Language of document : ECLI:EU:T:2010:272

Sujungtos bylos T‑568/08 ir T‑573/08

Métropole télévision (M6) ir Télévision française 1 SA (TF1)

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Visuomeninė transliacija – Prancūzijos Respublikos numatyta pagalba France Télévisions – 150 mln. EUR kapitalo dotacija – Sprendimas nepateikti prieštaravimų – Bendros ekonominės svarbos paslauga – Proporcingumo kriterijus – Didelių sunkumų nebuvimas“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir rungimosi stadija – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą

(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų su viešąja paslauga susijusių įgaliojimų sąnaudoms kompensuoti

(EB 86 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Sutarties nuostatų taikymas – Valstybės finansavimo suderinamumo su bendrąja rinką vertinimo kriterijai – Sąlygos, kad teikti paslaugą įpareigotas ūkio subjektas ją teiktų ekonomiškai efektyviai, nebuvimas

(EB 86 straipsnio 2 dalis)

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje

(EB 253 straipsnis)

1.      EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta oficiali tyrimo procedūra yra privaloma, kai Komisija patiria didelių sunkumų vertindama, ar valstybės pagalba suderinama su bendrąja rinka. Taigi Komisija, priimdama pagalbai palankų sprendimą, EB 88 straipsnio 3 dalyje nustatytu pirminio tyrimo etapu gali apsiriboti tik tuo atveju, jei po pirminio tyrimo gali įsitikinti, kad ta pagalba suderinama su Sutartimi. Tačiau jei po pirminio tyrimo Komisija padaro priešingą išvadą arba jį atlikdama neįstengė įveikti visų sunkumų, kilusių dėl šios pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimo, ji privalo surinkti visas reikalingas nuomones ir pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Didelių sunkumų sąvoką sudaro objektyvūs elementai. Kad esama tokių sunkumų, turi būti nustatyta tiek iš objektyvių ginčijamo akto priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, susiejant sprendimo motyvus su įrodymais, kuriuos Komisija turėjo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl ginčijamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Iš to matyti, kad Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė, susijusi su didelių sunkumų nustatymu, dėl savo pobūdžio aprėpia daugiau nei vien patikrinimą, ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.

(žr. 60–61 punktus)

2.      Vienintelė 2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Atmark, C‑280/00, 95 punkte pateiktų keturių sąlygų paskirtis – pripažinti atitinkamą priemonę valstybės pagalba siekiant nustatyti, ar kyla pareiga apie šią priemonę pranešti Komisijai, jei tai nauja pagalba, arba pareiga bendradarbiauti su šia institucija, jei tai esama pagalba.

Iš tiesų Sprendimo Altmark testo, kuriuo siekiama nustatyti, ar egzistuoja valstybės pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, negalima painioti su EB 86 straipsnio 2 dalies testu, kuris leidžia nustatyti, ar kaip pagalba esanti priemonė gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(žr. 129, 131 punktus)

3.      Vertinant, ar valstybės teikiamas viešosios paslaugos finansavimas suderinamas su bendrąja rinka, atsižvelgiant į valstybės pagalbos srities Bendrijos nuostatas, nesvarbu, ar įmonė, įpareigota teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą (BESP), gali įgyvendinti įsipareigojimus teikti viešąją paslaugą mažesnėmis sąnaudomis. EB 86 straipsnio 2 dalyje nėra sąlygos, kad viešąją paslaugą teikti įpareigotas ūkio subjektas šią paslaugą teiktų ekonomiškai efektyviai. Iš tiesų pagal EB 86 straipsnio 2 dalį vertinant pagalbos proporcingumą siekiama išvengti, kad ūkio subjektas, įpareigotas teikti BESP, gautų finansavimą, viršijantį grynąsias viešosios paslaugos teikimo išlaidas.

Pagal EB 86 straipsnio 2 dalį įmonėms, kurioms yra patikėta teikti BESP, konkurencijos taisyklės yra taikomos, jeigu jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių, su sąlyga, kad prekybos plėtojimui neturi būti daromas toks poveikis, kuris prieštarautų Bendrijos interesams. Tam tikromis aplinkybėmis leidžiant nukrypti nuo bendrųjų Sutarties taisyklių, EB 86 straipsnio 2 dalimi siekiama suderinti valstybių narių interesą panaudoti tam tikras įmones, visų pirma iš viešojo sektoriaus, kaip ekonominės arba socialinės politikos priemonę, su Bendrijos interesu pasiekti, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių ir išsaugotas bendrosios rinkos vientisumas.

Tam, kad būtų įvykdytos EB 86 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, nebūtina, kad būtų kilusi grėsmė įmonės, kuriai patikėta teikti BESP, finansinei pusiausvyrai ar ekonominiam išlikimui. Pakanka, kad įmonė, neturėdama ginčijamų teisių, negalėtų vykdyti jai patikėtų funkcijų, apibrėžtų remiantis jai taikomais įpareigojimais ir suvaržymais, arba kad tokios teisės būtų būtinos jų turėtojui siekiant vykdyti jam skirtas bendros ekonominės svarbos užduotis ekonomiškai priimtinomis sąlygomis.

Be to, jei nėra šios srities suderintų Bendrijos teisės aktų, Komisija neturi įgaliojimų spręsti nei dėl viešosios paslaugos teikimo užduočių, tenkančių viešosios paslaugos teikėjui, masto, t. y. su šia paslauga susijusių išlaidų, nei dėl nacionalinių valdžios institucijų šiuo atžvilgiu priimtų politinių sprendimų tinkamumo, nei dėl viešosios paslaugos teikėjo ekonominio efektyvumo.

(žr. 136–141 punktus)

4.      Reikalavimą nurodyti motyvus pagal EB 253 straipsnį reikia įvertinti atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama nurodant motyvus tiksliai atskleisti visas susijusias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.

(žr. 163 punktą)