Language of document : ECLI:EU:T:2022:426

BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. liepos 6 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Konkursas EPSO/AD/363/18, siekiant įdarbinti mokesčių srities administratorius – Antrosios kalbos, kuria atliekami testai, pasirinkimo apribojimas – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Priimtinumas – Diskriminacija dėl kalbos – Konkretus laisvų pareigų pobūdis – Pateisinimas – Tarnybos interesas – Proporcingumas“

Byloje T‑631/20

MZ, atstovaujama avocate M. Velardo,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą T. Lilamand, D. Milanowska ir A.‑C. Simon, padedamų avocat A. Dal Ferro,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Svenningsen (pranešėjas), teisėjai R. Barents, C. Mac Eochaidh, T. Pynnä ir J. Laitenberger,

posėdžio sekretorė P. Núñez Ruiz, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. kovo 1 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė MZ prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo konkurso EPSO/AD/363/18 atrankos komisija po peržiūros atsisakė įrašyti jos vardą ir pavardę į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 7 lygio administratorius mokesčių srityje.

I.      Ginčo aplinkybės

2        2018 m. spalio 11 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie viešąjį konkursą pagal kvalifikaciją ir testų rezultatus EPSO/AD/363/18, kurio tikslas – įdarbinti administratorius (AD 7) muitų ir mokesčių srityse (OL C 368 A, 2018, p. 1, toliau – pranešimas apie konkursą); turėjo būti sudaryti du rezervo sąrašai, iš kurių Europos Komisija, visų pirma Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (Mokesčių ir muitų sąjungos GD), gali įdarbinti administratorius.

3        Pranešime apie konkursą kaip dalyvavimo konkurse sąlyga, be kita ko, buvo nurodytas reikalavimas mokėti bent dvi oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas. Šis dalyvavimo konkurse reikalavimas buvo suformuluotas taip:

„Turite mokėti bent dvi oficialiąsias ES kalbas: vieną – bent C1 lygiu (labai gerai), kitą – bent B2 lygiu (pakankamai gerai).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad nurodyto bent minimalaus lygio turi būti kiekvienas paraiškos formoje nustatytas kalbinis gebėjimas (kalbėjimas, rašymas, skaitymas ir klausymas). Šie gebėjimai atitinka nurodytuosius Bendro[je] Europos kalbų mokėjimo orientacinė[je] sistemo[je] <…>

Šiame pranešime apie konkursą kalbos nurodomos taip:

–        1‑oji kalba – kalba, vartojama atliekant kompiuterinius klausimų su keliais atsakymų variantais testus,

–        2‑oji kalba – kalba, vartojama atrankai pagal kvalifikaciją („Talent Screener“), atliekant testus vertinimo centre, taip pat EPSO bei kandidatų, pateikusių galiojančias paraiškas, tarpusavio bendravimui. Ji būtinai turi skirtis nuo 1‑osios kalbos.

2‑oji kalba turi būti anglų arba prancūzų.“

4        Pranešime apie konkursą nurodyta priežastis, dėl kurios antrosios kalbos pasirinkimas apribotas anglų arba prancūzų kalba:

„Įdarbinti šių konkrečių sričių laureatai turi pakankamai gerai (bent B2 lygiu) mokėti anglų arba prancūzų kalbą. Nors papildomų kalbų mokėjimas gali būti pranašumas, daugumoje Komisijos muitų ir mokesčių srities departamentų analitinis darbas atliekamas, vidaus komunikacija ir komunikacija su išorės suinteresuotaisiais subjektais vyksta ir leidiniai, ataskaitos, teisės aktai ar ekonominiai dokumentai, nurodyti skirsnyje „Kokių užduočių galiu tikėtis?“ bei I priede, rengiami anglų arba prancūzų kalba. Todėl labai svarbu pakankamai gerai mokėti anglų arba prancūzų kalbą. Anglų arba prancūzų kalbos pakankamai gerai nemokantis laureatas negalėtų dirbti iš karto.“

5        Antraštinės dalies „Kaip būsiu atrinktas?“ 5 punkte nurodyta, kad vertinimo centre bus atliekami keturi testai, t. y. bendrųjų įgūdžių vertinimo pokalbis, su konkrečia sritimi susijęs pokalbis, grupinė užduotis ir atvejo tyrimas. Kiekvienas iš aštuonių bendrųjų įgūdžių („analizė ir problemų sprendimas“, „bendravimas“, „darbo kokybė ir rezultatai“, „mokymasis ir tobulėjimas“, „prioritetų nustatymas ir darbo organizavimas“, „atsparumas“, „darbas su kitais žmonėmis“, „vadovavimas“) buvo vertinami dešimties balų skalėje, o su konkrečia sritimi susiję įgūdžiai – šimto balų skalėje. Už kiekvieną bendrąjį įgūdį minimalus reikalaujamas balų skaičius buvo 3/10 ir iš viso 40/80, o už su konkrečia sritimi susijusius įgūdžius – 50/100.

6        2018 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė paraišką dalyvauti šiame konkurse mokesčių srityje.

7        Užduotys, kurias galės vykdyti konkursą mokesčių srityje laimėję asmenys, pranešime apie konkursą aprašytos taip:

„Įdarbintas Mokesčių ir muitų sąjungos GD netiesioginių arba tiesioginių mokesčių direktorato skyriaus arba vieno iš Konkurencijos generalinio direktorato (Konkurencijos GD) fiskalinės valstybės pagalbos skyrių politikos pareigūnu turėsite būti pasirengęs dirbti iš karto ir padedamas vadovų rengti dokumentus į savo kompetenciją įeinančiomis temomis, taip pat dalyvauti susitikimuose su valstybėmis narėmis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais, per kuriuos turėsite paaiškinti ir (arba) pateikti Europos Komisijos poziciją. Turėsite atstovauti savo skyriui posėdžiuose su kitomis Europos Komisijos tarnybomis ir atsakyti į visuomenės bei Europos Parlamento narių klausimus. Prireikus taip pat turėsite prisidėti prie informacinių pranešimų Komisijos nariui, generaliniam direktoriui ar direktoriui, kuriems būsite pavaldus. Priklausomai nuo skyriaus, kuriame dirbsite, turėsite rengti teisės aktus, sprendimus, darbinius dokumentus arba ekonominius dokumentus.“

8        Pranešimo apie konkursą I priede „Pareigos“ šios pareigos apibūdintos taip:

„Bendras mokesčių srities AD 7 lygio administratorių uždavinys – padėti sprendimus priimantiems asmenims atlikti pagrindinę institucijos užduotį, taip pat atlikti teisinę, ekonominę ir (arba) statistinę analizę, reikalingą tiesioginio ir (arba) netiesioginio apmokestinimo, be kita ko, sandorių kainodaros ar fiskalinės valstybės pagalbos, srities ES politikai inicijuoti, formuoti, administruoti ir (arba) vertinti.

Konkurso laureatai turės nagrinėti tiesioginio ir (arba) netiesioginio apmokestinimo klausimus, atlikti teisinį vertinimą pagal taikomas mokesčių arba valstybės pagalbos taisykles ir procedūras, analizuoti jų poveikį ir teikti teisės aktų projektus arba atlikti ekonominę tų klausimų analizę. Jiems taip pat gali tekti vykdyti su jų darbo sritimi susijusią komunikacijos veiklą, dalyvauti konferencijose ir kituose renginiuose, atlikti koordinavimo užduotis ir dalyvauti tarptautinėse derybose – šios pareigos bus susijusios su <…> Europos Sąjungos mokesčių politik[a] [ekonominės mokesčių analizės ir vertinimo, tiesioginio apmokestinimo ir netiesioginių mokesčių, PVM ir kitų netiesioginių mokesčių (aplinkos, transporto, energetikos mokesčių ir akcizų)] srit[yse].“

9        Ieškovė, Italijos pilietė, kaip 1-ąją kalbą pasirinko italų kalbą, o kaip 2-ąją kalbą (toliau – antroji kalba) – prancūzų kalbą, kuria pildė paraišką. Ji nurodė mokanti prancūzų kalbą tokiu pat lygiu kaip italų, t. y. C2 lygiu pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą, išskyrus rašymą – kiek tai susiję su šiuo kalbiniu gebėjimu, ji nurodė mokanti prancūzų kalbą C1 lygiu.

10      2019 m. balandžio 4 d. ir birželio 4 d. ieškovė atliko testus vertinimo centre, šiuos testus sudarė atvejo tyrimas, grupinė užduotis ir du individualūs pokalbiai su atrankos komisija. Šie testai vyko antrąja kalba.

11      2019 m. liepos 17 d. raštu atrankos komisijos pirmininkas informavo ieškovę apie atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos vardo ir pavardės į rezervo sąrašą dėl to, kad vis dėlto ji negavo už kiekvieną testą reikalaujamo minimalaus balų skaičiaus (toliau – 2019 m. liepos 17 d. sprendimas). Prie šio rašto buvo pridėtas įgūdžių pasas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad ieškovė gavo nepakankamai balų, t. y. 37/80 už aštuonis bendruosius įgūdžius ir 80/100 balų už su konkrečia jos pasirinkta sritimi susijusius įgūdžius.

12      2019 m. liepos 27 d. raštu ieškovė pateikė atrankos komisijai prancūzų kalba parengtą prašymą dėl peržiūros, šis prašymas buvo atmestas 2019 m. gruodžio 10 d. atrankos komisijos sprendimu (toliau – 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas).

13      2020 m. kovo 9 d. elektroniniu laišku ieškovė, remdamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į paskyrimų tarnybą (toliau – paskyrimų tarnyba) ir pateikė italų kalba surašytą skundą.

14      2020 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku EPSO pranešė ieškovei, kad pagal pranešimo apie konkursą III priedo 4.3.1 punktą jos skundas turėjo būti pateiktas antrąja kalba, t. y. prancūzų, todėl italų kalba surašytas jos skundas nebus nagrinėjamas, jei iki 2020 m. gegužės 1 d. paskyrimų tarnybai nebus pateiktas jo vertimas į prancūzų kalbą.

15      2020 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė paskyrimų tarnybai savo skundo vertimą į prancūzų kalbą; šis skundas buvo atmestas 2020 m. liepos 8 d. paskyrimų tarnybos sprendimu (toliau – sprendimas atmesti skundą).

II.    Šalių reikalavimai

16      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2019 m. liepos 17 d. ir gruodžio 10 d. sprendimus ir sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

17      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl ginčo dalyko

18      Reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją, kai konkurse dalyvaujantis kandidatas prašo peržiūrėti atrankos komisijos priimtą sprendimą, būtent sprendimas, priimtas peržiūrėjus kandidato situaciją, yra jo nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus 91 straipsnio 1 dalį. Po peržiūros priimtas sprendimas pakeičia pradinį atrankos komisijos sprendimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Villeneuve / Komisija, T‑671/16, EU:T:2018:519, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19      Nagrinėjamu atveju ieškovės nenaudai priimtas aktas yra po peržiūros priimtas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas neįtraukti jos vardo ir pavardės į konkurso rezervo sąrašą (toliau – ginčijamas sprendimas).

20      Dėl reikalavimų, formaliai pateiktų dėl sprendimo atmesti skundą, primintina, kad ieškiniu, net formaliai pareikštu dėl sprendimo atmesti skundą, Bendrajam Teismui skundžiamas asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio buvo pateiktas skundas (1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktas), išskyrus atvejus, kai sprendimo atmesti skundą turinys skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas šis skundas, turinio (žr. 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Mocová / Komisija, T‑347/12 P, EU:T:2014:268, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21      Nagrinėjamu atveju sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, nes juo atmetamas skundas ir patvirtinamas atrankos komisijos sprendimas neįtraukti ieškovės vardo ir pavardės į rezervo sąrašą. Taigi tokiu atveju nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, nes jie turi sutapti su to akto motyvais (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 24 d. Sprendimo BK / EASO, T‑277/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:161, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

B.      Dėl esmės

22      Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia penkis ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas pranešime apie konkursą numatytos kalbų vartojimo tvarkos neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, antrasis – atrankos komisijos padarytu stabilumo principo pažeidimu, trečiasis – pranešimo apie konkursą nesilaikymu, ketvirtasis – Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio penktos pastraipos pažeidimu, o penktasis – pareigos motyvuoti pažeidimu.

23      Pateikdama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad pranešimo apie konkursą nuostatos, kuriomis, pirma, antrosios kalbos, kuria atliekami testai vertinimo centre, pasirinkimas apribojamas tik prancūzų arba anglų kalba (toliau – ginčijamas apribojimas) ir, antra, kandidatai įpareigojami vartoti šią kalbą susirašinėdami su EPSO (toliau – ginčijama pareiga), yra neteisėtos.

24      Komisija prašo atmesti šį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju nepagrįstą.

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo pranešimo apie konkursą neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, priimtinumo

25      Atsižvelgiant į atitinkamą apimtį, pranešimo apie konkursą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia nagrinėti atskirai, kiek šiame pranešime, viena vertus, nustatytas ginčijamas apribojimas ir, kita vertus, įtvirtinta ginčijama pareiga.

a)      Dėl pranešimo apie konkursą neteisėtumu, kiek jame nustatytas ginčijamas apribojimas, grindžiamo prieštaravimo priimtinumo

26      Remdamasi 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendime PB / Komisija (T‑609/16, EU:T:2017:910) suformuota jurisprudencija Komisija teigia, kad ginčijamo apribojimo neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

27      Ji tvirtina, kad, nesant glaudaus ryšio tarp ginčijamo sprendimo motyvų ir pirmojo pagrindo, grindžiamo pranešimo apie konkursą neteisėtumu, šis pagrindas turi būti atmestas dėl to, kad pateiktas pavėluotai. Anot Komisijos, tam, kad galėtų ginčyti nuostatas, kuriose nustatoma konkurso testų kalbų vartojimo tvarka, kandidatas turi pateikti skundą dėl pranešimo apie konkursą per tris mėnesius nuo jo paskelbimo.

28      Komisija mano, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas ne glaudžiai su testų kalbų vartojimo tvarka susijusiais aspektais, o tik nepakankamu balu, kuris ieškovei buvo skirtas vertinant jos bendruosius įgūdžius, taigi nėra glaudaus ryšio tarp ginčijamo sprendimo motyvų ir ieškinio pagrindo, grindžiamo pranešimo apie konkursą neteisėtumu.

29      Ji priduria, kad dideli tam tikrųjų įgūdžių trūkumai, konstatuoti atliekant testus, taip pat būtų buvę pastebėti, jei ieškovė būtų atlikusi testus kita kalba. Bet kuriuo atveju ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad prancūzų kalbos vartojimas per testus jai buvo nepalankesnis arba kad ji būtų galėjusi pasiekti geresnių rezultatų, jei šiuos testus būtų atlikusi kita kalba.

30      Ieškovė ginčija šiuos argumentus.

31      Visų pirma primintina, kad SESV 277 straipsniu išreiškiamas bendrasis principas, kuriuo visiems asmenims užtikrinama teisė, siekiant panaikinti sprendimą, kuris tiesiogiai ir konkrečiai su jais susijęs, ginčyti paskesnių institucijų aktų, kurie yra ginčijamo sprendimo pagrindas, galiojimą, jeigu asmuo neabejotinai neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurie sukėlė jam padarinių ir kuriuos panaikinti jis neturėjo galimybės prašyti (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija / ECB, C‑11/00, EU:C:2003:395, 75 punktą; 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BP / FRA, C‑601/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:1048, 26 punktą ir 2004 m. balandžio 22 d. Sprendimo Schintgen / Komisija, T‑343/02, EU:T:2004:111, 26 punktą).

32      Nagrinėjamu atveju, kadangi Komisijos nurodytas nepriimtinumo pagrindas grindžiamas prielaida, kad ieškovė neužginčijo pranešimo apie konkursą laiku, t. y. per tris mėnesius nuo jo paskelbimo, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ieškovė neabejotinai turėjo tokią galimybę.

33      Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl pranešimo apie konkursą panaikinimo, kiek jame nustatytas ginčijamas apribojimas, priimtinumas buvo akivaizdus. Primintina, kad išimtiniais atvejais pranešimas apie konkursą gali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, kai jame nustatytos sąlygos, atimančios iš asmens galimybę teikti paraišką, todėl jis yra šio asmens nenaudai priimtas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius (šiuo klausimu žr. 1975 m. birželio 19 d. Sprendimo Küster / Parlamentas, 79/74, EU:C:1975:85, 5–8 punktus ir 2013 m. birželio 24 d. Nutarties Mateo Pérez / Komisija, F‑144/11, EU:F:2013:86, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34      Vis dėlto dėl ginčijamo apribojimo iš tokio kandidato, kuris, kaip ieškovė, teigia mokantis bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas pranešime apie konkursą nurodytu lygiu, neatimama galimybė pateikti paraišką. Taigi pranešime apie konkursą nenustatytos sąlygos, dėl kurių ieškovė negali pateikti paraiškos, vadinasi, pranešimas apie konkursą nėra jos nenaudai priimtas sprendimas ir ji negali pareikšti ieškinio dėl jo panaikinimo.

35      Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą, dėl akto, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 270 straipsnį, turi būti galima pateikti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagal SESV 277 straipsnį; tokiu atveju visuotinai taikomo akto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumas siejamas tik su dviem sąlygomis, t. y. ginčijamas individualus aktas turi būti priimtas tiesiogiai įgyvendinant visuotinai taikomą aktą ir ieškovas turi būti suinteresuotas užginčyti individualų sprendimą, dėl kurio pareikštas pagrindinis ieškinys (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Wils / Parlamentas, F‑105/05, EU:F:2007:128, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Dėl pirmosios sąlygos, pagal kurią reikia nustatyti, ar ginčijamas sprendimas buvo priimtas tiesiogiai taikant pranešimą apie konkursą, reikia patikslinti, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagrįstai galima pareikšti dėl visuotinai taikomo akto nuostatų, kuriomis remiantis buvo priimtas individualus sprendimas arba kurios tiesiogiai teisiškai susijusios su tokiu sprendimu (žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Šiuo aspektu pakanka priminti, kad pranešimo apie konkursą tekstas yra teisėtumo ir vertinimo, kurį atlieka konkurso atrankos komisija, pagrindas (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo UR / Komisija, T‑761/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:968, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), todėl šis pranešimas, jei ir nėra konkretus ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, yra bent vienas iš aktų, kuriais remiantis tas sprendimas turėjo būti priimtas.

38      Be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal pranešime apie konkursą numatytą procedūrą, todėl ginčijamas apribojimas taip pat yra tiesiogiai teisiškai susijęs su ginčijamu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Carbajo Ferrero / Parlamentas, T‑670/19, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:435, 56 punktą).

39      Dėl antrosios sąlygos, susijusios su suinteresuotumu pareikšti ieškinį, darant prielaidą, kad Komisijos argumentus galima suprasti kaip paneigiančius ieškovės suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą dėl to, kad ginčijamas apribojimas yra neteisėtas, reikia priminti, kad ieškovas neturi teisės veikti vadovaudamasis teisės arba institucijų interesais ir, grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo, gali pareikšti tik konkrečiai su juo susijusius argumentus (1983 m. birželio 30 d. Sprendimo Schloh / Taryba, 85/82, EU:C:1983:179, 14 punktas).

40      Vis dėlto šis reikalavimas reiškia tik tai, kad ieškovo argumentai gali pagrįsti panaikinimą, iš kurio jis gautų naudos, t. y. nagrinėjamu atveju neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo rezultatas gali suteikti naudos jį pateikusiai šaliai (2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli / Komisija, T‑135/05, EU:T:2006:366, 132 punktas). Pagal jurisprudenciją, kuria remiasi Komisija, tik tuomet, jei nėra glaudaus ryšio tarp paties ginčijamo sprendimo motyvų ir ieškinio pagrindo, grindžiamo pranešimo apie konkursą neteisėtumu, šį pagrindą reikia pripažinti nepriimtinu (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo PB / Komisija, T‑609/16, EU:T:2017:910, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Šiuo klausimu pažymėtina, jog negalima reikalauti, kad ieškovė įrodytų, jog įvykdžius sprendimą dėl panaikinimo pagal SESV 266 straipsnį ji tikrai gautų geresnį įvertinimą už testus vertinimo centre, nes kiltų rizika, kad tokių įrodymų pateikti neįmanoma, taigi galima reikalauti įrodyti tik tai, kad tokia galimybė neatmetama; be to, primintina, kad Bendrasis Teismas negali pakeisti atrankos komisijos vertinimo savuoju.

42      Pažymėtina, kad pranešime apie konkursą nenurodyta, jog kandidatai privalo kaip 1-ąją kalbą pasirinkti tą, kurią geriausiai moka. Taigi prancūzų arba anglų kalbai teikiama pirmenybė, atmetant visas kitas oficialiąsias Sąjungos kalbas, kaip teigia ieškovė, atliekant testus gali suteikti pranašumą tiems kandidatams, kurių viena iš šių kalbų yra geriausiai jų mokama kalba, ir taip kiti kandidatai, kurių atveju taip nėra, atsidurtų prastesnėje padėtyje.

43      Jau buvo nuspręsta, kad kandidatų antrosios kalbos žinias, be abejonės, atspindi ta kalba atliekami testai, kuriais siekiama patikrinti atitinkamame konkurse reikalaujamus bendruosius ir specialiuosius įgūdžius (2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Calhau Correia de Paiva / Komisija, T‑202/17, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:323, 55 punktas).

44      Šiomis aplinkybėmis galima pažymėti, kad iš užrašų, kuriais naudotasi vertinant bendruosius įgūdžius ir kuriuos Komisija pateikė atsakydama į proceso organizavimo priemonę, matyti, kad kalbos mokėjimas gali turėti įtakos kandidatų bendrųjų įgūdžių įvertinimui.

45      Konkrečiai kalbant, per pokalbį, kuris buvo susijęs su bendraisiais įgūdžiais, atrankos komisija, vertindama įgūdį „bendravimas“, turėjo atsižvelgti į tai, kad kandidatui sunku suprantamai ar pakankamai konkrečiai išreikšti poziciją žodžiu. Tas pats pasakytina apie šio įgūdžio vertinimą atliekant atvejo tyrimą, nes numatyta, kad atrankos komisija kandidatams skiria mažiau balų, jeigu mano, kad jų „kalba, žodynas, stilius ir registras yra netinkami“.

46      Kaip buvo priminta šio sprendimo 9 punkte, ieškovė pati savo paraiškoje nurodė, kad prancūzų kalbą raštu moka prasčiau nei italų kalbą (šią kalbą ji moka geriausiai), todėl negalima atmesti galimybės, kad netobulas šios antrosios kalbos mokėjimas galėjo turėti įtakos jos įvertinimui atliekant testą raštu.

47      Tokiomis aplinkybėmis negalima iš karto atmesti galimybės, kad ieškovė, kurios bendras gautų balų skaičius už bendruosius įgūdžius (37/80) yra gerokai mažesnis už balų skaičių, gautą už su konkrečia sritimi susijusius įgūdžius (80/100), o už įgūdį „bendravimas“ gautų balų skaičius (4,5/10) taip pat yra mažesnis už vertinant su konkrečia sritimi susijusius įgūdžius gautų balų skaičių, būtų turėjusi galimybę gauti geresnį balą, jei būtų galėjusi atlikti testus savo gimtąja kalba, t. y. italų kalba. Kaip matyti iš šio sprendimo 44 ir 45 punktų, kalbos mokėjimas, be techninių terminų, susijusių su konkrečia sritimi, gali turėti įtakos kandidatų bendrųjų įgūdžių įvertinimui. Be to, tai, kad labai skiriasi ieškovės gautų balų skaičius už bendruosius įgūdžius ir už su konkrečia sritimi susijusius įgūdžius, yra konkretus įrodymas, kad nagrinėjamu atveju būtent taip ir galėjo būti.

48      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pranešimo apie konkursą, kiek jame nustatytas ginčijamas apribojimas, neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas.

b)      Dėl pranešimo apie konkursą, kiek jame nustatyta ginčijama pareiga, neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumo

49      Komisija teigia, kad pranešimo apie konkursą neteisėtumu, kiek jame nustatyta ginčijama pareiga, grindžiamas prieštaravimas yra nepriimtinas, nes ieškovė visiškai nesuinteresuota remtis šiuo tariamu neteisėtumu. Ji teigia, kad ginčijamas sprendimas nepriklauso nuo to, kad ieškovė turėjo bendrauti su EPSO antrąja kalba ir kad ji turėjo pateikti skundą prancūzų kalba.

50      Ieškovė ginčija šiuos argumentus.

51      Primintina, kad neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina norint išspręsti ginčą (2020 m. birželio 10 d. Sprendimo Oosterbosch / Parlamentas, T‑131/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:250, 54 punktas). Kadangi pagal SESV 277 straipsnį nesiekiama suteikti šaliai galimybės ginčyti bet kokio visuotinai taikomo akto taikymą grindžiant bet kurį ieškinį, aktas, kurio neteisėtumu remiamasi, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas ieškinyje nagrinėjamam atvejui (žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52      Neatsižvelgiant į tai, kad SESV 20 straipsnio 2 dalies d punkte ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš Sutarčių kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba, pakanka konstatuoti, kad ginčijama pareiga neturėjo jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos ginčijamo sprendimo turiniui. Iš tiesų atrankos komisijos sprendimas neįtraukti ieškovės vardo ir pavardės į rezervo sąrašą pasibaigus testams nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su pareiga bendrauti su EPSO antrąja konkurso kalba.

53      Kadangi nėra jokio ryšio, a fortiori tiesioginio teisinio ryšio tarp ginčijamo sprendimo ir ginčijamos pareigos, negalima teigti, kad šis sprendimas yra pranešimo apie konkursą įgyvendinimo priemonė, kiek jame nustatyta minėta pareiga.

54      Taigi pranešimo apie konkursą neteisėtumu, kiek jame nustatyta ginčijama pareiga, grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

55      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą, grindžiamą pranešimo apie konkursą neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, reikia pripažinti priimtinu tik tiek, kiek jis susijęs su ginčijamu apribojimu.

2.      Dėl pranešimo apie konkursą neteisėtumu, kiek jame nustatytas ginčijamas apribojimas, grindžiamo prieštaravimo pagrįstumo

56      Grįsdama neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ieškovė teigia, kad ginčijamas apribojimas yra diskriminacija dėl kalbos, draudžiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį. Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia patikrinti, ar ginčijamas apribojimas lemia nevienodą požiūrį dėl kalbos ir prireikus – ar šis skirtingas požiūris pateisinamas teisėtu tikslu, o galiausiai – ar jis yra proporcingas galimai siekiamam teisėtam tikslui.

a)      Dėl diskriminacijos dėl kalbos egzistavimo

57      Ieškovė iš esmės teigia, kad dėl ginčijamo apribojimo ji atsidūrė blogesnėje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurių gimtoji ar pagrindinė kalba yra anglų arba prancūzų, t. y. kalba, kurią jie geriausiai moka.

58      Komisija ginčija šiuos argumentus ir iš esmės teigia, kad kalbos mokėjimas aukštesniu lygiu, nei reikalaujama pranešime apie konkursą, nėra tarp vertinimo centre atliekamais testais vertinamų teorinių žinių ir įgūdžių.

59      Pirmiausia primintina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog taikant šiuos nuostatus draudžiama bet kokia diskriminacija dėl kalbos.

60      Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad kandidatai buvo įpareigoti kaip antrąją kalbą pasirinkti tik anglų arba prancūzų kalbą, yra pagal šią nuostatą iš esmės draudžiamas skirtingas požiūris dėl kalbos.

61      Svarbu priminti, kad pranešime apie konkursą nebuvo draudžiama kandidatams, geriausiai mokantiems anglų ar prancūzų kalbą, pasirinkti šią kalbą kaip antrąją. Vadinasi, kaip konstatuota šio sprendimo 42 punkte, dėl to, kad anglų arba prancūzų kalbai, kaip antrajai kalbai, buvo teikiama pirmenybė, atlikdami testus vertinimo centre kandidatai, vieną iš šių dviejų kalbų mokantys geriausiai, įgijo pranašumą, palyginti su kitais kandidatais, kuriems, nors jie pakankamai gerai moka bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas, nebuvo suteikta galimybė atlikti testus ta kalba, kurią jie geriausiai moka.

62      Vis dėlto iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalies pirmo sakinio matyti, kad nediskriminavimo principo apribojimai galimi su sąlyga, kad yra „pagrįst[i] objektyviomis ir pagrįstomis priežastimis“ ir atitinka teisėtus bendrojo intereso tikslus, susijusius su personalo politika.

63      Sąjungos institucijoms suteikta plati diskrecija organizuoti savo tarnybų veiklą, konkrečiai kalbant, nustatyti laisvoms pareigoms eiti keliamus tinkamumo kriterijus, o pagal šiuos kriterijus ir vadovaujantis tarnybos interesais – konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką, yra apribota Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio nuostatomis, todėl skirtingas požiūris dėl kalbos, atsirandantis dėl konkurso kalbos vartojimo apribojimo nedideliu oficialiųjų kalbų skaičiumi, galimas tik tuo atveju, jeigu toks apribojimas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas realiems tarnybos poreikiams (žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64      Taigi reikia išnagrinėti, ar diskriminacija dėl kalbos, atsirandanti dėl ginčijamo apribojimo, pateisinama teisėtu tikslu ir prireikus proporcinga pranešime apie konkursą aprašytiems realiems tarnybos poreikiams.

b)      Dėl diskriminacijos dėl kalbos pateisinimo

65      Ieškovė teigia, kad paskyrimų tarnyba turi įrodyti, jog ginčijamas apribojimas pateisinamas ir proporcingas realiems tarnybos poreikiams, remdamasi informacija, susijusia su laisvoms pareigoms eiti keliamais reikalavimais, kuriuos, viena vertus, gali patikrinti teismas ir, kita vertus, kurie yra suprantami kandidatams.

66      Ji tvirtina, kad pranešime apie konkursą paskyrimų tarnybos pateiktas pateisinimas, kad siekiama įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų dirbti iš karto, nepaaiškina, kaip ginčijamas apribojimas susijęs su atliktinų užduočių pobūdžiu, nurodytu pranešimo apie konkursą I priede. Negalima atmesti galimybės, kad tam tikros užduotys gali būti vykdomos ir italų kalba. Be to, atsižvelgiant į bendrą ginčijamo apribojimo formuluotę, jis taip pat negali būti pateisinamas vertinimo centro testų pobūdžiu.

67      Dėl per procesą Komisijos pateiktų duomenų ieškovė mano, kad jie neturi reikšmės ir kad bet kuriuo atveju neįrodyta, jog, užėmus laisvas pareigas, vykdant užduotis daugiausia vartojamos anglų ir prancūzų kalbos, o ne visos kitos Sąjungos kalbos.

68      Komisija ginčija šiuos argumentus ir iš esmės teigia, kad ginčijamas apribojimas pateisinamas dviem teisėtais tikslais, kuriuos patvirtina šie įrodymai: lentelė, kurioje nurodytos Mokesčių ir muitų sąjungos GD ir Konkurencijos GD darbuotojų mokamos kalbos, lentelės, kuriose išvardytos kalbos, kurias šių generalinių direktoratų darbuotojai vartoja vykdydami užduotis, ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. šių generalinių direktoratų paskelbti pranešimai apie laisvas darbo vietas.

69      Pirmiausia primintina, kad, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte nurodyta, kad pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad jis pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad puikiai moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai – dar vieną iš Sąjungos kalbų, „kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas“, šiame straipsnyje nenurodyti kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti norint apriboti kalbos pasirinkimą iš (iš dalies pakeisto) 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), 1 straipsnyje nurodytų kalbų (žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑353/14 ir T‑17/15, EU:T:2016:495, 85 punktą (nepaskelbtas) ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Nutarties Italija / Komisija, T‑313/15 ir T‑317/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:582, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Tokie kriterijai taip pat nekyla iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio, kurio pirmoje pastraipoje, neminint kalbų mokėjimo, nurodyta, kad „[į]darbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių“, ir kad „[p]areigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams“. Tas pats pasakytina apie šio straipsnio antrą pastraipą, kurioje tik nurodyta, kad „[p]agal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais“, ir, be kita ko, patikslinta, kad „[t]os tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai“.

71      Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta, kad pranešime apie konkursą gali būti nurodytas kalbų mokėjimas, „būtinas dėl tam tikro pareigų pobūdžio“, tačiau ši nuostata jokiu būdu nėra bendras leidimas apriboti antrosios konkurso kalbos pasirinkimą iš Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytų kalbų (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑353/14 ir T‑17/15, EU:T:2016:495, 86 punktą (nepaskelbtas) ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Nutarties Italija / Komisija, T‑313/15 ir T‑317/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:582, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72      Nagrinėjamu atveju Komisija nurodė, kad ginčijamas apribojimas pateisinamas, pirma, vertinimo centre atliekamų testų pobūdžiu, kaip nurodyta Viešiesiems konkursams taikytinų bendrųjų taisyklių II priede pateiktose Administracijos vadovų kolegijos patvirtintose kalbų vartojimo EPSO konkursuose bendrosiose gairėse (OL C 70A, 2015, p. 1, toliau – II priedas), ir, antra, kaip matyti iš šio sprendimo 4 punkte cituojamo pranešimo apie konkursą teksto, tikslu įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų dirbti iš karto.

1)      Dėl pateisinimo, susijusio su vertinimo centro testų pobūdžiu

73      Pagal II priede pateiktas Administracijos vadovų kolegijos patvirtintas kalbų vartojimo EPSO konkursuose bendrąsias gaires, į kurias Komisija daro nuorodą, ginčijamas apribojimas pateisinamas vertinimo centre atliekamų testų pobūdžiu, nes „siekiant užtikrinti sąžiningą kandidatų vertinimą ir jų tiesioginį bendravimą su vertintojais bei kitais pratime dalyvaujančiais kandidatais, visų pirma atsižvelgiant į šį metodą vertinimo centre kandidatus būtina tikrinti tarptautinio bendravimo kalba (lingua franca) arba tam tikromis aplinkybėmis kita pagrindine konkurso kalba“.

74      Vis dėlto šiam argumentui negalima pritarti, nes, atsižvelgiant į šio pateisinimo bendrą formuluotę, jis gali būti taikomas bet kuriai konkurso procedūrai, neatsižvelgiant į laisvų pareigų, į kurias asmenys bus paskirti pasibaigus atitinkamai atrankos procedūrai, konkretų pobūdį.

75      Be to, iš minėto II priedo matyti, kad nuo 2010 m. taikoma atrankos procedūra, visų pirma vertinimo centre atliekamais testais, siekiama geriau numatyti, ar kandidatai geba atlikti savo pareigas. Vadinasi, šis argumentas, grindžiamas atrankos procedūros pobūdžiu, yra glaudžiai susijęs su motyvu, grindžiamu būtinybe, kad nauji darbuotojai galėtų dirbti iš karto. Taigi, jei šio motyvo nebūtų, vien atrankos procedūros pobūdžiu grindžiamu argumentu nebūtų galima pateisinti kalbų, kurias galima pasirinkti kaip antrąją konkurso kalbą, skaičiaus apribojimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Calhau Correia de Paiva / Komisija, T‑202/17, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:323, 98 punktą (nepaskelbtas)).

76      Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į konkretų laisvų pareigų pobūdį, nurodytą šio sprendimo 7 ir 8 punktuose, būtinybė įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų dirbti iš karto, yra teisėtas ginčijamo apribojimo pateisinimas.

2)      Dėl pateisinimo, susijusio su būtinybe įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų dirbti iš karto

77      Pagal jurisprudenciją pripažįstama, kad egzistuoja tarnybos interesas, kad pasibaigus tokiai atrankos procedūrai, kaip nagrinėjama šioje byloje, Sąjungos institucijų įdarbinti asmenys galėtų iš karto dirbti ir greitai vykdyti užduotis, kurias šios institucijos ketina jiems patikėti (žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

78      Net darant prielaidą, kad visada reikia numatyti laiko prisitaikyti prie naujų užduočių ir naujų darbo įpročių, taip pat laiko integruotis į naują tarnybą, institucija gali teisėtai siekti įdarbinti asmenis, kurie nuo pat įdarbinimo pradžios galėtų bent jau bendrauti su vadovais ir kolegomis bei gebėti kuo greičiau ir kuo geriau suprasti jiems patikėtų funkcijų apimtį ir užduočių, kurias turės atlikti, turinį, taip pat galėtų bendrauti su atitinkamų tarnybų išorės darbuotojais ir suinteresuotaisiais subjektais. Kaip jau buvo nuspręsta, pareigūnų kalbų žinios yra esminis jų karjeros elementas. Taigi tai, kad institucija siekia įdarbinti asmenis, kurie galėtų veiksmingai vartoti ir kuo geriau suprasti profesinėje aplinkoje, kurioje atsidurs, vartojamas kalbas, yra teisėta (žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Vis dėlto Sąjungos teismas turi in concreto išnagrinėti taisykles, kuriomis nustatyta tokių konkursų, koks nurodytas ginčijamame pranešime, kalbų vartojimo tvarka, nes tik atlikus tokį nagrinėjimą galima nustatyti kalbas, kurių mokėjimo institucijos, vadovaudamosi tarnybos interesu, gali objektyviai reikalauti einant konkrečias pareigas, taigi, ir nustatyti, ar kalbų, kurias leidžiama vartoti dalyvaujant šiame konkurse, pasirinkimo apribojimas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas realiems tarnybos poreikiams (žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 94 punktą).

80      Konkrečiai kalbant, Sąjungos teismai turi patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16, EU:C:2019:251,.104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Nagrinėjamu atveju pirmiausia konstatuotina, kad vien pareigų pobūdžio aprašymo, pateikto pranešime apie konkursą ir šio pranešimo I priede, nepakanka siekiant nustatyti, kad tik dvi kalbos, kuriomis apribojamas nagrinėjamo konkurso antrosios kalbos pasirinkimas, leistų šio konkurso laureatams pradėti dirbti iš karto. Iš tiesų jokia pranešimo apie konkursą nuostata neįrodo, kad šios dvi kalbos iš tikrųjų vartojamos atliekant minėtame pranešime apie konkursą ir jo I priede išvardytas užduotis.

82      Priešingai, pakanka konstatuoti, kad pranešimo apie konkursą I priede, kuriame išsamiai nurodytos vykdytinos užduotys, išvardyta nemažai užduočių, tarp kurių minima, be kita ko, „[v]alstybių narių <…> mokesčių politikos ir valstybių narių mokesčių teisės aktų stebėsena ir ES taisyklių įgyvendinimo stebėsena“, „[n]acionalinių tiesioginių mokesčių vertinimas valstybės pagalbos atžvilgiu“, „[v]alstybių narių PVM teisės aktų stebėsena“ ir „[n]acionalinių netiesioginių mokesčių vertinimas valstybės pagalbos atžvilgiu“. Šios įvairios užduotys veikiau rodo, jog, neatmetant galimybės, kad būtina mokėti konkrečią kalbą, įvairias kalbas mokančių pareigūnų įdarbinimas būtų naudingas tarnybos veiklai, nes jie galėtų nagrinėti valstybių narių mokesčių politiką ir jų mokesčių teisės aktus tų valstybių valstybinėmis kalbomis.

83      Nepaisant šios išvados, reikia patikrinti, ar vykstant procesui Komisijos pateikti trys dokumentai, kaip atsiliepimo į ieškinį priedai, gali patvirtinti kalbos žinias, kurių objektyviai buvo galima reikalauti, atsižvelgiant į laisvų pareigų konkretų pobūdį, t. y. į tai, kad Komisija siekė įdarbinti Mokesčių ir muitų sąjungos GD netiesioginių arba tiesioginių mokesčių direktorato „politikos pareigūną“ ir Konkurencijos GD vieno iš fiskalinės valstybės pagalbos skyrių „už bylas atsakingą pareigūną“, kurie galėtų dirbti iš karto.

84      Vertinant bendrai, galima manyti, kad Komisijos pateikti dokumentai atskleidžia, jog greičiausiai anglų ir prancūzų kalbos yra dvi labiausiai paplitusios generaliniuose direktoratuose, kuriuose konkursą laimėję asmenys gali būti įdarbinti.

85      Vis dėlto vien šios išvados nepakanka siekiant nustatyti kalbos žinias, kurių objektyviai buvo galima reikalauti atsižvelgiant į konkrečias pareigas, kurias turės eiti įdarbinti asmenys. Reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į laisvų pareigų konkretų pobūdį, tik vienos iš šių dviejų kalbų, kaip antrosios kalbos, mokėjimas iš tikrųjų leidžia naujai įdarbintam pareigūnui „dirbti iš karto“, ir prireikus nustatyti, ar pareiga visus vertinimo centro testus atlikti antrąja kalba galėjo patenkinti tokį poreikį.

86      Dėl laisvų pareigų konkretaus pobūdžio pasakytina, kad, išsamiai išnagrinėjus Komisijos pateiktus dokumentus, matyti, jog vykdant kasdienes užduotis, kurias turės vykdyti konkurso laureatai, tik vienos iš šių dviejų kalbų, t. y. anglų kalbos, mokėjimas pakankamai gerai gali būti laikomas būtinu tam, kad laureatas galėtų „dirbti iš karto“.

87      Iš pareigybės aprašymo 34 pranešimuose apie laisvas darbo vietas atitinkamuose generaliniuose direktoratuose, paskelbtuose nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. ir pateiktuose atsiliepimo į ieškinį B.3 priede, matyti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, anglų kalbos mokėjimas yra būtinas, tačiau tokio reikalavimo dėl prancūzų kalbos nėra.

88      Galima pažymėti, kad keliuose pranešimuose apie laisvas darbo vietas pateiktame pareigybės aprašyme numatyta, jog „skyriaus darbo kalbos yra anglų (pagrindinė kalba) ir prancūzų (šiek tiek mažiau vartojama kalba)“. Taip pat viename pranešime apie laisvą darbo vietą numatyta, kad „būtina mokėti anglų kalbą“ ir kad „prancūzų kalbos pagrindai“ yra tik „pageidaujami“. Be to, iš kelių kitų pranešimų apie laisvas darbo vietas matyti, kad, jeigu grupės darbo kalba yra anglų, pakankamai gerai mokėti kitas kalbas, kaip antai vokiečių, ispanų, italų, lenkų ar kitas oficialiąsias kalbas, būtų pranašumas.

89      Taigi, nors tai, kad atitinkamuose generaliniuose direktoratuose plačiai vartojama prancūzų kalba, neleidžia atmesti galimybės, jog laureatas, tik pakankamai gerai mokantis prancūzų kalbą, galiausiai galėtų dirbti, vis dėlto, atsižvelgiant į laisvų pareigų konkretų pobūdį, negalima teigti, kad toks laureatas galėtų „dirbti iš karto“, kaip reikalaujama pranešime apie konkursą.

90      Paklausta apie tai per posėdį Komisija negalėjo konkrečiai nurodyti, į kokią darbo vietą laureatas, tik pakankamai gerai mokantis prancūzų kalbą, kaip antrąją kalbą, galėtų būti paskirtas ir laikomas „galinčiu dirbti iš karto“.

91      Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad, kaip nurodyta pranešime apie konkursą, ginčijamas apribojimas yra esminis, nes „daugumoje Komisijos muitų ir mokesčių srities departamentų analitinis darbas atliekamas, vidaus komunikacija ir komunikacija su išorės suinteresuotaisiais subjektais vyksta ir leidiniai, ataskaitos, teisės aktai ar ekonominiai dokumentai, nurodyti skirsnyje „Kokių užduočių galiu tikėtis?“ bei I priede, rengiami anglų arba prancūzų kalba“. Būtent tuo remiantis pranešime apie konkursą padaryta išvada, kad anglų arba prancūzų kalbos pakankamai gerai nemokantis laureatas negalėtų dirbti iš karto.

92      Vadinasi, tikslas įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų „dirbti iš karto“, iš esmės labiau sietinas su įgūdžiais, susijusiais su konkrečia sritimi, o ne su bendraisiais įgūdžiais.

93      Konstatuotina, kad keturi vertinimo centre atliekami testai turėjo būti atliekami antrąja kalba, nors tam, kad būtų pasiektas tikslas įdarbinti pareigūnus, kurie galėtų „dirbti iš karto“, nėra būtina tris testus, kuriais siekiama tik patikrinti bendruosius įgūdžius, taip pat rengti antrąja kalba.

94      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmasis pagrindas, grindžiamas pranešimo apie konkursą neteisėtumu, kiek jame nustatytas ginčijamas apribojimas, grindžiamu prieštaravimu, yra pagrįstas. Taigi ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti kitų ieškinio pagrindų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

95      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo konkurso EPSO/AD/363/18 atrankos komisija po peržiūros atsisakė įtraukti MZ vardą ir pavardę į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 7 lygio administratorius mokesčių srityje.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Svenningsen

Barents

Mac Eochaidh

Pynnä

 

      Laitenberger

Paskelbta 2022 m. liepos 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: italų.