BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2011 m. birželio 20 d.

Byla T‑256/10 P

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Asmeninių daiktų perkraustymas – Implicitinis ir eksplicitinis ieškovo prašymų atmetimas – Pareiga motyvuoti – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Marcuccio prieš Komisiją (F‑102/08), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. L. Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Priimtinumas – Motyvavimo pareigos apimtis – Bendrojo Teismo vykdomos Tarnautojų teismo sprendimų kontrolės apimtis

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Akivaizdus nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas įpareigoti instituciją – Prašymas priimti deklaratyvų sprendimą – Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

1.      Klausimas, ar Tarnautojų teismo sprendimo motyvavimas yra prieštaringas, ar nepakankamas, yra teisės klausimas ir gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą.

Šiuo atžvilgiu klausimas, ar buvo laikomasi Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su nutartimi atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną ar akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą, turi būti atskirtas nuo klausimo dėl motyvacijos pagrįstumo, kuris susijęs su aptariamos nutarties teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų, pirma, sprendimo motyvacija formaliai atskleidžia motyvus, kuriais grindžiamas šis sprendimas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos turi neigiamos įtakos sprendimo teisėtumui iš esmės, bet ne jo motyvacijai, kurios gali pakakti net pateikiant klaidingus motyvus. Antra, dėl to, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas dėl jos esmės padarė kitą išvadą nei ieškovas, skundžiama nutartis negali būti pripažinta nepakankamai motyvuota.

(žr. 23, 25 ir 26 punktus)

Nuoroda: 2007 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, C‑404/04 P, 90 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala, C‑413/06 P, Rink. p. I‑4951, 181 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2010 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, Rink. p. I‑4469; 35 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2010 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑516/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 53 ir 54 punktai.

2.      Apeliacinis skundas gali būti pagrįstas tik pagrindais dėl teisės normų pažeidimo, o ne faktinių aplinkybių vertinimu. Tik Tarnautojų teismas gali, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, įvertinti šias faktines aplinkybes ir kokią įrodomąją vertę suteikti jam pateiktiems įrodymams, išskyrus atvejus, kai jis iškraipė minėtas faktines aplinkybes ar įrodymus. Be to, tik Tarnautojų teismas gali spręsti dėl būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas.

Vis dėlto Tarnautojų teismui konstatavus ar įvertinus faktus, pagal SESV 257 straipsnį Bendrasis Teismas turi kompetenciją patikrinti Tarnautojų teismo pateiktą teisinį šių faktinių aplinkybių ir jomis remiantis Tarnautojų teismo padarytų teisinių išvadų vertinimą. Bendrojo Teismo kompetencija kontroliuoti išvadas, kurias Tarnautojų teismas padarė dėl faktinių aplinkybių, apima būtent atvejus, kai šios išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos medžiagos dokumentų, kai iškraipomi įrodymai, šių įrodymų teisinį vertinimą ir klausimą, ar buvo laikytasi įrodinėjimo pareigos ir įrodymų rinkimo taisyklių.

(žr. 33, 35, 36 ir 38 punktus)

Nuoroda: 2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 19 punktas; 2003 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Martinez prieš Parlamentą, C‑488/01 P, Rink. p. I‑13355, 53 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 39 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2008 m. spalio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, T‑278/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑59 ir II‑B‑1‑407, 20 punktas; 2010 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑166/09 P, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Todėl apeliacinis skundas, kuriame nėra jokių teisinių argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kokią teisės klaidą padarė Tarnautojų teismas, ir kuriame nurodomi tie patys pagrindai kaip ir pirmosios instancijos teisme, jų nepapildžius, turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas. Šis argumentas yra paprasčiausias prašymas iš naujo išnagrinėti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinį, taip pažeidžiant Teisingumo Teismo statute ir Bendrojo Teismo procedūros reglamente nurodytus reikalavimus.

(žr. 51–53 punktus)

Nuoroda: 2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C‑234/06 P, Rink. p. I‑7333, 45 ir 46 punktai; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bianchi prieš EMF, T‑338/07 P, 59 punktas; 2010 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑52/10 P, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

4.      Vykdydamas teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas neturi kompetencijos priimti deklaratyvių sprendimų arba duoti nurodymų, neatsižvelgiant į ginčijamo akto pobūdį ar turinį. Taigi argumentu, kuriuo siekiama apriboti atvejus, kai Sąjungos teismas negali duoti nurodymų institucijai, jeigu ji turi kompetenciją spręsti, negalima užginčyti šios išvados.

(žr. 27 ir 66 punktus)

Nuoroda: 2004 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mattila prieš Tarybą ir Komisiją, C‑353/01 P, Rink. p. I‑1073, 15 punktas; 2009 m. vasario 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Omya prieš Komisiją, T‑145/06, Rink. p. II‑145, 23 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.