Byla T‑148/08

Beifa Group Co. Ltd

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis rašymo priemonę – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas – Negaliojimo pagrindas – Ankstesnio žymens, kurį savininkas turi teisę uždrausti naudoti, naudojimas Bendrijos dizaine – Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas – Prašymas įrodyti ankstesnio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, pirmą kartą pateiktas Apeliacinėje taryboje“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos dizainas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Bendrojo Teismo kompetencija – Bylos grąžinimas žemesnei Tarnybos instancijai

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 60 straipsnio 1 dalis ir 61 straipsnio 3 ir 6 dalys)

2.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Skiriamojo žymens naudojimas vėlesniame dizaine – Į skiriamąjį žymenį panašaus žymens naudojimas – Įtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas)

3.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Skiriamojo žymens naudojimas vėlesniame dizaine – Skiriamojo žymens naudojimo įrodymas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas)

4.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Skiriamojo žymens naudojimas vėlesniame dizaine – Skiriamojo žymens naudojimo įrodymas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas)

5.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Skiriamojo žymens naudojimas vėlesniame dizaine – Visuomenės turimas dizaino kaip skiriamojo žymens suvokimas – Atskiros analizės nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas)

6.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Skiriamojo žymens naudojimas vėlesniame dizaine – Ginčijamo dizaino ir skiriamojo žymens palyginimas – Erdvinis žymuo

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktas)

7.      Procesas – Teismo pareiga laikytis šalių apibrėžto ginčo – Teismo pareiga spręsti remiantis tik šalių nurodytais argumentais – Nebuvimas

1.      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 61 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas turi teisę ir panaikinti, ir pakeisti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimą. Be to, pagal to paties reglamento 61 straipsnio 6 dalį Tarnyba privalo imtis Bendrojo Teismo sprendimams vykdyti būtinų priemonių. Iš šios nuostatos matyti, kad Bendrasis Teismas neturi įpareigoti Tarnybos to daryti, o ši iš tiesų turi padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo sprendimų rezoliucinės dalies bei motyvų.

Pagal reglamento 60 straipsnio 1 dalį Apeliacinė taryba, kuriai buvo pateikta apeliacija dėl žemesnės Tarnybos instancijos sprendimo, išnagrinėjusi jos esmę gali perduoti bylą tai instancijai nagrinėti toliau.

Iš šių nuostatų ir vertinimų aišku, kad reikalavimų dalis, kuria siekiama, kad Bendrasis Teismas, kuriam buvo pateiktas ieškinys dėl Tarnybos apeliacinės tarybos sprendimo, grąžintų bylą žemesnei instancijai, kurios sprendimas buvo apskųstas Apeliacinėje taryboje, nėra nepriimtina.

Jei Bendrasis Teismas turėtų patenkinti tokią reikalavimų dalį, jis nenurodytų Tarnybai ką nors daryti arba ko nors nedaryti ir todėl jos neįpareigotų. Tokia reikalavimų dalimi veikiau siekiama, kad Bendrasis Teismas pats priimtų sprendimą, kurį turėjo arba galėjo priimti Apeliacinė taryba, ir kad pasinaudotų įgaliojimais pakeisti jame ginčijamą Apeliacinės tarybos sprendimą.

(žr. 40–43 punktus)

2.      Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, kad juo gali remtis skiriamojo žymens savininkas, prašydamas paskelbti vėlesnį Bendrijos dizainą negaliojančiu, kai šiame dizaine naudojamas į jo žymenį panašus žymuo.

Pirmiausia, norint remtis Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu negaliojimo pagrindu, nebūtina, kad ankstesnis skiriamasis žymuo būtų visiškai ir detaliai pavaizduotas vėlesniame Bendrijos dizaine. Nors ginčijamame Bendrijos dizaine nėra kai kurių nagrinėjamo žymens detalių arba jis buvo papildytas kitomis detalėmis, gali būti, kad minėtas žymuo yra „naudojamas“, visų pirma jei nepanaudotos ar papildomos detalės yra antraeilės. Iš to išplaukia, kad, remiantis pažodiniu Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punkto aiškinimu, jis nebūtinai negali būti taikomas tuo atveju, kai vėlesniame Bendrijos dizaine naudojamas ne tapatus nurodytajam grindžiant paraišką dėl negaliojimo paskelbimo, bet į jį panašus žymuo.

Antra, remiantis tik tokiu Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punkto aiškinimu galima užtikrinti, pirma, veiksmingą ankstesnio Bendrijos ar valstybėje narėje įregistruoto prekių ženklo savininko teisių apsaugą nuo bet kokio šio prekių ženklo pažeidimo, jį naudojant vėlesniame Bendrijos dizaine, ir, antra, svarbių šio reglamento ir Pirmosios direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ar reglamentų Nr. 40/94 ir Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatų darną.

(žr. 50, 52–53, 59 punktus)

3.      Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 1 dalies e punkte visų pirma reikalaujama, kad Bendrijos teise arba valstybės narės teisės aktais, kuriais reglamentuojamas ankstesnis žymuo, kuriuo remiamasi grindžiant šios nuostatos pagrindu pateiktą paraišką dėl negaliojimo paskelbimo, žymens savininkui būtų suteikta teisė uždrausti naudoti savo žymenį vėlesniame dizaine. Kai Bendrijos teisėje arba nagrinėjamuose valstybių narių teisės aktuose numatyta, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas trečiųjų asmenų atžvilgiu negali remtis su šiuo prekių ženklu susijusiomis teisėmis, jei per penkerių metų laikotarpį iki rėmimosi minėtomis teisėmis prekių ženklas nebuvo naudojamas prekėms ar paslaugoms, kuriomis šis savininkas remiasi norėdamas įgyvendinti savo teises, turi būti pateikiamas tokio naudojimo įrodymas.

(žr. 63–65 punktus)

4.      Reglamente Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino nesant specialios nuostatos dėl taisyklių, pagal kurias Bendrijos dizaino, nurodyto ankstesniu žymeniu pagrįstoje paraiškoje dėl negaliojimo paskelbimo, savininkas turi pateikti prašymą dėl tokio žymens naudojimo iš tikrųjų įrodymo, reikia daryti išvadą, kad šis prašymas turi būti aiškus ir laiku pateiktas Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui). Iš principo šis prašymas turi būti pateiktas per Bendrijos dizaino, nurodyto paraiškoje dėl negaliojimo paskelbimo, savininkui Anuliavimo skyriaus nustatytą terminą jo pastaboms atsakant į šią paraišką pateikti.

Tačiau prašymas pateikti ankstesnio žymens, kuriuo remiamasi grindžiant paraišką dėl Bendrijos dizaino paskelbimo negaliojančiu, naudojimo iš tikrųjų įrodymą negali būti pirmą kartą pateikiamas Apeliacinėje taryboje. Negali būti pripažįstama, kad Apeliacinė taryba gali priimti sprendimą dėl kitokios nei pateikta Anuliavimo skyriui bylos, t. y. bylos, kurios apimtis išplėsta, ją papildžius iš anksto nagrinėtinu klausimu dėl ankstesnio žymens, kuriuo remiamasi grindžiant paraišką dėl negaliojimo paskelbimo, naudojimo iš tikrųjų.

(žr. 67–68, 71 punktus)

5.      Paraiška dėl Bendrijos dizaino paskelbimo negaliojančiu, kuri grindžiama Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu negaliojimo pagrindu, gali būti tenkinama tik nustačius, kad atitinkama visuomenė manys, jog šioje paraiškoje nurodytame Bendrijos dizaine buvo panaudotas skiriamasis žymuo, kuriuo remiamasi grindžiant paraišką dėl negaliojimo paskelbimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkama visuomenė nesuvoks, jog paraiškoje dėl negaliojimo paskelbimo nurodytame dizaine panaudotas skiriamasis žymuo, kuriuo remiamasi grindžiant šią paraišką, akivaizdu, kad galima atmesti bet kokią galimybę suklaidinti. Tačiau nebūtina atskirai analizuoti klausimo, ar atitinkama visuomenė paraiškoje dėl negaliojimo paskelbimo nurodytą Bendrijos dizainą suvoks kaip skiriamąjį žymenį.

(žr. 105–107 punktus)

6.      Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto negaliojimo pagrindo nagrinėjimas turi būti grindžiamas atitinkamos visuomenės suvokimu apie skiriamąjį žymenį, kuriuo remiamasi grindžiant šį pagrindą, ir bendru įspūdžiu, kurį šis žymuo sukelia šiai visuomenei.

Reikia pažymėti, kad atitinkama visuomenė erdvinį prekių ženklą nebūtinai suvokia taip, kaip ir vaizdinį prekių ženklą. Pirmuoju atveju minėta visuomenė suvokia apčiuopiamą daiktą, kurį ji gali išnagrinėti iš kelių pusių, o antruoju atveju – visuomenė mato tik vaizdą.

Akivaizdu, kad negalima atmesti galimybės, jog tuo atveju, kai du erdviniai objektai yra panašūs, palyginus vieną jų su kito vaizdu galima taip pat daryti išvadą, jog yra panašumų. Vis dėlto nagrinėjant minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą negaliojimo pagrindą reikia palyginti ginčijamą Bendrijos dizainą ir grindžiant šį pagrindą nurodytą skiriamąjį žymenį.

Tačiau ginčijamo dizaino ir žymens, kuriuo remiamasi grindžiant paraišką dėl negaliojimo paskelbimo, panašumo negalima tiesiog preziumuoti vien dėl to, kad šis dizainas yra panašus į kitą žymenį, net jeigu tas kitas žymuo yra panašus į žymenį, kuriuo remiamasi grindžiant paraišką dėl negaliojimo paskelbimo.

(žr. 120–123 punktus)

7.      Nors teismo sprendimas turi būti priimtas tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo ribas, pareikštų reikalavimų, teismas negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, antraip jam kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais argumentais.

(žr. 130 punktą)