BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 15 d.(*)
„PHARE programa – Čekijos Respublikos gauti „atnaujinamieji fondai“ – Pervestų sumų grąžinimas – Komisijos sprendimas išieškoti sumas įskaitymo būdu – Teisinis pagrindas – Skirtingos teisės sistemos – Gautinos sumos tikrumo ir įvertinimo tam tikru dydžiu sąvoka – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑465/08
Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. van Nuffel, F. Dintilhac ir Z. Malůšková,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimą išieškoti Čekijos Respublikos pagal PHARE programą „atnaujinamiesiems fondams“ gautas sumas įskaitymo būdu,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
A – EB sutartis
1 Pagal EB 274 straipsnį:
„Biudžetą vykdo Komisija, laikydamasi pagal [EB] 279 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų <...>.“
2 EB 292 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais nei nustatyta šioje Sutartyje.“
B – Aktas dėl stojimo sąlygų
3 Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 33; toliau – Aktas dėl stojimo sąlygų) 2 straipsnyje numatyta:
„Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“
4 Pagal Akto dėl stojimo sąlygų 10 straipsnį:
„Pereinamuoju laikotarpiu pirminės Sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi su šiame Akte nustatytais nukrypimais.“
5 Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnyje numatyta:
„1. Pasirengimo narystei pagalbos pagal PHARE programą <...> konkursų skelbimą, sutarčių sudarymą ir mokėjimus nuo įstojimo dienos vykdo įgyvendinančiosios institucijos naujosiose valstybėse narėse.
<…>
2. Iki įstojimo dienos pagal 1 dalyje minėtus pasirengimo narystei finansinius instrumentus prisiimtus bendrus biudžetinius įsipareigojimus, įskaitant vėlesnių atskirų įstojus įvykdytų teisinių įsipareigojimų ir mokėjimų įforminimą bei registravimą, toliau reglamentuoja pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai ir jie iki atitinkamų programų bei projektų galutinio nutraukimo įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius. Nepaisant to, viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos įstojus, vykdomos vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos direktyvomis.“
C – Bendrasis susitarimas tarp Čekijos Respublikos ir Europos Komisijos dėl Čekijos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijų pagalbos programoje
6 1996 m. kovo 12 d. ir liepos 12 d. Bendrojo susitarimo, sudaryto tarp Čekijos Respublikos ir Europos Komisijos, dėl Čekijos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijų pagalbos programoje (207/1997 Sb.; toliau – 1996 m. Bendrasis susitarimas), pakeitusio 1990 m. lapkričio 7 d. Bendrąjį susitarimą, sudarytą su Čekijos ir Slovakijos Federacine Respublika, 1 straipsnyje numatyta:
„Siekiant išplėsti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą ir turint tikslą remti ekonominės ir socialinės reformos ir vystymosi procesą Čekijos Respublikoje, susitariančiosios šalys susitarė imtis priemonių finansinėje ir techninėje srityse bei kitų minėtame reglamente nustatytų bendradarbiavimo formų. Šios priemonės bus finansuojamos ir realizuojamos šiame susitarime nustatytu techniniu, teisiniu ir administraciniu pagrindu. Kiekvienos priemonės (ar visų priemonių) specifinės detalės nustatomos dviejų susitariančiųjų šalių priimtu protokolu (finansiniu protokolu), kurio pavyzdys pateiktas C priede.“
7 Taikant šiuos bendruosius susitarimus įvairiais finansiniais protokolais buvo nustatytos konkrečios tokių projektų finansavimo sąlygos:
– 1991 m. spalio 1 d. finansinis protokolas projektui T9106,
– 1992 m. lapkričio 5 d. finansinis protokolas projektui CS9203;
– 1994 m. vasario 1 d. finansinis protokolas projektui CZ9302.
8 1996 m. Bendrojo susitarimo 5 straipsnyje numatyta:
„Visi ginčai dėl šio susitarimo, kurių negalima išspręsti derybų būdu, bus sprendžiami taikant arbitražo procesą, kaip tai numatyta B priede.“
9 1996 m. Bendrojo susitarimo A priedo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Visi klausimai dėl finansinio protokolo arba jo bendrųjų sąlygų taikymo ar aiškinimo yra derybų tarp pagalbos gavėjo ir Komisijos objektas ir, prireikus, daromi finansinio protokolo pakeitimai.“
10 Pagal 1996 m. Bendrojo susitarimo B priedą:
„Visi ginčai tarp susitariančiųjų šalių dėl bendrojo susitarimo ar finansinio protokolo, kurie nebus išspręsti taikant finansinio protokolo bendrųjų sąlygų 18 straipsnyje numatytas procedūras, bus pateikiamas arbitražo teismui pagal tokias nuostatas.
Šios arbitražo procedūros šalys yra, iš vienos pusės, pagalbos gavėjas, o iš kitos – Komisija.
Arbitražo teismą sudaro trys teisėjai, kurie paskiriami taip:
– vieną teisėją skiria pagalbos gavėjas,
– antrą teisėją skiria Komisija, o
– trečią teisėją <...> skiria šalys bendru sutarimu arba, nesant sutarimo, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.
Jei kuri nors šalis nepaskiria teisėjo, jį paskiria [trečiasis teisėjas].“
D – Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės
11 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (toliau – Vienos konvencija) 30 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Jei visos ankstesnės sutarties šalys taip pat yra ir vėlesnės sutarties šalys, tačiau ankstesnė sutartis nėra nutraukta ar jos galiojimas nėra sustabdytas pagal 59 straipsnį, tuomet ankstesnė sutartis galioja tik tiek, kiek jos nuostatos atitinka vėlesnės sutarties nuostatas.“
E – Reglamentas (EB) Nr. 1266/1999
12 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 (OL L 161, p. 68; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 31 t., p. 249) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Komisija Bendrijos pagalbą teikia laikydamasi skaidrumo taisyklių ir Finansinio reglamento, kuris taikomas Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, ypač jo 114 straipsnio.“
F – Finansinis reglamentas
13 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74; toliau – Finansinis reglamentas) 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas:
a) patikrina ir nustato, kad skola yra;
b) nustato ir patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;
c) patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.
2. Komisijai mokami nuosavi ištekliai bei tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamoje debeto avizoje; abu dokumentus parengia atsakingas leidimus duodantis pareigūnas.“
14 Pagal Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalį:
„Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus gautinoms sumoms, tinkamai išduotus atsakingo leidimus duodančio pareigūno. Jis tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Bendrijos gautų savo įplaukas, ir rūpinasi jų teisių apsauga.
Apskaitos pareigūnas išieško sumas, į Bendrijos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią tikrai ir tiksliai nustatytą sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Bendrijos.“
15 Finansinio reglamento 76 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.“
16 Finansinio reglamento 76 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose numatyta:
„Biudžetinis įsipareigojimas yra individualus, kai yra žinomas naudos gavėjas ir išlaidų suma.
Biudžetinis įsipareigojimas yra bendro pobūdžio, kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar yra nežinomas.“
G – Įgyvendinimo reglamentas
17 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145; toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 7 straipsnio 1, 1a ir 3 dalyse numatyta:
„1. Nepažeidžiant konkrečių nuostatų, atsirandančių taikant sektoriui būdingas taisykles, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas perskaičiuoja eurus į kitą valiutą ir atvirkščiai, taikydamas dienos euro kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
<…>
1a. Siekiant išvengti didelio valiutų konvertavimo poveikio Bendrijos bendro finansavimo lygiui arba neigiamo poveikio Bendrijų biudžetui, pagal specialiąsias konvertavimo priemones, nurodytas 1 dalyje, jei tinkama, numatoma, kad euro ir kitų valiutų konvertavimo kursas būtų skaičiuojamas naudojant nurodyto laikotarpio kiekvienos dienos keitimo kurso vidurkį.
<…>
3. Finansinio reglamento 132–137 straipsniuose minėtoms sąskaitoms, atsižvelgiant į šio reglamento 213 straipsnį, euro ir kitos valiutos santykiui taikomas mėnesinis apskaitinis euro keitimo kursas. Tą apskaitinį keitimo kursą nustato Komisijos apskaitos pareigūnas remdamasis bet kuriuo, jo nuomone, patikimu informacijos šaltiniu pagal ankstesnio mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, kuriam nustatomas keitimo kursas, priešpaskutinės darbo dienos kursą.“
18 Pagal Įgyvendinimo reglamento 78 straipsnį:
„1. Atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno gautinos sumos nustatymas reiškia, kad pripažįstama Bendrijų teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą.
2. Skolos vykdomojo rašto išdavimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti nustatytą sumą.
3. Skolos raštu skolininkui pranešama, kad:
a) Bendrijos nustatė gautiną sumą;
b) skola Bendrijoms turi būti grąžinta tam tikrą dieną;
c) negrąžinus skolos iki b punkte minėto termino pabaigos, nuo skolos skaičiuojamos palūkanos, taikant 86 straipsnyje nurodytą palūkanų normą, nepažeidžiant jokių konkrečių taikytinų nuostatų;
d) jeigu skola negrąžinama iki b punkte minėto termino pabaigos, institucija susigrąžina skolą, arba atlikdama tarpuskaitą, arba išieškodama ją iš anksčiau pateiktos garantijos;
<…>
Leidimus išduodantis pareigūnas skolininkui siunčia skolos raštą, o jo kopiją apskaitos pareigūnui.“
19 Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnyje numatyta:
„Siekdamas nustatyti gautiną sumą, atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas užtikrina, kad:
a) gautina suma yra tikra ir jai netaikomos jokios sąlygos;
b) gautiną sumą sudaro tam tikra nustatyta, tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais [suma];
c) gautinos sumos terminas jau yra suėjęs, ir jai netaikomas joks išmokėjimo laikas;
d) skolininko rekvizitai yra teisingi;
e) susigrąžintina suma yra įrašyta į teisingą biudžeto straipsnį;
f) pirminiai dokumentai yra tvarkingi; ir
g) yra laikomasi gero finansų valdymo principo, svarbiausia pagal 87 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus kriterijus.“
20 Pagal Įgyvendinimo reglamento 81 straipsnio 1 dalį:
„Vykdomajame rašte nurodoma:
a) metai, į kuriuos įplaukos turi būti įrašytos;
b) nuorodos į aktą arba teisinį įsipareigojimą, kuris yra skolos šaltinis ir sukuria teisę susigrąžinti skolą;
<…>
d) išieškotina suma eurais;
e) skolininko pavardė ir adresas;
f) 78 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas terminas;
g) galimas išieškojimo būdas, įskaitant pirmiausia tarpusavio įskaitymo būdą ir išieškojimą iš bet kurios pateiktos garantijos.“
21 Įgyvendinimo reglamento 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Kai skolininkas Bendrijoms turi pretenziją, kuri yra tikra, įvertinta tam tikra nustatyta suma ir kurios grąžinimo terminas susijęs su suma, nustatyta mokėjimo pavedime, apskaitos pareigūnas, praėjus 78 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytam terminui, išieško nustatytas gautinas sumas tarpuskaitos būdu.
<…>
2. Prieš pradėdamas išieškojimą pagal 1 dalį, apskaitos pareigūnas pasitaria su atsakinguoju leidimus duodančiu pareigūnu ir informuoja atitinkamus skolininkus. Kai skolininkas yra nacionalinė valdžios institucija arba vienas iš jos administracinių vienetų, apskaitos pareigūnas bent prieš 10 darbo dienų taip pat praneša susijusiai valstybei narei apie savo ketinimą atlikti išieškojimą tarpuskaitos būdu. Tačiau, sutaręs su valstybe nare arba atitinkamu administraciniu vienetu, apskaitos pareigūnas gali pradėti išieškojimo procedūrą tarpuskaitos būdu iki šio termino.“
Faktinės bylos aplinkybės
22 PHARE programos tikslas buvo užtikrinti visų priemonių, kuriomis remiamos ekonominės ir socialinės reformos Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kandidatėse įstoti į Europos Sąjungą, finansavimą. Pastaroji nustatė sritis, kurioms taikomos šios priemonės, ir tuo pačiu metu susitarė su šiomis valstybėmis dėl jų įgyvendinimo taisyklių tam, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias taip vadinamos „pasirengimo narystei pagalbos“ naudojimas.
23 Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika buvo įtraukta į PHARE programą remiantis 1990 m. gruodžio 7 d. Bendruoju susitarimu tarp Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos bei Europos Bendrijų Komisijos. Šį susitarimą Čekijos Respublikos atžvilgiu pakeitė 1996 m. Bendrasis susitarimas, kurį šios respublikos prezidentas ratifikavo kaip „prezidentinio pobūdžio tarptautinį susitarimą“.
24 1996 m. Bendruoju susitarimu buvo nustatytas bendras techninis, teisinis ir administracinis pagalbos Čekijos Respublikos ekonomikos bei socialinių reformų ir vystymosi procesui finansavimo ir realizavimo pagrindas.
25 Toliau specifinės kiekvienos priemonės sąlygos buvo nustatytos remiantis susitarimu tarp Čekijos Respublikos ir Komisijos „finansinių protokolų“, kurių pavyzdys pateiktas 1996 m. Bendrojo susitarimo C priede, ir „susitarimo protokolų“ forma.
26 „Finansiniuose protokoluose“ nustatomos pagrindinės pagalbos, kurią apima programa, sritys, jo biudžetas ir vykdant šią programą įgyvendinamų projektų techniniai aspektai. Šie projektai buvo detalizuoti prie finansinių protokolų pridėtuose „projektų aprašymuose“.
27 Be to, „susitarimų protokoluose“, kurie taip pat yra tarptautinio susitarimo pobūdžio, nustatomos susitariančiųjų šalių teisės ir pareigos vykdant programą. Paprastai šiuose dokumentuose tik nustatomos, pakeičiamos ar patikslinamos procedūros, susijusios su programos vykdymu, bei ją įgyvendinančių subjektų teisės ir pareigos. Tačiau, skirtingai nei finansiniai protokolai, juose nenustatomas nei programos turinys, nei orientacinė projektams suteiktos pagalbos suma ir su tuo susiję klausimai. Šie susitarimų protokolai iš esmės sudaryti turint tikslą nukrypti nuo bendrų taisyklių ir susitarimų, apibrėžiančių šalių santykius.
28 1994−1996 m. Čekijos Respublika, be kita ko, gavo PHARE programos „atnaujinamuosius fondus“ pagal finansinius protokolus projektui T9106 (Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos mažosios ir vidutinės įmonės), projektui CS9203 (privataus sektoriaus privatizavimas, restruktūrizavimas ir vystymas) ir projektui CZ9302 (privataus sektoriaus vystymas).
29 Konkrečiau projektu T9106 siekiama remti mažas ir vidutines įmones, būtent supažindinant jas su verslo klausimais, nustatant pritaikytą teisinį pagrindą ir įgyvendinant mechanizmus, leidžiančius gauti kreditą. Projekto CS9203 tikslas buvo ekonomikos privatizavimas, privataus sektoriaus restruktūrizavimas ir vystymas Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos laikotarpiu, ypač ypatingų sunkumų patiriantiems regionams. Galiausiai projektas CZ9302 buvo susijęs su tam tikrų ekonomikos sektorių, ypač bankų, restruktūrizavimu, į eksportą orientuotų pramonės sektorių vystymusi ir institucinių pakeitimų, reikalingų rinkos ekonomikai funkcionuoti, palaikymu.
30 Tokiu būdu laikotarpiu nuo 1994 m. spalio 5 d. iki 1996 m. rugpjūčio 2 d. Komisija šešiais pervedimais Čekijos Respublikai iš viso pervedė 13 031 971,97 eurus.
31 Šiuos fondus iš pradžių valdė Čekijos Respublikos ekonomikos ministerija, vėliau Vietos vystymosi ministerija. Ši ministerija taip pat buvo atsakinga už jų panaudojimą.
32 Komisija laišku D(2008)REG 102477 pranešė Čekijos Respublikai apie 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą (toliau – 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas) dėl projektams T9106, CS9203 ir CZ9302 skirtų sumų grąžinimo (iš viso 234 480 000 Čekijos kronų (CZK)). Konkrečiai, ši suma atitiko Regionální fondy, a.s. pervestą 144 000 000 CZK sumą, Českomoravský podnikatelský fond, spol. s r.o. – 4 429 000 CZK sumą, o Regionální podnikatelský fond, spol. s r.o. – 86 051 000 CZK sumą. Prie šio sprendimo buvo pridėta debeto aviza Nr. 3230805779 (toliau – debeto aviza).
33 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas buvo priimtas konstatavus pažeidimus valdant Bendrijos fondus, nes šie fondai, Komisijos nuomone, buvo naudojami kitiems tikslams, nei jie buvo skirti, ir jie nebuvo valdomi vadovaujantis gero valdymo principu.
34 Debeto aviza, kurios mokėjimo terminas buvo nustatytas 2008 m. rugpjūčio 7 d., buvo pateikta dėl 9 354 130,93 eurų sumos, kuri atitiko 234 480 000 CZK sumą, gautą taikant konvertavimo kursą, nustatytą remiantis Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 1, 1a ir 3 dalimis.
35 Čekijos Respublikos regioninio vystymo viceministras išsiuntė Komisijai 2008 m. liepos 8 d. laišką. Jame jis iš esmės nurodė problemą dėl naudojamo valiutų konvertavimo kurso, taip pat tai, kad nei Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) tyrimo procedūra, nei pagreitintas baudžiamasis procesas Čekijos teismuose dar nebuvo baigti, ir, galiausiai, tai, kad, remiantis Bendruoju susitarimu tarp Čekijos Respublikos ir Komisijos dėl PHARE programos, visi ginčai turi būti sprendžiami derybomis ir taikant arbitražo procesą. Todėl jis prašo, kad Komisija panaikintų debeto avizą.
36 Šalių susirinkimas įvyko 2008 m. liepos 14 d.
37 Čekijos Respublikos vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. priėmė Sprendimą Nr. 977, kuriuo ji nusprendė neapmokėti debeto avizos. Apie tai Komisija buvo informuota 2008 m. liepos 29 d.
38 Komisija atsakė į šį laišką 2008 m. rugpjūčio 4 d. laišku, kuriame ji iš esmės pakartojo savo poziciją.
39 Kadangi Čekijos Respublika neįvykdė savo pareigos iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. grąžinti 9 354 130,93 eurų sumą, Komisija nusprendė taikyti jos gautinos sumos ir dviejų Europos socialinio fondo (FSE) Čekijos Respublikai mokėtinų sumų (ESF‑2003CZ161P0004 ir ESF‑2003CZ053D0001) bendrai 10 814 475,41 eurų sumai įskaitymą. Apie šį sprendimą Čekijos Respublikai buvo pranešta 2008 m. rugpjūčio 7 d. laišku BUDG/C3 D (2008)10.5‑3956 (toliau – ginčijamas sprendimas).
40 Čekijos Respublika išsiuntė Komisijai laišką 2008 m. rugpjūčio 26 d., kuriuo išreiškiamas jos nepritarimas Komisijai ir pakartojami argumentai, kuriuos ji iš esmės nurodė savo 2008 m. liepos 8 d. laiške.
Šalių reikalavimai
41 Čekijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– įpareigoti Komisiją grąžinti jai sumą, kurios atžvilgiu buvo taikytas įskaitymas, bendrai 9 354 130,93 eurų sumai ir palūkanas dėl uždelsto mokėjimo,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
42 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
43 Čekijos Respublika, pagrįsdama savo ieškinį, nurodo tris jo pagrindus.
44 Ji visų pirma iš esmės tvirtina, kad Komisija, priimdama klaidingu teisiniu pagrindu grindžiamą ginčijamą sprendimą, viršijo savo įgaliojimus, antra, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose nustatytas įskaitymo sąlygas, ir, trečia, kad ginčijamame sprendime nenurodyti jokie motyvai.
45 Pirmuosius du pagrindus reikia nagrinėti kartu.
A – Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo priėmimu remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, ir dėl antrojo pagrindo, susijusio su Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose nustatytų įskaitymo sąlygų pažeidimu
1. Šalių argumentai
46 Pirmuoju pagrindu Čekijos Respublika iš esmės tvirtina, kad šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai, susiję su fondų pagal PHARE programą naudojimą, susidarė prieš jai įstojant į Europos Sąjungą, kuomet ji Bendrijos teisės požiūriu buvo trečioji valstybė. Priemonių pagal šią programą naudojimą reglamentavo tarp jos, kaip suverenios valstybės ir tarptautinės teisės subjekto, ir Komisijos, atstovaujančios Bendrijai, kaip atskiro tarptautinės teisės subjekto, sudarytų tarptautinių sutarčių taisyklės.
47 Ji tvirtina, kad nors jai įstojus į Sąjungą Bendrijos teisė tapo privaloma jai, tačiau taikomi apribojimai, numatyti Stojimo sutartyje ir Akto dėl stojimo sąlygų 2 straipsnyje.
48 Čekijos Respublikos teigimu Aktas dėl stojimo sąlygų iš dalies pakeitė tarptautines sutartis dėl fondų pagal PHARE programą naudojimo tiek, kiek tai susiję, pirma, su valstybių narių organų, kurie nuo stojimo datos valdo paskirtas priemones, nustatymu ir, antra, su taisyklėmis dėl galutinės Komisijos kontrolės organizavimo. Tačiau kitoms sritims Aktu dėl stojimo sąlygų, o būtent jo 33 straipsnio 2 dalimi, buvo aiškiai palikta galioti esama teisinė tvarka, t. y. tvarka, kuri galioja už EB sutarties taikymo ribų ne tik įsipareigojimams, prisiimtiems iki stojimo, bet ir po jo.
49 Tačiau Čekijos Respublikos teigimu Finansinis reglamentas, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, neturėtų būti kvalifikuojamas kaip pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės ar reglamentas Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalies prasme.
50 Ji iš esmės tvirtina, kad taisyklės sąvoka Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio prasme reiškia stojant tarp Sąjungos ir valstybių sudarytas tarptautines sutartis (šiai kategorijai nepriskirtinas Finansinis reglamentas) ir kad galima tik konstatuoti, jog šis reglamentas nefigūruoja toje pačioje nuostatoje pateiktame baigtiniame reglamentų sąraše.
51 Be to, net darant prielaidą, kad šis sąrašas nėra baigtinis, Finansinis reglamentas, atsižvelgiant į jo tikslą, neturėtų būti priskiriamas pasirengimo narystei finansinių instrumentų reglamentų kategorijai. Jei pastarųjų tikslas yra nustatyti taisykles, susijusias su Sąjungos pagalba įgyvendinant įvairias programas valstybėms kandidatėms, tai Finansinis reglamentas savo ruožtu nustato taisykles, viena vertus, susijusias su Bendrijų bendro biudžeto sudarymu ir įgyvendinimu ir, antra vertus, su sąskaitų tvarkymu ir auditu.
52 Todėl Čekijos Respublika iš esmės tvirtina, kad Finansinio reglamento taikymu Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnyje nurodytiems įsipareigojimams, kylantiems iš šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių, pažeidžiamos šios nuostatos.
53 Be to, Čekijos Respublika iš esmės nurodė, kad dabartinės redakcijos Finansinio reglamento 155 straipsnyje nebenurodomi pasirengimo narystei fondai, todėl šis reglamentas jiems nėra taikomas. Ji taip pat tvirtina, kad nors ankstesnė 155 straipsnio redakcija leido taikyti Finansinį reglamentą teisiniams santykiams tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, tokia galimybė priklausė nuo suinteresuotų šalių susitarimo.
54 Be to, Čekijos Respublika tvirtina, kad Finansinio reglamento 73 straipsnis, kuriame minimas Sąjungos apskaitos pareigūnas, numato įskaitymą tik jos naudai. Ji tvirtina, kad Sąjungos apskaitos pareigūnas gali taikyti įskaitymą tik su sąlyga, pirma, kad atitinkama valstybė yra valstybė narė ir, antra, kad tai yra įsipareigojimas, kylantis dėl minėtos valstybės priklausymo Sąjungai ir numatytas Finansiniame reglamente. Todėl Sąjungos apskaitos pareigūnas negali naudoti tokio įskaitymo trečiųjų valstybių atžvilgiu, jei dėl tokios galimybės nebuvo nuspręsta iš anksto. Tačiau jokio įskaitymo mechanizmo nebuvo numatyta nei 1996 m. Bendrajame susitarime, nei finansiniuose ar susitarimų protokoluose. Be to, įskaitymas nėra plačiai tarptautinės teisės pripažįstama taisyklė.
55 Be to, Čekijos Respublika nurodo, kad 1996 m. Bendrajame susitarime ir finansiniuose bei susitarimų protokoluose yra nuostatų, susijusių su ginčų, kilusių realizuojant pasirengimo narystei pagalbą, išsprendimu, kaip antai, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama šioje byloje, pareiga abipusiai konsultuotis ir, prireikus, vėliau taikyti arbitražo procesą.
56 Čekijos Respublika tvirtina, kad šios taisyklės vis dar taikytinos. Todėl toks mechanizmas neturėtų leisti, kad ginčai tarp šalių būtų sprendžiami vienašališkai, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu dėl gautinos sumos buvimo ar jos dydžio Sąjungos biudžeto naudai, arba netgi Komisijos sprendimu išieškoti šią gautiną sumą įskaitymo būdu.
57 Čekijos Respublika nurodo, kad šiuo aspektu tai yra įpareigojančio pobūdžio išimtis iš Bendrijos teisės valstybėms narėms po jų įstojimo į Europos Sąjungą datos.
58 Ji primena, jog 2006 m. sausio 10 d. Sprendime Ynos (C‑302/04, Rink. p. I‑371, 36 ir 37 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrijos teisę atitinkamoje valstybėje narėje galima taikyti tik nuo jos įstojimo į Sąjungą datos ir tik jei ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės įvyko po įstojimo.
59 Čekijos Respublikos teigimu Bendrijos teisė tapo jai privaloma su apribojimais, įtvirtintais Stojimo sutartyje ir Akto dėl stojimo sąlygų 2 straipsnyje.
60 Šios sąlygos įgyja išimčių (laikinų ar nuolatinių) iš Bendrijos teisės taikymo tam tikrose srityse, ar tai būtų pirminė, ar išvestinė teisė, formą. Tačiau Čekijos Respublikos teigimu tokios išimtys buvo numatytos kalbant apie pasirengimo narystei pagalbą, nes ankstesnis ginčų sprendimo mechanizmas liko galioti.
61 Čekijos Respublika tvirtina, kad dėl Finansinio reglamento taikymo kyla tiesioginis konfliktas su mechanizmais, numatytais ginčo dėl 1996 m. Bendrojo susitarimo įgyvendinimo atveju.
62 Čekijos Respublika taip pat ginčija Komisijos teiginį, kad 1996 m. Bendrasis susitarimas nėra visas taikomas Vienos konvencijos 30 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.
63 Čekijos Respublikos teigimu Vienos konvencija taikoma tik sutartims tarp valstybių, nes panašios nuostatos, susijusios su sutartimis tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų, negalėjo būti priimtos tarptautiniu lygiu. Be to, Vienos konvencijos 30 straipsnio 3 dalis suponuoja visų ankstesnių ir vėlesnių sutarčių susitariančiųjų šalių sutapimą. Komisija, tuo metu veikdama Europos bendrijai ir jos vardu, buvo 1996 m. Bendrojo susitarimo susitariančioji šalis, nors nei Komisija, nei Europos bendrija vėliau nebuvo Stojimo sutarties šalys. Be to, darant prielaidą, kad Vienos konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata yra tarptautinis paprotys, tarptautinės teisės subjektai gali savo abipusiuose santykiuose nustatyti, kad taikant vėlesnę sutartį iš ankstesnės sutarties išplaukiančios nuostatos ir toliau bus taikomos tam tikriems teisiniams santykiams. Todėl tokios nuostatos panaikina skirtingų ar prieštaraujančių vėlesnės sutarties nuostatų taikymą. Priešingu atveju šiuo aspektu sutartis prarastų bet kokią prasmę ir prieštarautų bendram tarptautinės teisės principui, pagal kurį reikia laikytis sutarčių.
64 Čekijos Respublikos teigimu darytina išvada, kad sutartimis nustatytos nuostatos dėl ginčų, susijusių su pasirengimo narystei pagalba, sprendimo taikytinos net ir įstojus į Sąjungą, ir pagal jas draudžiama įgyvendinti kitą mechanizmą, t. y. Finansiniame reglamente numatytą vienašalį įskaitymą.
65 Jos teigimu taip pat darytina išvada, kad principo, pagal kurį leidžiama viskas, ko nedraudžia tarptautinė teisė, negalima taikyti situacijai, kai šalys sutarė dėl tam tikros sistemos taikymo jų abipusiams santykiams. Be to, įskaitymas netiesiogiai draudžiamas, nes jis prieštarauja sutartinėms ginčų sprendimo procedūroms.
66 Čekijos Respublika priduria, kad pagal EB 307 straipsnį aiškiai leidžiama palikti galioti valstybių iki jų stojimo į Sąjungą datos sudarytas sutartis, jei jos neprieštarauja Bendrijos teisei. Be to, net ir tokiu atveju tokios sutartys nėra negaliojančios ipso facto. EB 307 straipsnio antroje pastraipoje iš esmės numatyta galimybė palaipsniui pašalinti tokį nesuderinamumą.
67 Čekijos Respublika taip pat ginčija, kad įskaitymas yra paprotinė tarptautinės viešosios teisės nuostata arba bendrasis tarptautinės viešosios teisės principas.
68 Šiuo atveju įskaitymas taikomas tarp dviejų tarptautinės teisės subjektų, kurie vienas kito atžvilgiu yra vienodoje padėtyje, ir, šiuo atveju, Čekijos Respublikos teigimu turėjo būti aiškiai numatyta galimybė taikyti vienašalį įskaitymą.
69 Panašiai Čekijos Respublika iš esmės mano, kad įskaitymas neturėtų būti laikomas bendruoju tarptautinės teisės principu, nes, viena vertus, tai nėra principas, kuris kildinamas iš valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų, ir, antra vertus, teismų praktikoje, į kurią daro nuorodą Komisija, nenurodoma, kad įskaitymas yra toks principas. Šiuo atžvilgiu Čekijos Respublika ginčija Komisijos pateiktą 1983 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEKA Getreideprodukte prieš EEB (250/78, Rink. p. 421) aiškinimą.
70 Be to, Čekijos Respublika mano, kad Komisijos pozicija įgyvendinant išorinę pagalbą siejamas tik su ja, bet ne su Čekijos Respublika, kuri buvo trečioji valstybė teikiant pasirengimo narystei pagalbą. Iš to išplaukia, kad Komisija neturėtų jos atžvilgiu taikyti savo vidaus taisyklių dėl biudžeto įgyvendinimo. Tam, kad jos atžvilgiu būtų galima taikyti taisykles, reikėjo Čekijos Respublikos sutikimo dėl jų įtraukimo į 1996 m. Bendrąjį susitarimą, o taip nebuvo.
71 Čekijos Respublika taip pat tvirtina, kad nors 1996 m. Bendrojo susitarimo preambulėje daroma nuoroda į 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos Vengrijos Respublikai ir Lenkijos Liaudies Respublikai (OL L 375, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 17 t., p. 40), ši aplinkybė neturėtų pagrįsti Finansinio reglamento taikymą šiam atvejui. Iš tiesų tik Finansinio reglamento nuostatose, į kurias daroma nuoroda Reglamente Nr. 3906/89, numatyta galimybė Komisijai viešosios valdžios funkcijas deleguoti tam tikriems subjektams.
72 Be to, Čekijos Respublika iš esmės tvirtina, kad 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Helkon Media prieš Komisiją (T‑122/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje) neatmetama galimybė remtis viešosios tvarkos sąvoka, kuri yra reikšminga kalbant apie įskaitymą. Tačiau šiuo atveju taikytinoje teisėje toks mechanizmas nenumatytas.
73 Todėl Čekijos Respublika mano, kad taikydama įskaitymą pagal Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalį Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais.
74 Dėl antrojo pagrindo Čekijos Respublika iš esmės tvirtina, jog darant prielaidą, kad Finansinis reglamentas taikytinas šioje byloje, jame nustatytų sąlygų dėl gautinų sumų, kurios yra įskaitymo objektas, abipusiškumo ir jos tikrumo nepakanka.
75 Šiuo aspektu Čekijos Respublika mano, kad tik pasirengimo narystei sutartyse numatytas arbitražo organas gali nuspręsti dėl galimos gautinos sumos dydžio. Jos teigimu, iš 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cableuropa ir kt. prieš Komisiją (T‑346/02 ir T‑347/02, Rink. p. II‑4251, 225 punktas) išplaukia, kad nei Komisija, nei Bendrasis Teismas neturi tokios kompetencijos.
76 Šiuo atžvilgiu ji nepritaria Komisijos argumentams, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad, jei Bendrasis Teismas nėra kompetentingas nuspręsti dėl gautinos sumos buvimo ir, prireikus, pobūdžio bei dydžio, jis negali nuspręsti dėl įskaitymo ir todėl negali panaikinti ginčijamą sprendimą. Čekijos Respublika iš esmės mano, kad, net jei Finansinis reglamentas taikytinas šioje byloje, nebuvo galima išvengti 1996 m. Bendrajame susitarime numatytos procedūros siekiant nustatyti mokėtinų sumų buvimą ir dydį, t. y. arbitražo procedūros, kadangi šiuo aspektu Komisijos vienašalio sprendimo nepakanka.
77 Čekijos Respublika priduria, kad reikia atskirti įgaliojimus vertinti ginčijamo sprendimo galiojimą nuo įgaliojimų išspręsti ginčą taikant 1996 m. Bendrąjį susitarimą. Todėl, atsižvelgiant į 1996 m. Bendrajame susitarime numatytą ginčų sprendimo procedūrą, Bendrasis Teismas neturėtų vertinti esminių klausimų dėl gautinų sumų pagal minėtą susitarimą.
78 Bet kuriuo atveju Čekijos Respublika tvirtina, jog darant prielaidą, kad Bendrasis Teismas kompetentingas patikrinti, ar įvykdytos įskaitymo sąlygos, jis turi traktuoti, kad gautinos sumos, kurios yra įskaitymo objektas, reglamentuojamos skirtingų teisės sistemų.
79 Iš esmės ji tvirtina, kad Komisijos gautina suma iš tikrųjų reglamentuojama tarptautinės teisės, ir šios situacijos nepakeitė Čekijos Respublikos įstojimas į Sąjungą.
80 Tačiau Čekijos Respublikos Komisijai mokėtinos sumos, kurią sudaro tarpinės išmokos pagal dvi struktūrinių fondų finansuojamas veiklos programas, teisinis pagrindas yra EB 161 straipsnis ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31). Todėl Čekijos Respublikos skolą reglamentuoja Bendrijos teisės sistema.
81 Teisingumo Teismas savo 2003 m. liepos 10 d. Sprendime Komisija prieš CCRE (C‑87/01 P, Rink. p. I‑7617, 61 ir 62 punktai) nusprendė, kad skirtingų teisinių sistemų reglamentuojamų gautinų sumų įskaitymas galimas tik jei laikomasi abejose teisinėse sistemose nustatytų sąlygų.
82 Šiuo aspektu Čekijos Respublika tvirtina, kad bendroji tarptautinė teisė nenumato nei gautinų sumų įskaitymo sąlygų, nei galimybės. Analogiškai 1996 m. Bendrasis susitarimas, finansiniai protokolai ir kitos aiškiai susitariančiųjų šalių nustatytos arba Aktu dėl stojimo sąlygų iš dalies pakeistos taisyklės nenumato nei gautinų sumų įskaitymo sąlygų, nei galimybės. Todėl Komisijos iš Čekijos Respublikos gautina suma negali būti įskaitymo objektu.
83 Be to, Čekijos Respublika tvirtina, kad Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalyje numatyta abipusiškumo sąlyga neapsiriboja vien kreditoriaus ir skolininko sutapimu. Jos teigimu, reikia atsižvelgti ir į įskaitomos gautinos sumos teisinį pagrindą.
84 Ji priduria, jog abipusiškumo sąlyga taip pat suponuoja tai, kad reikia atsižvelgti į aplinkybę, jog dvi įskaitytos gautinos sumos buvo išreikštos skirtinga valiuta. Ji neginčija galimybės įskaityti tokias gautinas sumas. Tačiau ji tvirtina, jog turi būti numatytos aiškios nagrinėjamų valiutų konvertavimo taisyklės. Tačiau taip nėra nagrinėjamu atveju.
85 Dėl nagrinėjamos gautinos sumos tikrumo Čekijos Respublika nurodo, kad ji atsirado dėl susitarimo tarp šalių. Todėl nei viena iš jų negalėjo remtis sprendimu prieš kitą dėl ginčų, kylančių iš nagrinėjamų santykių. Tokio tipo ginčas galėjo būti išspręstas tik šalių susitarimu arba nepriklausomos institucijos sprendimu taikant 1996 m. Bendrajame susitarime numatytą arbitražo procedūrą.
86 Tačiau, Čekijos Respublikos teigimu, Komisija vienašališkai nustatė nagrinėjamos gautinos sumos buvimą ir dydį. Be to, ji tvirtina, kad apsikeičiant laiškais su Komisija (Komisijai skirti 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 29 d. laiškai) ji išreiškė abejones dėl grąžintinos sumos dydžio nustatymo bei valiutos kurso nustatymo tvarkos. Čekijos Respublikos teigimu, kadangi buvo kalbama apie draugišką ginčų išsprendimą, šis apsikeitimas laiškais atitiko 1996 m. Bendrąjį susitarimą. Tačiau Čekijos Respublika buvo priversta pateikti šį ieškinį dėl to, kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.
87 Be to, Čekijos Respublika tvirtina, kad, kadangi ginčijamas gautinos sumos dydis, nagrinėjama gautina suma nebuvo aiškiai nustatyta ir todėl negalėjo būti įskaitymo objektu.
88 Be to, Čekijos Respublika nurodo, kad pažeidimai, susiję su finansinių priemonių, kurios jai buvo paskirtos pagal PHARE programą, naudojimu dar nėra galutinai nustatyti. Nors Komisija iš esmės remiasi baudžiamojo proceso pradėjimu bei OLAF atliekamais tyrimais, nė vienas iš šių tyrimų nebuvo užbaigtas. Todėl Čekijos Respublikos teigimu negalima visiškai aiškiai nustatyti galutinį grąžintinos sumos dydį, bent jau iki tol, kol bus sužinoti šių skirtingų tyrimų rezultatai.
89 Šiuo aspektu Čekijos Respublika tvirtina, kad 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas nėra paskirtų sumų neteisėto naudojimo įrodymas. Čekijos Respublika iš esmės mano, kad šiuo laišku nepatikslinami motyvai, dėl kurių nagrinėjami veiksmai laikytini neteisėtais. Ji taip pat nenurodo paskirtų priemonių detalių, kurios susijusios su šiais neteisėtumais. Be to, Čekijos Respublika mano, kad Komisijos teiginiai, susiję su OLAF atliekamais tyrimais, yra prieštaringi.
90 Bet kuriuo atveju, Čekijos Respublikos teigimu, galimas pažeidimo konstatavimas neturi lemiamos įtakos nei nustatymui, kokiu būdu nagrinėjamos priemonės buvo panaudotos, nei ginčijamos gautinos sumos buvimo ir dydžio įvertinimui.
91 Be to, Čekijos Respublika ginčija bendros sumos, kurią ji privalo grąžinti, apskaičiavimo būdą. Iš esmės ji tvirtina, kad minėta suma, išreikšta Čekijos kronomis, t. y. 234 480 000 CZK, sudaro 69,98 % visų pervedimų Regionální fondy, a.s., Regionální podnikatelský fond, spol. s r.o. ir Českomoravský podnikatelský fond, spol. s r.o nuo 1994 m. spalio 5 d. iki 1996 m. rugpjūčio 2 d., t. y. 335 087 448,65 CZK. Iš to ji daro išvadą, kad visa iš jos reikalaujama suma taip pat turi sudaryti 69,98 % visų nagrinėjamų pervedimų, išreikštų eurais. Kadangi bendra šių pervedimų suma siekia 9 839 490 eurų, iš jos išreikalautina suma turi siekti 6 885 258,25 eurus. Tačiau Čekijos Respublika tvirtina, kad Komisija reikalavo grąžinti bendrą 9 354 130,93 eurų sumą. Be to, Čekijos Respublikos teigimu, jos siūlomu vieninteliu galimu apskaičiavimo būdu neutralizuojamos Čekijos kronos ir euro kurso svyravimo pasekmės.
92 Šiuo aspektu Čekijos Respublika tvirtina, kad kadangi ji pasirengimo narystei pagalbą gavo 1994–1996 m., kursas svyravo tarp 33 ir 35 CZK už 1 eurą. Tačiau Komisija, apskaičiuodama nagrinėjamą grąžintiną sumą, naudojo dabartinį kursą – 25,067 CZK už 1 eurą. Čekijos Respublikos teigimu, taip neatsižvelgiama į ekonominę situaciją tuo metu, kai buvo gauta ir naudojama pasirengimo narystei pagalba. Taip Čekijos Respublika sumokėtų dėl kurso padidėjimo susidariusią sumą. Tokiu būdu Komisija reikalavo grąžinti sumas, kurių vertė eurais viršija sumą, kuri turėtų būti reikalaujama Čekijos kronomis. Todėl Komisija neteisėtai pasinaudojo Čekijos kronos sustiprėjusiu kursu euro atžvilgiu. Ši situacija taip pat galėtų būti kvalifikuojama kaip Sąjungos nepagrįstas praturtėjimas, nes Čekijos Respublika priversta grąžinti sumą, kuri viršija jos iš tikrųjų gautą pasirengimo narystei pagalbos sumą. Būtent dėl šios priežasties Čekijos Respublikos teigimu vienintelį metodą, leidžiantį neutralizuoti CZK‑euro kurso sustiprėjimą, sudaro, pirma, prašomos grąžinti sumos, išreikštos Čekijos kronomis, apskaičiavimas atsižvelgiant į visą Regionální fondy, a.s., Regionální podnikatelský fond, spol. s r.o. ir Českomoravský podnikatelský fond, spol. s r.o gautą pasirengimo narystei programą ir, antra, šios trupmenos taikymas eurais išreikštai sumai, atitinkančiai visą tiems patiems fondams suteiktą pasirengimo narystei pagalbą.
93 Galiausiai Čekijos Respublika tvirtina, kad Įgyvendinimo reglamentas netaikytinas teisiniams santykiams, kildinamiems iš 1996 m. Bendrojo susitarimo, nes jis teisėtai nepagrindžia šiuo atveju Komisijos nustatyto kurso dydžio.
94 Komisija ginčija visus šiuos argumentus.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
a) Dėl Komisijos kompetencijos ir Finansinio bei Įgyvendinimo reglamentų taikymo
95 Pagal Akto dėl stojimo sąlygų 2 straipsnį nuo įstojimo į Sąjungą dienos pirminių sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko (ECB) priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose sutartyse ir Akte dėl stojimo sąlygų nustatytomis sąlygomis.
96 Akto dėl stojimo sąlygų 10 straipsnyje patikslinama, kad pereinamuoju laikotarpiu pirminės sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi su Akte dėl stojimo sąlygų nustatytais nukrypimais.
97 Iš Akto dėl stojimo sąlygų 2 ir 10 straipsnių matyti, kad jis yra pagrįstas principu, jog naujosioms valstybėms narėms iš karto taikomos visos Bendrijos teisės nuostatos, o išimtys galimos tik tais atvejais, kai jos aiškiai numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatose (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo KappAhl, C‑233/97, Rink. p. I‑8069, 15 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
98 Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad iki įstojimo dienos pagal pasirengimo narystei finansinius instrumentus prisiimtus bendrus biudžetinius įsipareigojimus, įskaitant vėlesnių atskirų įstojus įvykdytų teisinių įsipareigojimų ir mokėjimų įforminimą bei registravimą, toliau reglamentuoja pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai ir jie iki atitinkamų programų bei projektų galutinio nutraukimo įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius, yra nagrinėjamo akto ketvirtos dalies „laikinos nuostatos“ I skyriuje „pereinamosios priemonės“.
99 Todėl Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje numatyta Bendrijos teisės taikymo išimtis Čekijos Respublikai įstojus į Sąjungą, turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 97 punkte minėto Sprendimo KappAhl 18 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
100 Iš to seka, kad greito ir visų Bendrijos teisės nuostatų taikymo išimtys kalbant apie Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 1 dalyje numatytą pasirengimo narystei pagalbą pagal PHARE programą galimos, remiantis to paties akto 33 straipsnio 2 dalimi, tik jei jos aiškiai numatytos šiose nagrinėjamose nuostatose.
101 Tačiau reikia konstatuoti, kad, priešingai nei tvirtina Čekijos Respublika, Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalyje aiškiai nenumatyta EB 292 straipsnio taikymo išimtis, pasireiškianti tuo, kad 1996 m. Bendrajame susitarime numatyti neteisminiai ginčų sprendimo būdai ir toliau taikomi Čekijos Respublikai įstojus į Sąjungą.
102 Todėl reikia traktuoti, kad 1996 m. Bendrajame susitarime numatyti neteisminiai ginčų sprendimo būdai nebetaikomi nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos.
103 Todėl reikia atmesti Čekijos Respublikos argumentą, kad tik arbitražo teismas gali konstatuoti gautinos sumos buvimą atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes.
104 Tai taikytina ir Čekijos Respublikos argumentui, kad aktas, kurį jai pateikė Komisija 2008 m. gegužės 28 d., yra pirmasis 1996 m. Bendrajame susitarime numatytos derybų procedūros etapas. Kadangi ši procedūra netaikytina nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos, 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas neturėtų būti jos pirmasis etapas.
105 Be to, Čekijos Respublika neturėtų veiksmingai tvirtinti, kad nei Finansinis, nei Įgyvendinimo reglamentai nepriskirtini Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalyje numatytoms pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklėms bei reglamentams.
106 Reikia iš esmės priminti, kad pagal EB 274 straipsnį biudžetą vykdo Komisija, laikydamasi pagal EB 279 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų.
107 Be to, Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama siaurai, kadangi joje numatyta Bendrijos teisės taikymo išimtis po Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą (žr. šio sprendimo 99 punktą). Todėl Bendrijos teisės taikymo išimtys, t. y., šiuo atveju, išimtys iš pagal EB 279 straipsnį priimtų reglamentų, ypač Finansinio ir Įgyvendinimo reglamentų, nuostatų galimos tik tuo atveju, kai jos aiškiai nurodomos nagrinėjamose pereinamosiose nuostatose (žr. šio sprendimo 97 punktą).
108 Todėl, siekiant patikrinti, ar Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalyje numatytas nukrypimas nuo Finansinio ir Įgyvendinimo reglamentų taikymo, reikia apibrėžti šioje nuostatoje esančią sąvoką „pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai“.
109 Dėl to reikia atsižvelgti į Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalyje numatytą sąvoką „bendri biudžetiniai įsipareigojimai“, kurie, remiantis šiuo aktu, vis dar reglamentuojami minėtomis taisyklėmis ir reglamentais.
110 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Akte dėl stojimo sąlygų neapibrėžiama bendrų biudžetinių įsipareigojimų sąvoka.
111 Tačiau Akte dėl stojimo sąlygų numatytos išimtys suvokiamos tik nuostatų, nuo kurių jomis siekiama nukrypti, atžvilgiu.
112 Todėl, siekiant patikslinti Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalies nuostatų apimtį, reikia remtis Bendrijos teise ir ypač jos nuostatomis biudžeto srityje.
113 Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad bendrų biudžetinių įsipareigojimų sąvoka įtvirtinta Finansinio reglamento pirmosios dalies, reglamentuojančios bendrąsias nuostatas, IV antraštinės dalies, skirtos biudžeto vykdymui, 6 skyriaus, reglamentuojančio išlaidų operacijas, 1 skirsnyje, susijusiame su išlaidų paskirties nustatymu.
114 Pagal Finansinio reglamento 76 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.
115 Pagal to paties reglamento 76 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą biudžetinis įsipareigojimas yra bendro pobūdžio, kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar yra nežinomas.
116 Todėl biudžetinių įsipareigojimų sąvoka priskirtina išlaidų operacijoms Finansinio reglamento prasme.
117 Tačiau šioje byloje nagrinėjamos gautinos sumos nustatymo ir išieškojimo sąvokos priskirtinos Finansinio reglamento pirmosios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus, reglamentuojančio įplaukų operacijas, 3−5 skirsniams.
118 Todėl laikytina, kad Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalimi, kurios tikslas yra užtikrinti išlaidų, numatytų prieš stojimą į Sąjungą, pastovumą laikantis bendrų biudžetinių įsipareigojimų, kurie dar nėra visiškai įvykdyti stojant, nukrypstama nuo tam tikrų Finansinio reglamento nuostatų, susijusių su išlaidų operacijomis.
119 Tačiau jos tikslas nėra nukrypti nuo Finansinio reglamento taisyklių, susijusių su įplaukų operacijomis.
120 Kitaip tariant, priešingai nei tvirtina Čekijos Respublika, Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalimi aiškiai neatmetamas Finansinio ir Įgyvendinimo reglamentų taikymas įplaukų operacijoms. Todėl šias operacijas reglamentuoja nagrinėjami reglamentai nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos.
121 Be to, Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento 81 straipsnio 1 dalyje bei 83 straipsnyje numatytas įskaitymas kaip gautinų sumų išieškojimo būdas Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalimi akivaizdžiai neatmetamas. Todėl laikytina, kad ši įplaukų operacija, esant nagrinėjamuose reglamentuose nustatytoms sąlygoms, taikytina gautinoms sumoms iš pasirengimo narystei pagalbos pagal PHARE programą, numatytą Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 1 dalyje.
122 Todėl darytina išvada, kad gautiną sumą, susijusią su Čekijos Respublikos pagal PHARE programą gautų fondų grąžinimu, nustatyti ir išieškoti, be kita ko, ir įskaityti, privalo Komisija, kuri šiam tikslui turi taikyti ir laikytis Finansinio bei Įgyvendinimo reglamentų nuostatų.
b) Dėl Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose numatytos procedūros gautinoms sumoms išieškoti laikymosi
Pirminės pastabos
123 Pagal Finansinio reglamento 71 straipsnio 2 dalį tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamoje debeto avizoje; abu dokumentus parengia atsakingas leidimus duodantis pareigūnas.
124 Pagal Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą apskaitos pareigūnas išieško sumas, į Sąjungos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią tikrai ir tiksliai nustatytą sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjunga.
125 Pagal Įgyvendinimo reglamento 78 straipsnį leidimus išduodančio pareigūno gautinos sumos nustatymas reiškia, kad pripažįstama Bendrijų teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą. Be to, skolos vykdomojo rašto išdavimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti nustatytą sumą. Galiausiai, debeto aviza, kurią leidimus išduodantis pareigūnas siunčia skolininkui, šis informuojamas apie tai, kad Sąjunga nustatė gautiną sumą, jog jeigu skola apmokama iki nurodyto termino pabaigos, delspinigiai nebus skaičiuojami, ir kad, jeigu skola negrąžinama iki šio termino pabaigos, institucija susigrąžina skolą arba atlikdama tarpuskaitą, arba išieškodama ją iš anksčiau pateiktos garantijos.
126 Pagal Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnį, siekdamas nustatyti gautiną sumą, atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas užtikrina, kad gautina suma yra tikra ir jai netaikomos jokios sąlygos, kad gautiną sumą sudaro tam tikra nustatyta, tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais suma, kad gautinos sumos terminas jau yra suėjęs, ir jai netaikomas joks išmokėjimo laikas.
127 Galiausiai, iš Įgyvendinimo reglamento 83 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad kai skolininkas Sąjungai turi pretenziją, kuri yra tikra, įvertinta tam tikra nustatyta suma ir kurios grąžinimo terminas susijęs su suma, nustatyta mokėjimo pavedime, apskaitos pareigūnas, praėjus debeto avizoje nurodytam terminui, ir bent prieš 10 dienų informavęs skolininką, kai jis yra nacionalinė valdžios institucija arba vienas iš jos administracinių vienetų, apie savo ketinimą atlikti išieškojimą tarpuskaitos būdu, išieško nustatytas gautinas sumas minėtu būdu.
128 Todėl, kitaip tariant, gautinos sumos, kuri yra tikra, tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais ir jos terminas jau yra suėjęs, išieškojimui po to, kai atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas ją nustato, reikia, pirma, kad šis pareigūnas išduotų skolos vykdomąjį raštą ir pateiktų jį apskaitos pareigūnui ir, antra, kad skolininkui būtų pateikta debeto aviza.
129 Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus. Tuo atveju, jei skolininkas pats turi reikalavimo teisę Sąjungos atžvilgiu į tikrą, tiksliai išreikštą grynaisiais pinigais sumą, kurios terminas jau yra suėjęs, ši suma taip pat išieškoma įskaitymo būdu.
130 Reikia pažymėti, kad apskaitos pareigūnas privalo taikyti tokį įskaitymą, jei skolininkas pats savanoriškai jo netaikė.
Dėl 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo ir dėl ginčijamo sprendimo
131 Nagrinėjamu atveju Komisija pranešė Čekijos Respublikai apie 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo Čekijos Respublika įpareigojama grąžinti 234 480 000 CZK sumą iš esmės dėl finansų išeikvojimo valdant tam tikrus fondus pagal PHARE programą.
132 Prie šio sprendimo buvo pridėta debeto aviza.
133 Neginčijama, kad 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas yra aktas, kuris sukelia privalomas teisines pasekmes, darančias įtaką Čekijos Respublikos interesams ir iš esmės keičiančias jos teisinę padėtį (žr. 2000 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑147/96, Rink. p. I‑4723, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl šis sprendimas galėjo būti pagal EB 230 straipsnį pateikto ieškinio dėl panaikinimo objektu.
134 Be to, reikia pažymėti, kad buvo nustatytas debeto avizos apmokėjimo terminas – 2008 m. rugpjūčio 7 d.
135 Tačiau akivaizdu, kad šią datą Čekijos Respublika dar nebuvo grąžinusi reikalaujamos sumos.
136 Be to, akivaizdu, kad Čekijos Respublika neginčijo nei 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo, nei prie jo pridėtos debeto avizos.
137 Todėl apskaitos pareigūnas privalėjo išieškoti gautiną sumą remiantis Finansinio ir Įgyvendinimo reglamentų nuostatomis, taikytinomis pagal EB 274 straipsnio nuostatas.
138 Nagrinėjamu atveju dėl dviejų Čekijos Respublikos iš FSE gautinų sumų, kurių bendras dydis yra 10 814 475,41 eurų, apskaitos pareigūnas, remdamasis Įgyvendinimo reglamento 83 straipsniu, privalo išieškoti įskaitymo būdu 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu nustatytą gautiną sumą, apie tai prieš 10 darbo dienų įspėjęs Čekijos Respubliką, o tai ir buvo padaryta ginčijamame sprendime.
139 Šios išvados nagrinėjamu atveju nepaneigia Čekijos Respublikos pateikti argumentai dėl nagrinėjamų gautinų sumų abipusiškumo ir dėl Komisijos gautinos sumos tikrumo nebuvimo.
– Dėl gautinų sumų abipusiškumo nebuvimo
140 Reikia priminti, jog Čekijos Respublika iš esmės mano, kad tik 1996 m. Bendrajame susitarime numatytas arbitražo teismas turi teisę nustatyti gautinos sumos, kurią ši valstybė galimai skolinga Sąjungai, dydį. Čekijos Respublikos teigimu, šis arbitražo teismas, remiantis Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalimi, iš esmės kompetentingas spręsti ginčus dėl biudžetinių įsipareigojimų, susijusių su 1996 m. Bendruoju susitarimu. Ji mano, kad Komisijos gautina suma iš tikrųjų sietina su tarptautine, o ne Bendrijos, teisės sistema. Todėl nagrinėjamos gautinos sumos sietinos su dviem skirtingomis teisės sistemomis, o tai, remiantis teismų praktika, reiškia, jog reikia patikrinti, ar šiose dviejose teisės sistemose nustatytos sąlygos buvo įvykdytos (šio sprendimo 81 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš CCRE 61 ir 62 punktai). Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos, nes, Čekijos Respublikos teigimu, viena vertus, tarptautinė viešoji teisė nereglamentuoja įskaitymo ir, antra vertus, 1996 m. Bendrajame susitarime, kurio pagrindinės nuostatos vis dar taikytinos remiantis Akto dėl stojimo sąlygų 33 straipsnio 2 dalimi, jis nenumatytas. Todėl abipusiškumo sąlyga neįvykdyta.
141 Tačiau reikia priminti, kad 1996 m. Bendrajame susitarime numatytas ginčų sprendimo mechanizmas nebetaikytinas nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos (žr. šio sprendimo 102 punktą).
142 Be to, reikia pažymėti, kad Finansinis ir Įgyvendinimo reglamentai buvo taikytini įplaukų operacijoms nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos (žr. šio sprendimo 120 ir 121 punktus).
143 Iš to darytina išvada, kad apskaitos pareigūnas turėjo taikyti įskaitymą gautinoms sumoms, susijusioms su skirtu finansavimu pagal PHARE programą, laikantis Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose nustatytų sąlygų po Čekijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, jei įvykdomos šiuo aspektu Finansiniame reglamente nustatytos sąlygos, nes šiuo aspektu Komisijos gautinų sumų priskyrimas Bendrijos ar tarptautinei teisei neturi reikšmės.
144 Todėl reikia atmesti Čekijos Respublikos argumentus, kad, pirma, Stojimo sutartyje nenumatytas įskaitymas ir, antra, kad jis nepriskirtinas tarptautinės teisės sistemai, todėl įskaitymas nėra galimas, nes gautinas sumas reglamentuoja skirtingos teisės sistemos.
– Dėl Komisijos iš Čekijos Respublikos gautinos sumos tikrumo ir įvertinimo tam tikru dydžiu
145 Reikia priminti, jog Čekijos Respublika iš esmės mano, kad Komisijos gautinos sumos nėra tikros dėl, pirma, šalių santykių sutartinio pobūdžio ir, iškilus ginčui tarp jų, būtinumo kreiptis į nepriklausomą organą taikant arbitražo procedūrą; antra, dėl Čekijos Respublikos nepritarimo dėl gautinos sumos nustatymo metodo bei dėl taikomo valiutų konvertavimo kurso ir, trečia, dėl to, kad negalima nustatyti sumos, kuri buvo netinkamai panaudota ir kuri privalo būti grąžinta, nes OLAF vykdomi tyrimai dar neužbaigti.
146 Iš Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnio a punkto matyti, kad gautina suma yra tikra, jei jai netaikomos jokios sąlygos.
147 Tačiau Čekijos Respublika netvirtina, kad Komisijos gautinai sumai taikoma kokia nors sąlyga. Ji iš esmės tik ginčija jos dydį. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad gautinai sumai netaikoma jokia sąlyga.
148 Todėl reikia laikyti, kad gautina suma yra tikra Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnio a punkto prasme.
149 Be to, akivaizdu, kad gautinos sumos dydis buvo nustatytas 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu, kurio Čekijos Respublika neginčijo.
150 Todėl reikia konstatuoti, kad gautina suma yra tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnio b punkto prasme.
151 Galiausiai akivaizdu, kad gautinai sumai netaikomas joks išmokėjimo laikas ir todėl ji yra mokėtina.
152 Todėl reikia konstatuoti, kad, kalbant apie Komisijos gautiną sumą, Įgyvendinimo reglamento 79 straipsnyje nustatytos sąlygos tam, kad apskaitos pareigūnas galėtų taikyti įskaitymą, įvykdytos.
153 Šios išvados nepaneigia Čekijos Respublikos pateikti argumentai pagrindžiant jos antrąjį ieškinio pagrindą.
154 Tariamas Komisijos kompetencijos nustatyti gautinos sumos dydį nebuvimas ir atitinkama arbitražo teismo kompetencija šiuo klausimu jau buvo atmesti nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą. 1996 m. Bendrajame susitarime numatytas ginčų sprendimo mechanizmas netaikomas nuo Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos (žr. šio sprendimo 102 punktą).
155 Be to, tai, kad ginčijamas gautinos sumos dydis, nes Čekijos Respublika ginčija jos nustatymo metodą, taikytą konvertavimo kursą ir tai, kad Komisija, nustatydama jos dydį, nelaukė, kol bus užbaigti tyrimai, negali panaikinti jos tikrumo ir mokėtinumo bei nesudaro kliūčių įskaitymui (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Graikija prieš Komisiją, T‑231/04, Rink. p. II‑63, 118 punktas).
156 Iš tiesų gautinos sumos dydį Komisija nustatė savo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuris, neginčytas per terminą ieškiniui pateikti, tapo galutinis. Iš to darytina išvada, kad jos nustatytas gautinos sumos dydis neturėtų būti ginčijamas šiuo ieškiniu.
157 Darytina išvada, kad tiek pirmasis, tiek antrasis ieškinio pagrindai turi būti atmesti.
B – Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su motyvavimo nebuvimu
1. Šalių argumentai
158 Čekijos Respublika tvirtina, kad ginčijamame sprendime nėra jokių motyvų. Šiuo aspektu nuorodos į Finansinį reglamentą nepakanka. Be to, išsamaus motyvavimo būtinybė dar labiau akivaizdi tuo atveju, kai sprendimas susijęs su techninėmis ar sudėtingomis aplinkybėmis. Šių sprendimų adresatai turi galėti aiškiai žinoti, kokiomis aplinkybėmis rėmėsi Komisija, ypač kai dėl nagrinėjamų sprendimų valstybėms narėms kyla sunkių finansinių pasekmių.
159 Be to, ji mano, kad to niekaip nepakeičia aplinkybė, kad motyvai iš dalies pateikiami ankstesniame neformaliame susirašinėjime su Komisija. Teisinio saugumo arba teismų praktikoje nustatytų teisės aktų motyvavimo sąlygų požiūriu tokio motyvavimo nepakanka.
160 Galiausiai Čekijos Respublika tvirtina, viena vertus, kad Komisija atsisakė patenkinti jos prašymą pateikti OLAF tyrimų rezultatus, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ir, antra vertus, jog aplinkybė, kad ji žinojo šio sprendimo priėmimo aplinkybes, savaime neturėtų būti traktuojama kaip pakankamas nagrinėjamo sprendimo motyvavimas.
161 Komisija ginčija šį argumentą.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
162 Reikia priminti, kad EB 253 straipsnyje įtvirtinta pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir, kita vertus, leisti šiam atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra vienas iš esminių Bendrijos teisės principų, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 138–140 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
163 Vis dėlto motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (žr. minėto Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą 141 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
164 Laikytina, kad sprendimo dėl įskaitymo atveju motyvai turi leisti tiksliai nustatyti gautinas įskaitytinas sumas, ir negalima reikalauti, kad iš pradžių pagrindžiant visų šių gautinų sumų nustatymą nurodyti motyvai būtų pakartoti sprendime dėl įskaitymo.
165 Šiuo atveju akivaizdu, kad sprendimo dėl įskaitymo pagrindas yra 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas, ir tai Čekijos Respublika pripažino per posėdį.
166 2008 m. gegužės 28 d. sprendime nurodytos ypač išsamios priežastys, dėl kurių Komisija reikalauja Čekijos Respublikos grąžinti 234 480 000 CZK sumą.
167 Be to, ginčijamame sprendime patikslinama, kad Čekijos Respublikai priklauso dvi gautinos sumos iš FSE ir kad per nustatytą terminą nesumokėjus prie 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo pridėtoje debeto avizoje nurodytos sumos apskaitos pareigūnas, šiomis sąlygomis taikydamas Finansinio reglamento 73 straipsnio 1 dalį, privalo taikyti įskaitymą.
168 Todėl reikia konstatuoti, kad Čekijos Respublikos nenaudai sprendimas buvo priimtas jos žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia suprasti jos atžvilgiu priimtos priemonės apimtį, nes Čekijos Respublika iš esmės žinojo priežastis, dėl kurių apskaitos pareigūnas nusprendė taikyti šalių abipusiai gautinų sumų įskaitymą.
169 Todėl laikytina, kad ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas ir kad todėl reikia atmesti ieškinio pagrindą, susijusį su motyvavimo nebuvimu.
170 Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
171 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Čekijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Cremona | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2011 m. balandžio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
A – EB sutartis
B – Aktas dėl stojimo sąlygų
C – Bendrasis susitarimas tarp Čekijos Respublikos ir Europos Komisijos dėl Čekijos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijų pagalbos programoje
D – Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės
E – Reglamentas (EB) Nr. 1266/1999
F – Finansinis reglamentas
G – Įgyvendinimo reglamentas
Faktinės bylos aplinkybės
Šalių reikalavimai
Dėl teisės
A – Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo priėmimu remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, ir dėl antrojo pagrindo, susijusio su Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose nustatytų įskaitymo sąlygų pažeidimu
1. Šalių argumentai
2. Bendrojo Teismo vertinimas
a) Dėl Komisijos kompetencijos ir Finansinio bei Įgyvendinimo reglamentų taikymo
b) Dėl Finansiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose numatytos procedūros gautinoms sumoms išieškoti laikymosi
Pirminės pastabos
Dėl 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo ir dėl ginčijamo sprendimo
– Dėl gautinų sumų abipusiškumo nebuvimo
– Dėl Komisijos iš Čekijos Respublikos gautinos sumos tikrumo ir įvertinimo tam tikru dydžiu
B – Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su motyvavimo nebuvimu
1. Šalių argumentai
2. Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų