BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 6 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida“
Byloje T‑493/10
Persia International Bank plc, įsteigtas Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamas solisitorių S. Gadhia, S. Ashley, QC D. Anderson ir baristerio R. Blakeley, vėliau – solisitorių S. Ashley, S. Jeffrey, A. Irvine, QC D. Wyatt ir R. Blakeley,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bish op ir A. Vitro,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos S. Boelaert ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11), ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), kiek šie aktai susiję su ieškovu, ir, antra, dėl prašymo pripažinti, kad 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1) 7 straipsnio 2 dalies d punktas, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis netaikomi ieškovui,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. liepos 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą (1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
22 Ieškovas pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. spalio 7 d.
23 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. lapkričio 5 d., ieškovas pakeitė reikalavimus 2010 m. spalio 25 d. priėmus Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010.
24 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. sausio 14 d., Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. 2011 m. kovo 8 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į bylą.
25 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. sausio 24 d., ieškovas, pirma, pakeitė savo reikalavimus 2011 m. gruodžio 1 d. priėmus Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir, antra, paprašė, kad prireikus ginčijami aktai būtų panaikinti nedelsiant.
26 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. balandžio 23 d., ieškovas pakeitė reikalavimus 2012 m. kovo 23 d. priėmus Reglamentą Nr. 267/2012.
27 Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones šalims raštu pateikė klausimus dėl 2012 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Melli Bank prieš Tarybą (C‑380/09 P) pasekmių šiai bylai, ieškovo direktorių skaičiaus ir jų skyrimo tvarkos bei ieškovo ketvirtojo ieškinio pagrindo priimtinumo. Šalys atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.
28 Atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 8 d., ieškovas atsisakė trečiojo pagrindo, susijusio su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punkto, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies neproporcingumu, taigi ir neteisėtumu.
29 Per 2012 m. liepos 3 d. posėdį šalių buvo išklausyta ir jos atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
30 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo (ketvirtosios kolegijos) nutartimi iš naujo pradėta žodinė proceso dalis, siekiant gauti ieškovo ir kitų šalių pastabas dėl 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Akhras prieš Tarybą (C‑110/12 P(R)). Žodinė proceso dalis vėl baigta 2012 m. spalio 4 d.
31 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– nedelsiant panaikinti Sprendimo 2010/413 II priedo B lentelės 4 punktą, Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo B lentelės 2 punktą, Sprendimo 2010/644 priedo I antraštinės dalies B lentelės 4 punktą, Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo B lentelės 4 punktą, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo I antraštinės dalies B lentelės 4 punktą, kiek šie aktai susiję su juo,
– pripažinti, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis jam netaikomi,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
32 Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
Dėl esmės
(Praleista)
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo principo pažeidimu
(Praleista)
– Dėl ieškovo teisės į gynybą ir jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, kylančio dėl to, kad jis negavo pakankamai informacijos dėl jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo
78 Ieškovas tvirtina, kad nors teikė pakartotinius prašymus suteikti informacijos, jis negavo pakankamai informacijos dėl jam ir Bank Mellat taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir, be kita ko, negavo jokio įrodymo, susijusio su tariamu Bank Mellat dalyvavimu branduolinių ginklų platinimo veikloje. Šiuo klausimu jis pabrėžia netinkamą 2010 m. rugsėjo 13 d. raštu perduotų pasiūlymų nustatyti ribojamąsias priemones ir prie tripliko pridėto pasiūlymo nustatyti ribojamąsias priemones pobūdį ir pastarojo pasiūlymo pavėluotą atskleidimą.
79 Tuo remdamasis ieškovas daro išvadą, kad šių duomenų perdavimas jam neleido pateikti tinkamų pastabų dėl jam ir Bank Mellat taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir negalėjo jam užtikrinti teisingo proceso.
80 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentų pagrįstumą. Ji nurodo, kad, be kita ko, ji perdavė pasiūlymus nustatyti ribojamąsias priemones ieškovui, kai tik gavo juos pateikusių valstybių narių sutikimą.
81 Pirma, remiantis šio sprendimo 62–77 punktuose atlikta analize darytina išvada, kad Tarybos nurodyti pirmasis, ketvirtasis ir penktasis motyvai, susiję su Bank Mellat, ir motyvai dėl paties ieškovo, kaip matyti iš ginčijamų aktų ir pasiūlymų nustatyti ribojamąsias priemones, kurie perduoti ieškovui, yra pakankamai tikslūs. Tačiau dėl Tarybos pateiktų neaiškaus pobūdžio antrojo, trečiojo, šeštojo ir septintojo motyvų, susijusių su Bank Mellat, pažeidžiama ieškovo teisė į gynybą ir jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
82 Antra, reikia pažymėti, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. pateikti pasiūlymai nustatyti ribojamąsias priemones, perduoti prieš baigiantis Tarybos ieškovui nustatytam terminui pastaboms pateikti, t. y. 2010 m. rugsėjo 25 d., o tai reiškia, kad negali būti konstatuota jokio su jais susijusio teisės į gynybą pažeidimo.
83 Tačiau prie tripliko pridėtas pasiūlymas perduotas pasibaigus šio sprendimo 82 punkte nurodytam terminui.
84 Šiuo klausimu Tarybos argumentui dėl būtinybės gauti atitinkamos valstybės narės sutikimą negalima pritarti. Iš tiesų, kai Taryba ketina remtis valstybės narės pateiktais duomenimis nustatydama subjektui taikytinas ribojamąsias priemones, prieš nustatydama šias priemones ji privalo įsitikinti, kad aptariami duomenys gali būti perduoti atitinkamam subjektui laiku, kad jis galėtų veiksmingai pareikšti savo nuomonę.
85 Tačiau reikia manyti, kad pavėluotas dokumento, kuriuo Taryba rėmėsi nustatydama ar palikdama galioti subjektui taikomas ribojamąsias priemones, perdavimas laikomas teisės į gynybą pažeidimu, pateisinančiu anksčiau priimtų aktų panaikinimą, tik patvirtinus, kad atitinkamos ribojamosios priemonės negalėjo būti pagrįstai nustatytos ar paliktos galioti, jeigu pavėluotai perduotas dokumentas turi būti atmestas kaip kaltę patvirtinantis įrodymas.
86 Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 70 ir 76 punktų, prie tripliko pridėtame pasiūlyme nėra papildomų duomenų, palyginti su ginčijamais aktais ir 2010 m. rugsėjo 13 d. perduotais pasiūlymais, todėl tai, kad jį reikia atmesti kaip kaltę patvirtinantį įrodymą, negali turėti įtakos ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir palikimo galioti pagrįstumui. Šiomis aplinkybėmis pavėluotas šio pasiūlymo perdavimas negali būti pagrindas panaikinti Sprendimą 2010/413, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010, Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010.
87 Trečia, kalbant apie įrodymų neperdavimą, reikia pažymėti, kad pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą Taryba neprivalo perduoti kitų duomenų nei esantys jos turimoje bylos medžiagoje. Taigi šiuo atveju Taryba nurodo, kad jos turimoje bylos medžiagoje nėra papildomų įrodymų dėl Bank Mellat dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje ar dėl paties ieškovo, o ieškovas dėl to nepateikia prieštaravimų. Šiomis aplinkybėmis ji negali būti kaltinama pažeidusi ieškovo teisę į gynybą ir jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes neperdavė tokių įrodymų.
(Praleista)
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida dėl ieškovo priklausymo Bank Mellat ar jo atliekamos ieškovo kontrolės
101 Ieškovas tvirtina, kad jis nuosavybės teise nepriklauso Bank Mellat ir kad jis nepriklauso bankui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktą, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalį.
102 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo nagrinėjimas susijęs tik su aplinkybe, kad Bank Mellat priklauso 60 % ieškovo kapitalo. Tiesa, nuo 2012 m. sausio 24 d. kitam ieškovo akcininkui Bank Tejarat taip pat taikomos ribojamosios priemonės, nustatytos pagal Sprendimą 2010/413, Reglamentą Nr. 961/2010 ir Reglamentą Nr. 267/2012. Tačiau šia aplinkybe Taryba pirmą kartą rėmėsi per posėdį ir ji nenurodyta, be kita ko, ginčijamų aktų motyvuose. Todėl į ją negalima atsižvelgti tikrinant jų teisėtumą.
103 Pagal teismų praktiką, jeigu įšaldomos subjekto, pripažinto dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, lėšos, išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam nuosavybės teise priklausantiems ar jo kontroliuojamiems arba jam priklausantiems subjektams tam, kad išvengtų jam taikomų priemonių poveikio. Todėl šių subjektų lėšų įšaldymas, privalomas Tarybai pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktą, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktą, yra reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti nustatytų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šios priemonės nebus apeinamos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 27 punkte minėto Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 39 ir 58 punktus).
104 Be to, kai subjektas 100 % nuosavybės teise priklauso subjektui, kuris laikomas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta priklausymo sąlyga yra įvykdyta (pagal analogiją žr. 27 punkte minėto Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 79 punktą). Ta pati išvada turi būti taikoma sąvokai „subjektas, „priklausantis“ subjektui, laikomam dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje“, nurodytai Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte.
105 Atsižvelgiant į tai, neginčijama, kad Bank Mellat priklauso tik 60 % ieškovo kapitalo.
106 Šiomis aplinkybėmis, priešingai, nei tvirtina Taryba ir Komisija, šio sprendimo 104 punkte nurodyta teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė netaikoma, nes vien 60 % ieškovo kapitalo priklausymas nereiškia, kad „priklausymo nuosavybės teise“ ar „priklausymo“ sąlyga, numatyta šio sprendimo 104 punkte nurodytose nuostatose, yra įvykdyta.
107 Todėl reikia nagrinėti, ar, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, visų pirma į priklausymo Bank Mellat lygį, išlieka nemaža rizika, kad ieškovas bus priverstas išvengti Bank Mellat taikomų ribojamųjų priemonių poveikio (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 27 punkte minėto Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 40 punktą).
108 Taryba, palaikoma Komisijos, tvirtina, kad taip yra, nes kaip pagrindinis akcininkas, kuriam priklauso 60 % ieškovo kapitalo, Bank Mellat gali skirti ir atleisti jo direktorius.
109 Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi septynis direktorius, iš kurių du direktoriai yra nepriklausomi, kurie neatlieka vykdomųjų funkcijų.
110 Tiesa, kad tiek pagal taikytinus Jungtinės Karalystės teisės aktus, tiek pagal ieškovo įstatus ieškovo direktoriai skiriami pagal visuotinio susirinkimo paprastąją rezoliuciją, priimtą paprasta balsų dauguma.
111 Atsižvelgiant į tai, pirma, iš ieškovo pateiktų duomenų, kurių tikslumo kitos šalys neginčijo, matyti, kad pagal jo akcininkų susitarimą tik keturis jo dabartinius direktorius parinko Bank Mellat, o likusius tris pasirinko Bank Tejarat.
112 Be to, vienas iš keturių Bank Mellat parinktų direktorių yra nepriklausomas nevykdomasis direktorius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, nepriklausomumo sąlyga, kurios laikymąsi patikrino FSA pagal bendrovės direktorių leidimo procedūrą, reiškia, be kita ko, kad šis direktorius niekaip nesusijęs su ieškovo akcininkais, įskaitant Bank Mellat.
113 Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad Bank Mellat gali daryti įtaką daugiausia trims iš septynių dabartinių ieškovo direktorių, t. y. jų mažumai.
114 Be to, Taryba šiuo klausimu per posėdį tvirtino, kad nepriklausomi direktoriai nedalyvauja su kasdieniniu ieškovo valdymu susijusioje veikloje, nes jie neatlieka vykdomųjų funkcijų.
115 Taigi pažymėtina, kad, kalbant apie bendrus direktorių priimtus sprendimus, ieškovo įstatuose neišskiriami vykdomieji ir nevykdomieji direktoriai, kiek tai susiję su kvorumo sąlygomis ar balsavimo teise. Todėl šiuo požiūriu nevykdomųjų direktorių padėtis yra tokia pati kaip ir vykdomųjų direktorių.
116 Be to, jeigu Tarybos argumentus reikia suprasti kaip susijusius su įtaka, kurią gali daryti atskirai kai kurie Bank Mellat parinkti ieškovo direktoriai atlikdami vykdomąsias funkcijas, į juos negalima atsižvelgti dėl dviejų priežasčių. Pirma, ši aplinkybė nenurodyta ginčijamų aktų motyvuose. Antra, nagrinėjami argumentai nėra pakankamai tikslūs, nes Taryba nenurodė nei atitinkamų direktorių tapatybės, nei tikslių jų atliktų funkcijų, nei konkrečios rizikos, kuri dėl šios aplinkybės kyla Bank Mellat taikomų ribojamųjų priemonių veiksmingumui.
117 Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, reikia pažymėti, kad skiriant bet kurį naują ieškovo direktorių turi būti gautas FSA leidimas. Todėl Bank Mellat negali laisvai keisti ieškovo direktorių skaičiaus ir pobūdžio, be kita ko, panaikinti nepriklausomų direktorių pareigybių.
118 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis tai, kad Bank Mellat priklauso 60 % ieškovo kapitalo, neleidžia teigti, kad „priklausymo nuosavybės teise“ ar „priklausymo“ sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punkte, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte, yra įvykdyta.
119 Todėl vien 60 % ieškovo kapitalo priklausymas Bank Mellat nepagrindžia ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir tolesnio taikymo.
120 Kadangi 60 % ieškovo kapitalo priklausymas Bank Mellat yra vienintelė aplinkybė, į kurią gali atsižvelgti Bendrasis Teismas (žr. šio sprendimo 102 punktą), reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui, taigi ir panaikinti Sprendimą 2010/644, Reglamentą Nr. 961/2010, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jie susiję su ieškovu, o kitų ieškovo argumentų, nurodytų antrajame ieškinio pagrinde, ir penktojo ieškinio pagrindo nagrinėti nebereikia.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti, kiek tai susiję su Persia International Bank plc:
– 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, II priedo B lentelės 4 punktą,
– 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis, priedo B lentelės 2 punktą,
– 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413, priedo I antraštinės dalies B lentelės 4 punktą,
– 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, VIII priedo B lentelės 4 punktą,
– 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413,
– 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010,
– 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010, IX priedo I antraštinės dalies B lentelės 4 punktą.
2. Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644 ir Sprendimu 2011/783, pasekmės, susijusios su Persia International Bank, lieka galioti iki Reglamento Nr. 267/2012 panaikinimo įsigaliojimo.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Persia International Bank bylinėjimosi išlaidas.
5. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.