TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. kovo 15 d.

Byla F‑111/05

Carlos Sanchez Ferriz

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2001–2002 m. vertinimo procedūra“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo C. Sanchez Ferriz prašo panaikinti jo 2001 m. liepos 1 d.–2002 m. gruodžio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 ir 65 straipsniai; Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio septinta pastraipa ir 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

5.      Prieštaravimas dėl teisėtumo – Apimtis – Aktai, dėl kurių teisėtumo galima pareikšti prieštaravimą

(EB 241 straipsnis)

1.      Pareigūnui pareiškus ieškinį dėl tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos, pagrindas, jog elektroninės bylos buvimas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio paskutinei pastraipai, nes neleidžia Bendrijos teismui perduoti visos šio pareigūno asmeninės bylos, net jeigu būtų pagrįstas, negalėtų kelti abejonių dėl ginčijamos ataskaitos teisėtumo. Toks argumentas daugiausia leistų tik teigti, kad Bendrijos teismui tokioje byloje nebuvo pateikta Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta informacija. Tačiau Bendrijos teismo atliekamo pareigūno ieškinio nagrinėjimo teisėtumas visiškai nesusijęs su tuo, ar institucija atsakovė laikėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnyje jai numatytos pareigos perduoti minėto pareigūno asmeninę bylą. Tik Bendrijos teismas gali įvertinti proceso organizavimo priemonių taikymo tikslingumą ir nuspręsti taikyti galimas tyrimo priemones.

(žr. 31 punktą)

Nuoroda:

2006 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Milbert ir kt. prieš Komisiją, T‑47/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑281 ir II‑A‑2‑1455, 83 punktas.

2.      Tai, kad rengdami tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas vertintojai atsižvelgia į jiems nurodytą planinį vidurkį, visiškai nereiškia, kad jų laisvė spręsti ribojama pažeidžiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį. Atvirkščiai, planinio vidurkio sistema, kuri įgyvendinta Komisijos priimtais Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendraisiais įgyvendinimo nuostatais, skirta suteikti daugiau laisvės vertintojams vertinant pareigūnus ir skatinti pateikti reprezentatyvų nuopelnų įvertinimą.

Iš tikrųjų, pirma, šiuo vidurkiu, kuris aritmetiškai išreiškia vidutinio pareigūno darbo įvertinimą, neribojama vertintojams suteikiama galimybė diferencijuoti kiekvieno pareigūno atliktų darbų įvertinimus pagal tai, kiek jie yra aukščiau arba žemiau vidurkio.

Antra, nurodant planinį 14 balų vidurkį balų skalėje nuo 0 iki 20 užkertamas kelias vidutinio vertinimo pertekliui, dėl kurio galėtų sumažėti vertintojų realiai naudojamų balų skalė, dėl ko būtų pažeista vertinimo paskirtis – kuo tiksliau atspindėti vertinamų pareigūnų nuopelnus ir leisti juos veiksmingai palyginti.

Trečia, nurodant planinį vidurkį sumažinamas skirtinguose Komisijos generaliniuose direktoratuose atliekamų vertinimų vidurkio skirtumo, nepagrįsto objektyviomis su vertinamų pareigūnų nuopelnais susijusiomis priežastimis, pavojus.

Ketvirta, planinio vidurkio sistemoje atsižvelgiama į dažniausia pastebimą faktą, t. y. į tai, kad vertinami pareigūnai vienodai pasiskirsto aplink vidutinį nuopelnų lygį, kurį atspindi planinis vidurkis. Be to, sistema, nustatyta Komisijos priimtomis Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, taip pat leidžiama vertintojams nukrypti nuo planinio vidurkio, kai konkreti tarnybinė situacija skiriasi nuo šio bendro fakto. Iš tiesų, kaip matyti iš bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 6 straipsnio 1 dalies, planinio vidurkio viršijamas nesukelia jokių pasekmių.

(žr. 40–45 punktus)

Nuoroda:

2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 52, 54 ir 55 punktai.

2006 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo Sanchez Ferriz prieš Komisiją, F‑19/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑41 ir II‑A‑1‑135, 42 punktas.

3.      Pažeidžiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį, vertintojų laisvė spręsti neribojama vidaus nuostatomis dėl tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitų parengimo, kuriose numatytos trys referencinės skalės, atitinkančios rekomenduojamąją personalo procentinę dalį, leidžiančios skirtingą karjeros raidos tempą: skalė nuo 17 iki 20 balų (greita karjera) daugiausia 15 % pareigūnų, skalė nuo 12 iki 16 balų (normali karjera) apie 75 % pareigūnų ir skalė nuo 10 iki 11 % (lėta karjera) daugiausia 10 % pareigūnų.

Iš tikrųjų referencinės skalės yra rekomenduojamojo pobūdžio bei pagrįstos praeityje atliktų vertinimų rezultatais ir už jų nesilaikymą neskiriamos sankcijos. Referencinių skalių nurodymas tik atspindi dažniausia pastebimą faktą nepažeidžiant vertintojų laisvės nuo jų nukrypti, kai tai pateisinama ypatinga vertinamo pareigūno padėtimi.

(žr. 47–50 punktus)

Nuoroda:

Minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją 61 punktas.

Minėto Tarnautojų teismo sprendimo Sanchez Ferriz prieš Komisiją 49 punktas.

4.      Vertintojo laisvės spręsti rengiant tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą neapriboja vertinimo ataskaitą tvirtinančio asmens dalyvavimas vertinimo procedūroje. Vertinimo ataskaitos tvirtintojas yra vertintojas tikrąja šio žodžio prasme. Iš tiesų pagal 2004 m. kovo 3 d. Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 straipsnio 4 dalį tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą rengia būtent vertintojas ir vertinimo ataskaitos tvirtintojas. Be to, pagal šių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 straipsnio 5 dalį tuomet, kai tarnautojas išreiškia norą pasikalbėti su vertinimo ataskaitos tvirtintoju, šis turi teisę arba pakeisti, arba patvirtinti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą. Iš to darytina išvada, jog taikant vertinimo metodą, kurį Komisija laiko tinkamiausiu, vertintojų laisvė savo nuožiūra vertinti pareigūnus pagal nustatytus tris vertinimo kriterijus visiškai neapribojama. Taigi vertinimo ataskaitą tvirtinančio asmens galimybė pakeisti vertintojo vertinimą, kaip, beje, ir apeliacinio vertintojo galimybė pakeisti vertinimo ataskaitą tvirtinančio asmens vertinimą, nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio.

(žr. 52 ir 53 punktus)

5.      Prieštaravimo dėl teisėtumo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčą. Iš tikrųjų EB 241 straipsniu nesiekiama leisti vienai šaliai ginčyti tam tikro bendro pobūdžio akto taikymą pagrindžiant tam tikrą ieškinį. Bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas yra ginčijamas, turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai taikomas atvejui, dėl kurio pareikštas ieškinys, be to, individualus sprendimas ir nagrinėjamas bendro pobūdžio aktas turi būti tiesiogiai teisiškai susiję.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1965 m. kovo 31 d. Sprendimas Macchiorlati Dalmas e Figli prieš Vyriausiąją valdybą, 21/64, Rink. p. 227, 245; 1966 m. liepos 13 d. Sprendimas Italija prieš Tarybą ir Komisiją, 32/65, Rink. p. 563, 594.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1993 m. spalio 26 d. Sprendimo Reinarz prieš Komisiją, T‑6/92 ir T‑52/92, Rink. p. II‑1047, 57 punktas; 2000 m. vasario 3 d. Sprendimo Townsend prieš Komisiją, T‑60/99, Rink. VT p. I‑A‑11 ir II‑45, 53 punktas.