PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 16 d.

Byla T‑271/08 P

Stanislava Boudova ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Buvę pagalbiniai darbuotojai – Paskyrimas – Priskyrimas prie lygio – Iki naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų įsigaliojimo paskelbti konkursai – Kitos institucijos atliktas jos pareigūnų priskyrimas prie kito lygio – Atsisakymas priskirti prie kito lygio – Vienodo požiūrio principas – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Patvirtinamasis aktas – Naujų ir esminių aplinkybių nebuvimas – Pateisinamos klaidos nebuvimas – Nepriimtinumas“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutarties byloje Boudova ir kt. prieš Komisiją (F‑78/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Stanislava Boudova, Iveta Adovica, Juraj Kuba, Heinrihs Puciriuss, Agnieszka Strzelecka, Izabela Szyprowska, Timea Tibai ir Birutė Vaitulevičienė padengia savo pačių bylinėjimosi išlaidas bei Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Atnaujinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Priemonės, kurių, neturėdama teisinės pareigos, institucija ėmėsi konkrečios asmenų grupės naudai

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Priimtinumas – Teisės klausimai

1.      Sprendimas, per nustatytą terminą neapskųstas asmens, kuriam šis sprendimas skirtas, šio asmens atžvilgiu tampa galutinis. Tačiau naujos ir esminės faktinės aplinkybės gali pateisinti prašymą peržiūrėti galutiniu tapusį ankstesnį sprendimą.

Pareigūnas, neapskundęs savo pirminio priskyrimo prie lygio per Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą terminą, negali pateikti prašymo dėl priskyrimo prie kito lygio remdamasis vien tuo, kad tikslią savo teisių apimtį jis sužinojo tik paskelbus Bendrijos teismo sprendimą, priimtą byloje, kurioje šis pareigūnas nėra viena iš šalių, kuriuo buvo panaikintas tiesiogiai su juo nesusijęs aktas.

A fortiori pareigūnas, neužginčijęs sprendimo dėl jo pirminio priskyrimo prie lygio per Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą terminą, negali, siekdamas pagrįsti prašymą peržiūrėti jo priskyrimą prie lygio, kaip nauja ir esmine aplinkybe remtis tuo, kad tikslią savo teisių apimtį jis sužinojo tik tada, kai institucija, kuri nėra jo darbdavė, priėmė tiesiogiai su juo nesusijusį sprendimą.

(žr. 38, 47 ir 48 punktus)

Nuoroda: 1974 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kortner ir kt. prieš Tarybą ir kt., 15/73–33/73, 52/73, 53/73, 57/73–109/73, 116/73, 117/73, 123/73, 132/73 ir 135/73–137/73, Rink. p. 177, 36–40 punktai; 1985 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Valentini prieš Komisiją, 231/84, Rink. p. 327, 14 punktas; 1988 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Brown prieš Teisingumo Teismą, 125/87, Rink. p. 1619, 13 punktas; 1998 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Becret-Danieau ir kt. prieš Parlamentą, T‑232/97, Rink. VT p. I‑A‑157 ir II‑495, 43 ir 44 punktai; 1998 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Meyer ir kt. prieš Teisingumo Teismą, T‑181/97, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑481, 36 ir 37 punktai; 2001 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inpesca prieš Komisiją, T‑186/98, Rink. p. II‑557, 40 ir 47 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2002 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Van Dyck prieš Komisiją, T‑112/02, Rink. VT p. I‑A‑317 ir II‑1527, 63 punktas.

2.      Vadovaudamasi vienodo požiūrio principu institucija, nusprendusi peržiūrėti galutiniu tapusį sprendimą dėl konkrečios jos pareigūnų grupės pirminio priskyrimo prie lygio, turi, nesant objektyvaus galimo nevienodo požiūrio pateisinimo, peržiūrėti kitų savo pareigūnų, kurių situacija tapati arba panaši, pirminį priskyrimą, pastariesiems to paprašius. Šios pareigos tikslas užtikrinti vienodo požiūrio į tos pačios institucijos pareigūnus, kurių situacija tapati arba panaši, principo laikymąsi imantis priemonių, kurių ši institucija imasi savo iniciatyva, o ne dėl Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos pareigos.

Tai reiškia, kad priemonėmis, kurių institucija ėmėsi neturėdama iš Pareigūnų tarnybos nuostatų išplaukiančios teisinės pareigos, negali būti remiamasi grindžiant pagrindą, susijusį su vienodo požiūrio principo pažeidimu kitos institucijos atžvilgiu.

(žr. 51–53 punktus)

Nuoroda: 1990 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Maurissen ir Union syndicale prieš Audito Rūmus, C‑193/87 ir C‑194/87, Rink. p. I‑95, 26 ir 27 punktai; 2001 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gevaert prieš Komisiją, C‑389/98 P, Rink. p. I‑65, 54-58 punktai; 2004 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lutz Herrera prieš Komisiją, T‑219/02 ir T‑337/02, Rink. VT p. I‑A‑319 ir II‑1407, 110 punktas.

3.      Kiek tai susiję su ieškinio pareiškimo terminais, atleistinos klaidos sąvoka apima tik ypatingas aplinkybes, kuriomis atitinkama institucija elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo visiškai ar daugiausia lemti, kad teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, pagrįstai susipainiojo. Klausimas, ar kita ginčo šalis galėjo pagrįstai susipainioti dėl atitinkamos institucijos veiksmų, yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas apeliaciniame procese.

(žr. 71 ir 73 punktus)

Nuoroda: 2003 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB, C‑193/01 P, Rink. p. I‑4837, 24–29 punktai; 2008 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Bligny prieš Komisiją, T‑127/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑0000 ir II‑B‑1‑0000, 42–48 punktai.