba dalyvavusioms Bendrijai poveikį darančiuose slaptuose karteliuose, atlyginama už bendradarbiavimą Komisijai atliekant tyrimą“. Iš šio pranešimo teksto ir struktūros matyti, kad iš principo įmonėms bauda dėl bendradarbiavimo gali būti sumažinta tik jei jos atitinka griežtus šiame pranešime nustatytus reikalavimus.
Todėl kad būtų apsaugotas pranešimo dėl bendradarbiavimo veiksmingumas, Komisija pagal gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką baudas įmonėms gali sumažinti tik išimtiniais atvejais. Taip yra tuomet, kai įmonės bendradarbiavimas, platesnis, nei reikalauja jos teisinis įsipareigojimas bendradarbiauti, tačiau neleidžiantis baudos sumažinti pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, yra objektyviai naudingas Komisijai. Toks naudingumas konstatuotinas, kai Komisija savo galutiniame sprendime remiasi įmonės bendradarbiaujant pateiktais įrodymais, be kurių ji nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą.
(žr. 168–170 punktus)
13. 1996 m. Pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais pakeisdama 2002 m. Pranešimu apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju, kuris nenumato baudos sumažinimo vien dėl faktinių aplinkybių neginčijimo, Komisija akivaizdžiai panaikino galimybę sumažinti baudą šiuo pagrindu pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo arba pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką. Tik jei įmonė pateikia didelę papildomąją vertę turinčių įrodymų, kaip jie suprantami pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punktą, ar informacijos, be kurios Komisija nebūtų galėjusi galutiniame sprendime visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą, ši institucija privalo tokiai įmonei sumažinti baudą. Taigi baudos sumažinimas priklauso tik nuo įmonės bendradarbiavimo objektyvaus naudingumo Komisijai.
Bet kuriuo atveju pagal Pranešimo dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose 5 punktą Komisija turi didelę diskreciją nustatyti, kuriose bylose gali būti tinkama tirti šalių suinteresuotumą dalyvauti susitarimo diskusijose, ir tik tada, kai šiose diskusijose dalyvaujančios įmonės atitinka minėto pranešimo sąlygas, joms bauda gali būti sumažinta 10 %.
Todėl pagal pranešimą dėl susitarimo tik Komisija, o ne įmonės gali nuspręsti, ar, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, šios procedūros taikymas gali sušvelninti bausmę už nagrinėjamą pažeidimą, ir tokiu atveju sumažinti sąlygas atitinkančiai įmonei baudą 10 %.
Galiausiai, net jei pagal tam tikrų Sąjungos valstybių narių nacionalinę konkurencijos teisę faktinių aplinkybių neginčijimas suteikia teisę į baudos sumažinimą, šios normos, kurios neįpareigoja Komisijos, nėra tinkamas teisinis pagrindas nagrinėjant, ar Komisija pažeidė proporcingumo principą nesumažindama įmonei baudos dėl jos bendradarbiavimo.
(žr. 189–192 punktus)
14. Kalbant apie Komisijos sprendimų konkurencijos srityje kontrolę, kurią vykdo Sąjungos teismas, pažymėtina, kad, be teisėtumo kontrolės, leidžiančios tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, įgyvendindamas jam pagal EB 229 straipsnį Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu suteiktą neribotą jurisdikciją, Bendrasis Teismas, siekdamas, pavyzdžiui, pakeisti baudos dydį, net nepanaikinęs ginčijamo akto gali jį peržiūrėti, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes.
Todėl nereikia pakeisti nei įmonei Komisijos skirtos pagrindinės baudos padidinimo 90 % dėl šios įmonės dalyvavimo sudarant antikonkurencinio pobūdžio susitarimus, atsižvelgiant į šios įmonės didelį polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių, nei skirtos baudos, nes minėtos įmonės bendradarbiavimas neleido Komisijai visiškai ar iš dalies nubausti už kartelį.
(žr. 203–205 punktus)